LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLIŲ IR PARAMOS VEISLINIAMS GYVŪNAMS ĮSIGYTI TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. kovo 24 d. Nr. 3D-122

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 21 straipsniu:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Veislininkystės rėmimo taisykles;

1.2. Paramos veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisykles.

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 3D-127 „Dėl Paramos veisliniams gyvuliams įsigyti teikimo taisyklių ir Veislininkystės rėmimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 35-1514);

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 3D-442 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 3D-127 „Dėl Paramos veisliniams gyvuliams įsigyti teikimo taisyklių ir Veislininkystės rėmimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2003, Nr. 108-4853)“;

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 3D-456 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 3D-127 „Dėl Paramos veisliniams gyvuliams įsigyti teikimo taisyklių ir Veislininkystės rėmimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2003, Nr. 103-4624)“;

2.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 3D-553 „Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 3D-127 „Dėl Paramos veisliniams gyvuliams įsigyti teikimo taisyklių ir Veislininkystės rėmimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2003, Nr. 124-5649)“.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2004 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-122

VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLĖS

I. bendrosios nuostatos

1. Veislininkystės rėmimo taisyklių nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) bei Gyvulių veislininkystės 2001–2005 metais programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 182 (Žin., 2001, Nr. 50-1755), nuostatas.

II. tikslai

2. Pagrindiniai gyvulių veislininkystės rėmimo tikslai, toliau plėtojant nacionalinę veislininkystę, yra:

2.1. skatinti gyvulių augintojus dalyvauti veislinių reproduktorių auginimo ir įvertinimo pagal palikuonis ir kitose selekcijos programose;

2.2. didinti karvių pieningumą, pieno baltymingumą, išlaikyti esamą pieno riebumą, taip pat išsaugoti ir gerinti galvijų mėsines savybes, didinti galvijų genetinį potencialą, plėsti rinktinių karvių bandas, iš kurių perkami didžiausios veislinės vertės buliukai spermai kaupti;

2.3. kaupti gyvulių produktyvumo bei kilmės duomenis valstybės įmonėje Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (toliau – ŽŪIKVC) bei Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (toliau – VKVS) informacinėje sistemoje, tobulinti programas. Suvienodinti produktyviųjų ir veislinių gyvulių savybių vertinimo, kilmės knygų tvarkymo sistemą su Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse taikoma sistema;

2.4. modernizuoti gyvulių produktyvumo, mėsos kokybės vertinimo technologijas;

2.5. sukurti specializuotos veislininkystės apskaitos indeksines kompleksinio įvertinimo programas panaudojant vieningą kompiuterių tinklą;

2.6. gerinti veisiamų kiaulių genetinį potencialą, mėsines savybes, kurti aukšto produktyvumo bandas;

2.7. skatinti gyvulių augintojus auginti didelės veislinės vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes;

2.8. tobulinti arklininkystės biotechnologijas;

2.9. išsaugoti Lietuvos Respublikos gyvulių ir paukščių genofondą.

III. RĖMIMO KRYPTYS

3. Veislininkystės rėmimas vykdomas šiomis kryptimis:

3.1. gyvulių produktyvumo kontrolės dalinis finansavimas;

3.2. išmokos už gyvulių produktyvumo įvertinimą;

3.3. gyvulių pirkimo veislininkystės tikslams kompensavimas;

3.4. kitų gyvulių veislininkystės darbų ir paslaugų subsidijavimas;

3.5. išmokos už genofondo išsaugojimą;

3.6. eržilų ir kumelių depų išlaidų dalinis finansavimas;

3.7. organizacinių veislininkystės priemonių subsidijavimas.

IV. VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS

4. Veislininkystės rėmimo išlaidos finansuojamos iš Kaimo rėmimo programai skirtų asignavimų pagal išlaidų sąmatą, kurią tvirtina žemės ūkio ministras.

5. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamentas pagal Veislininkystės rėmimo priemonių išlaidų sąmatą teikia Finansų ministerijai paraiškas lėšoms gauti. Finansų ministerija perveda lėšas Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri šiomis lėšomis disponuoja, tvarko buhalterinę apskaitą, kontroliuoja jų tikslinį naudojimą ir už tai atsako.

6. Tarnyba perveda lėšas konkretiems vykdytojams pagal rėmimo kryptis. Ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnyba teikia Žemės ūkio ministerijai ketvirtines veislininkystės rėmimo lėšų panaudojimo ataskaitas.

7. Šios tvarkos nuostatomis turi teisę pasinaudoti fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę žemės ūkio ir kaimo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, išskyrus paslaugas teikiančias įmones.

