VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO

Į S A K Y M A S

 

DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-2.1.3-2010 „ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ AIKŠTELIŲ VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2010 m. liepos 20 d. Nr. 22.3-58

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771) 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1014 (Žin., 2002, Nr. 69-2814), 7.1 ir 7.2 punktais,

t v i r t i n u Branduolinės saugos reikalavimus BSR-2.1.3-2010 „Atominių elektrinių aikštelių vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama).

 

 

Radiacinės apsaugos departamento direktorius,

laikinai vykdantis viršininko funkcijas                        Vidas Paulikas

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Valstybinės atominės energetikos saugos

inspekcijos (VATESI) viršininko

2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 22.3-58

 

BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI

BSR-2.1.3-2010

 

ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ AIKŠTELIŲ VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-2.1.3-2010 „Atominių elektrinių aikštelių vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reikalavimai) nustato bendruosius reikalavimus atominės elektrinės aikštelės vertintojui, teisės aktų nustatyta tvarka atliekančiam atominės elektrinės aikštelės saugos analizę ir pagrindimą (toliau – AE aikštelės vertinimą), bei bendruosius atominės elektrinės aikštelės vertinimo reikalavimus ir principus.

2. Reikalavimai taikomi atominėms elektrinėms su korpusiniais suslėgto ar verdančio lengvojo vandens bei kanaliniais sunkiojo vandens reaktoriais.

 

II SKYRIUS

SĄVOKOS

 

3. Šiame teisės akte vartojamos šios pagrindinės sąvokos:

3.1. Atominė elektrinė (toliau – AE) – AE, suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771), kurią planuojama pastatyti vertinamoje AE aikštelėje.

3.2. AE aikštelė – teritorija, kurioje tiriama ir (ar) vertinama galimybė statyti AE (statybos vieta) ir AE priklausančius statinius bei kurioje planuojamas vykdyti arba vykdomas AE eksploatavimas ir su juo susijusi veikla.

3.3. AE aikštelės aplinka – tam tikra teritorija aplink AE aikštelę, kurios dydis ir forma aikštelės vertinimo metu pasirenkama vadovaujantis teisės aktais, rekomendacijomis ar geriausiąja praktika, atsižvelgiant į nagrinėjamos konkrečios problemos, susijusios su AE aikštelės saugos analize ir pagrindimu, ypatumus.

3.4. AE aikštelės vertinimas – AE aikštelės bei jos aplinkos savybių, kurios gali turėti įtakos AE saugai, saugos analizė ir pagrindimas.

3.5. AE aikštelės vertintojas – AE projektą įgyvendinantis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka atlieka AE aikštelės vertinimą arba asmuo, turintis pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771) 25 straipsnio 1, 2 ir 4 punktus išduotą licenciją.

3.6. AE projektas – visuma normatyviniais techniniais dokumentais nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami AE sprendiniai (aiškinamoji dalis, statinio (statinių grupės) projektas, įrenginių projektai, skaičiavimai, brėžiniai, saugos pagrindimai ir kiti), skirta AE statybai vykdyti ir ją eksploatuoti.

3.7. Bendroji avarija – avarinė situacija, kai AE eksploatavimo sutrikimo metu patekę į aplinką radionuklidai išplinta už AE sanitarinės apsaugos zonos ribų ir jų kiekiai viršija nustatytus kriterijus.

3.8. Galutinis šilumos sugėriklis – aplinkos terpė, kurioje išsklaidoma energijos gamybos metu nepanaudojama šiluma ar likutinė šiluma, išsiskirianti sustabdžius AE branduolinį reaktorių.

3.9. Ilgalaikių apsaugos priemonių zona – aplink AE nustatyta zona, į kurią įeina skubių apsaugos priemonių zona, kurioje iš anksto ruošiamasi įgyvendinti ilgalaikius apsaugomuosius veiksmus.

3.10. Išplėstinės projektinės sąlygos – AE projekte numatytos sunkiosios avarijos bei būsenos, kurios gali susidaryti dėl mažai tikėtinų įvykių sekų.

3.11. Normalus AE eksploatavimas – AE eksploatavimas laikantis nurodytų eksploatavimo ribų ir sąlygų.

3.12. Periodinė saugos analizė – teisės aktų nustatytu periodiškumu atliekama AE saugos analizė, kurios metu išnagrinėjama esama AE būklė, AE senėjimo problemos, teisės aktų ir standartų pasikeitimas, eksploatavimo patirtis, aplinkos pasikeitimas bei kiti veiksniai, galintys turėti įtakos tolesniam saugiam AE eksploatavimui, kurios metu turi būti pagrįsta, jog AE gali būti toliau eksploatuojama saugiai bei, esant reikalui, turi būti nurodytos saugą gerinančios priemonės.

3.13. Prevencinių apsaugos priemonių zona – aplink AE nustatyta kontroliuojamoji zona, kurioje yra iš anksto suplanuoti skubūs apsaugomieji veiksmai, kurie turi būti vykdomi nedelsiant po to, kai nustatyta tvarka paskelbiama apie įvykusią bendrąją avariją, ir kurių tikslas yra sumažinti determinuotųjų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką iki minimumo dar iki radionuklidų išmetimo į aplinką ar iškart po jo.

