LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL AUKŠTOSIOS MOKYKLOS REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1170

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo ir Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 113-5760) 2.1 punktu:

1. Tvirtinu pridedamą Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodiką (toliau – metodika).

2. Nustatau, kad:

2.1. pagal metodikos 8.2 punktą aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje (toliau – aukštoji mokykla) pradedami vertinti nuo 2014 metų sausio 1 d.;

2.2. pagal metodikos 9 punktą aukštoji mokykla pradedama vertinti nuo 2012 m. sausio 1 d.;

2.3. pagal metodikos 10.3 punktą nevertinamos kolegijos.

3. Nustatau, kad aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimui atlikti 2011 metais naudojami duomenis už 2008, 2009 ir 2010 metus, išskyrus metodikos 8.8 ir 11.3 punktus, pagal kuriuos vertinimas atliekamas naudojant duomenis nuo 2009 metų.

4. Nustatau, kad aukštosios mokyklos pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintos metodikos reikalavimus pateikia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimui reikalingus duomenis atskirai už 2008, 2009 ir 2010 metus per 30 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo.

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1170

 

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Aukštosios mokyklos realiųjų išteklių (toliau – Realieji ištekliai) vertinimo metodika (toliau – Metodika) nustato aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo Lietuvos Respublikoje realiųjų (materialiųjų ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo principus, vertinimo sritis, vertinimo eigą bei rodiklius.

2. Realiųjų išteklių vertinimo tikslas – įvertinti Realiųjų išteklių atitiktį minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams.

3. Metodika taikoma vertinant valstybines ir nevalstybines aukštąsias mokyklas bei užsienio aukštųjų mokyklų filialus, veikiančius Lietuvos Respublikoje (toliau – Aukštoji mokykla).

4. Metodikoje personalas pagal pareigas grupuojamas ir struktūruojamas taip:

4.1. Administracija – Aukštosios mokyklos darbuotojai (vadovai ir jų pavaduotojai, tarnybų, departamentų, skyrių, laboratorijų ir kitų padalinių vadovai ir jų pavaduotojai), kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams, išskyrus Aukštųjų mokyklų akademinių padalinių, t.y. Aukštosios mokyklos padalinių, kurių pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, darbuotojus.

4.2. Darbuotojai, teikiantys pagalbą vykdant mokslinius tyrimus – Aukštosios mokyklos darbuotojai, kurie teikia pagalbą vykdant mokslinius tyrimus (laborantai, elektros ir mechanikos technikai, medicininių krypčių technikai ir kt.).

4.3. Darbuotojai, teikiantys pagalbą vykdant studijas – Aukštosios mokyklos darbuotojai, kurie teikia akademinę, socialinę, sveikatos priežiūros pagalbą (bibliotekininkai, dekanatų studijų administratoriai, akademinių tarnybų ir studijų skyrių darbuotojai, karjeros konsultantai ir kt.).

4.4. Dėstytojai – Aukštosios mokyklos darbuotojai, einantys profesoriaus, docento, lektoriaus, asistento pareigas Aukštojoje mokykloje.

4.5. Kiti darbuotojai – Aukštosios mokyklos darbuotojai, kurie administruoja akademines ir ūkines finansines funkcijas Aukštojoje mokykloje, ir kiti specialistai (sekretoriai, programuotojai, teisininkai, finansininkai, buhalteriai, ryšių su visuomene specialistai, auditoriai ir kt. specialistai), išskyrus ūkio personalą bei darbuotojus, dirbančius Europos Sąjungos lėšomis finansuojamuose projektuose.

4.6. Mokslo darbuotojai – Aukštosios mokyklos tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas Aukštojoje mokykloje.

4.7. Ūkio personalas – Aukštosios mokyklos darbuotojai, kurie vykdo ūkines funkcijas (vairuotojai, sargai, valgyklų darbuotojai, bendrabučių prižiūrėtojai, dailidės, santechnikai, elektrikai ir kt.).

5. Metodikoje visos darbo dienos ir viso darbo laiko ekvivalentai suprantami taip:

5.1. Dėstytojų visos darbo dienos ekvivalentų skaičius – tai Aukštojoje mokykloje dirbančių dėstytojų užimtų etatų skaičius.

5.2. Menininko viso darbo laiko ekvivalentas – tai Aukštojoje mokykloje dirbančių meno darbuotojų skaičius, gaunamas sudėjus visų meno darbuotojų užimtus etatus ir 1/3 visų meno dėstytojų užimtus etatus; matavimo vienetas – etatas per metus.

5.3. Mokslininko viso darbo laiko ekvivalentas – tai Aukštojoje mokykloje dirbančių mokslininkų skaičius, gaunamas sudėjus visų institucijos mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtus etatus ir 1/3 visų dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtus etatus; matavimo vienetas – etatas per metus.

5.4. Studentų visos darbo dienos ekvivalentų (SSVDDE) skaičius – tai Aukštosios mokyklos ištęstinių (vakarinių, neakivaizdinių) studijų formos studentų skaičiaus (ISFSS), padauginto iš koeficiento 0,7 ir nuolatinių (dieninių) studijų formos studentų skaičiaus (NSFSS), suma.

6. Realiųjų išteklių vertinimas remiasi Aukštosios mokyklos finansine atskaitomybe, oficialiais statistiniais duomenimis ir Aukštųjų mokyklų apklausos rezultatais.

 

II. REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMO SRITYS IR RODIKLIAI

 

7. Realiųjų išteklių atitiktis minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams įvertinama pagal:

7.1. materialiųjų išteklių studijoms pakankamumą ir prieinamumą;

7.2. atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptį;

7.3. pedagoginio ir administracinio personalo sudėtį, struktūrą ir kvalifikaciją;

7.4. priimamų į studijas studentų akademinį pasirengimą ir pasirenkamų studijų motyvaciją, studentų skaičiaus kaitą;

7.5. aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumą.

