LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. GRUODŽIO 27 D. NUTARIMO NR. 1325 „DĖL PAŠALPOS, DARBUOTOJUI ŽUVUS DĖL NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE, SKYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
1997 m. rugsėjo 15 d. Nr. 998
Vilnius
1. Iš dalies pakeičiant Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1325 „Dėl Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 1-12, Nr. 9-194), išdėstyti 5–9 punktus taip:
„5. Pašalpa yra vienkartinė ir ne mažesnė kaip 100 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių Lietuvos Respublikos ūkyje (toliau vadinama – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis). Šią pašalpą įmonė ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos lygiomis dalimis išmoka kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi mirusiojo sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (-ę) po jo mirties.
6. Vadovaujantis kolektyvine sutartimi, o jeigu ji nesudaryta – darbdavio sprendimu, vienkartinė pašalpa gali būti išmokama didesnė už nurodytąją šių nuostatų 5 punkte. Mokant pašalpą, laikomasi šių reikalavimų:
6.1. kai pašalpos gavėjas yra vienas asmuo (kitų asmenų, nurodytų šių nuostatų 5 punkte, nėra), jam turi būti išmokama pašalpa, ne mažesnė kaip 100 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių;
7. Vienkartinę pašalpą išmoka įmonė, kurioje darbuotojas žuvo, pagal kiekvieno asmens, nurodyto šių nuostatų 5 punkte, atskirą prašymą. Nepilnamečių vaikų, kitų neveiksnių asmenų, turinčių teisę maitintojo netekimo atveju gauti pašalpą, vardu prašymus pateikia ir kitus dokumentus įformina jų tėvai arba globėjai (rūpintojai). Prie prašymo turi būti pridėti notariškai patvirtinti dokumentai, įrodantys, kad pašalpos gavėjai yra žuvusiojo šeimos nariai, išvardinti šių nuostatų 5 punkte.
Šių nuostatų 5 punkte nurodyti asmenys dėl vienkartinės pašalpos gavimo gali kreiptis po to, kai bus ištirtas nelaimingas atsitikimas darbe, – gavę iš Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1).
8. Apskaičiuojant vienkartinę pašalpą, imamas tokio dydžio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, kokį Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbė mėnesiui, ėjusiam prieš tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe.
9. Jeigu įmonė, privalanti mokėti šių nuostatų 5 punkte nurodytiems asmenims vienkartinę pašalpą, reorganizuojama, reikalavimai išmokėti šią pašalpą pereina tos įmonės teisių perėmėjui. Kai reorganizuojama įmonė išskaidoma į smulkesnius objektus, kurie gali veikti kaip atskiros įmonės, vienkartinės pašalpos mokėjimo prievolė pereina jų įgijėjams (naujiesiems savininkams). Naujųjų savininkų dalį šioje prievolėje nustato įmonės reorganizavimo komisija savo sprendimu.
Jeigu įmonė, kuri turėjo išmokėti šių nuostatų 5 punkte nurodytiems asmenims vienkartinę pašalpą, likviduojama dėl bankroto, pašalpa mokama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu likviduojama dėl bankroto ar kitokiu pagrindu įmonė pašalpos mokėti neįstengia, nes stokoja lėšų, prievolė mokėti pašalpą pereina valstybei. Šią prievolę vykdo vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybė priima sprendimą dėl pašalpos mokėjimo. Pašalpą moka žuvusiojo asmens gyvenamosios vietos savivaldybė iš savo biudžeto lėšų.
Finansų ministerija pagal gautas iš savivaldybių paraiškas kompensuoja savivaldybėms jų išmokėtas sumas iš Lietuvos valstybės biudžete šiam tikslui numatytų lėšų.
Vienkartinės pašalpos gavėjai dėl jos kreipiasi į žuvusiojo asmens gyvenamosios vietos savivaldybę, pateikdami šių nuostatų 7 punkte nurodytus dokumentus. Kitus reikiamus pašalpos išmokėjimo dokumentus (įmonės likvidavimo aktą, bankų pažymas apie sąskaitų uždarymą ir kita) išsireikalauja iš registro tvarkytojo ar kitų organizacijų savivaldybės. Pašalpa turi būti išmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi į savivaldybę datos. Nesant galimybės pašalpą išmokėti per šį terminą dėl dokumentų rengimo, jis savivaldybės mero ar administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 15 kalendorinių dienų“.