LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2004 m. gegužės 4 d. Nr. IX-2221
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos kūno kultūros akademijos senato 2004 m. kovo 31 d. sprendimą, nutaria:
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. VIII-2046 „Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 90-2783).
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. gegužės 4 d.
nutarimo Nr. IX-2221
1 priedėlis
LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS STATUTAS
Lietuvos kūno kultūros akademijos ištakos – 1934 m. spalio 10 d. Respublikos Prezidento dekretu įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai. Šių kursų Statuto 27 skirsnyje buvo rašoma: „Klausytojai, išėję kursų programą, išlaikę nustatytus egzaminus ir atlikę kariuomenėje 3 mėnesių stažą, gauna diplomą, kuris suteikia aukštojo mokslo teises“. 1945 m. lapkričio 3 d. įsteigtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas. 1999 m. gegužės 8 d. Seimo nutarimu institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija.
I. AKADEMIJOS STATUSAS
1. Lietuvos kūno kultūros akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė universitetinė aukštoji mokykla. Akademija yra ne pelno siekianti įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Aukštojo mokslo įstatymo nustatytą specialų statusą.
4. Akademija yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbu ir savo įstaigos pavadinimu, savarankišką balansą ir sąskaitas bankuose.
5. Pagrindiniai Akademijos tikslai:
1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;
2) parengtiems specialistams sudaryti tęstinio mokymosi, įgytos kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo sąlygas;
3) rengti mokslininkus, didinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio, kultūros, sveikatinimo, rekreacijos ir sporto pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;
4) ugdyti švietimui, kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu, ir konkuruoti su kitomis panašaus profilio specialistus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis;
5) artimai bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio edukacinėmis, kūno kultūros, sporto ir kito profilio organizacijomis, plėtoti sveikatinimo, rekreacijos ir sporto mokslą;
6) moksline, šviečiamąja, sportine ir kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą; prisidėti rengiant Lietuvos sportininkų elitą;
6. Tikslus, nurodytus 5 punkte, įgyvendina Akademijos personalas. Jos nariai yra dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai.
7. Akademijoje rengiami specialistai švietimo, kultūros, ūkio ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą kūno kultūros, sporto ir kitose srityse.
II. Akademijos autonomija, teisės ir akademinės laisvės
11. Akademija naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo suteikta autonomija, apimančia akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Akademijos autonomija įgyvendinama šio Statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
12. Valstybinė žemė Akademijai suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę, kuriuos ji valdo patikėjimo teise, gali tik Vyriausybė, gavusi Akademijos Senato (toliau – Senato) sutikimą. Jeigu Senatas nesutinka, keisti teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Seimas.
13. Akademijos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas.
14. Akademijos turto, priklausančio nuosavybės teise, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Senatas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu ir kitų teisės aktų normomis.
15. Akademija turi šias teises:
4) atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose;
6) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas;
12) Senato nustatyta tvarka jungtis su kitomis įstaigomis įvairių formų asociacijos ryšiais bendriems mokslo, studijų, ūkio ar socialiniams uždaviniams spręsti;
13) saugoti Akademijos archyve rankraščius, Akademijos archyvinius dokumentus ir kitą medžiagą, vertingą sporto ir Akademijos istorijai;
14) kurti darbuotojų ir studentų profesines, kultūros, sporto ir kitokias organizacijas, kurių įstatai neprieštarauja įstatymams, šiam Statutui ir yra įregistruoti nustatyta tvarka, sudaryti sąlygas joms veikti;
16. Pagrindinė Akademijos veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai, kūno kultūros ir sporto specialistai bei studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų, šio Statuto ir kuri garantuoja:
1) lygias teises pagal turimą kvalifikaciją ir pasirengimą dalyvauti konkursuose dėstytojų, mokslo darbuotojų, kūno kultūros ir sporto specialistų pareigas eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, politinius ir religinius įsitikinimus;
3) apsaugą darbuotojams ir studentams nuo varžymų ir sankcijų už įsitikinimus bei mokslinių tyrimų rezultatų skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių įsitikinimų;
III. AKADEMIJOS SAVIVALDOS IR VISUOMENINIO REGULIAVIMO INSTITUCIJOS
20. Akademijos visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Akademijos taryba (toliau – taryba).
21. Rektoriui Akademiją valdyti padeda rektoratas – rektoriaus vadovaujamas kolegialus patariamasis organas. Rektoratą sudaro rektoriaus skirti Akademijos darbuotojai.