8. Aukštosios mokyklos materialiųjų išteklių studijoms pakankamumas ir prieinamumas nustatomas pagal šiuos rodiklius:

8.1. bendrojo patalpų ploto, tenkančio vienam studentui, rodiklį;

8.2. pastatų ir patalpų atnaujinimo rodiklį;

8.3. technologinės (meninės kūrybos) įrangos atnaujinimo rodiklį;

8.4. bibliotekos (bibliotekų) fondų atnaujinimo rodiklį;

8.5. bibliotekos (bibliotekų) fizinių darbo vietų rodiklį;

8.6. bibliotekos (bibliotekų) kompiuterizuotų darbo vietų ir visų Aukštosios mokyklos belaidžio ryšio prieigos taškų rodiklį;

8.7. informacinių technologijų išteklių atnaujinimo rodiklį;

8.8. lėšų, vidutiniškai tenkančių vienam studentui studijų srityse, rodiklį.

9. Aukštosios mokyklos atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis nustatoma pagal Aukštosios mokyklos mokslo (meno) darbų formaliojo vertinimo taškų ir mokslininkų (menininkų) viso darbo laiko ekvivalento santykį.

10. Aukštosios mokyklos pedagoginio ir administracinio personalo sudėtis, struktūra ir kvalifikacija nustatoma pagal šiuos rodiklius:

10.1. studijų srities visų studijų formų studentų skaičių, tenkantį vienam tos studijų srities dėstytojui;

10.2. studijų srities visų studijų formų studentų skaičių, tenkantį vienam tos studijų srities darbuotojui, teikiančiam pagalbą studijoms ir moksliniams tyrimams;

10.3. doktorantų skaičiaus ir tos srities visų studijų formų pirmosios bei antrosios pakopos bei vientisųjų studijų studentų skaičiaus santykį;

10.4. dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtų etatų ir bendro dėstytojų užimtų etatų santykį;

10.5. dėstytojų, einančių ne pagrindines pareigas, t. y. laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einančių pareigas ar atliekančių darbą kitoje darbovietėje, užimtų etatų ir bendro dėstytojų užimtų etatų santykį.

11. Aukštosios mokyklos priimamų studijuoti asmenų akademinis pasirengimas ir pasirenkamų studijų motyvacija, studentų skaičiaus kaita nustatomi pagal šiuos rodiklius:

11.1. dėl nepažangumo nutraukusių studijas studentų skaičiaus ir bendro studentų skaičiaus santykį pagal studijų pakopas;

11.2. įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją skaičiaus ir priimtų studentų skaičiaus atskirai pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje studijų pakopose bei atitinkamai vientisose studijose santykį pagal studijų sritis;

11.3. įstojusiųjų konkursinius balus pagal studijų programas.

12. Aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumas nustatomas pagal šiuos rodiklius:

12.1. Aukštosios mokyklos absolventų, užregistruotų Lietuvos darbo biržoje, skaičiaus ir bendro tų metų absolventų skaičiaus santykį;

12.2. Aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų užimamų etatų skaičiaus santykį su dėstytojų, mokslo darbuotojų užimamų etatų, studentų visos darbo dienos ekvivalentų skaičiumi.

 

III. REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMO RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS IR JŲ REIKŠMIŲ ĮVERTINIMAS

 

13. Rodikliai Aukštosios mokyklos materialiųjų išteklių studijoms pakankamumui ir prieinamumui įvertinti apskaičiuojami pagal toliau pateiktas formules:

13.1. Bendrojo patalpų ploto, tenkančio vienam studentui, rodiklis.

Jis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

BP = P / SSVDDE,

 

čia P yra Aukštosios mokyklos bendrasis patalpų plotas (nuosavybės, patikėjimo, panaudos teise ar nuomos pagrindais valdomos patalpos), išskyrus kitiems ūkio subjektams perduotų valdyti ir/arba naudotis patalpų plotą (nuomos ar kitais pagrindais).

Norminės ribinės (minimalios) šio rodiklio vertės universitetams ir kolegijoms:

 

Studijų sritis

Universitetai/Kolegijos

Humanitariniai mokslai (H)

7

Socialiniai mokslai (S)

7

Fiziniai mokslai (F)

12

Biomedicinos mokslai (B)

12

Technologijos mokslai (T)

12

Menai (M)

10

 

Rodiklio ribinė (minimali) vertė BPmin konkrečiai Aukštajai mokyklai skaičiuojama, įvertinus studijuojančių skaičių trijose studijų sričių grupėse: humanitarinių ir socialinių mokslų (pirma grupė), fizinių, biomedicinos ir technologijos (antra grupė) bei menų (trečia grupė) pagal formulę:

 

BP(min) = 7 x SD(HS) + 12 x SD(FBT) + 10 x SD(M),

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, dalis, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SM – menų studijų. Studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos, menų studijų sričių grupėse, dalys apskaičiuojamos pagal formules:

 

SDHS = SSVDDEHS / SSVDDE,

 

SDFBT = SSVDDEFBT / SSVDDE,

 

SDM = SSVDDEM / SSVDDE,

 

čia SSVDDEHS, SSVDDEFBT, SSVDDEM yra atitinkamai humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos bei menų sričių grupėse studijuojančių studentų skaičius visos darbo dienos ekvivalentais.

 

13.2. Pastatų ir patalpų atnaujinimo rodiklis.

Rodiklis nustatomas kaip Aukštosios mokyklos metinių sąnaudų, skirtų patalpų atnaujinimui ir remonto darbams, santykis su aukštosios mokyklos disponuojamu bendruoju patalpų plotu (Lt/kv. m) pagal formulę:

 

PARU = PAL / P,

 

čia PAL yra lėšos patalpoms atnaujinti, išskyrus lėšas, skirtas unikaliems, specialų valstybės saugomų objektų statusą turintiems pastatams, tiesiogiai nesusijusiems su studijų veikla, atnaujinti bei lėšas, skirtas parkams, rekreacinėms zonoms, stadionams ir kt. teritorijoms tvarkytii. P – kaip nurodyta Metodikos 13.1 punkte.

 

13.2.1. Ribinės (minimalios) šio rodiklio vertės universitetams ir kolegijoms:

 

Studijų sritis

Kolegijos/Universitetai

H

14

S

14

F

25

B

25

T

25

M

14

 

13.2.2. Rodiklio norminė ribinė (minimali) vertė apskaičiuojama pagal formulę:

 

PARUmin = 25 x SDFBT + 14 x SDHS + 14 x SDM,

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, dalis, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SDM – menų studijų sričių grupėse. Studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos ir menų studijų sričių grupėse, dalys apskaičiuojamos pagal Metodikos 13.1 punkto atitinkamas formules.

