LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL METODINIŲ REIKALAVIMŲ MONITORINGO PROGRAMOS POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO DALIES RENGIMUI PATVIRTINIMO

 

2011 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 1-156

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-961 (Žin., 2010, Nr. 144-7376), 9.2.1.1 punktu:

1. tvirtinu Metodinius reikalavimus monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui (pridedama);

2. pripažįstu netekusiu galios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 1-190 „Dėl ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 157-7130).

 

 

 

Direktoriaus pavaduotojas,

pavaduojantis direktorių                                                        Jonas Satkūnas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos geologijos tarnybos prie

Aplinkos ministerijos direktoriaus

2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1-156

 

Metodiniai reikalavimai monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui

 

I. Bendroji dalis

 

1. Ūkio subjektų monitoringas (toliau – monitoringas) privalomas tam tikrą ūkinę veiklą vykdantiems subjektams ir vykdomas pagal parengtas monitoringo programas. Tačiau ūkio subjektai, privalantys vykdyti požeminio vandens monitoringą, yra labai skirtingi pagal poveikio pobūdį, poveikio intensyvumą ar keliamą grėsmę konkretiems aplinkos objektams bei požeminio vandens vartotojams. Tai – esminiai skirtumai, nuo kurių priklauso konkretūs monitoringo tikslai, sąlygojantys monitoringo metodiką ir monitoringo apimtis.

2. Priklausomai nuo santykio su gamtinės aplinkos objektais ir požeminio vandens vartotojais ūkio subjektai skirstomi į dvi grupes:

2.1. ūkio subjektai, kurių veikla didina technogeninę aplinkos apkrovą, nekeldama tiesioginės grėsmės aplinkos objektams ar požeminio vandens vartotojams;

2.2. ūkio subjektai, kurių veikla kelia tiesioginę grėsmę konkretiems gamtinės aplinkos objektams ar požeminio vandens vartotojams.

3. Pagrindinis pirmojo tipo objektų monitoringo tikslas yra proceso kontrolė. Antruoju atveju, be kontrolės, labai svarbus monitoringo tikslas yra ir proceso prognozė.

4. Pagrindinė šių Metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui (toliau – Metodiniai reikalavimai) paskirtis yra požeminio vandens monitoringo tikslų ir uždavinių bei monitoringo vykdymo metodikos unifikavimas ūkio subjektams, kurių veikla gali turėti įtakos požeminio vandens išteklių kiekio bei kokybės pokyčiams, nurodytiems Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831). Todėl šiuose Metodiniuose reikalavimuose nurodyti bendriausi monitoringo tinklo bei monitoringo procedūrų rengimo principai. Rengiant Metodinius reikalavimus, vengta kategoriškų teiginių ir nuorodų, kurios apsunkintų šių principų taikymą konkrečiomis hidrogeologinėmis ūkio subjektų sąlygomis.

 

II. ŪKIO SUbjektai – potencialūs poŽeminio vandens teršėjai

 

5. Monitoringo programose turi būti nurodyta visa informacija apie ūkio subjektą ir jo aplinką, įskaitant ir hidrogeologines sąlygas, kuri būtina monitoringo tikslams formuluoti, monitoringo tinklo ir monitoringo vykdymo metodikai pagrįsti.

6. Ūkio subjekto padėtis. Pateikiamos žinios apie administracinę ir geografinę (nurodant koordinates LKS-94 sistemoje) ūkio subjekto padėtį, įvertinama jo padėtis aplinkos objektų bei kitų ūkio subjektų, ypač požeminio vandens vartotojų, atžvilgiu.

6.1. Pateikta informacija turi būti pakankama preliminariai ūkio subjektą, kaip taršos židinį, paskirti vienai šių dviejų grupių:

- taršos židinys, keliantis potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ar kitiems aplinkos objektams;

- taršos židinys, formuojantis lokalią požeminio vandens taršą.

6.2. Nuo to, kuriai iš nurodytų grupių gali būti priskirtas taršos židinys, priklauso jo veiklos ir hidrogeologinių sąlygų aprašymo detalumas bei monitoringo apimtys.

6.3. Taršos židinys ir visi galimo jo poveikio zonoje esantys ūkio subjektai bei aplinkos objektai pavaizduojami žemėlapyje masteliu 1:10 000.

6.4. Prie monitoringo programos reikia pridėti užpildytą „Geologinės aplinkos potencialaus taršos židinio inventorizavimo anketą (deklaraciją)“. Ši anketa pateikta Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje www.lgt.lt.

7. Ūkinės veiklos charakteristika. Vadovaujantis Geologinės aplinkos potencialaus taršos židinio inventorizavimo anketa (deklaracija) ir kitais duomenimis, sukauptais rengiant programą, įvertinus taršos židinio pobūdį, turėtų būti pateikiama informacija apie ūkio subjektą ir pagrindines jo ūkinės veiklos kryptis, kurios kelia potencialią grėsmę požeminei hidrosferai.

7.1. Pagal taršos židinių pobūdį ūkio subjektus rekomenduotina skirstyti į:

- paprastuosius, kuriuose yra vienas koncentruotos taršos židinys;

- sudėtingus, kuriuose yra daugiau nei vienas taršos židinys.

7.2. Pagal taršos pobūdį rekomenduojama skirti:

- taršą toksinėmis ir pavojingomis medžiagomis;

- taršą neutraliais cheminiais junginiais ar medžiagomis;

- integruotą taršą skirtingo pavojingumo medžiagomis.

7.3. Programoje turi būti įvardyti pagrindiniai cheminiai junginiai ir medžiagos, kuriomis teršiamas ar potencialiai gali būti teršiamas požeminis vanduo.

8. Hidrogeologinės sąlygos ir vandens kokybė. Monitoringo programoje rekomenduotina aprašyti tik viršutinę geologinio pjūvio dalį, vadovaujantis šiomis nuorodomis:

8.1. kai ūkio subjekto veikla yra potencialiai grėsminga aplinkiniams požeminio vandens naudotojams – iki vandeningojo sluoksnio geriamajam vandeniui išgauti;

8.2. kai ūkio subjektas teršia tik lokalius gruntinius vandenis ir ši tarša dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos nekelia grėsmės požeminio vandens vartotojams ar vertingiems aplinkos objektams – iki pirmojo nuo viršaus spūdinio vandeningojo sluoksnio.

8.3. Aprašant geologines ir hidrogeologines sąlygas, rekomenduotina remtis šia informacija:

- valstybinio geologinio kartografavimo žemėlapiais (1: 200 000 ir 1: 50 000 mastelio);

- geologiniais ir hidrogeologiniais esamų gręžinių duomenimis;

- inžinerinių-geologinių tyrimų medžiaga;

- ekogeologinių tyrimų medžiaga.

8.4. Aprašant hidrogeologines sąlygas, reikėtų pateikti tokius duomenis:

- taršos židinio padėtis regioninių ir vietinių mitybos bei iškrovos sričių atžvilgiu;

- aeracijos zonos storiai ir litologija;

- gruntinio vandeningojo sluoksnio litologija, storiai, gruntinio vandens gyliai žemės paviršiaus atžvilgiu, vandens lygis jūros lygio atžvilgiu, gruntinio vandens srauto judėjimo kryptis, filtracijos koeficientų reikšmės (pagal tyrimus įrengtame stebėjimo gręžinyje ir/arba pagal granuliometrinės analizės rezultatus), gruntinio vandens vartojimo pobūdis;

- spūdinių vandeningųjų sluoksnių (jei jų aprašymas yra būtinas) slūgsojimo gyliai, storiai, litologija, pjezometrinio vandens lygio padėtis žemės paviršiaus ir absoliutinės skalės atžvilgiu, vandeningųjų sluoksnių vartojimo pobūdis;

- vandensparinių sluoksnių storiai, litologija ir paplitimas.

8.5. Be šios informacijos, turėtų būti pateikta grafinė ir tekstinė informacija:

- kvartero geologinis žemėlapis 1: 50 000 – 1: 200 000 mastelio (kai vykdomo monitoringo plote yra paplitusios skirtingos uolienos);

- scheminis gruntinio vandens paviršiaus žemėlapis 1: 10 000 mastelio (galima naudoti ir stambesnio mastelio kartografinę medžiagą);

- scheminiai svarbesnių (vieno ar dviejų) gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių žemėlapiai (vadovaujantis priešprograminių tyrimų duomenimis);

- hidrogeologiniai profiliai;

- atliktų cheminių tyrimų rezultatų lentelės ir analitinės laboratorijos tyrimo rezultatų protokolai;

- kita grafinė ir tekstinė informacija, kuri yra būtina monitoringui vykdyti.

