LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLIŲ IR PARAMOS 2005 M. VEISLINIAMS GYVŪNAMS ĮSIGYTI TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2005 m. balandžio 13 d. Nr. 3D-213
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 21 straipsniu:
1. Tvirtinu pridedamas:
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 3D-122 „Dėl Veislininkystės rėmimo taisyklių ir Paramos veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 50-1657);
2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 3D-414 „Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-122 „Dėl Veislininkystės rėmimo taisyklių ir Paramos veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 111-4148);
2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 3D-650 „Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-122 „Dėl Veislininkystės rėmimo taisyklių ir Paramos veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“(Žin., 2004, Nr. 178-6607).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3D-213
VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Veislininkystės rėmimo taisyklių nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) bei Gyvulių veislininkystės 2001-2005 metais programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 182 (Žin., 2001, Nr. 50-1755), nuostatas.
II. TIKSLAI
2. Pagrindiniai gyvulių veislininkystės rėmimo tikslai toliau plėtojant nacionalinę gyvūnų veislininkystę yra:
2.1. skatinti gyvulių augintojus dalyvauti veislinių reproduktorių auginimo ir įvertinimo pagal palikuonis ir kitose selekcijos programose;
2.2. didinti karvių pieningumą, pieno baltymingumą, išlaikyti esamą pieno riebumą, taip pat išsaugoti ir gerinti galvijų mėsines savybes, didinti galvijų genetinį potencialą, plėsti rinktinių karvių bandas, iš kurių perkami didžiausios veislinės vertės veisliniai buliukai spermai kaupti;
2.3. kaupti gyvulių produktyvumo bei kilmės duomenis valstybės įmonėje Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (toliau – ŽŪIKVC) bei Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (toliau – VKVS) informacinėje sistemoje, tobulinti veislininkystės kompiuterines ir gyvulių selekcijos programas;
2.5. sukurti specializuotos veislininkystės apskaitos indeksines kompleksinio įvertinimo programas, panaudojant vieningą kompiuterių tinklą;
2.6. gerinti veisiamų kiaulių ir avių genetinį potencialą, mėsines savybes, kurti aukšto produktyvumo kiaulių ir avių bandas;
2.7. skatinti gyvulių augintojus auginti didelės veislinės vertės gyvulius bei gerinti jų veislines savybes;
III. RĖMIMO KRYPTYS
3. Veislininkystės rėmimas vykdomas šiomis kryptimis:
IV. VEISLININKYSTĖS RĖMIMO TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS
4. Veislininkystės rėmimo išlaidos finansuojamos iš Kaimo rėmimo programai skirtų asignavimų pagal išlaidų sąmatą, kurią tvirtina žemės ūkio ministras.
5. Žemės ūkio ministerijos buhalterinės apskaitos skyrius pagal Veislininkystės rėmimo priemonių išlaidų sąmatą teikia Finansų ministerijai paraiškas lėšoms gauti. Finansų ministerija perveda lėšas Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), kuri šiomis lėšomis disponuoja, tvarko buhalterinę apskaitą, kontroliuoja jų tikslinį naudojimą ir už tai atsako.
6. Tarnyba perveda lėšas paramos gavėjams pagal rėmimo kryptis. Ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 20 dienos Tarnyba teikia Žemės ūkio ministerijai ketvirtines veislininkystės rėmimo lėšų panaudojimo ataskaitas.
V. GYVULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS DALINIS FINANSAVIMAS
8. Valstybės įmonei „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (toliau – GPK) skiriama parama už kiekvieną kontroliuotą gyvulį iki 70 proc. įkainio, bet ne daugiau kaip:
9. Jei fizinis asmuo nuosavybės teise turi ne daugiau kaip 4 karves, jų produktyvumo kontrolė ir pieno mėginio ištyrimas finansuojamas pačių savininkų lėšomis.
10. Fizinių asmenų bandose, kurių gyvulių produktyvumo kontrolė atliekama C metodu, kartą per ketvirtį kontrolę atlieka GPK kontrolės asistentai.