13.3. Technologinės (meninės kūrybos) įrangos atnaujinimo rodiklis.

Rodiklis nustatomas Aukštosios mokyklos metinių sąnaudų ilgalaikiam turtui įsigyti ar išsinuomoti ir studentų skaičiaus visos darbo dienos ekvivalentų santykiu pagal formulę:

 

TIAR = LTI / SSVDDE,

 

čia LTI yra lėšos technologinei (meninės kūrybos) įrangai įsigyti ar išsinuomoti ataskaitiniu laikotarpiu litais.

 

13.3.1. Norminės ribinės (minimalios) šio rodiklio vertės universitetams ir kolegijoms:

 

Studijų sritis

Universitetai

Kolegijos

H

100

50

S

100

50

F

400

300

B

400

300

T

400

300

M

200

100

 

13.3.2. Ribinė (minimali) norminė vertė universitetams apskaičiuojama pagal formulę:

 

TIAR = 400 x SDFBT + 100 x SDHS + 200 x SDM,

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SM – menų studijų sričių grupėse, dalis, apskaičiuojama taip, kaip aprašyta Metodikos 13.1 punkte.

 

13.3.3. Ribinė (minimali) norminė vertė kolegijoms apskaičiuojama pagal formulę:

 

TIAR = 300 x SDFBT + 50 x SDHS + 100 x SDM,

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SM – menų studijų sričių grupėse, dalis, apskaičiuojama taip, kaip aprašyta Metodikos 13.1 punkte.

 

13.4. Bibliotekos (bibliotekų) fondų atnaujinimo rodiklis.

Rodiklis apskaičiuojamas Aukštosios mokyklos metinių sąnaudų bibliotekos (bibliotekų) fondams atnaujinti ir studentų skaičiaus visos darbo dienos ekvivalentų santykiu pagal formulę:

 

BFAR = LBFA / SSVDDE,

 

čia LBFA yra lėšos bibliotekos (bibliotekų) fondams atnaujinti ataskaitiniu laikotarpiu litais.

 

13.4.1. Norminės ribinės (minimalios) šio rodiklio vertės, vienodos visoms studijų sritims, yra nustatomos atskirai universitetams ir kolegijoms:

 

 

Universitetai

Kolegijos

Rodiklio vertė (Lt/studentui)

40

20

 

13.5. Bibliotekos (bibliotekų) fizinių darbo vietų rodiklis.

Rodiklis nustatomas studentų skaičiaus, apskaičiuojamo visos darbo dienos ekvivalentais, ir bibliotekos (bibliotekų) fizinių darbo vietų, padaugintų iš darbo laiko (neįskaitant kompiuterizuotų darbo vietų), santykiu pagal formulę:

 

BDVR = SSVDDE / (BDVS x K),

 

čia BDVS yra bibliotekos (bibliotekų) darbo vietų skaičius, h – vidutinė bibliotekos (bibliotekų) darbo laiko trukmė per savaitę valandomis, bibliotekos (bibliotekų) darbo laiko koeficientas K = h / 40. Tais atvejais, kai K > 2, K reikšmė prilyginama skaičiui 2.

 

13.5.1. Norminės ribinės (maksimalios) šio rodiklio vertės universitetams ir kolegijoms:

 

Studijų sritys

Universitetai

Kolegijos

H

14

14

S

14

14

F

20

26

B

20

26

T

20

26

M

24

31

 

13.5.2. Universiteto rodiklio maksimali ribinė vertė nustatoma, atsižvelgiant į studijuojančiųjų atitinkamoje studijų sričių grupėje dalį pagal formulę:

 

BDVRmaks = 14 x SDHS + 20 x SDFBT + 24 x SDM,

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SM – menų studijų sričių grupėse, dalis, apskaičiuojama taip, kaip aprašyta Metodikos 13.1 punkte.

 

13.5.3. Kolegijos rodiklio maksimali ribinė vertė nustatoma, atsižvelgiant į studijuojančiųjų atitinkamoje studijų sričių grupėje dalį pagal formulę:

 

BDVRmaks = 14 x SDHS + 26 x SDFBT + 31 x SDM,

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SM – menų studijų sričių grupėse, dalis apskaičiuojama taip, kaip aprašyta Metodikos 13.1 punkte.

 

13.6. Bibliotekos (bibliotekų) kompiuterizuotų darbo vietų ir visų Aukštosios mokyklos belaidžio ryšio prieigos taškų rodiklis.

Rodiklis apskaičiuojamas studentų skaičiaus visos darbo dienos ekvivalentų ir bibliotekos (bibliotekų) kompiuterizuotų darbo vietų bei belaidžio ryšio prieigos taškų skaičiaus santykiu pagal formulę:

 

BKDVR = SSVDDE / (BKDVS + BRPT x 10),

 

čia BKDVS yra bibliotekos (bibliotekų) kompiuterizuotų darbo vietų skaičius, BRPT – belaidžio ryšio prieigos taškai.

 

13.6.1. Norminės (maksimalios) ribinės šio rodiklio vertės universitetams ir kolegijoms:

 

Studijų sritis

Universitetai/Kolegijos

H

50

S

50

F

100

B

100

T

100

M

70

 

13.6.2. Rodiklio maksimali ribinė vertė nustatoma vienodai koleginio ir universitetinio tipo Aukštosioms mokykloms ir yra skirtinga studijų sričių grupėse, atsižvelgiant į studijuojančiųjų atitinkamoje studijų sričių grupėje dalį pagal formulę:

 

BKDVRmaks = 100 x SDHS + 200 x SDFBT + 150 x SDM,

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SM – menų studijų sričių grupėse, dalis, apskaičiuojama taip, kaip aprašyta Metodikos 13.1 punkte.

