Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. BALANDŽIO 14 D. NUTARIMO NR. 423 „DĖL VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2000–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. gegužės 7 d. Nr. 448
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 423 „Dėl Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 32-903) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842) ir siekdama sumažinti traumatizmą ir mirtingumą dėl traumų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms ir institucijoms, atsakingoms už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų, gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas
Krašto apsaugos ministras,
pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą Juozas Olekas
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 448 redakcija)
VALSTYBINĖ TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – valdyti traumatizmo būklę šalyje ir sumažinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą dėl traumų.
2. Ši programa parengta atsižvelgiant į:
2.1. Pasaulio sveikatos organizacijos Regiono komiteto 2005 m. rugsėjo 22 d. rezoliucijos RC55/R9 „Dėl traumų prevencijos PSO Europos regione“ rekomendacijas;
3. Traumos Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau vadinama – PSO) dokumentuose skirstomos į netyčines (nelaimingi atsitikimai), kurių priežastys – transporto įvykiai, atsitiktiniai apsinuodijimai, nukritimai, atsitiktiniai paskendimai, nudegimai (toliau vadinama – netyčinės traumos), ir tyčines, apimančias savižudybes ir smurtinius sužalojimus (toliau vadinama – tyčinės traumos).
4. Šioje programoje numatytos svarbiausios netyčinių traumų prevencijos priemonės, o priemonės, susijusios su tyčinių ir netyčinių traumų priežasčių tyrimais, duomenų rinkimu ir analize, apima tiek tyčines, tiek netyčines traumas. Didžiuma tyčinių traumų prevencijos priemonių numatyta kitose valstybinėse strategijose ir programose: Psichikos sveikatos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 (Žin., 2007, Nr. 42-1572), Valstybinėje smurto prieš moteris mažinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1330 (Žin., 2006, Nr. 144-5474), ir kitose.
II. APLINKOS ANALIZĖ
5. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl tyčinių ir netyčinių traumų – trečioje vietoje po mirtingumo nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir piktybinių navikų. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių Lietuvoje kur kas didesnis negu Centrinės ir Rytų Europos valstybėse. Mirusiųjų dėl šių priežasčių 2000–2005 metais padaugėjo 9 procentais. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių 2006 metais truputį sumažėjo ir sudarė 17,2 procento visų mirties atvejų (2004 metais – 18,1 procento, 2005 metais – 18,5 procento). Dėl šių priežasčių Lietuva kasmet netenka daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys).
6. Dėl traumų daugiausia miršta jauni žmonės: du trečdaliai mirusiųjų nuo traumų – darbingo amžiaus asmenys. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, apie du trečdalius 15–44 metų vyrų ir trečdalis tokio pat amžiaus moterų žūva nuo traumų. Net 53,8 procento visų mirusių 2005 metais 15–44 metų asmenų mirties priežastys – išorinės.
7. Vaikų traumatizmas Lietuvoje – opi visuomenės sveikatos problema. Nuo traumų žūva vaikų daugiau negu nuo visų kitų priežasčių. 1–18 metų vaikų mirtingumo dėl išorinių priežasčių 2005 metų rodiklis – 24,8 iš 100 000: didžiuma vaikų žuvo per eismo įvykius (10,7 iš 100 000), 35 vaikai (4,8 iš 100 000) nuskendo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2006 metais užregistruotos 66 908 vaikų iki 18 metų traumos (93,08 iš 1000).
8. Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių statistikos duomenimis, iki 10 procentų pagyvenusiųjų (vyresnių kaip 65 metų asmenų) kasmet gydosi nuo patirtų traumų, o apie 2–3 procentai – gydomi ligoninėse. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 metais dėl išorinių priežasčių mirė 1097 vyresni kaip 65 metų asmenys (3,7 procento visų šios amžiaus grupės asmenų mirčių), 2004 metais jų buvo mažiau – 997 (3,6 procento). Dažniausia pagyvenusiųjų traumų priežastis Lietuvoje (ir kitose ES valstybėse) – kritimai; kaulų lūžiams gydyti prireikia apie dviejų trečdalių visų traumų lovadienių. Tiesioginės ir netiesioginės šių traumų gydymo išlaidos gerokai didesnės nei kitų traumų.
9. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas patenka 15–18 tūkst. apsinuodijusių asmenų ir daugiau nei 10 tūkst. apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose. Didelę dalį stacionaruose dėl apsinuodijimų gydomų pacientų sudaro 2–4 ir 13–17 metų vaikai. Dauguma vaikų sunkius sveikatos sutrikimus patiria apsinuodiję medikamentais ir alkoholiu. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioje įstaigoje 2002 metais įsteigtas Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras (šiuo metu –Ekstremalių sveikatai situacijų centro padalinys) teikia visuomenei ir specialistams informaciją apie cheminių medžiagų pavojų sveikatai, apsinuodijimų prevenciją ir priešnuodžius, konsultuoja šiais klausimais, atlieka toksikologinę stebėseną, organizuoja švietimo ir mokymo apsinuodijimų prevencijos ir gydymo klausimais renginius.
10. Į Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas kasmet kreipiasi apie 400 tūkst. asmenų, patyrusių traumas (2006 metais stacionaruose gydyti 56 044 suaugusieji ir 13 416 vaikų iki 18 metų). Traumos Lietuvoje – viena pagrindinių ilgai trunkančio laikinojo nedarbingumo priežasčių. Daugiau kaip 2700 asmenų kasmet dėl traumų pripažįstami neįgaliaisiais (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys). Traumos lemia tiesiogines ir netiesiogines Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas. Sveikatos priežiūros paslaugos traumas patyrusiems pacientams labai brangios.
11. Įvairių institucijų duomenų bazėse (Statistikos departamente, Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinėje sistemoje SVEIDRA, Lietuvos sveikatos informacijos centre, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybiniame aplinkos sveikatos centre) esantys duomenys apie traumas neišsamūs, dažniausiai naudojami atitinkamų institucijų poreikiams. Dalis svarbios informacijos neregistruojama (pvz., traumų priežastys). Taigi surinktus duomenis sunku apibendrinti, susisteminti, nustatyti sprendimų ir politikos prioritetus.
12. Lietuvoje traumų prevencija atliekama nacionaliniu ir savivaldybių lygiais – įgyvendinamos įvairios programos. Išsamios informacijos apie vykdomas ir vykdytas programas nėra, todėl teigiama patirtis ir geros iniciatyvos dažnai lieka be reikiamo dėmesio. Kadangi informacija apie prevencijos priemones nerenkama, analizė neatliekama, traumų prevencijos programų priemonės ir veiksmai neišvengiamai kartojami, sunku derinti prevencinę veiklą ir taip taupyti jai skiriamas lėšas.
13. PSO Regiono komiteto rezoliucijoje RC55/R9 „Dėl traumų prevencijos PSO Europos regione“, priimtoje 2005 m. rugsėjo 22 d., valstybės narės raginamos plėtoti traumų stebėsenos sistemą, tai padėtų apskaičiuoti investicijas į traumatizmo prevenciją, diegti įrodymais pagrįstus traumų prevencijos metodus. Šioje rezoliucijoje patvirtinta, kad smurto ir netyčinių traumų prevencija – prioritetinė visuomenės sveikatos sritis, rekomenduojama traumatizmo prevencijos veiklą įtraukti į nacionalinių programų priemonių planus.
14. 2007 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendacijoje dėl traumų prevencijos ir saugos skatinimo (2007/C164/01) valstybėms narėms siūloma geriau pasinaudoti turimais duomenimis apie traumas, prireikus parengti traumų stebėsenos priemones, stebėti traumų rizikos kitimą ir prevencijos priemonių poveikį, kad būtų užtikrinta gera visuomenės sveikata.
15. Nacionalinės sveikatos tarybos 2007 m. kovo 22 d. posėdžio sprendime dėl Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000–2010 metų programos įgyvendinimo Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma skirti daugiau dėmesio traumų informacijos ir stebėsenos sveikatos priežiūros įstaigose sutvarkymui, sparčiau diegti algoritmus ir bendras pagalbos metodikas, parengtas vadovaujantis pripažintais tarptautiniais skubiosios pagalbos standartais.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
18. Pagrindiniai šios programos uždaviniai:
18.1. vykdyti aktyviosios saugos priemones, neleidžiančias įvykti traumai, galinčiai sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei;
IV. LAUKIAMI REZULTATAI IR vertinimo Kriterijai
19. Numatomi tokie šios programos įgyvendinimo rezultatai:
19.1. išplėsta duomenų apie traumas bazė padės nustatyti sprendimų ir traumų prevencijos politikos prioritetus;
19.2. pagerės specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, kompetencija saugos ir traumų prevencijos klausimais;
20. Šios programos rezultato kriterijai:
21. Šios programos produkto kriterijai:
V. programos įgyvendinimas ir atskaitomybė
22. Šios programos įgyvendinimo priemonės, preliminarus lėšų poreikis joms vykdyti, vykdytojai ir įvykdymo terminai nurodyti priede.