8.6. Pilnos apimties grafinė informacija rekomenduotina rengiant subjektų, keliančių tiesioginę grėsmę požeminio vandens vartotojams, monitoringo programas. Kitiems ūkio subjektams pakanka aprašyti bendro pobūdžio hidrogeologines sąlygas.

9. Monitoringo tikslai ir uždaviniai. Monitoringo tikslus sąlygoja ūkio subjekto pavojingumas aplinkai bei jos objektams, įskaitant ir požeminio vandens vartotojus. Priklausomai nuo tikslų potencialios taršos subjektų monitoringas gali būti prevencinis (įspėjamasis) bei kontrolinis.

10. Prevencinio (įspėjamojo) pobūdžio monitoringas vykdomas tų ūkio subjektų, kurie kelia potencialų pavojų konkretiems požeminio vandens vartotojams (vandenvietės) ar gamtinės aplinkos objektams. Be to, prevencinio pobūdžio monitoringas gali būti vykdomas, kai požeminis vanduo yra teršiamas pavojingomis medžiagomis. Pagrindiniai šio monitoringo tikslai yra teršalų paplitimo bei teršimo pasekmių vertinimas ir prognozė.

11. Kontrolinio pobūdžio monitoringas vykdomas tų ūkio subjektų, kurių ūkinė veikla, turėdama neigiamą poveikį požeminio vandens kokybei, dėl pačių subjektų padėties ar hidrogeologinių sąlygų specifikos nekelia tiesioginio pavojaus požeminio vandens vartotojams ar gamtinės aplinkos objektams. Šis monitoringas taip pat turėtų būti vykdomas teršimo pavojingomis medžiagomis atvejais, nors hidrogeologinės sąlygos ir nepalankios taršai plisti. Pagrindinis šio pobūdžio monitoringo tikslas yra požeminio (gruntinio) vandens kokybės pokyčių kontrolė.

12. Monitoringo tikslams įgyvendinti turi būti rengiamas monitoringo tinklo projektas ir monitoringo vykdymo metodika.

13. Prevencinio monitoringo programoje papildomai gali būti numatyti specialūs tyrimai, būtini preliminariems vertinimams atlikti (prognozė).

14. Monitoringo tinklas. Monitoringo tinklo apimtis ir struktūra priklauso nuo ūkio subjekto veiklos pobūdžio, hidrogeologinių sąlygų ir vykdomo monitoringo tikslų. Projektuojant monitoringo tinklą, rekomenduotina atsižvelgti į kelis pagrindinius dalykus, bendrus visiems šios grupės ūkio subjektams.

14.1. Stebėjimo gręžiniai monitoringo tinkle projektuojami įvertinus vyraujančią gruntinio vandens tekėjimo kryptį. Prevencinio monitoringo atveju rekomenduotina monitoringo tinklo schema yra stebėjimo gręžinių linija tarp taršos židinio ir jo potencialaus poveikio zonoje esančio požeminio vandens vartotojo. Kai ši linija nesutampa su gruntinio vandens tekėjimo kryptimi, monitoringo tinkle numatomas papildomas stebėjimo gręžinys (-iai), skirtas paplitimui pagrindine teršalų judėjimo kryptimi kontroliuoti.

14.2. Kadangi ūkinės veiklos teršiamas žemės paviršius, stebėjimo gręžiniai įrengiami gruntiniame vandeningame sluoksnyje. Stebėjimo gręžiniai spūdiniuose vandeninguose sluoksniuose įrengiami:

prevencinio monitoringo atveju – pagrindiniame vandeningajame sluoksnyje;

kontrolinio monitoringo atveju – arčiausiai žemės paviršiaus esančiame vandeningajame sluoksnyje, kai:

- taršos židinio plote jis yra atskirtas nuo gruntinio vandeningojo sluoksnio nedidelio storio vandenspara, o židinys yra požeminio vandens mitybos areale, kuriame vanduo iš žemės paviršiaus filtruojasi į gilesnius sluoksnius;

- ūkinės veiklos aplinka teršiama pavojingomis medžiagomis, kurios dėl savo savybių gali plisti požeminėje hidrosferoje.

14.3. Prevencinio monitoringo, o kai kada ir kontrolinio monitoringo atvejais rekomenduotina monitoringo tinkle numatyti vadinamųjų foninių gręžinių įrengimą. Jie įrengiami už taršos galimo poveikio zonos ribų, priešais gruntinio vandens įtekėjimo kryptį.

14.4. Prevencinio monitoringo tinklo apimtis priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų ir numatytų tikslų pobūdžio. Tuo tarpu kontrolinio monitoringo atveju tinklo apimtį daugiausiai lemia ūkio subjekto veiklos pobūdis. Paprastų taršos židinių zonoje dažniausiai pakanka 1–3 stebėjimo gręžinių. Sudėtingų taršos židinių monitoringo tinklo apimtis turėtų priklausyti nuo paties objekto sudėtingumo ir priešprograminių tyrimų rezultatų. Kai tarša atsiranda dėl paviršinės nuoplovos, monitoringo tinkle gali būti numatyti 1–2 paviršinio vandens stebėjimo punktai.

14.5. Kai monitoringo tinklas projektuojamas už ūkio subjekto teritorijos ribų, monitoringo programoje turi būti numatytos papildomos organizacinės priemonės. Tinklui įrengti parenkami nenaudojami ir netinkami naudoti plotai, naudojami monitoringo tikslams šachtiniai šuliniai bei esami gręžiniai, esant reikalui numatomos piniginės kompensacijos privačių valdų savininkams. Tokiais atvejais monitoringo tinklo įrengimą privalu derinti su vietos savivaldos institucijomis arba privačios valdos savininkais.

14.6. Kartu su programa turi būti pateikiama monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo gręžiniams vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais (Žin., 2006, Nr. 54-1961) suteikiamas Žemės gelmių registro numeris, užpildomas nustatytos formos gręžinio pasas (www.lgt.lt/anketos). Kartu su gręžinio pasu privaloma pateikti lentelę su gręžinio hidraulinio išbandymo rezultatais (gręžinio vandens lygio kitimas išpumpavimo/ lygio atsistatymo metu).

15. Monitoringo vykdymo metodika (darbų sudėtis ir periodiškumas). Požeminio vandens monitoringą iš esmės sudaro vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai ir vandens lygio matavimas monitoringo gręžiniuose. Prevencinio monitoringo programose papildomai gali būti numatyti kiti monitoringo darbai, susiję su aeracijos zonos drėgnio ir uolienų cheminės sudėties rodiklių tyrimais, temperatūrų ir šaltinių debitų matavimais, teršalų paplitimo stebėjimais geofiziniais metodais, bei kt.

15.1. Požeminio vandens mėginių vandens cheminei sudėčiai (kokybei) tirti paėmimo periodiškumas priklauso nuo vykdomo monitoringo tipo ir skleidžiamos taršos pobūdžio.

15.2. Prevencinio monitoringo atveju rekomenduotinas minimalus vandens mėginių ėmimo dažnumas yra 2 kartai per metus, pavasarį ir rudenį. Įvertinus konkrečias objekto aplinkos sąlygas ir turimą informaciją, būtiną monitoringo tikslams vykdyti, prevencinio monitoringo programose gali būti numatytas dažnesnis mėginių paėmimas. Kai kada gali būti tikslinga monitoringo tinklą skaidyti dalimis, kiekvienos atveju numatant skirtingą mėginių ėmimo dažnumą.

15.3. Numatant mėginių ėmimo dažnumą kontrolinio monitoringo programose, rekomenduotina įvertinti skleidžiamos taršos pobūdį ir taršos intensyvumą. Kai požeminis vanduo yra teršiamas pavojingomis aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagomis, vandens mėginius rekomenduotina imti 1–2 kartus per metus. Kai iš taršos židinio į požeminį vandenį patenka cheminiai junginiai ir medžiagos, kurios tiesiogiai nėra pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai, tačiau didesnės jų koncentracijos keičia vandens organoleptines savybes (chloridai, sulfatai, organika ir kt.), priklausomai nuo taršos intensyvumo rekomenduotinas vandens mėginių ėmimo dažnumas gali svyruoti nuo vieno karto per metus iki vieno karto per 2–3 metus.