 

13.7. Informacinių technologijų išteklių atnaujinimo rodiklis

Rodiklis apskaičiuojamas lėšų, skirtų Aukštosios mokyklos kompiuterinei ir programinei įrangai įsigyti (atnaujinti) ar išsinuomoti, metinio penkerių metų vidurkio ir studentų skaičiaus visos darbo dienos ekvivalentų santykiu pagal formulę:

 

IIR = LIIA / SSVDDE,

 

čia LIIA yra lėšos, vidutiniškai skirtos Aukštosios mokyklos kompiuteriams ir programinei įrangai įsigyti arba išsinuomoti per metus (penkerių metų laikotarpiu) litais.

 

13.7.1. Norminės ribinės (minimalios) šio rodiklio vertės universitetams ir kolegijoms:

 

Studijų sritis

Universitetai

Kolegijos

H

60

40

S

60

40

F

80

60

B

80

60

T

80

60

M

30

20

 

13.7.2. Universitetams norminė minimali rodiklio vertė apskaičiuojama pagal formulę:

 

IIRmin = 60 x SDHS + 80 x SDFBT + 30 x SDM,

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SM – menų studijų sričių grupėse, dalis, apskaičiuojama taip, kaip aprašyta Metodikos 13.1 punkte.

 

13.7.3. Kolegijoms norminė minimali rodiklio vertė apskaičiuojama pagal formulę:

 

IIRmin = 40 x SDHS + 60 x SDFBT + 20 x SDM,

 

čia SDHS yra studentų, studijuojančių humanitarinių ir socialinių, SDFBT – fizinių, biomedicinos ir technologijos, SM – menų studijų sričių grupėse, dalis, apskaičiuojama taip, kaip aprašyta Metodikos 13.1 punkte.

 

13.8. Lėšos, vidutiniškai tenkančios vienam studentui studijų srityse.

Rodiklis apskaičiuojamas, per atskirus finansinių metų pusmečius kiekvienos pakopos studijų srities už studijų kainą gautas lėšas dalijant iš atitinkamų pusmečių studijų srities studentų skaičiaus (kovo 1 d. ir spalio 1 d. duomenys) ir paskui sudedant gautus dviejų pusmečių vidurkius. Rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

NSSKi = (SUMA(m)(NSSKmi x SSmi)) / SSVDDEi,

 

čia M – studijų sričių skaičius, NSSKmi – norminė m studijų srities, i studijų pakopos ir formos studijų kaina, SSmi – m studijų srityje, i studijų pakopoje ir formoje studijuojančių studentų skaičius ir SSVDDEi – i studijų pakopoje ir formoje studijuojančių studentų skaičius visos darbo dienos ekvivalentu, i – studijų pakopa ir forma (i=BN, BI, MN, MI, VN, VI, DN, DI), m – studijų sritis (m=F, B, T, H, S, M).

Rodiklio norminė ribinė (maksimali) vertė universitetams ir kolegijoms – 20 procentų nuo patvirtintų norminių studijų kainų.

 

14. Atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėpties produktyvumas nustatomas išvedant vidurkio vertę pagal Aukštosios mokyklos mokslo (meno) darbų formaliojo vertinimo taškus ir mokslininkų (menininkų) viso darbo laiko ekvivalento santykiu. Apskaičiuojant nėra įskaičiuojamos tos mokslo sritys, kurios turi mažiau negu du sąlyginius mokslininkus (menininkus) arba nevykdo toje mokslo srityje studijų programų.

Rodiklių svertinė vidutinė vertė apskaičiuojama pagal formulę:

 

VID R = (SUMA(Ai x AMMPLEi)) / (SUMA(AMMPLEi)),

 

čia VID R – rodiklio svertinė vertė, Ai – Aukštosios mokyklos mokslinės veiklos vertinimo rezultatas, AMMPLEi – Aukštųjų mokyklų mokslininkų (menininkų) viso darbo laiko ekvivalentas.

 

15. Aukštosios mokyklos pedagoginio ir administracinio personalo sudėtis, struktūra ir formalioji kvalifikacija vertinami pagal šiuos rodiklius:

15.1. studijų srities, visų studijų formų studentų skaičių, tenkantį vienam tos studijų srities dėstytojui.

Rodiklis apskaičiuojamas visų studijų formų studentų skaičiaus (visos darbo dienos ekvivalentais)) ir dėstytojų skaičiaus (visos darbo dienos ekvivalentais) santykiu srityje. Jei dėstytojas dirba keliose studijų srityse, jo krūvis skaičiuojamas etato dalimis.

Studijų srities studentų skaičiui, tenkančiam vienam tos studijų srities dėstytojui, nustatomos šios norminės ribinės (maksimalios) vertės:

 

Studijų sritis

Visų studijų formų studentų skaičiaus, tenkančio vienam dėstytojui (visos darbo dienos ekvivalentais), maksimali vertė

H

25

S

30

F

20

B

20

T

20

M

10

 

15.2. studijų srities visų studijų formų studentų skaičių, tenkantį vienam tos studijų srities darbuotojui, teikiančiam pagalbą studijoms ir moksliniams tyrimams vykdyti.

Rodiklis nustatomas visų formų studijų studentų skaičiaus (visos darbo dienos ekvivalentais) bei darbuotojų, teikiančių pagalbą studijoms ir moksliniams tyrimams vykdyti, skaičiaus (visos darbo dienos ekvivalentais) santykiu.

Studijų srities studentų skaičiui, tenkančiam vienam tos studijų srities darbuotojui, teikiančiam pagalbą studijoms ir moksliniams tyrimams vykdyti, nustatomos šios norminės ribinės (maksimalios) vertės:

 

Studijų sritis

Visų studijų formų studentų skaičiaus (visos darbo dienos ekvivalentais), tenkančio vienam darbuotojui, teikiančiam pagalbą studijoms ir moksliniams tyrimams vykdyti (visos darbo dienos ekvivalentais), maksimali vertė

H

70

S

70

F

45

B

45

T

45

M

18

 

15.3. Doktorantų skaičiaus ir tos srities visų formų pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisųjų studijų studentų skaičiaus santykis (procentais).

Doktorantai skaičiuojami pirmais mokslo metais, o pirmosios, antrosios pakopos bei vientisųjų studijų studentai – paskutiniais metais (paskutiniai kursai). Šis rodiklis neskaičiuojamas tuo atveju, jei Aukštojoje mokykloje nevykdomos antrosios pakopos studijos.