24. Šios programos įgyvendinimo priemones vykdančios institucijos kasmet iki vasario 2 d. pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai praėjusių metų priemonių vykdymo ataskaitą.
Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programos
priedas
VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2008-2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas (metai) |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
|||
iš viso |
2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
||||
1. Vykdyti aktyviosios saugos priemones, neleidžiančias įvykti traumai, galinčiai sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei |
1.1. Parengti ir patvirtinti Informacijos apie apsinuodijimus teikimo Ekstremalių sveikatai situacijų centro padaliniui Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurui taisykles |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 |
|
|
|
|
1.2. Parengti, išleisti ir išdalyti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigoms lankstinukus, skirtus pagyvenusių asmenų traumų prevencijai |
Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės |
2009 |
25 |
|
25 |
|
|
1.3. Parengti, išleisti ir išdalyti ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms skirtas tėvams rekomendacijas, kaip atlikti vaikų apsinuodijimų prevenciją |
Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės |
2009 |
25 |
|
25 |
|
|
1.4. Sukurti visuomenei ir specialistams skirtą specializuotą interneto svetainę apsinuodijimų klausimais (informacija apie nuodingas medžiagas, pavojingus preparatus, natūralius nuodus, pirmąją pagalbą apsinuodijus, apsinuodijimų prevencijos priemones) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 |
40 |
|
40 |
|
|
1.5. Organizuoti mokyklų visuomenės sveikatos specialistų mokymą traumatizmo prevencijos klausimais |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009-2010 |
40 |
|
20 |
20 |
|
1.6. Papildyti Žmogaus saugos programą bendrojo lavinimo mokykloms reikiamais moduliais ir temomis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008 |
30 |
10 |
10 |
10 |
|
1.7. Papildyti Kolegijos civilinės saugos studijų bendrąją programą traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos temomis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008 |
|
|
|
|
|
1.8. Papildyti Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos temomis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008 |
|
|
|
|
|
1.9. Parengti kvalifikacijos tobulinimo programas bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams, mokantiems sužalojimų prevencijos ir žmogaus saugos |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008 |
20 |
10 |
10 |
|
|
1.10. Organizuoti mokytojų, mokančių sužalojimų prevencijos ir žmogaus saugos, rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008 |
30 |
10 |
10 |
10 |
|
1.11. Organizuoti renginius (varžybas, konkursus, seminarus ir kita), suteikiančius žinių apie žmogaus saugą |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008-2010 |
180 |
60 |
60 |
60 |
|
1.12. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius saugią aplinką ugdymo metu: 1.12.1. Profesinio mokymo įstaigų mokinių instruktavimo žmogaus saugos klausimais tvarkos aprašą; 1.12.2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių instruktavimo žmogaus saugos klausimais tvarkos aprašą |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008-2010 |
40 |
10 |
10 |
20 |
|
1.13. Parengti ūkininkų ir ūkių darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas |
Žemės ūkio ministerija |
2008-2010 |
|
|
|
|
|
1.14. Atlikti traumatizmo prevencijos priemonių, vykdomų nacionaliniu ir savivaldybių lygiais, analizę |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2010 |
80 |
|
|
80 |
|
2. Mažinti mirčių ir neįgalumą dėl patirtų traumų |
2.1. Parengti apsinuodijimų gydymo metodikas asmens sveikatos priežiūros specialistams |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 |
40 |
|
40 |
|
2.2. Parengti ir patvirtinti Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 |
|
|
|
|
|
2.3. Įsigyti priemonių, reikalingų gydytojams ir slaugos personalui, teikiantiems pagalbą traumą patyrusiems pacientams, mokyti |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009-2010 |
30 |
|
15 |
15 |
|
3. Plėtoti duomenų apie traumas rinkimo sistemą, tirti traumų priežastis |
3.1. Pakeisti informacinės sistemos SVEIDRA duomenų įvedimo programą – sudaryti galimybę įvesti traumų priežasčių kodus pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK-10) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 |
|
|
|
|
3.2. Sukurti mokinių nelaimingų atsitikimų apskaitos informacinę sistemą |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2009-2010 |
90 |
|
30 |
60 |
|
3.3. Papildyti Mokinių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatus |
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 |
10 |
|
10 |
|
|
3.4. Ištirti 15–44 metų gyventojų traumų priežastis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 |
20 |
|
20 |
|
|
3.5. Ištirti pagyvenusiųjų (vyresnių kaip 65 metų asmenų) traumų, patirtų namuose, priežastis |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2009 |
20 |
|
20 |
|
|
Iš viso |
720 |
100 |
345 |
275 |