15.4. Numatant ūkio subjektų monitoringo apimtis būtina atsižvelgti į medžiagų, galinčių teršti požeminį vandenį, kilmę. Teršalų pobūdį sąlygoja viename ar kitame objekte vykdoma ūkinė veikla (1 priedas). Todėl, rengiant monitoringo programas, būtina atsižvelgti į ūkinio subjekto specifiką. Be būdingų teršiančių medžiagų, rekomenduotina nustatyti ir indikatorinius rodiklius. Tai gali sumažinti monitoringo darbų išlaidas. Laboratorinių tyrimų metu rekomenduotina nustatyti šias vandens kokybės indikatorinių rodiklių grupes: bendrąją vandens cheminę sudėtį (pagrindiniai jonai, azoto junginiai, pH, ištirpęs deguonis, vandens kietumas, savitasis elektros laidis), metalus (mikroelementai).

15.5. Kiekvienos rodiklių grupės tyrimų apimtys ir periodiškumas pagrindžiami monitoringo programose, atsižvelgiant į skleidžiamos taršos pobūdį ir vietos hidrogeologines sąlygas. Bendroji vandens cheminė sudėtis ir pavojingos teršiančios medžiagos (cheminiai junginiai), būdingos konkrečiam taršos židiniui, nustatomos visuose mėginiuose. Kontrolinio monitoringo atvejais, kai požeminis vanduo teršiamas medžiagomis, neturinčiomis poveikio bendrajai vandens cheminei sudėčiai, pastaroji gali būti tiriama rečiau, užpildant tarpus vien tik teršiančios medžiagos (cheminio junginio) koncentracijai nustatyti.

15.6. Požeminio vandens lygio matavimo apimtys ir periodiškumas priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų ir ūkio subjekto veiklos pobūdžio bei skleidžiamos taršos pobūdžio ir turi būti pagrindžiamos monitoringo programose. Rekomenduotinas matavimų periodiškumas – 3–5 matavimai per mėnesį. Kontrolinio monitoringo atveju periodinis vandens lygio matavimas numatomas tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina monitoringo duomenims įvertinti. Kitais atvejais vandens lygis turi būti matuojamas tik vandens mėginių paėmimo metu.

 

III. Ūkio subjektai – požeminio vandens naudotojai

 

16. Ūkio subjektų – požeminio vandens naudotojų grupė apima:

- gėlo požeminio vandens vandenvietes;

- mineralinio vandens vandenvietes;

- požeminės hidrosferos sausinimo objektus;

- požeminės hidrosferos apvandeninimo objektus (šioje Tvarkoje nenagrinėjami).

17. Pagrindinis visų šios grupės ūkio subjektų veiklos poveikio aplinkai faktorius yra požeminio vandens siurbimas. Ir atvirkščiai – požeminio vandens siurbimas sudaro sąlygas intensyvesniam aplinkos poveikiui, kuris priklausomai nuo siurbimo tikslų gali būti dvejopas: žalingas arba naudingas. Šių dviejų santykio su aplinka ir jos objektais faktorių kontrolė yra svarbiausias požeminio vandens monitoringo tikslas.

 

Gėlo požeminio vandens vandenvietės

 

18. Šie reikalavimai taikomi požeminio vandens, kaip žaliavos geriamajam vandeniui tiekti, monitoringo programoms parengti. Geriamojo vandens tiekiamo gyventojams monitoringo vykdymą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Rekomenduotina rengiamas požeminio vandens monitoringo programas derinti su geriamojo vandens monitoringo programomis.

19. Vandenviečių monitoringo rūšys. Monitoringo apimtys ir metodika priklauso nuo vandenvietės dydžio ir hidrogeologinių vandenvietės sąlygų. Atsižvelgiant į visus minėtus rodiklius, vandenvietėse gali būti vykdomas privalomasis monitoringas arba išplėstinis monitoringas.

20. Privalomasis monitoringas – tai minimalus stebėjimų ir matavimų kompleksas, kurio paskirtis – kontroliuoti požeminio vandens, kaip naudingosios iškasenos, resursų naudojimą ir požeminio vandens, kaip geriamojo vandens žaliavos, kokybės ilgalaikių kitimų tendencijas. Jis privalomas visoms vandenvietėms, kurios vidutiniškai suvartoja 100 ir daugiau kubinių metrų per parą vandens. Išsiurbiamo vandens kiekio apskaita ir vandens lygio matavimai, sudarantys privalomąjį monitoringą, turi būti vykdomi nepriklausomai nuo vandenvietės debito ir visose vandenvietėse, kurių vandenį vartoja daugiau nei 50 žmonių.

21. Išplėstinis monitoringas apima stebėjimų ir matavimų kompleksą, įskaitant ir privalomąjį monitoringą. Jis skirtas kontroliuoti ir prognozuoti požeminio vandens eksploatacijos poveikį aplinkai ir atvirkščiai – aplinkos poveikį išgaunamo vandens kokybei.

22. Išplėstinio monitoringo programos rekomenduotinos vandenvietėms, kurių vidutinis paros debitas siekia 1 000 m³. Jis gali būti numatomas ir mažesnių vandenviečių atveju, jeigu dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos galimi išgaunamo vandens kokybės kitimai.

23. Požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringo programoje pateikiama ši informacija:

- vandenvietės padėtis;

- vandenvietės charakteristika;

- hidrogeologinės sąlygos ir vandens kokybė;

- monitoringo tikslai;

- monitoringo tinklas;

- monitoringo apimtys ir vykdymo metodika.

24. Išplėstinio monitoringo programos rengiamos atskirai kiekvienai vandenvietei arba grupei vandenviečių. Kai grupė mažų vandenviečių, naudojančių vidutiniškai daugiau kaip 100 m³ per dieną vandens ir kurioms privalomas tik privalomasis monitoringas, priklauso vienam ūkio subjektui, rekomenduojama rengti bendrą jų monitoringo programą.

25. Vandenvietės padėtis. Vandenvietės vieta nurodoma pridedamame žemėlapyje 1: 10 000 mastelio nurodant jos centro (jeigu vandenvietėje daugiau kaip vienas gręžinys) koordinates 1994 metų koordinačių sistemoje (LKS–94) ir, jeigu buvo nustatytos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44: 2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217) ar anksčiau veikusiais teisės aktais, vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) juostų ribos. Stambesnio mastelio žemėlapyje turi būti pavaizduotos vandenvietės sklypo ribos (griežto režimo SAZ juosta), eksploatacinių ir stebėjimo gręžinių vietos LKS–94 koordinačių sistemoje.

26. Kai planuojamas išplėstinis monitoringas, turi būti nurodyti objektai, kuriems poveikį daro (ar gali daryti) vandenvietės eksploatacija, arba šie objektai turi (ar gali turėti) poveikį išgaunamo vandens kokybei.

27. Vandenvietės charakteristika. Turi būti pateikti duomenys apie eksploatacinių (veikiančių ir neveikiančių) gręžinių skaičių ir jų būklę, vandenvietės stebėjimo gręžinius ir jų būklę, vandenvietės debitą bei išgaunamo vandens kokybę, taikomas vandens gerinimo technologijas.

28. Hidrogeologinės sąlygos. Išplėstinio monitoringo programoje turi būti detalus hidrogeologinių sąlygų aprašymas, iliustruotas hidrogeologiniais pjūviais ir, esant būtinybei, pridėtos hidrogeologinių žemėlapių iškarpos. Privalomojo monitoringo atveju programoje pakanka nurodyti eksploatuojamą vandeningąjį sluoksnį ir jo slūgsojimo gylį, stebimųjų gręžinių numerius Žemės gelmių registre.

29. Monitoringo tikslai. Monitoringo tikslai, kaip monitoringo apimčių ir vykdymo metodikos pagrindas, nurodomi išplėstinio monitoringo planavimo metu.

30. Monitoringo pagrindas. Privalomajam monitoringui vykdyti monitoringo tinklas sudaromas iš eksploatacinių ir esančių vandenvietės teritorijoje (griežto režimo SAZ juostoje) stebėjimo gręžinių (jeigu tokie yra).