Rodiklio norminė ribinė (minimali) vertė visų sričių universitetinėms studijoms yra lygi 2 procentams.

15.4. Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtų etatų ir bendras dėstytojų užimtų etatų santykis.

Rodiklio norminė ribinė (minimali) vertė universitetuose yra lygi 50 procentų.

Rodiklio norminė ribinė (minimali) vertė kolegijose yra lygi 5 procentams.

15.5. Dėstytojų, einančių ne pagrindines pareigas, t. y. laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einančių pareigas ar atliekančių darbą kitoje darbovietėje, užimtų etatų ir bendro dėstytojų užimtų etatų santykis.

Rodiklio norminės ribinės (maksimalios) vertės visų studijų sričių universitetinėms ir koleginėms studijoms yra atitinkamai lygios 45 ir 65.

16. Aukštosios mokyklos priimamų studijuoti asmenų akademinis pasirengimas ir pasirenkamų studijų motyvacija, studentų skaičiaus kaita nustatomi pagal šiuos rodiklius:

16.1. Dėl nepažangumo nutraukusių studijas studentų skaičiaus ir bendro studentų skaičiaus santykį pagal studijų pakopas;

16.1.1. norminės vertės pirmajai ir antrajai pakopai, įskaitant vientisąsias studijas:

 

Studijų sritis

Apatinė riba procentais

Viršutinė riba procentais

H

5

30

S

5

30

F

10

50

B

5

35

T

10

50

M

3

30

 

16.1.2. norminės vertės trečiajai pakopai vienodos visoms sritims, viršutinė riba – iki 10 procentų.

16.2. Įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją skaičiaus ir priimtų studentų skaičiaus atskirai pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje studijų pakopose bei atitinkamai vientisose studijose santykį pagal studijų sritis.

Vertinant trečiąją pakopą imamas tų pačių priėmimo metų penkerių metų laikotarpis nuo įstojimo iki laipsnio įgijimo.

Nustatomos šios norminės ribinės vertės:

 

 

Apatinė riba procentais

Viršutinė riba procentais

Pirmoji studijų pakopa

50

90

Antroji studijų pakopa

50

90

Vientisosios studijos

50

90

Trečioji studijų pakopa

50

100

 

16.3. Įstojusiųjų konkursiniai balai pagal studijų programas.

Rodiklio norminė vertė ir rodiklio atitiktis šiai vertei nustatomos taip: įstojusiųjų į universitetinę studijų programą minimali surinkta balų suma yra 12, o į koleginę studijų programą – 9 balai pagal LAMA BPO konkursinio balo skaičiavimo metodiką. Rodiklis tenkinamas, jei studijų programoje studentų, priimtų su mažesniais nei nurodyta minimali stojimo metu surinktų balų suma, dalis yra ne didesnė nei 5 procentai visų priimtųjų į studijų programą studentų skaičiaus.

17. Aukštosios mokyklos valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumas nustatomas pagal šiuos rodiklius:

17.1. Aukštosios mokyklos absolventų, užregistruotų Lietuvos darbo biržoje, ir bendro tų metų absolventų skaičiaus santykį.

Rodiklis apskaičiuojamas imant Lietuvos darbo biržos sausio 1 dienos duomenis už praėjusius kalendorinius metus, absolventų skaičius fiksuojamas praėjusių metų spalio 1 dieną.

Rodiklio norminė ribinė (maksimali) vertė universitetams ir kolegijoms – 25 procentai.

17.2. Aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų užimamų etatų skaičiaus santykis su dėstytojų, mokslo darbuotojų užimamų etatų, studentų visos darbo dienos ekvivalentų skaičiumi.

Rodiklis apskaičiuojamas imant spalio 1 dienos duomenis. Rodiklio norminė ribinė (maksimali) vertė universitetams ir kolegijoms – 25 procentai.


IV. REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMAS

 

18. Realiųjų išteklių vertinimą organizuoja, jį atlieka ir Realiųjų išteklių stebėseną nuolat vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) įgaliota institucija (toliau – Įgaliota institucija).

19. Įgaliota institucija realiųjų išteklių vertinimą atlieka pavesta Švietimo ir mokslo ministerijos.

20. Visos Aukštosios mokyklos duomenis, reikalingus Aukštosios mokyklos Realiųjų išteklių stebėsenai ir/ar vertinimui atlikti, teikia Įgaliotai institucijai kasmet iki balandžio 1 d. už praėjusius kalendorinius metus metus pagal Metodikos 1 priede pateikiamą klausimyną.

21. Įgaliota institucija, apdorojusi Aukštosios mokyklos oficialius statistinius duomenis ir pateiktus apklausos rezultatus, apskaičiuoja Realiųjų išteklių rodiklių rezultatus, apibendrina juos kiekvienoje Metodikos 7 punkte nurodytoje vertinamojoje srityje atskirai ir suklasifikuoja Aukštąsias mokyklas pagal toliau pateiktus punktus:

21.1. Aukštoji mokykla atitinka ne mažiau kaip 60 procentų kiekvienos Metodikoje nurodytų Realiųjų išteklių vertinamosios srities rodiklių rezultatų;

21.2. Aukštoji mokykla atitinka mažiau kaip 60 procentų kiekvienos Metodikoje nurodytų Realiųjų išteklių vertinamosios srities rodiklių rezultatų.

22. Aukštosios mokyklos Realiųjų išteklių vertinimui atlikti ir galutinei išvadai parengti Įgaliota institucija sudaro 5 narių ekspertų grupę, į ją deleguojama: po du atstovus iš Švietimo ir mokslo ministerijos ir darbdavių asociacijų, vieną iš Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro. Ekspertų grupės nariai negali būti saistomi darbo ir/ar civilinių santykių, narystės valdymo organuose ir pan., nė su viena vertinama Aukštąja mokykla.

23. Aukštosios mokyklos vertinimas atliekamas pagal ne mažiau kaip dvejų kalendorinių metų duomenis. Kurių kalendorinių metų duomenys imami Aukštosios mokyklos vertinimui atlikti, nustato švietimo ir mokslo ministras.