V. Gyvulių produktyvumo kontrolės dalinis finansavimas

8. Valstybės įmonei „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (toliau – GPK) finansuojama fizinių asmenų bandose už kiekvieną kontroliuotą gyvulį iki 70 % įkainio, bet ne daugiau kaip 37,3 Lt per metus.

9. Jei fizinis asmuo nuosavybės teise turi ne daugiau kaip 2 karves, jų produktyvumo kontrolė finansuojama pačių savininkų lėšomis.

10. Juridinių asmenų bandose produktyvumo kontrolę kartą per ketvirtį atlieka GPK kontrolės asistentai.

11. VKVS finansuojama juridinių ir fizinių asmenų kiaulių veislynuose ir veislinėse bandose – už kiekvieną kontroliuotą gyvulį iki 70 % įkainio, bet ne daugiau kaip 2,15 Lt per metus.

12. GPK ir VKVS sudaro gyvulių produktyvumo kontrolės sutartis su juridiniais bei fiziniais asmenimis.

13. Tarnyba tvirtina gyvulių produktyvumo kontrolės finansavimo sąmatas ir pagal jas perveda lėšas GPK ir VKVS.

14. GPK ir VKVS mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnybai pateikia pažymą apie faktišką kontroliuotų gyvulių skaičių ir ataskaitą apie faktišką lėšų panaudojimą.

VI. IŠMOKOS už Gyvulių produktyvumo įvertinimą

15. Išmokų už gyvulių produktyvumo įvertinimą mokėjimo tvarka:

15.1. rinktinių karvių savininkui už birželio 1 d. turėtas ir pagal galiojančius reikalavimus įvertintas bei ŽŪIKVC apskaitytas, užbaigusias dvi laktacijas rinktines karves mokama 100 litų;

15.2. karvės savininkui už tikrinamojo buliaus dukterį, kurios kilmė patikrinta, kai ji baigia pirmąją laktaciją, ir laktacijos duomenys įtraukiami į buliaus įvertinimo duomenis – 200 Lt;

15.3. išmokas pagal 15.1 ir 15.2 punktus Tarnyba perveda gyvulių savininkams, vadovaudamasi Tarnybos rajonų valstybinių veislininkystės inspektorių pateiktomis pažymomis;

15.4. UAB „Panevėžio veislininkystė“ už kiekvieną įvertintą buliuką – 3000 Lt, veislininkystės įmonėms – 5000 Lt už tikrinamo buliaus laikymą. Veislininkystės įmonėms mokama, kai pradedama sėklinti tikrinamojo buliaus sperma iki jo pirmo įvertinimo, jeigu per metus nuo buliaus įsigijimo buvo apsėklinta ne mažiau kaip 800 karvių ir telyčių; UAB „Šilutės veislininkystė“ už kontroliniam penėjimui auginamą buliuką – 1900 Lt;

15.5. VKVS už kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes įvertintus kuilius ir paršavedes – 650 Lt už kuilį, 500 Lt už paršavedę, eleverui – 550 Lt už įvertintą kuiliuką nuo 5 mėnesių amžiaus;

15.6. veislynams ir veislinių bandų savininkams už įvertintus pagal vislumą ir produktyvumą elito ir pirmos klasės: aviną, ožį – 150 Lt, ėriavedę ir ožkavedę – 100 Lt, už avių ir ožkų veislinį prieauglį nuo 6 mėn. amžiaus – 50 Lt;

15.7. veislynams (išskyrus žirgynus) ir veislinių bandų savininkams už ne jaunesnį kaip 3 metų amžiaus įvertintą elito klase, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 5 tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės – 800 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 800 Lt;

15.8. veislynams ir veislinių bandų savininkams už įvertintą ne žemiau kaip pirmos klasės, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip dvi tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės – 800 Lt, už į veisimo planą įtrauktą, įvertintą ne žemiau kaip pirmos klasės, ne mažiau kaip pagal dviejų palikuonių kokybę ir ŽŪIKVC apskaitytą kumelę – 600 Lt;

15.9. veislynams ir veislinių bandų (išskyrus žirgynus) savininkams už įvertintą elito klase, ne mažiau kaip pagal dviejų palikuonių kokybę, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą trakėnų, arabų, ristūnų, Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių veislės kumelę – 700 Lt;

15.10. veislynams ir veislinių bandų savininkams už įvertintos, į veisimo planus įtrauktos ir ŽŪIKVC apskaitytos Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, arabų, ristūnų, Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių veislės kumelės 2004 m. atvestą prieauglį – 150 Lt. Veislinis arklių prieauglis turi būti apskaitytas vadovaujantis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 9 „Dėl arklių apskaitos dokumentų“ (Žin., 2002, Nr. 29-1065).

16. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti išmokas pagal 15.4–15.10 punktus, einamųjų metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Tarnybai pažymą apie gyvulių produktyvumo įvertinimą per ketvirtį. Tarnyba, gavusi pažymas, perveda lėšas vertinamų veislinių gyvulių savininkams.

VII. Gyvulių IR REPRODUKTORIŲ BEI JŲ SPERMOS pirkimo veislininkystės tikslaIS KOMPENSAVIMAS

17. Veislinių buliukų, kuriuos perka spermai kaupti UAB „Panevėžio veislininkystė“ iš rinktinių karvių savininkų, kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu, prie pagrindinės kainos mokant 800 Lt išmoką (be PVM). Perkami jauni, ne vyresni kaip 6 mėn. amžiaus, ne didesnio kaip 250 kg svorio pieninių veislių buliukai gali būti tik pirmos grupės ir surinkę ne mažiau kaip 41 balą pagal tėvų veislinę vertę. Perkamų į šią įmonę 6–7 mėn. amžiaus mėsinių veislių buliukų kaina nustatoma taip pat kaip ir pieninių, išskyrus veislinę vertę (buliukas būtinai turi būti kilęs iš įvertintų tėvų), kuri nustatoma taip: buliuko tėvo atitikimas veislės tipą, raumeningumas ir eksterjeras turi būti įvertinti ne mažiau kaip 6 taškais, veislinės vertės indeksas turi būti ne mažesnis kaip 106; motinos atitikimas veislės tipą, raumeningumas ir eksterjeras turi būti įvertinti ne mažiau kaip 6 taškais. Už buliuką, kurio tėvai atitinka nurodytus reikalavimus, mokamas 800 Lt veislinės vertės priedas.

18. Veislinių bulių, kuriuos iš UAB „Panevėžio veislininkystė“ perka bulių spermą kaupiančios ir turinčios teisę ją platinti įmonės, kaina nustatoma pagal formulę:

K = Kb + (V + 2 Kb) x (1 + 0,9 Br):

Kb – buliaus pirkimo sutartinė kaina litais už 1 gyvojo svorio kilogramą, kaip parduodant skerdimui, padauginta iš buliaus svorio pirkimo metu;

V – veislinė vertė: pirmos grupės buliui – 1200 Lt;

Br – vertinimo metu išbrokuotų buliukų koeficientas, lyginant su vertinamų buliukų skaičiumi.

19. UAB „Šilutės veislininkystė“ perkamų kontroliniam auginimui ir penėjimui buliukų kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu.

20. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai bei eleverui iš veislynų ir veislinių bandų perkamų kontroliniam auginimui ir penėjimui veislinių paršelių kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu.

21. Veislynų perkamų iš šalies arba užsienio veislininkystės ūkių veislinių eržilų ir kumelių kaina nustatoma šalių susitarimu. Kompensacija negali būti didesnė kaip 50000 Lt už eržilą ir 20000 Lt už kumelę (be PVM).

22. Veislynų perkamos iš šalies arba užsienio veislininkystės ūkių įvertintų trakėnų, hanoverio, holšteino arba Amerikos ristūnų veislės eržilų spermos dozės kaina nustatoma šalių susitarimu. Kompensacija negali būti didesnė kaip 1000 Lt už dozę (be PVM).

23. Už nupirktus veislinius gyvulius ir spermą pagal 17–22 punktus skiriama 70 proc. pirkimo kainos (be PVM) kompensacija.

24. Tarnybos viršininkas, atsižvelgdamas į fizinių bei juridinių asmenų pateiktas paraiškas paramai gauti ir vadovaudamasis subsidijuojamų priemonių komisijos protokolais, įsakymu nustato veislinių gyvulių ir spermos pirkėjus, kuriems bus skirtos kompensacijos, ir pirkimo apimtis, vadovaujantis kriterijais:

24.1. veislininkystės institucijos rekomendacija;

24.2. naudos gavėjas (tolesnis panaudojimas);

24.3. nauda Lietuvos Respublikos veislininkystei;

24.4. priemonės tęstinumas.

25. Juridiniai ir fiziniai asmenys, nupirkę veislinius gyvulius, iki kito mėnesio 15 d. pateikia Tarnybai pirkimo dokumentų suvestinę pažymą, pagal kurią išmokama kompensacija.