31. Išplėstinio monitoringo atveju monitoringo tinklo apimtis ir jo išdėstymas priklauso nuo numatytų tikslų ir hidrogeologinių vandenvietės sąlygų. Kadangi šiems tikslams priklauso prognozės klausimai, dažniausiai būtinas didesnės apimties monitoringo tinklas, esantis už vandenvietės ribų. Monitoringo tinklo struktūrą ir jo apimtį sąlygoja hidrogeologinių sąlygų specifika. Projektuojamą tinklą rekomenduotina derinti su kitų ūkio subjektų monitoringo tinklu, jeigu pastarieji yra vandenvietės įtakos zonoje.

32. Monitoringo apimtys ir vykdymo metodika. Rekomenduotinos monitoringo apimtys monitoringo operacijų (veiksmų) sudėtis ir jų periodiškumas taikytini privalomojo monitoringo programų atveju. Išplėstinio monitoringo programose, įvertinus numatytų tikslų pobūdį, gali būti numatytos didesnės monitoringo apimtys.

33. Pagrindinės vandenviečių monitoringo operacijos yra:

- išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita;

- vandens lygio matavimas;

- vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai.

34. Išplėstinio monitoringo programose gali būti numatyti papildomi vandens temperatūrų matavimai bei kiti specifiniai tyrimai.

35. Išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita. Pagal galiojančius reikalavimus centralizuotose vandenvietėse yra atliekama mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita, registruojamas bendras visos vandenvietės ir kiekvieno atskiro jos gręžinio debitas, pildoma statistinė Požeminio vandens gavybos metinė ataskaita1-PV, kurios forma patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-184 „Dėl Požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos 1-PV formos patvirtinimo ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1-10 „Dėl Požeminio vandens gavybos ketvirtinės ataskaitos 1-PV patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 59-2845). Ilgalaikio monitoringo tikslams apskaitos visiškai pakanka. Kitokios matavimų apimtys turi būti pagrindžiamos monitoringo programose.

36. Vandens lygio matavimas. Pagal galiojančią tvarką visuose vandenvietės eksploataciniuose gręžiniuose kartą per mėnesį turi būti matuojama statinio ir dinaminio vandens lygio padėtis. Dinaminis lygis matuojamas veikiant siurbliui, statinis – jį sustabdžius. Vandens lygiui matuoti eksploataciniai gręžiniai turi būti specialiai parengti: įleisti pjezometriniai vamzdžiai arba įrengti vandens lygio davikliai. Ne visada ši įranga yra, todėl labai dažnai vandens lygis eksploataciniuose gręžiniuose nėra matuojamas.

36.1. Rengiant monitoringo programas, būtina įvertinti realias vandens lygio matavimo galimybes eksploataciniuose vandenvietės gręžiniuose. Atsižvelgiant į eksploatuojamų gręžinių skaičių ir pačios vandenvietės dydį, vandens lygio matavimas gali būti numatomas 1–3 eksploatuojamuose gręžiniuose, kurie po nedidelių pertvarkymų ar be jų tiktų matavimams atlikti, stebėjimų gręžiniuose (jeigu tokie yra vandenvietės teritorijoje) arba tam gali būti pritaikytas nebetinkamas naudoti eksploatacinis gręžinys.

36.2. Rekomenduotinas vandens lygio matavimo dažnumas stebėjimų arba pritaikytame nebenaudojamame eksploataciniame gręžinyje yra nuo 3 iki 5 kartų per mėnesį.

37. Vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai. Vandens mėginiai požeminio vandens kokybės monitoringui vykdyti turi būti imami tiesiogiai iš eksploatacinių gręžinių arba kitokio tipo kaptažo įrenginių. Vandens mišinio mėginiai iš rezervuarų, taip pat tiekiamo į vandentiekio tinklus vandens mėginiai imami Sveikatos apsaugos minsiterijos nustatyta tvarka ir šie darbai priskirtini geriamojo vandens monitoringui. Tačiau požeminio vandens monitoringo programose turi būti atsižvelgta į vandenvietėje vykdomą geriamojo vandens monitoringą.

37.1. Rekomenduotinas eksploatacinių gręžinių, iš kurių imami vandens mėginiai, skaičius – ne mažiau kaip 20% visų eksploatuojamų gręžinių, t. y. vandenvietėje, kurioje yra iki 5 gręžinių, vandens mėginiai imami iš 1 gręžinio, iki 10 gręžinių – iš 2-jų ir t. t.

37.2. Eksploataciniai gręžiniai, iš kurių numatoma periodiškai imti vandens mėginius, bendruoju atveju turi būti tolygiai išdėstyti vandenvietės teritorijoje. Tačiau jeigu nustatyta, kad atskirose vandenvietės teritorijos dalyse vandens cheminė sudėtis yra skirtinga, tai turi būti nurodyta mėginių ėmimo schemoje. Pastaruoju atveju gali būti taikomas rotacinis vandens mėginių ėmimo principas, kiekvieną kartą keičiant mėginių ėmimo vietą, bet imant tiek pat mėginių.

37.3. Jeigu vandenvietėje eksploatuojami keli vandeningieji sluoksniai, vandens mėginiai paskirstomi proporcingai eksploatacinių gręžinių, esančių kiekviename jų, skaičiui.

37.4. Vandens cheminės sudėties tyrimų periodiškumas ir stebimų rodiklių sąrašas priklauso nuo eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio. Vandenvietėse, kurios yra priskiriamos uždarų ir uždaresnių vandenviečių grupei (I, IIa vandenviečių grupės) (pagal Lietuvos higienos normą HN 44: 2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“), vandens mėginius rekomenduotina minimaliai imti:

– bendrajai vandens cheminei sudėčiai nustatyti – vieną kartą per metus;

– mikroelementams (metalams) bei kitoms pavojingoms ir specifinėms teršiančioms medžiagoms nustatyti – vieną kartą per 2 metus.

37.5. Kai vandenvietėje yra eksploatuojamas gruntinis vandeningasis sluoksnis arba nepakankamai gerai izoliuotas spūdinis vandeningasis sluoksnis (IIb, III vandenviečių grupės), rekomenduotina vandens mėginius imti dažniau:

– bendrajai vandens cheminei sudėčiai nustatyti – 2 kartus per metus;

– nustatyti mikroelementams (metalams) bei kitoms pavojingoms ir specifinėms teršiančioms medžiagoms – vieną kartą per metus.

37.6. Rekomenduojamų stebėti vandenvietėse požeminio vandens rodiklių sąrašas pateiktas 2 priede. Šį sąrašą galima praplėsti derinant programą su programinės priežiūros geriamajam vandeniui reikalavimais, nustatytais Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geraimojo vandnes saugos ir kokybės reialvimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Nerekomenduojama požeminio vandens monitoringo programoje numatyti stebėti junginius, galinčius susidaryti vandenyje tik jo gerinimo metu.

37.7. Rekomenduotinas vandens mėginių ėmimo laikas:

– rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), kai mėginiai imami kartą per metus;

– pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) ir rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), kai mėginiai imami 2 kartus per metus.

37.8. Nurodytos požeminio vandens kokybės tyrimų apimtys ir periodiškumas yra rekomenduotinas, kai vandenvietėje numatomas privalomasis monitoringas. Planuojant išplėstinį monitoringą priklausomai nuo numatytų tikslų pobūdžio gali būti numatytos didesnės tyrimų apimtys.

 

Mineralinio vandens vandenvietės

 

38. Mineralinio vandens monitoringas yra numatomas mineralinio vandens išteklių naudojimo sutartyje, kurią sudaro Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos minsiterijos ir ūkio subjektas – išteklių naudotojas. Mineralinio vandens vandenviečių monitoringo programos rengiamos vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir gėlo vandens vandenvietėse. Įvertinus tai, kad (1) daugumoje mineralinio vandens vandenviečių yra po vieną gręžinį, (2) iš gręžinio imamas nedidelis vandens kiekis, (3) mineralinis vanduo išgaunamas iš gilių vandeningųjų sluoksnių, natūraliai apsaugotų nuo paviršinės taršos poveikio, o pačios vandenvietės dažniausiai yra požeminio vandens iškrovos plotuose, mineralinio vandens vandenviečių požeminio vandens monitoringo programa rengiama pagal privalomojo monitoringo, aprašyto ankstesniame poskyryje, schemą. Išimtis yra šalies balneologiniai kurortai (Druskininkai, Birštonas). Čia išgaunami palyginti didesni mineralinio vandens kiekiai, vanduo išgaunamas keliose mineralinio vandens telkinio vietose, o mineralinio vandens kokybė neretai ypač priklauso nuo telkinio eksploatacijos intensyvumo. Todėl šiuose kurortuose rekomenduotina rengti kompleksines išplėstinio monitoringo programas. Monitoringo programose nurodomos monitoringo apimtys, privalomos kiekvienai mineralinį vandenį eksploatuojančiai vandenvietei, nurodomas stebėjimo gręžinių tinklas, numatomo monitoringo apimtys.