11. VKVS finansuojama juridinių ir fizinių asmenų kiaulių veislynuose ir veislinėse bandose – už kiekvieną kontroliuotą kiaulę iki 70 proc. įkainio, bet ne daugiau kaip 20,65 Lt per metus.
12. GPK ir VKVS sudaro gyvulių produktyvumo kontrolės sutartis su juridiniais bei fiziniais asmenimis.
13. GPK ir VKVS ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos Tarnybai pateikia pažymą apie faktišką kontroliuotų gyvulių skaičių ir ataskaitą apie faktišką lėšų panaudojimą.
VI. IŠMOKOS UŽ GYVULIŲ PRODUKTYVUMO ĮVERTINIMĄ
15. Apmokama iki 70 proc. išlaidų už gyvulių produktyvumo įvertinimą, bet ne daugiau kaip:
15.1. Rinktinių karvių savininkui už birželio 1 d. turėtas ir pagal galiojančius reikalavimus įvertintas bei ŽŪIKVC apskaitytas, užbaigusias dvi laktacijas rinktines karves mokama 100 litų.
15.2. Karvės savininkui už Lietuvoje laikomo ir tikrinamo veislinio buliaus dukterį, kurios kilmė patikrinta, kai ji baigia pirmąją laktaciją ir laktacijos duomenys įtraukiami į buliaus įvertinimo duomenis, mokama 200 Lt.
15.3. Išmokas pagal 15.1 ir 15.2 punktus Tarnyba perveda gyvulių savininkams, vadovaudamasi Tarnybos rajonų valstybinių veislininkystės inspektorių pateiktomis pažymomis.
15.4. UAB „Panevėžio veislininkystė“ už kiekvieną įvertintą bulių mokama 3000 Lt, veislininkystės įmonėms – 5000 Lt už tikrinamo buliaus laikymą ir vertinimą. Veislininkystės įmonėms mokama, kai pradedama sėklinti tikrinamojo buliaus sperma iki jo pirmo įvertinimo, jeigu per metus nuo buliaus įsigijimo buvo apsėklinta ne mažiau kaip 800 karvių ir telyčių; UAB „Šilutės veislininkystė“ už kontroliniam penėjimui auginamą buliuką mokama 1900 Lt.
15.5. VKVS už kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes įvertintus kuilius ir paršavedes mokama 600 Lt už kuilį, 500 Lt už paršavedę, eleverui – 500 Lt už įvertintą kuiliuką nuo 5 mėnesių amžiaus.
15.6. Veislynų ir veislinių bandų savininkams mokama už įvertintus pagal vislumą ir produktyvumą elito klasės: aviną ir ožį – 150 Lt, ėriavedę ir ožkavedę – 100 Lt.
15.7. Veislynų (išskyrus žirgynus) ir veislinių bandų savininkams už ne jaunesnį kaip 3 metų amžiaus įvertintą elito klase ir atrinktą kergti, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą Lietuvos sunkiųjų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 5 tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės, mokama 600 Lt, už į veisimo planą įtrauktą, įvertintą elito klase, ne mažiau kaip pagal dviejų palikuonių kokybę ir ŽŪIKVC apskaitytą kumelę – 600 Lt.
15.8. Veislynų (išskyrus žirgynus) ir veislinių bandų savininkams už ne jaunesnį kaip 3 metų amžiaus įvertintą ne žemiau kaip pirmąja klase, atrinktą kergti, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą stambiųjų žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 2 tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės, mokama 600 Lt, už į veisimo planą įtrauktą, įvertintą ne žemiau kaip pirmąja klase ir ŽŪIKVC apskaitytą kumelę – 600 Lt.
15.9. Veislynų ir veislinių bandų (išskyrus žirgynus) savininkams už įvertintą ne žemiau kaip pirmąja klase, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą žemaitukų veislės eržilą, jei su juo kasmet sukergiama ne mažiau kaip 2 tos pačios veislės į veisimo planą įtrauktos kumelės, mokama 600 Lt, už į veisimo planą įtrauktą, įvertintą ne žemiau kaip pirmąja klase ir ŽŪIKVC apskaitytą kumelę – 450 Lt.