VIII. Kitų gyvulių veislininkystės darbų IR PASLAUGŲ subsidijavimas

26. Tarnyba, neviršydama žemės ūkio ministro patvirtintos sąmatos, sudaro sutartis dėl veislininkystės paslaugų:

26.1. su VĮ „Pieno tyrimai“ – dėl kontroliuojamų karvių pieno sudėties ir kokybės tyrimų paslaugos subsidijavimo, mokant už bandinį pagal įkainį (bandinyje: pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių ir urėjos kiekio);

26.2. dėl At metodu kontroliuojamų karvių pieno produkcijos apskaičiavimo koeficientų patikslinimo;

26.3. dėl veislinių gyvulių kilmės patikrinimo;

26.4. dėl Lietuvoje laikomų įvairių veislių kiaulių bei jų mišrūnų mėsinių savybių tyrimo;

26.5. dėl veislinių gyvulių paveldimų ydų ir ligų tyrimo;

26.6. dėl gyvūnų kilmės patikslinimo pagal DNR testą;

26.7. dėl selekcinių, veislinių gyvulių vertinimo taisyklių ir kitų programų rengimo;

26.8. dėl bulių įvertinimo pagal palikuonių mėsines savybes;

26.9. dėl gyvulių įvertinimo BLUP ir kitais metodais;

26.10. dėl BLUP metodo pritaikymo genetiškai įvertinant galvijų reprodukcines savybes, eksterjerą ir somatines ląsteles piene;

26.11. dėl veislinių bulių, buliukų, kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių kontrolinio auginimo, penėjimosi ir mėsines savybes;

26.12. dėl Lietuvoje veisiamų mėsinių veislių galvijų veislinės vertės nustatymo pagal eksterjerą;

26.13. dėl bulių dukterų vertinimo pagal eksterjerą, išsivystymą ir produktyvumą;

26.14. dėl mėsinių veislių buliukų kontrolinio penėjimo technologijų, atitinkančių ES reikalavimus, diegimo;

26.15. dėl karvių ir telyčių apvaisinimo priklausomybės nuo organizmo sveikatingumo tyrimo;

26.16. dėl bulių ir kuilių spermos kokybės įvertinimo;

26.17. dėl kuilių įtakos palikuonių mėsos biologiniams ir technologiniams rodikliams tyrimo;

26.18. kuilių, paršavedžių, kiaulių prieauglio atrinkimo, įvertinimo pagal produktyvumą, raumeningumą, veislines savybes, vertinimas BLUP metodu ir kiaulių apyskaitos išleidimas;

26.19. dėl veislinių kuilių ir paršavedžių genealogijos ir apskaitos dokumentų kaupimo informacinėje sistemoje;

26.20. dėl spermos kriokonservavimo ir naudojimo technologijos tobulinimo, sėklinimo technologijos tobulinimo;

26.21. dėl kitų veislininkystės darbų arba paslaugų.

27. Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, sudaro sutartis su darbų ir paslaugų vykdytojais ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

IX. IŠMOKOS UŽ GENOFONDO IŠSAUGOJIMĄ

28. Pagal 1992 m. birželio 5 d. Rio de Ženeire pasirašytą Biologinės įvairovės konvenciją (Žin., 1995, Nr. 69-1662) būtina Lietuvoje išsaugoti vietinių veislių gyvūnus. Tuo tikslu žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta Lietuvos gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo taryba kiekvienų metų pradžioje, bet ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, pateikia Tarnybai siūlomas Lietuvos retų vietinių veislių gyvulių bei paukščių genofondo saugojimo apimtis.

29. Tarnyba, neviršydama žemės ūkio ministro patvirtintos sąmatos bei atsižvelgdama į komisijos siūlymus, sudaro sutartis su saugomų vietinių veislių gyvulių savininkais ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

30. Lietuvos retų vietinių gyvulių (šėmųjų ir baltnugarių bei Lietuvos žalųjų veislės senojo tipo galvijų, vietinių ir Lietuvos baltųjų kiaulių, Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislių arklių, Lietuvos juodgalvių ir vietinių šiurkščiavilnių avių) bei paukščių (vištinių žąsų) genofondo išsaugojimui skiriama išmoka ne didesnė kaip: 800 Lt už galviją, 1500 Lt už arklį, 250 Lt už vietinės arba Lietuvos baltosios veislės kiaulę, 250 Lt už avį, 50 Lt už vištinę žąsį.

31. Išmokos pagal 28–30 punktų nuostatas mokamos vietinių veislių gyvūnų savininkams, tol, kol jie su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM pasirašo sutartį dėl vietinių veislių gyvūnų išsaugojimo finansavimo.