39. Mineralinio vandens vandenviečių požeminio vandens monitoringas vykdomas taip pat, kaip ir gėlo požeminio vandens atveju, t. y.:

– vykdoma išgaunamo vandens kiekio (debito) apskaita;

– matuojamas vandens lygis;

– atliekami vandens cheminės sudėties tyrimai.

40. Išgaunamo vandens kiekio (debito) apskaita. Kaip ir gėlo požeminio vandens vandenviečių atveju privaloma mėnesinė gręžinio debito apskaita (Požeminio vandens gavybos metinė ataskaita 1-PV).

Kai mineralinis vanduo išgaunamas iš natūralių šaltinių, sudarančių žemės paviršiuje koncentruotas versmes, rekomenduotina numatyti programose šaltinio debito matavimus (jeigu tai įmanoma techniškai).

41. Vandens lygio matavimas. Monitoringo programoje turi būti numatytas vandens lygio matavimas, atsižvelgiant į technines gręžinių įrengimo sąlygas. Rekomenduotinas vandens lygio matavimo dažnumas izoliuotiems telkiniams – vieną kartą per mėnesį, hidroinjekciniams ir nepakankamai izoliuotiems telkiniams – 3–5 kartai per mėnesį. Kai dėl gręžinių konstrukcijos negalima vykdyti reguliarių lygių matavimų, rekomenduotina numatyti vandens lygio matavimą gręžinio techninio remonto metu.

42. Vandens cheminės sudėties tyrimai. Mineralinio vandens mėginiai vandens cheminės sudėties tyrimams atlikti turi būti imami iš visų naudojamų gręžinių (šaltinių) ne rečiau negu vieną kartą per metus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių monitoringo programoje būtų numatytas dažnesnis vandens mėginių paėmimas.

Laboratorinių tyrimų metu turi būti nustatoma bendroji vandens cheminė sudėtis ir junginiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 28:2033 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo pateikimo į rinką reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-758 (Žin., 2004, Nr. 7-154).

 

Požeminės hidrosferos sausinimo objektai

 

43. Požeminės hidrosferos sausinimas yra atliekamas kasant naudingąsias iškasenas ir atliekant inžinerinius darbus. Pastaruoju atveju monitoringo organizavimo pagrindas yra galimo poveikio aplinkai įvertinimo išvados. Požeminio vandens monitoringas turėtų būti organizuojamas tik išimtiniais atvejais, kai numatoma, kad grunto sausinimas objekte gali pakenkti aplinkinių gyventojų vartojamo geriamojo vandens ištekliams (pvz., šulinių išsekimas ir kt.).

44. Požeminio vandens monitoringo programos turėtų būti rengiamos, įvertinus tai, kad (1) pagrindinis poveikio aplinkai faktorius yra požeminio vandens lygio žeminimas, (2) sausinamas tik gruntinis vandeningasis sluoksnis, (3) vandens lygio pažeminimo amplitudė nėra didelė.

45. Monitoringo programos struktūra analogiška aprašytajai poskyryje „Gėlo požeminio vandens vandenvietės“.

46. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą poveikio specifiką, pagrindinis monitoringo tikslas – poveikio aplinkiniams gruntinio vandens vartotojams įvertinimas. Kiti galimi monitoringo tikslai gali būti poveikis upių nuotėkiui ir paviršinio vandens telkiniams, ekosistemoms ar net ir gilesniems vandeningiesiems sluoksniams.

47. Rengiant monitoringo programą, pirmiausiai būtina numatyti numatomo monitoringo tipą. Pagal hidrogeologines sąlygas sausinimo pobūdį ir padėtį kitų požeminio vandens vartotojų atžvilgiu objektai gali būti skirstomi į dvi grupes:

– objektai, kurių veiklos pasekmės nekelia grėsmės konkretiems aplinkos objektams ir kitiems požeminio vandens vartotojams;

– objektai, kurių veiklos pasekmės kelia grėsmę minėtiems aplinkos objektams ir požeminio vandens vartotojams.

48. Monitoringo tinklas. Platesnis monitoringo tinklas, esantis už objekto ribų, numatomas tik antros grupės objektų atveju. Pirmos grupės objektų atveju visi būtini matavimai ir stebėjimai rekomenduotini atlikti pačiame objekte. Į monitoringo tinklą gali būti įtrauktas objekto apylinkėse gruntiniame vandeningajame sluoksnyje įrengtas stebėjimų ar kitos paskirties gręžinys (šulinys).

48.1. Rekomenduotina monitoringo tinklo schema yra stebėjimo gręžinių spindulys (skersainis), nukreiptas poveikio zonoje esančio aplinkos objekto ar požeminio vandens vartotojo link. Kai tokių objektų yra daugiau, minėtas spindulys nukreipiamas pagrindinio aplinkos apsaugos objekto ar geriamojo vandens vartotojo linkme. Poveikio mastas kitiems objektams nustatomas analogijos būdu arba atlikus hidrogeologinius skaičiavimus.

48.2. Spindulio kryptimi priklausomai nuo vietos hidrogeologinių sąlygų ir atstumo iki poveikio objekto turi būti ne daugiau kaip 3 stebėjimo gręžiniai. Kai spindulio kryptis labai skiriasi nuo sausinimo darbų plėtros krypties, papildomi stebėjimo gręžiniai gali būti numatyti pastarąja kryptimi.

49. Monitoringo apimtys ir vykdymo metodika. Monitoringo sudėtis ir apimtys priklauso nuo objekto keliamos grėsmės kitiems aplinkos objektams ir gruntinio vandens vartotojams.

49.1. Pagrindiniai sausinimo objektų monitoringo etapai yra šie:

– išsiurbiamo (drenuojamo) vandens kiekio apskaita;

– vandens lygio matavimas;

– vandens cheminės sudėties tyrimai.

49.2. Sausinimo objektų atveju tvarkoma mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita (Požeminio vandens gavybos metinė ataskaita 1-PV). Kai gruntinis vanduo iš objekto yra šalinamas išcentrinio veikimo siurbliais, vandens kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal siurblių našumą ir jų veikimo trukmę. Kai gruntinis vanduo yra šalinamas naudojant atviras drenas, rekomenduotina įrengti vandens matavimo punktus, kuriuose ištekančio vandens kiekis būtų nustatomas pagal tėkmės greitį ir drenos skerspjūvio plotą.

49.3. Rekomenduotinas matavimų dažnumas – ne mažiau kaip 3 kartai per mėnesį.

49.4. Vandens lygio matavimo pirmos grupės objektų atveju gali būti atliekamas tik paties objekto teritorijoje, vandens šalinimo vietoje. Antros grupės objektų atveju gruntinio vandens lygis matuojamas visuose stebėjimo gręžiniuose.

49.5. Rekomenduotinas vandens lygio matavimo dažnumas – 3–5 kartai per mėnesį.

49.6. Vandens cheminės sudėties tyrimai rekomenduotini tik išimtiniais atvejais, esant antros grupės objektams, kai dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos galimas gruntinio vandens teršimas ūkinės veiklos produktais. Vandens cheminės sudėties tyrimai turėtų būti atliekami tik artimiausiame stebėjimų gręžinyje, įrengtame gruntinio srauto judėjimo kryptimi. Rekomenduotinas tyrimų dažnumas – kartą per metus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių tyrimus reikėtų atlikti dažniau.

49.7. Numatant požeminio vandens monitoringą, būtina atsižvelgti į gruntinio vandens slūgsojimo sąlygas, sausinimo tempą ir turimus technologinius junginius.

49.8. Kai gruntinis vanduo yra prie pat žemės paviršiaus, ne giliau kaip 0,1–0,3 m, vanduo gręžiniuose žiemą užšąla. Tokia situacija yra tipiška durpių karjerams. Šiais atvejais rekomenduotina monitoringą vykdyti tik šiltuoju metų laiku.