24. Ekspertų grupė, atlikusi ekspertinį vertinimą, parengia išvadą dėl Aukštosios mokyklos Realiųjų išteklių atitikties minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams. Išvadoje pateikiama vertinamųjų sričių analizė, apibendrinamasis vertinimas, siūlymai ir rekomendacijos dėl Realiųjų išteklių.

25. Įgaliota institucija sprendimą dėl Aukštosios mokyklos Realiųjų išteklių atitikties minimaliems studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimams priima per 15 kalendorinių dienų nuo ekspertų išvadų gavimo dienos. Įgaliotos institucijos sprendimą su vertinimo išvadomis Įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčia Aukštajai mokyklai ir Švietimo ir mokslo ministerijai.

26. Priėmus sprendimą, Įgaliota institucija sugrupuoja abėcėlės tvarka Aukštąsias mokyklas, atitinkančias minimalius studijų sąlygų ir organizavimo kokybės reikalavimus, pagal bendrą vertinamųjų sričių rodiklių reikšmių sumą toliau nurodyta tvarka:

26.1. Aukštosios mokyklos, atitinkančios ne mažiau kaip 90 procentų visų Metodikoje nurodytų Realiųjų išteklių rodiklių;

26.2. Aukštosios mokyklos, atitinkančios ne mažiau kaip 80 procentų visų Metodikoje nurodytų Realiųjų išteklių rodiklių;.

26.3. Aukštosios mokyklos, atitinkančios ne mažiau kaip 60 procentų visų Metodikoje nurodytų Realiųjų išteklių rodiklių.

 

V. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ DĖL JŲ REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMO REZULTATŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

 

27. Jei Aukštoji mokykla nesutinka su Įgaliotos institucijos sprendimu, ji per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali kreiptis į Įgaliotą instituciją su motyvuotu prašymu. Įgaliota institucija apie gautą Aukštosios mokyklos prašymą per 2 darbo dienas informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją ir veiklos atitiktį vertinančią Įgaliotą instituciją, jei Realiųjų išteklių vertinimą atlieka ne veiklos atitiktį vertinanti Įgaliota institucija. Įgaliota institucija gautą prašymą turi išnagrinėti per 20 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

28. Įgaliota institucija Aukštosios mokyklos prašymui įvertinti sudaro ekspertų grupę, kuri per Įgaliotos institucijos terminus pateikia vieną iš toliau nurodytų išvadų sprendimui priimti:

28.1. priimti Aukštosios mokyklos prašymą ir pakeisti sprendimą dėl Realiųjų išteklių įvertinimo;

28.2. atmesti Aukštosios mokyklos prašymą ir palikti galioti sprendimą dėl Realiųjų išteklių įvertinimo.

29. Įgaliota institucija, įvertinusi ekspertų išvadas, priimą sprendimą ir apie jį nedelsdama informuoja Aukštąją mokyklą, Švietimo ir mokslo ministeriją ir veiklos atitiktį vertinančią Įgaliotą instituciją, jei Realiųjų išteklių vertinimą atlieka ne veiklos atitiktį vertinanti Įgaliota institucija.

30. Įgaliotos institucijos sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skundžiami Administracinių ginčų komisijai arba teismui.

31. Įgaliotos institucijos sprendimai įsigalioja teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigus apskundimo terminui. Skundo padavimas teisės aktų nustatyta tvarka sustabdo Įgaliotos institucijos sprendimo galiojimą.

32. Įgaliotos institucijos sprendimas dėl Aukštosios mokyklos įvertinimo su vertinimo išvadomis per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos skelbiamas viešai Įgaliotos institucijos tinklalapyje.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

33. Realiųjų išteklių vertinimas atliekamas iš Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų.

 

_________________

 

 

Aukštosios mokyklos

realiųjų išteklių vertinimo metodikos

priedas

 

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS REALIŲJŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMO KLAUSIMYNAS

20__   m. ataskaitinis laikotarpis

 

Aukštosios mokyklos (užsienio aukštosios mokyklos filialo) pavadinimas

 

Oficiali santrumpa arba sutrumpintas pavadinimas

 

Adresas

 

Telefonas

 

Faksas

 

El. paštas

 

Interneto svetainė

 

Aukštosios mokyklos vadovas (pareigos, vardas, pavardė)

 

Telefonas (telefonai)

 

Kontaktinis asmuo (pareigos, vardas, pavardė)

 

Telefonas (telefonai)

 

 

 

 

duom

 

1.1. Pastatai ir patalpos

1.1.1. Aukštosios mokyklos (nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise) valdomos, išskyrus kitiems perduotų valdyti ir/arba naudoti (m2)

 

20__ m. gruodžio 31 d. duomenys

1.1.2. Perduotų valdyti ir/arba naudoti kitiems ūkio subjektams (m2)

 

1.1.3. Iš kitų ūkio subjektų gautos valdyti ir/arba naudoti (m2)

 

1.2. Pastatų, patalpų atnaujinimas

1.2.1. Aukštosios mokyklos metinės sąnaudos, skirtos patalpų atnaujinimui ir remonto darbams, Lt

 

20__-20__ penkerių kalendorinių

(sausio 1 d.–gruodžio 31 d.) metų vidurkis

1.3. Technologinė (meninės kūrybos) studijų ir mokslinių tyrimų įranga

1.3.1. Lėšos, skirtos per ataskaitinius metus technologinei (meninės kūrybos) įrangai įsigyti, Lt

 

1.3.2. Technologinės (meninės kūrybos) įrangos nuomos išlaidos per kalendorinius metus, Lt

 

1.4 Spausdinti, elektroniniai ir kiti ištekliai (bibliotekų fondai ir elektroninė prenumerata, įskaitant prieigos bei darbo vietas bibliotekose)

1.4.1 Spausdintų ir elektroninių leidinių bei kitų dokumentų, įsigytų bibliotekoje (bibliotekose) per ataskaitinį laikotarpį, finansinė vertė, Lt

 

20__ kalendoriniai metai

(sausio 1 d.–gruodžio 31 d.)