X. ERŽILŲ IR KUMELIŲ DEPŲ išlaidų dalinis finansavimas

32. Žirgynams, kurių veiklai būtinas specialus režimas ir nustatomos privalomos užduotys (žemės ūkio ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 344 (Žin., 2001, Nr. 87-3041)), už kiekvieną metų pradžioje laikomą ir įvertintą Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislės eržilą mokama 4500 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 4000 Lt metinė išmoka, už kiekvieną metų pradžioje laikomą įvertintą ir į veisimo planą įtrauktą trakėnų, grynakraujų jojamųjų, arabų ir ristūnų veislės eržilą mokama 2000 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 1500 Lt. Iš šių lėšų 10 proc. skiriama regionų arklininkystės grupių vyresniųjų specialistų išlaikymo išlaidoms, kurias tvarko Tarnyba.

33. Žirgynai teikia Tarnybai depuose laikomų eržilų ir kumelių pagal 32 punkte nurodytas veisles skaičių ir numatomas išlaidas jų išlaikymui ketvirčiais ir metams. Ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Tarnybai analogiškas ataskaitas apie faktiškai laikytą arklių skaičių ir lėšų panaudojimą.

34. Tarnyba tvirtina eržilų ir kumelių laikymo depuose išlaidų finansavimo sąmatas žirgynams ir pagal jas perveda lėšas.

XI. ORGANIZACINIŲ veislininkystės Priemonių SUBSIDIJAVIMAS

35. Bendrojo pobūdžio organizacinės veislininkystės priemonės apmokamos visiškai arba skiriamos subsidijos.

36. Tarnyba metų pradžioje patvirtina metinę organizacinių veislininkystės priemonių sąmatas dėl: arklių pajėgumų išbandymų – varžybų, veislinių gyvulių parodų ir aukcionų, seminarų organizavimo, pripažintoms gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijoms, atsižvelgiant į jų gautas paraiškas, administracinės kilmės knygų tvarkymo bei vedimo išlaidas, selekcijos programas, veislininkystės norminių dokumentų rengimo pagal ES teisės aktų reikalavimus, ekspertų konsultacijų, veislinių gyvulių kilmės pažymėjimų, informacinių leidinių, veislininkystės apskaitos blankų leidybos, reklamos, darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų apmokėjimo.

37. Tarnyba apmoka šalies nario mokesčius Tarptautiniam gyvulių apskaitos komitetui (ICAR), Europos gyvulininkystės produkcijos gamintojų asociacijai (EAAP) ir kitas bendro pobūdžio veislininkystės ir jos paslaugų išlaidas.

XII. PARAIŠKŲ PATEIKIMAS, VERTINIMAS IR PARAMOS SKYRIMAS

38. Tarnybos viršininkas sudaro veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisiją (toliau – komisija).

39. Tarnyba viešai paskelbia apie paraiškų, dėl priemonių nurodytų, šių taisyklių 26 ir 36 punktuose rėmimo priėmimą.

40. Šių taisyklių tvarkoje nurodyti asmenys (pareiškėjai), pretenduojantys gauti paramą, per skelbime nustatytą laikotarpį pateikia Tarnybai šiuos dokumentus:

40.1. paraišką, kurioje nurodomas tikslus ūkio subjekto pavadinimas, jo kodas, adresas ir telefonas, už priemonės įgyvendinimą atsakingas asmuo (vadovas, projekto vadovas);

40.2. pareiškėjo nuostatus (įstatus) arba kitą veiklą reglamentuojantį dokumentą;

40.3. priemonės įgyvendinimo projektus, kuriuose nurodoma:

40.3.1. subsidijos tikslas;

40.3.2. darbo metodika;

40.3.3. analizė ir pagrindimas;

40.3.4. laukiamas rezultatas;

40.3.5. lėšų panaudojimo sąmata;

40.3.6. jeigu priemonė – tęstinė, informaciją apie ankstesniais metais gautą paramą ir jos efektyvumą;

40.4. paskutiniųjų metų ar tam tikro laikotarpio veiklos audito (jeigu buvo atliktas) išvados kopiją;

40.5. valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie mokestinių įsipareigojimų vykdymą.