15.10. Veislynų ir veislinių bandų (išskyrus žirgynus) savininkams už įvertintą elito klase, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą trakėnų, arabų, ristūnų bei kuriamos Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių veislių populiacijos, ne mažiau kaip pagal dviejų palikuonių kokybę ir ŽŪIKVC apskaitytą kumelę – 500 Lt.
15.11. Veislynų ir veislinių bandų savininkams už įvertintos, į veisimo planus įtrauktos ir ŽŪIKVC apskaitytos Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, arabų, ristūnų bei kuriamos Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių veislių populiacijos kumelės einamaisiais metais atvestą prieauglį mokama 100 Lt. Veislinis arklių prieauglis turi būti apskaitytas vadovaujantis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2002 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 9 „Dėl arklių apskaitos dokumentų“ (Žin., 2002, Nr. 29-1065).
16. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti išmokas pagal 15 punktą, einamųjų metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Tarnybai pažymą apie gyvulių produktyvumo įvertinimą per ketvirtį. Tarnyba, gavusi pažymas, perveda lėšas vertinamų veislinių gyvulių savininkams.
VII. VEISLINIŲ GYVULIŲ IR REPRODUKTORIŲ PIRKIMO VEISLININKYSTĖS TIKSLAIS IŠLAIDŲ DALINIS KOMPENSAVIMAS
17. Veislinių bulių, kuriuos perka UAB „Panevėžio veislininkystė“, kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu. Už nupirktą veislinį bulių skiriama 70 % pirkimo kainos kompensacija, bet ne daugiau kaip 800 Lt. Veisliniai buliai turi būti perkami ne vyresni kaip 6 mėn. amžiaus, ne didesnio kaip 250 kg svorio, sveiki, ištirti užkrečiamų, paveldimų ligų ir ydų atžvilgiu, tik pirmos grupės ir pagal tėvų veislinę vertę surinkę ne mažiau kaip 41 balą pieninių veislių veisliniai buliai. Perkamų į šią įmonę 6-7 mėn. amžiaus mėsinių veislių bulių kaina nustatoma tokia pat kaip ir pieninių. Veislinė vertė (bulius būtinai turi būti kilęs iš įvertintų tėvų) nustatoma taip: buliaus tėvo atitikimas veislės tipą, raumeningumas ir eksterjeras turi būti įvertinti ne mažiau kaip 6 taškais, veislinės vertės indeksas turi būti ne mažesnis kaip 106; motinos atitikimas veislės tipą, raumeningumas ir eksterjeras turi būti įvertinti ne mažiau kaip 6 taškais. Už mėsinių veislių bulių, kurio tėvai atitinka nurodytus reikalavimus, skiriama 70 proc. pirkimo kainos kompensacija, bet ne daugiau kaip 800 Lt.
18. Veislinių bulių, kuriuos iš UAB „Panevėžio veislininkystė“ perka bulių spermą kaupiančios ir turinčios teisę ją platinti įmonės, kaina nustatoma pagal formulę:
K = Kb + (V + 2Kb) x (1 + 0,9Br):
Kb – buliaus pirkimo sutartinė kaina litais už 1 gyvojo svorio kilogramą (kaip parduodant skerdimui), padauginta iš buliaus svorio pirkimo metu;
V – veislinė vertė: pirmos grupės buliui – 1200 Lt;
Br – vertinimo metu išbrokuotų bulių koeficientas, lyginant su vertinamų bulių skaičiumi.
19. UAB „Šilutės veislininkystė“ perkamų kontroliniam auginimui ir penėjimui buliukų kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu.
20. VKVS bei eleverui iš veislynų ir veislinių bandų perkamų kontroliniam penėjimui ir auginimui veislinių paršelių kaina už gyvojo svorio kilogramą nustatoma šalių susitarimu.
21. Iš Lietuvos arba užsienio veislininkystės ūkių į veislynus perkamų veislinių eržilų kaina nustatoma šalių susitarimu. Kompensacija negali būti didesnė kaip 45000 Lt už eržilą (be PVM) ir 15000 Lt už kumelę (be PVM).