IV. SENATAS
23. Senatas yra aukščiausioji Akademijos savivaldos institucija. Jo nutarimai privalomi visiems Akademijos darbuotojams, studentams ir klausytojams.
24. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas:
3) priima vidaus teisės aktus, kurie reglamentuoja studijų organizavimą, mokslinę, finansinę ir ūkinę Akademijos veiklą;
5) rektoriaus teikimu tvirtina išrinktus ar skiriamus į pareigas prorektorius, fakultetų dekanus, prodekanus, katedrų vedėjus, kitų akademinių padalinių vadovus;
6) nustato dėstytojų, mokslo darbuotojų, katedrų vedėjų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
7) sustabdo Akademijos rektoriaus ir kitų vadovų įsakymų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Statutui ar kitiems galiojantiems norminiams aktams;
8) rektoriaus teikimu svarsto konkurso tvarka išrinktų ar paskirtų ir Senato patvirtintų padalinių vadovų atstatydinimą;
9) Vyriausybės nustatyta tvarka suteikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat profesoriaus emerito bei Akademijos daktaro garbės vardus;
11) svarsto ir, atsižvelgdamas į Akademijos tarybos siūlymus, tvirtina studijų, mokslinių tyrimų programas, tvirtina struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;
12) svarsto Akademijos raidos plano projektą ir kartu su Akademijos tarybos išvada teikia Ministerijai, atsakingai už mokslą ir studijas (toliau – Ministerija);
14) svarsto ir, gavęs Akademijos tarybos išvadą, tvirtina metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas;
15) tvirtina ginčų tarp Akademijos bendruomenės narių nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo bei ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo tvarką;
18) tvirtina rektoriaus, Senato pirmininko ir jo pavaduotojo, prorektorių, fakultetų dekanų ir prodekanų, katedrų vedėjų bei kitų akademinių padalinių vadovų atlyginimų dydžius;
20) rektoriaus ar jo įgalioto prorektoriaus teikimu tvirtina metines dekanų ir katedrų vedėjų veiklos ataskaitas;
25. Senato darbo tvarką reglamentuoja Senato reguliaminas. Jis priimamas Senato posėdyje. 24 punkte išvardytas funkcijas Senatas įgyvendina priimdamas nutarimus. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas arba ne mažiau kaip trečdalis Senato narių.
26. Senato narių yra 20. Senato nariais gali būti Akademijos mokslininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai.
27. Visuotiniame Akademijos mokslininkų susirinkime renkami 17 Senato narių. Ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių turi sudaryti mokslininkai iš kitų mokslo ir studijų institucijų.
28. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą deleguoja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, atstovus renka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
29. Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę Senato narių. Akademijos rektorius yra Senato narys pagal pareigas.
31. Senatui vadovauja pirmininkas. Pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami slaptu balsavimu Senato narių balsų dauguma. Senatas gali slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 Senato narių balsų pareikšti nepasitikėjimą pirmininku ar jo pavaduotoju ir skelbti naujus rinkimus. Senato pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami 5 metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
32. Senato nutarimai laikomi teisėtais, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių. Senato nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Priimti nutarimai skelbiami viešai.
33. Senato nutarimo vykdymą rektorius gali laikinai sustabdyti įsakymu, išleistu ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo nutarimo paskelbimo. Šiuo atveju posėdyje Senatas, išklausęs rektoriaus argumentus, dar kartą aptaria tą patį nutarimą. Pakartotinai priimto nutarimo vykdymo rektorius sustabdyti nebegali.
34. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 Senato narių siūlymu gali būti šaukiamas neeilinis Senato posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui. Šiuo atveju posėdžiui vadovauja išrinktas posėdžio pirmininkas.
35. Visi rinkimai vyksta ir personalijos tvirtinamos Senate slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas asmuo, gavęs posėdžio dalyvių balsų daugumą (50 procentų plius vienas balsas), o atšauktu – kai gauna 2/3 posėdžio dalyvių balsų.