41. Komisija turi teisę paprašyti pareiškėjo pateikti papildomų duomenų, susijusių su teikiama paraiška.

42. Pareiškėjui per nustatytą laiką nepateikus Komisijai prašomos medžiagos, parama nesuteikiama.

43. Paraiškų nagrinėjimas ir paramos skyrimas vykdomas pagal šias taisykles.

44. Paraiškas dėl paramos skyrimo Komisija išnagrinėja per 15 darbo dienų nuo galutinės paraiškų priėmimo dienos.

45. Paraiškos vertinamos pagal šiuos kriterijus:

45.1. paraiškos atitikimas kriterijams, nurodytiems 40 punkte;

45.2. prašomų subsidijuoti išlaidų pagrįstumas;

45.3. anksčiau gautos paramos panaudojimo efektyvumas;

45.4. pareiškėjo finansinio indėlio dydis.

46. Atsiradus neaiškumų, Komisija gali paprašyti pareiškėjo pateikti raštu papildomų paaiškinimų.

47. Komisija, įvertinusi prašomų subsidijuoti priemonių pagrįstumą ir atsižvelgdama į paraiškų vertinimo kriterijus bei skiriamus asignavimus, gali sumažinti prašomą sumą.

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48. Komisija sprendžia ir kitus nepaminėtus klausimus.

49. Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir komisijos protokolais, sudaro sutartis su organizacinių veislininkystės priemonių rengėjais – vykdytojais ir atsiskaito sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.

50. Už pateiktų dokumentų paramai gauti teisingumą atsako juos pateikę asmenys.

51. Asmenys, neteisėtai gavę valstybės paramą ar padėję ją tokiu būdu gauti, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2004 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-122

PARAMOS VEISLINIAMS GYVŪNAMS ĮSIGYTI TEIKIMO TAISYKLĖS

I. Bendrosios nuostatos

1. Paramos teikimo veisliniams gyvūnams įsigyti tikslas – skatinti ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir kitus žemės ūkio veiklos subjektus auginti geresnių veislių gyvūnus, kad gaminama produkcija atitiktų Europos Sąjungos (toliau – ES) keliamus reikalavimus.

2. Priklausomai nuo jų rūšies ir veislinės vertės kompensuojamas pirkimas veislinių gyvūnų (1 priedas):

2.1. kurių produktyvumas kontroliuojamas ir duomenys apskaitomi;

2.2. kurių kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka keliamus reikalavimus, o veisliniai gyvūnai arba jų tėvai įrašyti į atitinkamos rūšies veislinių gyvūnų kilmės knygas (toliau – KK).

3. Kompensacija mokama šių taisyklių 1 punkte išvardytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, perkantiems veislinius gyvūnus (toliau – pirkėjams), įregistravusiems žemės ūkio ir kaimo valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Perkami veisliniai gyvūnai turi būti suženklinti arba nustatyta tvarka identifikuoti.

4. Lėšas iš Kaimo rėmimo programos, skirtas veislinių gyvūnų pirkimui kompensuoti, pripažintoms veislininkystės institucijoms (toliau – asociacija) paskirsto Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM (toliau – Tarnyba) viršininko įsakymu sudaryta veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisija (toliau – komisija).

5. Asociacijos, atsižvelgdamos į maksimalią skiriamą metinę sumą veislinių gyvūnų pirkimui kompensuoti, asociacijos tarybos sprendimu paskirsto valstybės skiriamą veislinių gyvūnų įsigijimo kompensaciją veislinių gyvūnų pirkėjams. Asociacijos tarybos sprendimo protokolas pateikiamas Tarnybai.

II. paramos skyrimo tvarka

6. Veislinių gyvūnų augintojai (pardavėjai) gyvūnų pardavimui įforminti sudaro ir pirkėjams pateikia šiuos dokumentus:

6.1. veislinių gyvūnų kilmės pažymėjimus ar sertifikatus;

6.2. pirkimo-pardavimo sutartį trimis egzemplioriais, kurioje numatytos abiejų šalių teisės ir įsipareigojimai, atsiskaitymo tvarka, atsakomybė už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kitos sąlygos;

6.3. sąskaitą-faktūrą (arba PVM sąskaitą-faktūrą), kuriose, be privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, turi būti nurodyta parduodamų veislinių gyvūnų inventorinis numeris, rūšis, veislė, kiekis, masė ir priklausanti šalių susitarimu mokėti suma už svorį;

6.4. fiziniai asmenys, negalintys įsigyti sąskaitų-faktūrų, bet auginantys ir turintys teisę platinti veislinius gyvūnus – veislinių gyvūnų pirkimo-pardavimo aktus (tris egzempliorius), kuriuose privalo būti visi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, taip pat gyvūnų inventorinis numeris, rūšis, veislė, kiekis, masė ir priklausanti šalių susitarimu mokėti suma už svorį.