22. Už įvertinimo tikslais nupirktus veislinius gyvulius pagal 18-21 punktus skiriama 70 proc. pirkimo kainos (be PVM) kompensacija.
23. Tarnybos viršininkas, atsižvelgdamas į fizinių bei juridinių asmenų pateiktas paraiškas paramai gauti pagal šių taisyklių 17-21 punktus ir vadovaudamasis patvirtintos Veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisijos posėdžio protokolais, įsakymu nustato pirkimo apimtis pagal šiuos kriterijus:
VIII. KITŲ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS DARBŲ IR PASLAUGŲ SUBSIDIJAVIMAS
25. Tarnyba, neviršydama žemės ūkio ministro patvirtintos sąmatos, sudaro sutartis dėl veislininkystės paslaugų dalinio ar pilno subsidijavimo:
25.1. su VĮ „Pieno tyrimai“ – dėl kontroliuojamų karvių pieno sudėties ir kokybės tyrimų paslaugos subsidijavimo, mokant už bandinį pagal įkainį (bandinyje: pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių ir urėjos kiekio);
25.2. su VĮ „Šeduvos avininkystė“ ir Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutu dėl Lietuvoje saugomų gyvūnų veislių išlaikymo ir veisimo išlaidų dalinio subsidijavimo;
25.9. dėl BLUP metodo pritaikymo genetiškai įvertinant galvijų reprodukcines savybes, eksterjerą ir somatines ląsteles piene;
25.10. dėl At metodu kontroliuojamų karvių pieno produkcijos apskaičiavimo koeficientų patikslinimo;
25.11. dėl veislinių bulių, buliukų, kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių kontrolinio auginimo, penėjimosi ir mėsines savybes;
25.13. dėl Lietuvoje laikomų arba laikytų bulių dukterų vertinimo pagal eksterjerą, išsivystymą ir produktyvumą;
25.14. dėl mėsinių veislių buliukų kontrolinio penėjimo technologijų, atitinkančių ES reikalavimus, diegimo;
25.17. dėl įvairių veislių kuilių įtakos palikuonių mėsos biologiniams ir technologiniams rodikliams tyrimo;
25.18. kuilių, paršavedžių, kiaulių prieauglio atrinkimo, įvertinimo pagal produktyvumą, raumeningumą, veislines savybes, vertinimas BLUP metodu ir kiaulių apyskaitos išleidimas;
25.19. dėl spermos kriokonservavimo ir naudojimo technologijos tobulinimo, sėklinimo technologijos tobulinimo;
IX. VALSTYBĖS KONTROLIUOJAMIEMS ŽIRGYNAMS NUSTATOMŲ UŽDUOČIŲ VYKDYMO IŠLAIDŲ DALINIS FINANSAVIMAS
27. Žirgynams, vykdantiems specializuotas, valstybės nustatytas veislininkystės funkcijas, finansuojama iki 70 proc. išlaidų už kiekvieną metų pradžioje laikomą ir įvertintą elito klase, į veisimo planą įtrauktą, ŽŪIKVC apskaitytą Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislės eržilą mokama 3700 Lt, už į veisimo planą įtrauktą, ŽŪIKVC apskaitytą kumelę – 3200 Lt, už kiekvieną metų pradžioje laikomą ir įvertintą elito klase, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą trakėnų, grynakraujų jojamųjų, arabų ir ristūnų veislės eržilą – 2000 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 1500 Lt, už kiekvieną, einamaisiais metais liepos 1 d. laikytą, ŽŪIKVC apskaitytą, Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, grynakraujų jojamųjų, arabų ir ristūnų veislinių arklių prieauglį – 1000 Lt.
28. Žirgynai, vykdantys specializuotas, valstybės nustatytas veislininkystės funkcijas, teikia Tarnybai tik žirgynuose laikomų eržilų ir kumelių pagal 27 punkte nurodytas veisles, skaičių ir numatomas išlaidas jų išlaikymui ketvirčiais ir metams. Ketvirčiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos Tarnybai pateikia analogiškas ataskaitas apie žirgynuose faktiškai laikytą arklių skaičių ir lėšų panaudojimą pagal 27 punkto nuostatas.
X. ORGANIZACINIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEMONIŲ SUBSIDIJAVIMAS
30. Subsidijuojamos bendrojo pobūdžio organizacinės veislininkystės priemonės. Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, sudaro sutartis su organizacinių priemonių vykdytojais ir atsiskaito su jais sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.
31. Tarnyba metų pradžioje patvirtina metinę organizacinių veislininkystės priemonių sąmatą dėl: arklių pajėgumų išbandymų – varžybų, veislinių gyvulių parodų ir aukcionų, seminarų organizavimo, kilmės knygų tvarkymo išlaidų, selekcijos ir kitų programų, vertinimo taisyklių, teisės aktų, reglamentuojančių gyvulių veislininkystę, ekspertų konsultacijų, veislinių gyvulių kilmės pažymėjimų, informacinių leidinių, veislininkystės apskaitos blankų leidybos, reklamos, darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo ir kitų pagal šią tvarką išlaidų apmokėjimo.
XI. PARAIŠKŲ PATEIKIMAS, VERTINIMAS IR PARAMOS SKYRIMAS
33. Tarnybos viršininkas įsakymu sudaro veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisiją (toliau – Komisija).
34. Tarnyba viešai paskelbia apie paraiškų teikimą dėl priemonių, nurodytų šių taisyklių 25 ir 31 punktuose, rėmimo.
35. Pareiškėjai, pretenduojantys gauti paramą, per skelbime nustatytą laikotarpį pateikia Tarnybai šiuos dokumentus:
35.1. paraišką, kurioje nurodomas tikslus ūkio subjekto pavadinimas, fizinio asmens ar įmonės kodas, adresas ir telefonas, už priemonės įgyvendinimą atsakingas asmuo (vadovas, projekto vadovas);
35.3. priemonės įgyvendinimo projektus, kuriuose nurodoma:
36. Komisija turi teisę paprašyti pareiškėjo pateikti papildomų duomenų, susijusių su teikiama paraiška.
37. Pareiškėjui per nustatytą laiką nepateikus Komisijai prašomų papildomų dokumentų, parama nesuteikiama.
39. Paraiškas dėl paramos skyrimo Komisija išnagrinėja per 15 darbo dienų nuo galutinės paraiškų priėmimo dienos.
40. Paraiškos vertinamos pagal šiuos kriterijus:
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir Komisijos protokolais, sudaro sutartis su veislininkystės darbų, paslaugų ir organizacinių veislininkystės priemonių rengėjais – vykdytojais ir atsiskaito sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais.
45. Asmenys, neteisėtai gavę valstybės paramą ar padėję ją tokiu būdu gauti, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3D-213
PARAMOS 2005 M. VEISLINIAMS GYVŪNAMS ĮSIGYTI TEIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paramos 2005 m. veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – skatinti ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir kitus žemės ūkio veiklos subjektus įsigyti aukštos veislinės vertės gyvūnus. Siekti, kad būtų gerinama gaminama žemės ūkio produkcija.
2. Atsižvelgiant į rūšį ir veislinę vertę, iš dalies kompensuojama už įsigytus šiuos veislinius gyvūnus (1 priedas):
3. Kompensacija mokama fiziniams ir juridiniams asmenims, įsiregistravusiems žemės ūkio ir kaimo valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, perkantiems veislinius gyvūnus (toliau – pirkėjams) iš veislynų, veislinių, kontroliuojamų bandų ir kitų ES šalių veislininkystės ūkių. Perkami veisliniai gyvūnai turi būti suženklinti arba nustatyta tvarka identifikuoti.
4. Siekiant, kad paramos lėšos už įsigytus veislinius gyvūnus neviršytų maksimalios metams skirtos lėšų sumos, pripažintoms veislininkystės institucijoms (toliau – asociacijos), paskirsto Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM (toliau – Tarnyba) viršininko įsakymu sudaryta veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisija (toliau – komisija).