49.9. Atsižvelgiant į tai, kad, sausinant gruntinį vandeningąjį sluoksnį drenažiniais grioviais, požeminio vandens filtracijos režimas stabilizuojasi, rekomenduotina ciklinė monitoringo vykdymo tvarka. Monitoringas planuojamas visiems metams. Atliekama monitoringo rezultatų analizė ir įvertinimas. Jeigu iš rezultatų analizės matyti, kad gruntinio vandens filtracija vyksta stacionaraus režimo sąlygomis, kitas monitoringo ciklas kartojamas po 5 metų. Naujas monitoringo ciklas kartojamas kiekvieną kartą, kai rekonstruojama drenažinė sistema.

 

ANGLIES DIOKSIDO SAUGOJIMAS GEOLOGINĖSE FORMACIJOSE

 

50. Anglies dioksido (toliau – CO2) geologinio saugojimo veiklos vykdytojai privalo vykdyti CO2 suleidimo įrenginių, CO2 geologinės saugyklos komplekso (toliau – saugyklos kompleksas) monitoringą (įskaitant, jei įmanoma, CO2 pliumo plėtros stebėjimus). Veiklos vykdytojas privalo vykdyti CO2 santalkos ir aplinkos monitoringą, jeigu to reikia CO2 geologinės saugyklos (toliau – saugykla) užpildymo CO2 ir CO2 santalkos formavimosi patvirtinimui arba saugyklos vientisumo ir CO2 srauto pastovumo (dangos) patvirtinimui, tektoninio stabilumo vertinimui, kad būtų galima:

50.1. palyginti tikrąją ir sumodeliuotą CO2 ir formacijos vandens reakciją saugykloje;

50.2. nustatyti didelius CO2 geologinio saugojimo pažeidimus;

50.3. nustatyti CO2 migraciją horizontalia ir vertikalia kryptimis;

50.4. nustatyti CO2 nuotėkį (CO2 išsiskyrimą iš saugyklos komplekso);

50.5. nustatyti didelį neigiamą poveikį supančiai aplinkai, įskaitant visų pirma geriamajam vandeniui, gyventojams arba tiems, kurie naudojasi supančia biosfera;

50.6. įvertinti taikytų, jeigu tokios buvo taikytos, ištaisomųjų priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4325) 11 straipsnyje, veiksmingumą;

50.7. atnaujinti saugyklos komplekso saugumo ir vientisumo įvertinimą artimiausiu ir ilgalaikiu laikotarpiu, įskaitant įvertinimą, ar saugomas CO2 bus sandariai ir visam laikui izoliuotas.

51. Siekiant optimizuoti suleidimo įrenginių, CO2 geologinės saugyklos komplekso ir jį supančios aplinkos monitoringą (stebėseną), rekomenduojama vadovautis Europos Komisijos parengtomis rekomendacijomis (angl. Guidance document „Characterisation of the Storage Complex, CO2 Stream Composition, Monitoring and Corrective Measures“ (http://ec.europa.eu/clima/policies/lowcarbon/ccs_implementation_en.htm).).

Monitoringas vykdomas pagal CO2 geologinio saugojimo veiklos vykdytojo parengtą ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento suderintą monitoringo programą. Suderintos monitoringo programos kopija pateikiama Lietuvos geologijos tarnybai. CO2 geologinio saugojimo veiklos vykdytojas monitoringo programą rengia vadovaudamasis šiais Metodiniais reikalavimais, įskaitant išsamią informaciją apie stebėseną, vykdomą laikantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), 14 straipsnį ir 23 straipsnio 2 dalį priimtas gaires, ir suderintą pagal Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4325) 6 straipsnio 6 dalies 4 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybos, anglies dioksido geologinių saugyklų naudojimo ir uždarymo tvarkos aprašo 85.5 punktą.

Monitoringo programa atnaujinama vadovaujantis šio Aprašo nuostatomis kas penkerius metus. Monitoringo programa atnaujinama pagal šiuos Metodinius reikalavimus, siekiant įvertinti CO2 nuotėkio pavojaus pokyčius, įvertinti pavojaus aplinkai bei žmonių sveikatai pokyčius, mokslinių tyrimų rezultatus ir technologijų pažangą. Atnaujinta monitoringo programa teikiama dar kartą derinti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831) nustatyta tvarka atitinkamam Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentui.

52. Šių Metodinių reikalavimų 51 punkte numatyta Monitoringo programa sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Anglies dioksido geologinių saugyklų žvalgymo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo 1 priede nurodytame 3 etape atlikta rizikos analize ir atnaujinamas vadovaujantis šiais kriterijais, siekiant laikytis Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 10 straipsnyje ir šių Metodinių reikalavimų 50 punkte nustatytų reikalavimų.

Požeminio vandens, kitų cheminių ir fizikinių rodiklių monitoringas yra vykdomas pagal Monitoringo programą, kurioje turi būti pateikiama išsami informacija apie stebėseną, atsižvelgiant į pagrindinius projekto etapus, įskaitant pradinę, eksploatacijos stebėseną ir stebėseną po CO2 geologinės saugyklos uždarymo. Monitoringo programą sudaro technologinių procesų ir supančios aplinkos monitoringas. Stebimų rodiklių sąrašas ir stebimi supančios aplinkos komponentai turi būti parenkami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Anglies dioksido geologinių saugyklų žvalgymo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo 1 priede atliktu saugyklos komplekso ir jį supančios aplinkos elgsenos, jautrumo apibūdinimo, rizikos vertinimo rezultatais, pasiektais trimačio ar keturmačio skaitmeninio modeliavimo būdu.

53. Kiekviename etape (ikieksploatacinis, eksploatacijos ir poeksploatacinis etapai) nurodoma:

53.1. stebimi parametrai;

53.2. taikyta stebėsenos technologija ir technologijos pasirinkimo pagrindimas;

53.3. stebėjimo vietų ir pavyzdžių paėmimo taškų erdvinio išsidėstymo loginis pagrindimas;

53.4. stebėjimų dažnumas ir pavyzdžių ėmimo laikiniems stebėjimams loginis pagrindimas.

54. Stebėtini parametrai nustatomi atsižvelgiant į stebėsenos tikslus. Tačiau į planą visada turi būti įtraukta nuolatinė arba nuosekliai pasikartojanti šių parametrų stebėsena:

54.1. technologinių procesų monitoringo metu:

- nenumatytas (avarinis) CO2 išmetimas suleidimo įrenginyje;

- CO2 srauto tūris suleidimo gręžiniuose;

- CO2 slėgis ir temperatūra suleidimo gręžiniuose (srauto masei nustatyti);

- CO2 srauto greitis;

- suleistos medžiagos cheminė analizė;

- gręžinio vientisumas (apsodinimo vamzdžiai, cementas, sąlyčio paviršius tarp apsodinimo vamzdžių ir cemento, sąlyčio paviršius tarp cemento ir geologinės formacijos);

- rezervuaro temperatūra ir slėgis (CO2 fazių reakcijai ir būsenai nustatyti).

Stebėsenos technologijos pasirinkimą lemia projektavimo metu turima geriausia patirtis. Tačiau turi būti apsvarstomos ir atitinkamai panaudojamos šios galimybės:

- technologijos, leidžiančios aptikti CO2, jo buvimo vietą ir migracijos kelius giluminiuose sluoksniuose bei paviršiuje;

- skaitmeninio trimačio modeliavimo technologijos, taikomos informacijai apie CO2 arealo slėgio tūrinę reakciją ir pasiskirstymą pagal plotą ir pjūvį gauti, siekiant patobulinti trimačius geologinius saugyklos formacijos modelius;

- technologijos, galinčios leisti numatyti pasiskirstymą dideliame plote siekiant gauti sugavimo informaciją apie visus galimus anksčiau nenustatytus nuotėkio kelius viso saugyklos komplekso aplinkoje ir už jos ribų tuo atveju, jeigu būtų padaryti dideli pažeidimai ar įvyktų CO2 migracija iš saugyklos komplekso.

54.1.1. Stebėtini parametrai ir stebėjimų dažnumas

Technologinių procesų monitoringo tinkle turi būti stebimi fizikiniai ir cheminiai rodikliai, kurių pakitimai rodo, kad CO2 suleidimo gręžinio ir /ar CO2 saugyklos sandarumas ir vientisumas yra pažeisti, vyksta CO2 nuotėkis į aplinką. Nuolatinis suleidimo gręžinių stebėjimas gali sumažinti CO2 nuotėkio riziką tarp geologinių formacijų ar į paviršių. Suleidimo gręžinių stebėsena gali būti vidinė ir išorinė. Yra visa eilė nuotėkio migracijos kelių, kurie gali būti stebimi gręžinyje, įskaitant apsodinimo vamzdžių ir cemento stebėseną, sąlyčio paviršiaus tarp apsodinimo vamzdžių ir cemento stebėseną, sąlyčio paviršiaus tarp cemento ir geologinės formacijos stebėseną. Nuolatiniam gręžinio vientisumo įvertinimui turi būti atliekamas visas komplektas matavimų, gaunamų naudojant geofizinių tyrimų gręžiniuose metodus. Gręžinių nuokrypiai gali būti stebimi siekiant apibūdinti gręžinio geometriją ir nustatyti ypatingo dėmesio reikalaujančius plotus.