7. Už perparduotą veislinį gyvūną kompensacija neskiriama.

8. Veislinių gyvūnų pirkėjai, norėdami gauti kompensaciją už įsigytus veislinius gyvūnus, Tarnybos rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui (toliau – rajono inspektorius) iki kito mėnesio 1 d. pateikia šiuos dokumentus:

8.1. veislinio gyvūno kilmės pažymėjimą ir jo kopiją;

8.2. vieną pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių;

8.3. vieną sąskaitos-faktūros (arba PVM sąskaitos-faktūros) egzempliorių arba vieną pirkimo-pardavimo aktą;

8.4. mokėjimą patvirtinantį dokumentą: mokėjimo pavedimo kopiją (su banko žyma, pareiškimo gryniesiems pinigams įnešti kvito kopiją (su banko žyma) arba kasos pajamų kvito (kasos aparato kvito) kopiją;

8.5. asociacijos išduotą pažymą apie įsigyto veislinio gyvūno ar jo tėvų įrašymą į KK ir pritarimą kompensacijai gauti.

9. Rajono inspektorius, patikrinęs veislinių gyvūnų pirkimo dokumentus ir įsitikinęs jų teisingumu, kiekvieno mėnesio 5 d. pateikia Tarnybai pažymą (2 priedas) apie veislinių gyvūnų pirkėjams priklausančias kompensacijas už pirktus veislinius gyvūnus.

10. Rajono inspektorius gautą iš pirkėjo pirkimo-pardavimo sutartį saugo dešimt metų.

11. Visi veisliniai gyvūnai, kurių įsigijimui buvo suteikta valstybės parama, turi būti nustatyta tvarka pirkėjo užpajamuoti (suregistruoti) ir papildomai apskaityti Žemės ūkio ir kaimo verslo centre (toliau – ŽŪIKVC), kiaulės – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (toliau – VKVS) informacinėje sistemoje.

12. Tarnyba išanalizuoja rajonų inspektorių pateiktas pažymas, padaro suvestines ir jų pagrindu pateikia Ekonomikos ir finansų departamentui lėšų poreikį kompensacijai išmokėti.

13. Tarnyba, gavusi iš Finansų ministerijos lėšas, per 5 darbo dienas perveda priklausančias kompensacijas veislinių gyvūnų pirkėjams.

III. ATSAKOMYBĖ

14. Už dokumentus, įrodančius tinkamumą gauti valstybės kompensaciją, atsako juos pateikę veislinių gyvūnų pirkėjai.

15. Asmuo, neteisėtai gavęs kompensaciją už pirktą veislinį gyvūną arba padėjęs ją tokiu būdu gauti (gyvūnai faktiškai nenupirkti, be priežasties nepanaudoti tolesniam veisimui – galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos pirkėjo neišlaikyti dvejus metus arba perparduoti), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Pirkimo metu rajono inspektorius sudaro sutartį su gyvūno, už kurį skiriama kompensacija, pirkėju. Pirkėjas įsipareigoja auginti, neparduoti, nedovanoti ar kitu būdu neperleisti kitiems asmenims veislinių gyvūnų – ne mažiau kaip dvejus metus, o pažeidęs šį įsipareigojimą grąžinti gautą valstybės paramą. Pirkėjui atsisakius sudaryti sutartį, valstybės parama neskiriama. Jei gyvūno netenkama dėl objektyvių priežasčių (gyvūnui kritus, pavogus, išbrokavus dėl traumos ir kt.), apie tai per 10 darbo dienų raštu privaloma informuoti Tarnybą.

17. 16 punkto nuostata netaikoma veislinių gyvulių, gimusių Lietuvoje, pirkėjams, kurie juos eksportuoja ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

18. Tarnyba kiekvienais metais privalo patikrinti ne mažiau kaip 30% veislinių gyvūnų pirkėjų, kaip jie laikosi sutartyje numatytų įsipareigojimų.