5. Asociacijos paruošia ir pateikia komisijai aprobuoti paramos skyrimo kriterijus, kuriuos Tarnybos viršininkas patvirtina įsakymu. Asociacijos, atsižvelgdamos į maksimalią metinę skiriamą sumą veislinių gyvūnų pirkimui kompensuoti, asociacijų tarybų sprendimu paskirsto valstybės skiriamą veislinių gyvūnų įsigijimo kompensaciją veislinių gyvūnų pirkėjams pagal Tarnybos viršininko įsakymu patvirtintus kriterijus.
6. 5 punkto nuostatos netaikomos perkant veislinius gyvulius, kurių veislininkystės institucijos nėra pripažintos. Šių veislinių gyvulių pirkėjams valstybės skiriamą veislinių gyvulių įsigijimo kompensaciją paskirsto Tarnyba.
II. PARAMOS SKYRIMO TVARKA
8. Veislinių gyvūnų augintojai (pardavėjai) gyvūnų pardavimui įforminti sudaro ir pirkėjams pateikia šiuos dokumentus:
8.2. pirkimo-pardavimo sutartį trimis egzemplioriais, kurioje numatytos abiejų šalių teisės ir įsipareigojimai, atsiskaitymo tvarka, atsakomybė už sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kitos sąlygos;
8.3. sąskaitą faktūrą (arba PVM sąskaitą faktūrą), kurioje, be privalomųjų apskaitos dokumentų rekvizitų, turi būti nurodyta parduodamų veislinių gyvūnų inventorinis numeris, rūšis, veislė, kiekis, svoris ir priklausanti šalių susitarimu mokėti suma už svorį;
8.4. fiziniai asmenys, negalintys įsigyti sąskaitų faktūrų (arba PVM sąskaitų faktūrų), bet auginantys ir turintys teisę platinti veislinius gyvūnus – laisvos formos veislinių gyvūnų pirkimo-pardavimo aktus (tris egzempliorius), kuriuose privalo būti visi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, taip pat gyvūnų inventorinis numeris, rūšis, veislė, kiekis, svoris ir priklausanti šalių susitarimu mokėti suma už svorį.
10. Veislinių gyvūnų pirkėjai, norėdami gauti kompensaciją už per mėnesį įsigytus veislinius gyvūnus, Tarnybos rajono valstybiniam veislininkystės inspektoriui (toliau – rajono inspektorius) ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 d. pateikia šiuos dokumentus:
10.3. vieną sąskaitos faktūros (arba PVM sąskaitos faktūros) arba pirkimo-pardavimo akto egzempliorių;
10.4. mokėjimą patvirtinantį dokumentą: mokėjimo pavedimo kopiją (su banko žyma) pareiškimo gryniesiems pinigams įnešti kvito kopiją (su banko žyma) arba kasos pajamų kvito (kasos aparato kvito) kopiją;
11. Rajono inspektorius, patikrinęs veislinių gyvūnų pirkimo dokumentus ir įsitikinęs jų teisingumu, ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 10 d. pateikia Tarnybai pažymą (2 priedas) apie veislinių gyvūnų pirkėjams priklausančias kompensacijas už įsigytus veislinius gyvūnus.
12. Veislinių gyvūnų pirkėjams, praleidusiems šių taisyklių 9 punkte nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, terminas gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų.
13. Rajono inspektorius iš pirkėjo gautą veislinio gyvūno pirkimo-pardavimo sutartį saugo dešimt metų.
14. Visi veisliniai gyvūnai, kurių įsigijimui buvo suteikta valstybės parama, turi būti nustatyta tvarka pirkėjo užpajamuoti (suregistruoti) ir papildomai apskaityti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (toliau – ŽŪIKVC), kiaulės – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje pagal pirkėjo gyvenamąją vietą.
15. Tarnyba išanalizuoja rajonų inspektorių pateiktas pažymas, padaro suvestines ir jų pagrindu pateikia Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamentui lėšų poreikį kompensacijoms išmokėti.