Monitoringo programoje turi būti numatytas šių parametrų kaitos stebėjimas:

- CO2 srauto sudėtis. CO2 sraute negali būti viršijamas Vyriausybės leistinas nustatytų medžiagų kiekis;

- CO2 slėgis ir temperatūra suleidimo gręžiniuose. Slėgio ir temperatūros matavimai turi būti atliekami nuolatos ir nepertraukiamai, siekiant nustatyti CO2 fazių reakcijos pobūdį ir išvengti galimo slėgio ribinių verčių viršijimo, kuris gali sukelti injekcinio gręžinio arba nelaidaus sluoksnio pažeidimus dėl naujai atsiradusių plyšių arba esamų nelaidžių lūžių reaktyvizacijos; CO2 srauto greitis, CO2 srauto greičio stebėjimai turi būti nuolatiniai ir nepertraukiami.

54.2. saugyklos kompleksą supančios aplinkos monitoringo metu:

- virš CO2 geologinės saugyklos komplekso slūgsančio pirmojo vandeningojo sluoksnio vandens lygio kaitos (slėgio) stebėjimas ir geocheminiai tyrimai;

- CO2 geologinės saugyklos komplekso apylinkėse esančių viešo geriamojo vandens tiekimo ir mineralinio vandens vandenviečių geocheminis tyrimas;

- aeracijos zonos ir gruntinio vandeningojo sluoksnio stebėjimai.

Siekiant pagrįsti požeminio vandens stebėjimo vietų ir pavyzdžių paėmimo taškų erdvinio išsidėstymo loginį pagrindimą, monitoringo programoje turi būti pateikiama informacija apie apylinkėse esančius ar buvusius (likviduotus, konservuotus) ir naudojamus gręžinius. Jeigu CO2 bus suleidžiamas į geologines formacijas, iš kurių yra išgaunama ar buvo išgaunama nafta (naftingos struktūros), informaciją apie gręžinius tikslinga sukaupti ne mažiau kaip 2 km atstumu apie naftingą struktūrą. Suleidžiant CO2 į neapribotus vandeninguosius sluoksnius (pvz., kambro vandeningasis sluoksnis) turi būti surinkta ir išanalizuota informacija apie gręžinius, esančius ne mažiau kaip 10 km atstumu nuo suleidimo įrenginių. Į monitoringo programą turi būti įtraukti ir gręžiniai, jeigu tokie buvo gręžiami CO2 geologinės saugyklos vietos žvalgybos metu. Požeminio vandens būklės stebėjimui gręžiniai pasirenkami ir jų kiekis ir vietos nustatomas atsižvelgiant į skaitmeninio trimačio (keturmačio) modeliavimo rezultatu nustatytas rizikos zonas, per kurias gali kaip anglies dioksidas patekti į kitas geologines formacijas ar žemės paviršių.

54.2.1. Stebimi parametrai

Požeminio vandens monitoringo tinkle turėtų būti stebimi fizikiniai ir cheminiai rodikliai, kurių kaita (didėjanti ar mažėjanti tendencija) rodo, kad iš anglies dioksido suleidimo įrenginių, saugyklos komplekso į gretimus vandeninguosius sluoksnius patenka anglies dioksidas ar jo suleidimo pasekmėje patenka aukštos mineralizacijos vanduo. Monitoringo programose turėtų būti numatytas šių parametrų kaitos stebėjimas:

 

Pagrindiniai parametrai

Kiti parametrai

Požeminio vandens lygis (slėgis)

Aliuminis (Al)

pH

Geležis (Fe)

Temperatūra

Manganas (Mn)

Savitasis elektros laidis

Boras (B)

Bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis

Stroncis (Sr)

Kalcis (Ca)

Baris (Ba)

Magnis (Mg)

 

Kalis (K)

 

Natris (Na)

 

Chloridas (Cl)

 

Sulfatas (SO4)

 

Hidrokarbonatas (HCO3)

 

Metanas (CH4) (tik suleidžiant į naftingas struktūras)

 

Ištirpusi organinė anglis (tik suleidžiant į naftingas struktūras)

 

 

54.2.2. Stebėjimų dažnumas

Monitoringo programose numatomas stebėjimų dažnumas turi užtikrinti objektyvios informacijos apie galimus CO2 patekimus į gretimas geologines formacijas surinkimą ir, atsižvelgiant į tai, patikslinti suleidimo komplekso skaitmeninį matematinį modelį. Stebėjimų dažnumas turi būti skirtingas skirtinguose saugyklos eksploatavimo etapuose. Siūloma stebėjimus vykdyti tokiu dažnumu:

 

Parametras

Etapas

Ikieksploatacinis1)

Eksploatacinis2)

Poeksploatacinis

Požeminio vandens lygis (slėgis)

1 k/dieną

1 k/dieną

1 k/dieną

pH

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/ketvirtį

Temperatūra

1 k/dieną

1 k/dieną

1 k/dieną

Savitasis elektros laidis

1 k/dieną

1 k/dieną

1 k/dieną

Bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Kalcis (Ca)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Magnis (Mg)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Kalis (K)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Natris (Na)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Chloridas (Cl)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Sulfatas (SO4)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Hidrokarbonatas (HCO3)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Metanas (CH4) (tik suleidžiant į naftingas struktūras)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Ištirpusi organinė anglis (tik suleidžiant į naftingas struktūras)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/mėnesį

1 k/metus

Aliuminis (Al)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/ketvirtį

1 k/3 metus

Geležis (Fe)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/ketvirtį

1 k/3 metus

Manganas (Mn)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/ketvirtį

1 k/3 metus

Boras (B)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/ketvirtį

1 k/3 metus

Stroncis (Sr)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/ketvirtį

1 k/3 metus

Baris (Ba)

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k/ketvirtį

1 k/3 metus

 

1) – stebėjimai skirti nustatyti tiriamųjų parametrų fonines reikšmes iki pradedant saugyklos eksploatavimą;

2) – tokiu dažnumu siūloma vykdyti stebėjimus pirmuosius saugyklos eksploatacijos metus. Vėliau, atsižvelgiant į matavimų rezultatus, jie gali būti atliekami rečiau.

 

55. CO2 santalkos (arealo) sklaidos stebėjimams gali būti naudojamas ir netiesioginis žemės gelmių tyrimas, paremtas tradicinės geofizikos metodais.

56. Monitoringo programos atnaujinimas

Stebėsenos metu surinkti duomenys lyginami ir aiškinami. Stebėsenos rezultatai lyginami su reakcija, sumodeliuota atliekant trimatį dinaminį slėgio ir tūrio modeliavimą, bei prisotinimo reakcija, atliekant saugumo apibūdinimą pagal Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybos, anglies dioksido geologinių saugyklų naudojimo ir uždarymo tvarkos aprašo pirmajame priede nurodytą 3 etapą.

Jei stebėsenos duomenys smarkiai skiriasi nuo modeliavimo rezultatų, trimatis modelis turi būti iš naujo kalibruojamas, kad atitiktų išmatuotuosius parametrus. Naujas kalibravimas turi būti pagrįstas stebėsenos plane nurodytais išmatuotais duomenimis ir, jei reikia tinkamiau pagrįsti naujam kalibravimui naudojamas prielaidas, turi būti surinkti papildomi duomenys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybos, anglies dioksido geologinių saugyklų naudojimo ir uždarymo tvarkos aprašo pirmajame priede nurodyti 2 ir 3 etapai pakartojami naudojant iš naujo kalibruotą (-us) trimatį (-čius) modelį (-ius) naujiems pavojingumo scenarijams bei srauto spartai sudaryti ir rizikos analizei patikslinti bei atnaujinti.

Jeigu, atlikus stebėjimo ir modeliavimo duomenų palyginimą bei naują kalibravimą, nustatomi nauji CO2 šaltiniai, keliai ir srauto sparta arba pastebimi dideli neatitikimai, palyginti su ankstesniais vertinimais, Monitoringo programa atitinkamai atnaujinama.