V. AKADEMIJOS TARYBA
38. Akademijos taryba:
2) teikia siūlymus Senatui dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl Akademijos struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
4) likus 2 mėnesiams iki kadencijos pabaigos, taip pat kai įstatymų numatytais atvejais Senato, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus kadencijai, skelbia Senato, rektoriaus rinkimus;
5) svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ir Akademijos mokslo institutų ataskaitų, metinių pajamų bei išlaidų sąmatų ir jų įvykdymo ataskaitų;
6) vertina, kaip Akademija vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės sveikatos priežiūros, socialinės ir kultūrinės plėtros;
7) vertina, kaip naudojamas Akademijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Akademijos ūkinės, finansinės veiklos auditą;
39. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 15 narių, skiriamų įstatymų nustatyta tvarka. Penkis Akademijos tarybos narius slaptu balsavimu renka ir tvirtina Senatas; dar penkis tarybos narius (ne Akademijos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras; kiti penki tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų tarybos narių turi būti rektorius ir bent vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Akademijos darbuotojas.
40. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bei Ministerijos darbuotojai.
41. Taryba turi teisę gauti iš Akademijos, Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją, būtiną funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų Akademijos savivaldos institucijų posėdžiuose.
42. Taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Taryba priima sprendimus visų tarybos narių balsų dauguma.
43. Jeigu Senatas nepritaria Akademijos tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas Senatui yra privalomas.
44. Jeigu tarybos narys taryboje netinkamai vykdo tarybos reglamente numatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.
VI. REKTORIUS
46. Rektorius, vadovaudamasis įstatymais ir Statutu:
5) teikia Senatui tvirtinti (atšaukti) Akademijos struktūrą, prorektorius, fakultetų dekanus, prodekanus, katedrų vedėjus ir kitus skiriamus padalinių vadovus;
6) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas, perkelia į kitas pareigas bei atleidžia iš jų;
8) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
11) viešai skelbia ir teikia Senatui, Akademijos tarybai ir Ministerijai metinę Akademijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų bei išlaidų sąmatą ir jos įvykdymo ataskaitą;
47. Dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams. Kai rektoriaus nėra, jį pavaduoja rektoriaus įsakymu paskirtas prorektorius.
48. Akademijos rektorių 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik mokslininkas, kuris turi profesoriaus pedagoginį vardą ir paskirtą rinkimų dieną yra ne vyresnis kaip 65 metų.
49. Iki rektoriaus rinkimų dienos visiems kandidatams turi būti sudarytos lygios galimybės Senate pristatyti savo veiklos programą.
50. Rektorių renka Senatas slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Jei pirmuoju balsavimu nė vienas kandidatas neišrenkamas, balsuojant antrą kartą dalyvauja du daugiausia balsų gavę kandidatai.
51. Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, jam atsistatydinus, atšaukus Senatui, jei Senato narių kvalifikuota balsų dauguma rektoriaus metinė ataskaita ar metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, taip pat už šiurkščius įstatymų ir (ar) Statuto pažeidimus.
52. Rektorius turi teisę pateikti Senatui (ar jo pirmininkui) atsistatydinimo prašymą. Gavus rektoriaus atsistatydinimo prašymą ir Senatui jį patenkinus, ne vėliau kaip per 30 dienų skelbiami naujo rektoriaus rinkimai.
VII. proREKTORiAi
54. Akademijos prorektoriai yra rektoriaus pavaduotojai, atsakingi už jiems rektoriaus patikėtas funkcijas.
55. rektoriaus teikimu prorektorius, jų skaičių ir funkcijas tvirtina, prorektorius atšaukia Senatas. Jei Senatas prorektoriaus nepatvirtina, rektorius teikia tvirtinti kitą kandidatą. Tvirtinimo dieną prorektoriai turi būti ne vyresni kaip 65 metų.
VIII. STUDENTŲ ATSTOVYBĖ
57. Akademijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė, veikianti pagal visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) priimtus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus įstatus. Studentų atstovybė yra juridinis asmuo ir savo veikloje vadovaujasi Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais, taip pat šiuo Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais įstatais.
58. Studentų atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (arba konferencijos delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė visuotiniame susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių studentų.
59. Studentų atstovybė per savo įgaliotus asmenis atstovauja studentams Akademijos savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise.
60. Studentų atstovybė dalyvauja sprendžiant studentų buities, stipendijų skyrimo, vidaus tvarkos taisyklių nustatymo bei laikymosi klausimus.
61. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos administracijos ir savivaldos institucijų visais studijų klausimais.
62. Akademija visapusiškai remia studentų atstovybės veiklą, skiria lėšų šiai veiklai finansuoti. Studentų atstovybės finansavimas nustatomas Akademijos sąmatoje.