1.4.2. Bibliotekos (bibliotekų) darbo vietų skaičius, vnt.

 

1.4.3. Bibliotekos (bibliotekų) kompiuterizuotų darbo vietų skaičius, vnt.

 

1.4.4. Visos aukštosios mokyklos belaidžio ryšio prieigos taškų skaičius, vnt.

 

1.5. Informacinių technologijų ištekliai

1.5.1. Įsigytos programinės bei kompiuterinės įrangos finansinės vertės metinis penkerių metų vidurkis, Lt

 

20__-20__ penkerių kalendorinių

(sausio 1 d.–gruodžio 31 d.) metų vidurkis

1.5.2. Išsinuomotos programinės bei kompiuterinės įrangos finansinės vertės metinis penkerių metų vidurkis, Lt

 

 

Paaiškinimai

1.1.2. Tuo atveju, jei patalpos dalinai nuomojamos kitiems privataus ar viešojo sektoriaus subjektams, nuomojamų patalpų plotas nustatomas proporcingai laikui, kuriuo nuomininkas naudojasi patalpomis. Pavyzdžiui, aukštoji mokykla nuomoja 6 valandas per savaitę 70 kv. m auditoriją privačiai bendrovei mokomiesiems seminarams vesti. Kitą laiką auditorija disponuoja pati aukštoji mokykla. Tada prie 1.1.2 punkto nurodomo ploto pridedami 70 x 6 / 40 = 10,5 >>11 kv. m (apvaliname iki vieneto). Likęs plotas 70 – 11 = 59 kv. m sumuojamas prie skaičiaus, pateikiamo 1.1.1 punkte.

1.1.3. Iš kitų ūkio subjektų nuomojamos patalpos yra nurodomos tik tos, kurioms yra sudarytos patalpų nuomos sutartys. Jeigu aukštoji mokykla patalpas nuomoja, pavyzdžiui, tam tikrą valandų skaičių per savaitę, tada iš kitų ūkio subjektų gautų naudoti pagal nuomos (panaudos) sutartį patalpų plotas mažinamas proporcingai naudojimo laikui. Laiko dalis nustatoma, laikant, kad 100 % laiko sudaro 5 darbo dienos, arba 40 val. darbo savaitė. Pavyzdžiui, aukštoji mokykla 1 darbo dieną per savaitę nuomoja iš kito ūkio subjekto 200 kv. m auditoriją bendroms paskaitoms skaityti. Tokiu atveju prie 1.1.3 punkto nurodomo ploto įrašomas plotas yra ne 200 kv. m , o 200 x 1 / 5 = 40 kv. m.

1.4.2 ir 1.4.3 nurodomos bibliotekos fondų vartotojų (skaitytojų) darbo ir kompiuterizuotų darbo vietų skaičius atskirai. Šiose eilutėse sumuojamos visuose bibliotekos padaliniuose, pvz., fakultetuose, centruose ir pan., esančios skaitytojų darbo vietos.

 

 

 

 

Studijų sritis

 

 

 

 

H

S

F

B

T

Menai

Visos sritys

 

1.6. Aukštosios mokyklos lėšos, gautos studijų kainai apmokėti, Lt

1.6.1. Lėšos, gautos rudens semestro nuolatinės (dieninės) formos studijų kainai apmokėti

B VF

 

 

 

 

 

 

0

20__ m.

B DVF

 

 

 

 

 

 

0

B VNF

 

 

 

 

 

 

0

M VF

 

 

 

 

 

 

0

M DVF

 

 

 

 

 

 

0

M VNF

 

 

 

 

 

 

0

V VF

 

 

 

 

 

 

0

V DVF

 

 

 

 

 

 

0

V VNF

 

 

 

 

 

 

0

R VF

 

 

 

 

 

 

0

R VNF

 

 

 

 

 

 

0

D VF

 

 

 

 

 

 

0

D VNF

 

 

 

 

 

 

0


 

1.6.2. Lėšos, gautos rudens semestro ištęstinės (vakarinės ir neakivaizdinės) formos studijų kainai apmokėti

B VF

 

 

 

 

 

 

0

 

B DVF

 

 

 

 

 

 

0

B VNF

 

 

 

 

 

 

0

M VF

 

 

 

 

 

 

0

M DVF

 

 

 

 

 

 

0

M VNF

 

 

 

 

 

 

0

V VF

 

 

 

 

 

 

0

V DVF

 

 

 

 

 

 

0

V VNF

 

 

 

 

 

 

0

R VF

 

 

 

 

 

 

0

R VNF

 

 

 

 

 

 

0

D VF

 

 

 

 

 

 

0

D VNF

 

 

 

 

 

 

0

 

1.6.3. Lėšos, gautos pavasario semestro nuolatinės (dieninės) formos studijų kainai apmokėti

B VF

 

 

 

 

 

 

0

20__ m.

B DVF

 

 

 

 

 

 

0

B VNF

 

 

 

 

 

 

0

M VF

 

 

 

 

 

 

0

M DVF

 

 

 

 

 

 

0

M VNF

 

 

 

 

 

 

0

V VF

 

 

 

 

 

 

0

V DVF

 

 

 

 

 

 

0

V VNF

 

 

 

 

 

 

0

R VF

 

 

 

 

 

 

0

R VNF

 

 

 

 

 

 

0

D VF

 

 

 

 

 

 

0

D VNF

 

 

 

 

 

 

0

1.6.4. Lėšos, gautos pavasario semestro ištęstinės (vakarinės ir neakivaizdinės) formos studijų kainai apmokėti

B VF

 

 

 

 

 

 

0

B DVF

 

 

 

 

 

 

0

B VNF

 

 

 

 

 

 

0

M VF

 

 

 

 

 

 

0

M DVF

 

 

 

 

 

 

0

M VNF

 

 

 

 

 

 

0

V VF

 

 

 

 

 

 

0

V DVF

 

 

 

 

 

 

0

V VNF

 

 

 

 

 

 

0

R VF

 

 

 

 

 

 

0

R VNF

 

 

 

 

 

 

0

D VF

 

 

 

 

 

 

0

D VNF

 

 

 

 

 

 

0

 

Paaiškinimai

Sutrumpinimai: B – pirmosios pakopos studijos (bakalauras arba profesinis bakalauras); M – magistrantūra; V – vientisosios studijos; R – rezidentūra; D – doktorantūra.