Stebėsena po CO2 geologinės saugyklos uždarymo

Stebėsena po CO2 geologinės saugyklos uždarymo turi būti vykdoma įgyvendinant šių Metodinių reikalavimų 51 ir 56 punktuose nurodytą Monitoringo programą surinktais ir modeliavimui panaudotais duomenimis. Ši informacija suteiks informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytiems parametrams nustatyti.

 

_________________

 

Metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui

1 priedas

 

Žmogaus ūkinės veiklos įtakos požeminiam vandeniui indikatoriai

 

Ūkinės veiklos tipas

(pramonės ar taršos šaltinio rūšis)

Taršos požymiai (taršos rodikliai)

Fizinių ir cheminių vandens savybių pokyčiai. Pagrindinių jonų koncentracijų didėjimas, specifinių medžiagų požeminiame vandenyje atsiradimas

Padidintos mikroelementų koncentracijos; naujų mikroelementų susidarymas vandenyje

Chemijos pramonė

Labai diferencijuoti ir priklauso nuo gaminamos produkcijos savybių, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, taikomų technologijų, produkcijos sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodų ir t.t.

Pvz.: bendrosios mineralizacijos, bendrojo kietumo, vandens agresyvumo ir savitojo el. laidžio, oksidacinių savybių didėjimas, skonio ir kvapo pasikeitimas, BDS ir ChDS augimas. SO42+, Cl-, HCO3-, CO32-, Na+, K+, Ca2+, Mg2+, Fe3+, azoto ir fosforo junginių kiekio didėjimas, detergentų, formaldehidų, chlororganinių junginių, H2S ir kt. atsiradimas.

Pvz.: plastmasinių dirbinių gamyba: Cd, Li, Se, Sn.

Detergentų gamyba: Cd, Li.

Trąšų gamyba: Cd, Cr, Cu, F, Hg, Mn, Ni, Pb, Se, Zn.

Gumos pramonė: Cu, B, Ba, Cd, Cr, Cu, Hg, Sr, Zn, bei Br, J, Mn, Tl, Pb, Sb, V.

Vaistų pramonė: As, Br, Co, Cu, J, Sr, W, Zn.

Medžio apdirbimo pramonė

Labai pastebimas vandens mineralizacijos padidėjimas, jo nuspalvinimas, skonio ir kvapo pasikeitimas, padidintos ChDS reikšmės, auga pH. CO32-, HCO3-, Na+, K+, Cl-, padidintos azotinių junginių reikšmės, SO42+. Organinių specifinių medžiagų, pvz.: terpenų, organinių rūgščių, cukrų, aldehidų, alkoholio, metano, be to, fenolių, formaldehidų, metanolio, timolio, fufurolio ir kt.

Ba, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Sn, Zn.

Maisto pramonė

Labai diferencijuota, priklauso nuo produkcijos rūšies, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, gamybos technologijos, sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodikų ir t. t. Galimi padidinti detergentų, chlororganinių junginių kiekiai.

Vandens mineralizacijos ir deguonies kiekio didėjimas, organoleptinių savybių pokyčiai didesni BDS ir ChDS dydžiai. Padidinti SO42+, HCO3-, Cl-, azoto ir fosforo junginių, Na, K ir Fe kiekiai. Organinių rūgščių, aldehidų, alkoholio, NH3, H2S atsiradimas.

Gausus mikrokomponentų kompleksas priklauso nuo jų susikaupimo perdirbamose medžiagose.

Nerūdinių naudingųjų iškasenų perdirbimo pramonė

Labai diferencijuota, priklauso nuo produkcijos rūšies, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, gamybos technologijos, sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodų ir t. t.

Didesnė bendroji mineralizacija, savitasis el. laidis ir vandens kietumas, organoleptinių savybių pasikeitimas, didesni HCO3-, Ca2+, Mg2+, Fe3+, Mn2+, azoto ir fosforo, sieros junginių, fenolių kiekiai, organinių medžiagų atsiradimas ir t. t.

Stiklo pramonė: B, Ba, Pb, Sr, taip pat As, Bi, Co, F, Ni, Se, Tl.

Keramikos pramonė: B, Ba, Bi, Co, F, Ni, Sr.

Žemės ūkis (intensyvi žemdirbystė, gyvulininkystės kompleksai ir t. t.)

Labai diferencijuota, priklauso nuo naudojamų organinių, mineralinių ir cheminių medžiagų; auginamų techninių kultūrų amžiaus, rūšies; žemdirbystės ir gyvulininkystės intensyvumo; hidrogeologinių rajono sąlygų.

Didesnė bendroji mineralizacija, kietumas, didesni azoto, fosforo, sieros junginių, magnio ir kalcio oksidų, kalcio hidrokarbonato, geležies kiekiai, BDS, ChDS ir t. t.

Pvz.: augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemonės: As, Br, Cd, Hg, Pb, Sn, Tl, Zn.

Dirbtinės trąšos: Cd, Cr, Cu, F, Hg, Mn, Ni, Pb, Se, Zn.

Komposto duobės: Cd, Cr, Cu, Hg, Mn, Ni, Pb, Zn.

Energetikos pramonė

šiluminės elektrinės

Didesnė bendroji mineralizacija, savitasis el. laidis ir vandens kietumas, didesni SO42+ ir NO3-, azoto junginių, Mg2+, Ca2+, Fe2+, Mn2+ jonų kiekiai. Mažesnės pH reikšmės.

Elementų sąrašas priklauso nuo šioje pramonėje naudojamos žaliavos. Dažniausiai pastebimi Ag, As, Be, Br, Cd, Cr, F, Fe, Hg, Mo, Ni, Pb, Se, Sb, V, Zn.

kuro saugyklos; degalinės

Didesnė bendroji mineralizacija, vandens organoleptinių savybių

pasikeitimas. Pastebimas SO42+ jonų, azoto junginių kiekio padidėjimas; naftos produktų vandenyje, fenolių, angliavandenilių ir aldehidų atsiradimas. Didesnės ChDS ir mažesnės pH reikšmės.

Dažniausiai pastebimi: As, B, Ba, Br, Cd, Cr, Cu, Kg, Mn, Ni, Pb, Sn, V, Zn ir kt.

atominė elektrinė

Radionuklidų: tričio (H-3), radioaktyviosios anglies (Crad), cezio-137 (Cs-137), kobalto-60 (Co-60) tyrimai. Kai kurių jonų: K+, NH4+, SO42-, Cl- koncentracijų, azoto junginių didesni kiekiai; naftos produktų vandenyje atsiradimas, didesnės ChDS reikšmės.

Kai kurių mikroelementų, susijusių su galvanika, didesni kiekiai vandenyje: Pb, Hg, Zn, Cu, Al, Cd.

 

_________________

 

Metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui

2 priedas

 

Rekomenduojamų stebėti vandenvietėse požeminio vandens rodiklių sąrašas

 

Analičių grupė

Rodikliai

Analitė

1

Rodikliai nustatomi mėginio paėmimo metu 

pH, savitasis elektros laidis, ištirpusio deguonies kiekis, vandens temperatūra.

Pagrindiniai jonai

Ca, Mg, Na, K, Cl, NH4, NO2, NO3, HCO3, SO4, PO4, permanganato skaičius (bendra organinė anglis).

2

Metalai

As, Hg, Cd, Pb, Cr, Fe, Mn, Zn, Cu, Ni, Al, F, CN. Pasirinkimas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje.

Organiniai junginiai

Aromatiniai ir chlorinti angliavandeniliai, fenoliai, chlorfenoliai. Pasirinkimas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, esančioms urbanizuotose teritorijose ir kitoms, priklausomai nuo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio.

Pesticidai

Tiriamų analičių sąrašas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, naudojančioms gruntinį vandenį ir kitoms, priklausomai nuo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio.

Papildomi rodikliai

Mikrobiniai rodikliai. Pasirinkimas priklauso nuo lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, naudojančioms gruntinį vandenį.

 

Vandenviečių privalomojo monitoringo atveju monitoringo programose turėtų būti numatytas 1 ir 2 grupių analičių, paryškintų lentelėje, stebėjimas. Išplėstinio, o ir privalomojo monitoringo atvejais, kitų analičių tyrimai turi būti numatomi priklausomai nuo žemėnaudos, taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje ir nuo vandenvietės saugos laipsnio.

 

_________________