______________

Paramos veisliniams gyvuliams įsigyti teikimo

taisyklių

1 priedas

VEISLINIŲ GYVŪNŲ PIRKIMO IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

Eil. Nr.	Rūšis, veislė	Vertinimas: balai arba klasė	Kompen- sacija, Lt/vnt.	Papildomi reikalavimai
1.	Kompensuojama iki 50 % veislinių galvijų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:
1.1.	Už veislinę veršingą telyčią (nuo 3 veršingumo mėn.)	80–100	650	Ūkyje, iš kurio perkama veislinė veršinga telyčia, karvių produktyvumo kontrolė privalo būti atliekama ne mažiau kaip 2 metus
1.2.	Už veislinę veršingą telyčią (nuo 3 veršingumo mėn.)	70–79	500
1.3.	Už grynaveislių mėsinių veislių galviją		3000
1.4.	Už spermos kaupimui pirktą pieninių veislių buliuką		1600
2.	Kompensuojama iki 50 % veislinių arklių pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:
2.1.	Už Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, arabų, ristūnų, Anglų grynakraujų, Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių veislės arklių prieauglį 12–18 mėn. amžiaus	El	1200
2.2.	Už Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, arabų, ristūnų, Anglų grynakraujų, Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių veislės arklį, vyresnį kaip 18 mėn.	El	1600
3.	Kompensuojama iki 50 % veislinių kiaulių pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:
3.1.	Už grynaveislį kuiliuką (85–115 kg)		500	Abu tėvai už kontrolinį palikuonių penėjimąsi ir mėsines savybes turi būti įvertinti vadovaujantis Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 (Žin., 2003, Nr. 113-5106) ne mažiau kaip 65 balais. BLUP indeksas – ne žemesnis kaip 100
3.2.	Už pirmos kartos mišrūną kuiliuką (85–115 kg)		300
3.3.	Už grynaveislę kiaulaitę (85–115 kg)		220	Bent vienas iš tėvų už kontrolinį palikuonių penėjimąsi ir mėsines savybes turi būti įvertintas vadovaujantis Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 (Žin., 2003, Nr. 113-5106) ne mažiau kaip 65 balais. BLUP indeksas – ne žemesnis kaip 100
3.4.	Už pirmos kartos mišrūnę kiaulaitę (F1) (30–84 kg)		80
3.5.	Už pirmos kartos mišrūnę kiaulaitę (85–115 kg)		150
4.	Kompensuojama iki 50 % veislinių avių pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:
4.1.	Už veisinį avinuką nuo 4 mėn. iki 2 metų amžiaus		220
4.2.	Už veislinę avytę nuo 4 mėn. iki 1,5 metų amžiaus		220
5.	Kompensuojama iki 50 % veislinių ožkų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:
5.1.	Už veislinį ožkų prieauglį nuo 2 mėn. iki 1 metų amžiaus		130
6.	Kompensuojama iki 50 % veislinių žvėrelių pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:
6.1.	Audinės patelė		30
6.2.	Audinės patinas		50
6.3.	Žydroji lapė		60
6.4.	Juodsidabrė lapė		80
7.	Kompensuojama iki 50 % veislinių žuvų ir jų ikrų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:
7.1.	Veisliniai karpiai – reproduktoriai		8,00
7.2.	Seliavų ikrai		0,003
7.3.	Vėgėlių ikrai		0,0005
7.4.	Lydekų, plačiakakčių, amūrų, lynų ikrai		0,006
7.5.	Eršketinių žuvų apvaisinti ikrai		0,40
7.6.	Sykų, starkių, šamų, peledžių ikrai		0,002
7.7.	Lašišų, šlakių apvaisinti ikrai		0,004
7.8.	Upėtakių apvaisinti ikrai		0,07

______________

Paramos veisliniams gyvūnams

įsigyti teikimo taisyklių

2 priedas

(Pažymos forma)

Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Tvirtinu

Tarnybos viršininkas

A.V.      ____________________

                  (parašas)

____________________

          (vardas, pavardė)

____________________

(data)

PAŽYMA apie ………………………. Rajonui priklausančią kompensaciją už ĮSIGYTUS

veislinius GYVŪNUS per 200...... m. …………………… mėnesį

__________________ Nr. _________

                                                                     (data)

____________________________

(sudarymo vieta)

Eil. Nr.

Pirkėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, įmonės ar asmens kodas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai, žemės ūkio ir kaimo valdos registro numeris.

Pardavėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, įmonės ar asmens kodas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai, žemės ūkio ir kaimo valdos registro numeris.

Pirkimo data

Gyvūno inv. Nr.

Gyvūno gimimo data

Lytis

Veislė

Masė, kg

Pagrindinė sutartinė kaina, Lt/kg

Iš viso sumokėjo pirkėjas, Lt

Pirkėjui priklausanti kompensacija, Lt

KK numeris

Iš viso

Pirkėjų

Pardavėjų

X

Gyvūnų

X

X

Vidurkis

Vidurkis

Suma

Suma

X

Priklausanti kompensacija litais_______________________________________________________

(suma žodžiais)

Inspektorius                                                       ______________                                      

                    A. V. (parašas)                                                                  (vardas, pavardė)

______________