 

VF – iš valstybės biudžeto gautoms lėšoms studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti; DVF – pateikiamos iš studentų, kurie mokosi valstybės dalinai finansuojamose vietose, gautos studijų įmokų (~520 Lt) lėšos; VNF – gautos iš studentų, kurie mokosi valstybės nefinansuojamose vietose.

 

Koleginių studijų programų ir studentų skaičiai rašomi tik B eilutėse.

 

H, S, F, B, T ir M stulpeliuose doktorantūros skaičiai nurodomi pagal mokslo sritis, kur M stulpelyje nurodyti žemės ūkio mokslų sritį

 

 

 

 

 

Studijų sritis

 

 

 

 

H

S

F

B

T

Menai

Visos sritys

 

2.1. Aukštosios mokyklos darbuotojai

2.1.1. Administracijos ir kitų darbuotojų užimamų etatų skaičiius

 

 

 

 

 

 

 

 

20__ m. spalio 1 d. duomenys

2.1.2. Mokslo darbuotojų užimamų etatų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.3. Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, užimamų etatų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.4. Dėstytojų, einančių ne pagrindines pareigas, turimų etatų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.5. Dėstytojų turimų etatų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

0

2.1.6. Darbuotojų, teikiančių pagalbą moksliniams tyrimams, turimų etatų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

0

2.1.7. Darbuotojų, teikiančių pagalbą studijoms vykdyti, turimų etatų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

0

2.2. Aukštosios mokyklos studentų skaičiai

2.2.1. Studentų skaičius nuolatinės (dieninės) formos studijose, rudens semestras

B VF

 

 

 

 

 

 

0

B DVF

 

 

 

 

 

 

0

B VNF

 

 

 

 

 

 

0

M VF

 

 

 

 

 

 

0

M DVF

 

 

 

 

 

 

0

M VNF

 

 

 

 

 

 

0

V VF

 

 

 

 

 

 

0

V DVF

 

 

 

 

 

 

0

V VNF

 

 

 

 

 

 

0

R VF

 

 

 

 

 

 

0

R VNF

 

 

 

 

 

 

0

D VF

 

 

 

 

 

 

0

D VNF

 

 

 

 

 

 

0

2.2.2. Studentų skaičius ištęstinės (vakarinės ir neakivaizdinės) formos studijose, rudens semestras

B VF

 

 

 

 

 

 

0

B DVF

 

 

 

 

 

 

0

B VNF

 

 

 

 

 

 

0

M VF

 

 

 

 

 

 

0

M DVF

 

 

 

 

 

 

0

M VNF

 

 

 

 

 

 

0

V VF

 

 

 

 

 

 

0

V DVF

 

 

 

 

 

 

0

V VNF

 

 

 

 

 

 

0

R VF

 

 

 

 

 

 

0

R VNF

 

 

 

 

 

 

0

D VF

 

 

 

 

 

 

0

D VNF

 

 

 

 

 

 

0

 

2.2.3. Studentų skaičius nuolatinės (dieninės) formos studijose, pavasario semestras

B VF

 

 

 

 

 

 

0

20__ m. kovo 1 d. duomenys

B DVF

 

 

 

 

 

 

0

B VNF

 

 

 

 

 

 

0

M VF

 

 

 

 

 

 

0

M DVF

 

 

 

 

 

 

0

M VNF

 

 

 

 

 

 

0

V VF

 

 

 

 

 

 

0

V DVF

 

 

 

 

 

 

0

V VNF

 

 

 

 

 

 

0

R VF

 

 

 

 

 

 

0

R VNF

 

 

 

 

 

 

0

D VF

 

 

 

 

 

 

0

D VNF

 

 

 

 

 

 

0

2.2.4. Studentų skaičius ištęstinės (vakarinės ir neakivaizdinės) formos studijose, pavasario semestras

B VF

 

 

 

 

 

 

0

B DVF

 

 

 

 

 

 

0

B VNF

 

 

 

 

 

 

0

M VF

 

 

 

 

 

 

0

M DVF

 

 

 

 

 

 

0

M VNF

 

 

 

 

 

 

0

V VF

 

 

 

 

 

 

0

V DVF

 

 

 

 

 

 

0

V VNF

 

 

 

 

 

 

0

R VF

 

 

 

 

 

 

0

R VNF

 

 

 

 

 

 

0

D VF

 

 

 

 

 

 

0

D VNF

 

 

 

 

 

 

0

2.2.5. Studentų, ataskaitiniais metais nutraukusių studijas dėl nepažangumo, skaičius

B

 

 

 

 

 

 

0

 

M

 

 

 

 

 

 

0

 

V

 

 

 

 

 

 

0

 

D

 

 

 

 

 

 

0

 

2.2.6. Studentų, ataskaitiniais metais įgijusių kvalifikaciją, skaičius

B

 

 

 

 

 

 

0

 

M

 

 

 

 

 

 

0

 

V

 

 

 

 

 

 

0

 

D

 

 

 

 

 

 

0

 

2.2.7. Laidos, kuri ataskaitiniais metais įgijo kvalifikaciją, priimtųjų studentų skaičius

B

 

 

 

 

 

 

0

 

M

 

 

 

 

 

 

0

 

V

 

 

 

 

 

 

0

 

D

 

 

 

 

 

 

0

 

 

Paaiškinimai

 

Sutrumpinimai: B – universitetinės pirmosios pakopos (bakalauro) studijos arba koleginės studijos; M – magistrantūra; V – vientisosios studijos; R – rezidentūra; D – doktorantūra.

 

Kiekvienoje studijų pakopoje studentų skaičiai yra pateikiami pagal studijų finansavimo požymį: VF pateikiamas skaičius studentų valstybės finansuojamose vietose; DVF pateikiamas skaičius studentų, kurie mokosi dalinai valstybės finansuojamose vietose ir moka studijų įmoką (~520 Lt); VNF pateikiamas skaičius studentų, kurie mokosi valstybės nefinansuojamose vietose.

 

Koleginių studijų programų ir studentų skaičiai rašomi tik B eilutėse.

 

H, S, F, B, T ir M stulpeliuose doktorantūros skaičiai nurodomi pagal mokslo sritis, kur M stulpelyje nurodyti žemės ūkio mokslų sritį

 

 

_________________