63. Kilus ginčams tarp Akademijos administracijos ir studentų, studentų atstovybė ir studentai turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją. Į ginčų nagrinėjimo komisiją rektoriaus įsakymu po lygiai skiriama Akademijos administracijos atstovų ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisijos veiklos nuostatus tvirtina Senatas.
III SKYRIUS
AKADEMIJOS STRUKTŪRA
IX. FAKULTETAS
65. Fakultetas yra Akademijos padalinys, kurio pagrindinė paskirtis – studijų ir mokslinių tyrimų organizavimas.
66. Fakultetą sudaro katedros, mokslo laboratorijos, centrai ir kiti akademiniai padaliniai. Šių padalinių skaičių ir nuostatus rektoriaus teikimu tvirtina Senatas.
67. Fakultetų dekanai, prodekanai bei direktoriai sudaro fakultetų administraciją. Fakulteto dekanas yra fakulteto ir jo administracijos vadovas. Dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti bendrieji fakulteto nuostatai. Dekanas:
5) teikia rektoriui siūlymus dėl nerenkamų fakulteto darbuotojų priėmimo ir atleidimo, darbuotojų ir studentų skatinimo, baudimo;
8) kasmet atsiskaito rektoriui už fakulteto veiklą; ataskaitą tvirtina Senatas. Jeigu ataskaita nepatvirtinama, dekanas privalo atsistatydinti.
68. Dekaną rektoriaus teikimu tvirtina Senatas 5 metų kadencijai. Į dekano pareigas gali pretenduoti asmenys, turintys pedagoginį vardą arba mokslo laipsnį. Pretendentai į dekano pareigas negali būti vyresni kaip 65 metų.
X. KATEDRA
70. Katedra yra vienos ar kelių mokslo krypčių studijų ir mokslinio šių krypčių darbo organizavimo padalinys. Katedroje turi dirbti ne mažiau kaip šeši turintys visą etatą pedagoginio ir mokslinio personalo nariai, iš kurių ne mažiau kaip penki turi būti mokslininkai.
71. Katedra:
3) organizuoja vadovėlių, mokslinių, mokomųjų ir metodinių leidinių rengimą, aptarimą ir teikimą tvirtinti Akademijos leidybos komitetui;
72. Aukščiausioji katedros savivaldos institucija yra katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip puse etato, posėdis. Katedros posėdžio nutarimai priimami posėdžio dalyvių balsų dauguma. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jo narių. Posėdžio nutarimai privalomi visiems katedros darbuotojams. Studentų atstovai turi teisę dalyvauti viešuose katedros posėdžiuose.
73. Katedros veiklai vadovauja katedros vedėjas. Jis yra atsakingas už katedroje vykdomus mokslo darbus ir studijų kokybę. Katedros vedėjas šaukia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai. Katedros vedėją iš mokslininkų siūlo rektorius ir teikia tvirtinti Senatui. Senatui jo nepatvirtinus, tas pats asmuo gali būti teikiamas tvirtinti pakartotinai ne anksčiau kaip po vienų kalendorinių metų.
XI. Kiti akademiniai padaliniai
75. Siekdami inicijuoti naujus arba organizuoti bei koordinuoti vykdomus mokslinius tyrimus ir (ar) studijas, padaliniai gali teikti siūlymą steigti to padalinio institutą, centrą, mokslinę laboratoriją ar kitą akademinį padalinį. Padalinys laikomas įsteigtu patvirtinus jo įstatus Senate.
76. Jeigu institutą, centrą, mokslinę laboratoriją ar kitą akademinį padalinį steigia keli padaliniai, šiam tikslui sudaroma atitinkama sutartis. Sutartį tvirtina padalinių steigėjų tarybos. Sutartyje nustatoma padalinių kompetencija įgyvendinti padaliniui keliamus tikslus.
XII. Biblioteka
XiII. PERSONALO SUDĖTIS, DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
79. Akademijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kūno kultūros ir sporto specialistai, administracijos ir kiti tarnautojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas, Darbo kodeksas, kiti teisės aktai ir šis Statutas.
81. Profesoriaus ir docento pedagoginis vardas tvirtinamas, o į profesoriaus ir docento pareigas skiriama įstatymų ir Senato nustatyta tvarka. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, įvykdęs habilitacijos reikalavimus. Šiam mokslininkui gali būti suteikiamas profesoriaus pedagoginis vardas.
82. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
83. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
84. Lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį ir mokslinį darbą.
85. Asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose.
86. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, nutrūkus jų darbo sutarčiai, Senatas už ypatingus nuopelnus Akademijai gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos mokslinėje ir kitoje veikloje.
87. Akademijos mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, ir asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas.
88. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, formuoti mokslinių tyrimų temas ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, įvykdęs habilitacijos reikalavimus.
89. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantis mokslininkas turi vadovauti moksliniams tyrimams, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
90. Mokslo darbuotojo pareigas einantis mokslininkas turi vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
91. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Jis turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose.
93. Akademijos dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Kadencijos konkrečioms pareigoms eiti trukmę nustato Senatas. Konkurso nuostatus tvirtina Senatas. Jei kyla būtinybė, rektorius gali ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą. Šiems mokslo darbuotojams ir dėstytojams taikomi atitinkamų pareigų kvalifikaciniai reikalavimai.
94. Profesorius, laimėjęs konkursą trečiai kadencijai, įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Akademijoje, kol jam sukaks 65 metai.
95. Senato nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
96. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Akademijoje, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgiau kaip 3 metams. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
97. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:
1)burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Akademijos konkursuose darbams ir paramai gauti;
99. Dėstytojai bei mokslininkai gali dirbti Akademijoje ir kitose mokslo ir studijų institucijose ne daugiau, negu numato šiuos santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai.
100. Akademijos darbuotojams sudaromos sąlygos tobulėti – rengti ir ginti mokslo darbus, studijuoti magistrantūroje ir doktorantūroje, rašyti ir leisti vadovėlius bei monografijas, stažuotis ar kitaip kelti profesinę kvalifikaciją.
101. Akademijoje sudaromos sąlygos keistis darbuotojais su kitomis šalies ir užsienio institucijomis, taip pat kviesti dirbti jų mokslininkus.
102. Akademija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą pagal terminuotas darbo sutartis. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Statute nustatyta pareigų skyrimo tvarka.
103. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbę Akademijoje ne mažiau kaip 2 kadencijas ir atitinkantys jų pareigoms keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei tinkamai einantys pareigas, negali būti atleisti dėl etatų mažinimo, jeigu iki pensinio amžiaus jiems liko ne visa kadencija.
104. Kiti tarnautojai (ne dėstytojai ir mokslo darbuotojai) yra studijas ir mokslą organizuojantys bei aptarnaujantys darbuotojai, kūno kultūros ir sporto specialistai, ūkio darbuotojai. Šiuos darbuotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia rektorius.
105. Asmuo, norintis dirbti Akademijoje kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje darbovietėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.
XIV. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
XV. DARBUOTOJŲ SKYRIMO Į PAREIGAS TVARKA
XVI. MOKSLINĖ VEIKLA
109. Akademijos mokslinės veiklos, mokslinių tyrimų lygio vertinimo ir finansavimo tvarką, intelektinės nuosavybės bei kitus su moksline veikla susijusius klausimus nustato Senato patvirtintas Akademijos mokslinės veiklos reguliaminas.
112. Mokslininkams rengti Akademijoje organizuojama doktorantūra. Ją sudaro studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Akademijoje skatinama ir remiama studentų mokslinė veikla.
XVII. STUDIJOS
115. Akademijoje organizuojamos dviejų tipų studijos:
116. Nuosekliosios studijos yra trijų pakopų:
118. Akademijoje klausytojams organizuojamos nenuosekliosios studijos. Nenuosekliųjų studijų vykdymo tvarka ir jų formos nustatomos Senato patvirtintame Akademijos studijų reguliamine.
119. Studijų programos:
1) nuosekliosios studijos vykdomos pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą;
3) studijų apimtį, trukmę bei kitus reikalavimus studijų programoms nustato Aukštojo mokslo įstatymas, Vyriausybės, Ministerijos patvirtinti teisės aktai, normatyviniai dokumentai ir Akademijos studijų reguliaminas;
4) kiekviena pagrindinių nuosekliųjų studijų programa privalo baigtis baigiamuoju darbu ar (ir) baigiamaisiais egzaminais;
5) kiekviena antrosios pakopos nuosekliųjų studijų programa privalo baigtis baigiamojo darbo parengimu ir gynimu;
120. Tęstinės studijos:
1) Akademijoje organizuojamos tęstinės studijos asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti;
121. Studijų programų registravimas ir vertinimas:
1) studijų programos Senato patvirtintame Akademijos studijų reguliamine nurodyta tvarka svarstomos, aprobuojamos ir teikiamos Studijų ir mokymo programų registrui įregistruoti (išregistruoti);
2) studijų programos, kurių registruoti Studijų ir mokymo programų registre neprivaloma, Senato nustatyta tvarka registruojamos Akademijoje;
122. Akademijos studijų reguliamino nustatyta tvarka gali būti sudarytos sąlygos studentui studijuoti pagal individualią studijų programą.
123. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi pagal Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas ir Ministerijos nustatyta tvarka.
XVIII. Studentai ir klausytojai
125. Akademijos studentai – asmenys, studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuosekliųjų studijų programą.
126. Akademijos klausytojai – asmenys, įrašyti į Akademijos klausytojų registrą ir Senato nustatyta tvarka studijuojantys atskirus Akademijoje dėstomus dalykus.
128. Studentai turi teisę:
1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, sporto bazėmis ir kitomis Akademijoje esančiomis priemonėmis, turėti saugias ir sveikas studijų sąlygas;
2) pasirinkti studijų programą, Akademijos studijų reguliamino nustatyta tvarka studijuoti pagal individualias studijų programas; pasirinkti dėstytoją (kai dalyką dėsto keli dėstytojai);
3) vertinti studijų programas ir jų įgyvendinimo kokybę, kreiptis į fakulteto (prireikus ir į Akademijos) administraciją dėl žinių įvertinimo;
129. Studentai privalo:
2) laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, Akademijos statuto, Akademijos studijų reguliamino, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;
130. Studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo rektorius ar jo įgalioti asmenys privalo išnagrinėti ir į juos atsakyti raštu per 30 dienų.
131. Akademijos studentų ir administracijos ginčams spręsti veikia ginčų nagrinėjimo komisija. Studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas rektoriaus ar jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per 30 dienų.
132. Už studento pareigų pažeidimus Akademija gali skirti studentui šias drausmines nuobaudas:
133. Studentas gali būti pašalintas iš Akademijos, jeigu:
134. Griežtą papeikimą skiria ir išbraukti iš studentų sąrašo siūlo rektoratas fakulteto dekano teikimu. Išbraukimas iš studentų sąrašų įteisinamas rektoriaus įsakymu.
VII SKYRIUS
AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS
136. Akademija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Jos teises ir pareigas valdant ir naudojant valstybės turtą bei juo disponuojant nustato įstatymai.
137. Akademijos teritorijoje valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti ūkio subjektai negali dirbti darbų be rektoriaus arba jo įgalioto asmens sutikimo (išskyrus neatidėliotinus avarijų likvidavimo darbus).
138. Akademijos lėšas sudaro:
a) pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
139. Akademijos lėšos, gautos iš studentų studijų įmokų, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą. Šias lėšas Akademija valdo, naudoja ir jomis disponuoja Senato nustatyta tvarka.
XIX. ATRIBUTAI
141. Akademija turi Senato patvirtintus vėliavą ir ženklą. Kiti padaliniai ir visuomeninės organizacijos gali turėti savo atributus.
XX. Statuto priėmimas ir keitimas
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. gegužės 4 d.
nutarimo Nr. IX-2221
2 priedėlis
Lietuvos kūno kultūros AKADEMIJAI perduotų pastatų sąrašas
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| Centriniai rūmai ir biblioteka |
Sporto g. 6, Kaunas |
5023,25 |
| Auditorijų ir laboratorijų pastatas |
Sporto g. 6, Kaunas |
3836,07 |
| Mokomasis korpusas |
Perkūno al. 3, Kaunas |
277,55 |
| Sunkiosios atletikos katedra |
Perkūno al. 3, Kaunas |
2515,59 |
| Irklavimo katedra |
Perkūno al. 3, Kaunas |
2513,91 |
| Lengvosios atletikos mokomoji bazė |
Aušros g. 42, Kaunas |
5449,20 |
| Studentų bendrabutis |
Perkūno al. 3, Kaunas |
4231,32 |
| Poilsio namai |
Sporto g. 2 / Ramybės g. 24, Palanga |
503,70 |
| Garažai (4 vnt.) |
Minties rato g. 13, Kaunas |
124,73 |
| Garažas |
Intako g. 7a, Kaunas |
182,84 |
| Birštono sporto ir sveikatingumo centras |
Birutės 19, Birštonas |
2670 |
| Sporto bazės pastatas |
Arlaviškės, Kauno r. |
645,66 |
______________