III. ATSAKOMYBĖ
17. Už dokumentų, įrodančių tinkamumą gauti valstybės kompensaciją, duomenų tikrumą atsako juos pateikę veislinių gyvūnų pirkėjai.
18. Asmuo, neteisėtai gavęs kompensaciją už įsigytą veislinį gyvūną arba padėjęs ją tokiu būdu gauti (gyvūnai faktiškai nenupirkti, be priežasties nepanaudoti tolesniam veisimui – galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos pirkėjo neišlaikyti dvejus metus arba perparduoti), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir neturi teisės 2 metus pasinaudoti parama veislininkystei ir veisliniams gyvūnams įsigyti.
19. Veislinių gyvūnų pirkėjas, pristatęs visus dokumentus, nurodytus šių taisyklių 10 punkte, sudaro sutartį su rajono inspektoriumi, pagal kurią įsipareigoja auginti, neparduoti, nedovanoti kitiems asmenims veislinių gyvūnų ne mažiau kaip dvejus metus, o pažeidęs šį įsipareigojimą – grąžinti gautą valstybės paramą. Pirkėjui atsisakius sudaryti sutartį, valstybės parama neskiriama. Jei gyvūno netenkama dėl objektyvių priežasčių (gyvūnas krito, pavogtas, išbrokuotas dėl traumos ir kt.), apie tai per 10 darbo dienų raštu privaloma informuoti Tarnybą.
20. Maksimalus galvijų skaičius, kurių pirkimas kompensuojamas vienam asmeniui per metus ir šių taisyklių 19 punkto nuostata netaikoma veislinių galvijų pirkėjams, kurie juos eksportuoja į trečiąsias šalis ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus, kuriuose turi būti nurodyta sutartinė galvijo pirkimo kaina, paramos dydis ir visa sumokėta suma litais. Taip pat būtina pateikti atitinkamos asociacijos pritarimą kompensacijai gauti.
Paramos 2005 m. veisliniams gyvūnams įsigyti
teikimo taisyklių
1 priedas
KOMPENSACIJŲ UŽ PERKAMUS GYVŪNUS DYDŽIAI
| Eil. Nr. |
Rūšis, veislė |
Gyvūnų skaičius, kurių pirkimas kompensuojamas vienam asmeniui per metus |
Vertinimas (balai arba klasė) |
Subsidija Lt/ vnt. |
Papildomi reikalavimai |
| 1. |
Kompensuojama iki 50 % veislinių galvijų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: |
||||
| 1.1 |
Už veislinę veršingą telyčią (nuo 3 veršingumo mėn.) |
50 |
80-100 |
650 |
Ūkyje, iš kurio perkama veislinė veršinga telyčia, karvių produktyvumo kontrolė privalo būti atliekama ne mažiau kaip 2 metus |
| 1.2 |
Už veislinę veršingą telyčią (nuo 3 veršingumo mėn.) |
|
70-79 |
500 |
|
| 1.4 |
Už grynaveislių mėsinių veislių galviją |
100 |
|
4000 |
|
| 2. |
Kompensuojama iki 50 % veislinių arklių pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: |
||||
| 2.1 |
Už Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, arabų, anglų grynakraujų jojamųjų, ristūnų veislių, kuriamos Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių veislių populiacijos arklių prieauglį 12–18 mėn. amžiaus |
5 |
EI |
1200 |
|
| 2.2 |
Už Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, arabų, anglų grynakraujų jojamųjų, ristūnų veislių, kuriamos Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių veislių populiacijos arklį, vyresnį kaip 18 mėn. |
|
E1 |
1600 |
|
| 3. |
Kompensuojama iki 50 % veislinių kiaulių pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: |
||||
| 3.1 |
Už grynaveislį kuiliuką 85–115 kg |
15 |
|
500 |
Abu tėvai už kontrolinį palikuonių penėjimąsi ir mėsines savybes turi būti įvertinti vadovaujantis Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos teikimo taisyklėmis (toliau – taisyklės), patvirtintomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 (Žin., 2003, Nr. 113-5106). BLUP indeksas – ne žemesnis kaip 100. |
| 3.2 |
Už pirmos kartos mišrūną kuiliuką 85–115 kg |
|
|
300 |
|
| 3.3 |
Už grynaveislę kiaulaitę 85–115 kg |
150 |
|
220 |
Bent vienas iš tėvų už kontrolinį palikuonių penėjimąsi ir mėsines savybes turi būti įvertintas vadovaujantis taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarybos prie ŽŪM viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55 (Žin., 2003, Nr. 113-5106) ne mažiau kaip 65 balais. BLUP indeksas – ne žemesnis kaip 100. |
| 3.4 |
Už pirmos kartos mišrūnę kiaulaitę (F1) 30–84 kg |
|
|
80 |
|
| 3.5 |
Už pirmos kartos mišrūnę kiaulaitę 85–115 kg |
|
|
150 |
|
| 4. |
Kompensuojama iki 50 % veislinių avių pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: |
||||
| 4.1 |
Už veislinį avinuką nuo 4 mėn. iki 2 metų amžiaus |
40 |
|
220 |
|
| 4.3 |
Už veislinę avytę nuo 4 mėn. iki 1,5 metų amžiaus |
40 |
|
220 |
|
| 5. |
Kompensuojama iki 50 % veislinių ožkų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: |
||||
| 5.1 |
Už veislinį ožkų prieauglį nuo 2 mėn. iki 1 metų amžiaus |
30 |
|
130 |
|
| 6. |
Kompensuojama iki 50 % veislinių žvėrelių pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: |
||||
| 6.1 |
Audinės patelė |
3500 |
|
30 |
|
| 6.2 |
Audinės patinas |
600 |
|
50 |
|
| 6.3 |
Žydroji lapė |
300 |
|
60 |
|
| 6.4 |
Juodsidabrė lapė |
100 |
|
80 |
|
| 7. |
Kompensuojama iki 50 % veislinių žuvų ir jų ikrų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: |
||||
| 7.1 |
Veisliniai karpiai – reproduktoriai, kg |
|
|
8,00 |
|
| 7.2 |
Seliavų ikrai |
|
|
0,003 |
|
| 7.3 |
Vėgėlių ikrai |
|
|
0, 00005 |
|
| 7.4 |
Lydekų ir lynų ikrai |
|
|
0,0006 |
|
| 7.5 |
Sykų, starkių, šamų, peledžių ikrai |
|
|
0,002 |
|
| 7.6 |
Lašišų, šlakių apvaisinti ikrai |
|
|
0,004 |
|
| 7.7 |
Upėtakių apvaisinti ikrai |
|
|
0,07 |
|
______________
Paramos 2005 m. veisliniams gyvūnams įsigyti
teikimo taisyklių
2 priedas
VALSTYBINĖ GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
TVIRTINU
Tarnybos viršininkas
A. V. (Parašas) (Vardas ir pavardė)
PAŽYMA APIE LĖŠŲ POREIKĮ....................... RAJONUI KOMPENSACIJOMS UŽ ĮSIGYTUS VEISLINIUS GYVŪNUS PER 2005 M........................ MĖNESĮ
____________ Nr. ______
(data)
____________________
(sudarymo vieta)
| Eil. Nr. |
Pirkėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, įmonės ar asmens kodas, kodas IS, adresas ir banko rekvizitai, ŽŪIKV registro numeris |
Pardavėjo pavadinimas arba vardas ir pavardė, įmonės ar asmens kodas, kodas IS, adresas |
Pirkimo data |
Gyvūno inv. Nr. |
Lytis |
Veislė |
Masė kg |
Pagrindinė sutartinė kaina Lt/kg |
Iš viso sumokėjo pirkėjas Lt |
Pirkėjui priklausanti kompensacija Lt |
Pastabos (asociacija, KK numeris) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
(Pirkėjų) |
(Pardavėjų) |
X |
(Gyvūnų) |
X |
X |
(Vidurkis) |
(Vidurkis) |
(Suma) |
(Suma) |
X |
Iš viso lėšų poreikis __________________________________________________________
(suma žodžiais)
Inspektorius
A. V. (Parašas) (Vardas ir pavardė)
______________