3.14. Projektinė avarija – avarinės sąlygos, į kurias atsižvelgus yra nustatyti kriterijai AE projektui bei kurioms esant branduolinio kuro pažeidimo ir radioaktyviųjų išmetimų lygis neviršija leistinų ribų.

3.15. Projektinės sąlygos – AE būsenos, apimančios normalų eksploatavimą, tikėtinus eksploatavimo įvykius ir projektines avarijas.

3.16. Skubių apsaugos priemonių zona – aplink AE nustatyta kontroliuojamoji zona, kurioje yra iš anksto planuojama ir, atsižvelgiant į aplinkos užterštumo lygį, pasirengta vykdyti skubius apsaugomuosius veiksmus.

3.17. Sunkioji avarija – sunkesnės nei projektinė avarija avarinės sąlygos, kai branduolinio kuro pažeidimo ir radioaktyviųjų išmetimų lygis viršija projektinėms avarijoms nustatytas ribas.

3.18. Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) (toliau tiekėjas) – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

3.19. Tikėtinas eksploatavimo įvykis – nuokrypis nuo normalaus AE eksploatavimo sąlygų, kuris yra tikėtinas vykdant AE eksploatavimą. Ši sąvoka apima visus įvykius, kurių tikimybinės analizės metodais įvertintas dažnis yra lygus arba didesnis negu 10-2 per vienerius reaktoriaus darbo metus, taip pat įvykius, priskirtus tikėtiniems eksploatavimo įvykiams AE projekte.

4. Kitos šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771), Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 61-1533), kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose branduolinės energijos naudojimą, gyventojų apsaugą įvykus radiacinėms ar branduolinėms avarijoms, avarinę parengtį, ir standarte „Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005)“.

 

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI AE AIKŠTELĖS VERTINTOJUI

 

5. AE aikštelės vertintojas turi užtikrinti pakankamai žmogiškųjų išteklių teisės aktų numatyta tvarka kvalifikuotai atlikti AE aikštelės vertinimą.

6. AE aikštelės vertintojas turi turėti pakankamą skaičių darbuotojų, suprantančių AE aikštelės vertinimo pagrindus, galinčių kvalifikuotai nustatyti užduotis tiekėjams, prižiūrėti ir įvertinti tiekėjų darbą bei įvertinti priimamų sprendimų įtaką būsimosios AE saugai.

 

IV SKYRIUS

KOKYBĖS UŽTIKRINIMO REIKALAVIMAI

 

7. AE aikštelės vertintojas privalo sukurti ir įdiegti tinkamą kokybės užtikrinimo programą (kokybės vadybos sistemą), skirtą vykdyti bei kontroliuoti su AE aikštelės vertinimu susijusią veiklą, arba tokia programa turi būti bendros AE aikštelės vertintojo kokybės užtikrinimo programos dalimi.

8. AE aikštelės vertintojas kokybės užtikrinimo programą privalo taikyti visoms veikloms, kurios gali turėti įtakos AE saugai arba kurių metu nustatomi AE projektavimui ar saugos užtikrinimui reikalingi aikštelės parametrai (AE aikštelės tyrimai, vertinimas, inžineriniai darbai bei kita).

9. AE aikštelės vertintojas privalo sukurti, patvirtinti ir įdiegti kokybės užtikrinimo programą kiek galima anksčiau iki AE aikštelės vertinimo veiklos pradžios.

10. Kokybės užtikrinimo programa privalo apimti:

10.1. darbų organizavimą ir planavimą;

10.2. darbų kontrolę;

10.3. reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai ir jų mokymui;

10.4. AE aikštelės vertinimo darbų patikrą;

10.5. dokumentavimą.

11. Kokybės užtikrinimo programoje nustatyti reikalavimai gali būti diferencijuoti atsižvelgiant į konkrečios vykdomos AE aikštelės vertinimo veiklos svarbą AE saugai.

12. AE aikštelės vertinimo rezultatus turi patikrinti ir įvertinti bei parengti AE aikštelės vertinimo patikros ataskaitą AE aikštelės vertinime nedalyvavę, turintys pakankamą kvalifikaciją bei patirtį asmenys ir (arba) AE aikštelės vertintojo darbuotojai. Kvalifikacijos, patirties ir kiti reikalavimai patikros vykdytojams turi būti nustatyti AE aikštelės vertintojo kokybės užtikrinimo programoje ar joje numatytuose dokumentuose.

13. Atliekant AE aikštelės vertinimą būtina atsižvelgti į esamą pasaulinę AE aikštelių vertinimo patirtį.

 

V SKYRIUS

BENDRIEJI SAUGOS UŽDAVINIAI

 

14. Atliekant AE aikštelės vertinimą turi būti atsižvelgta į šiuos reikalavimus:

14.1. AE veiklos sąlygotos apšvitos dozės bei radionuklidų išmetimai į aplinką, esant projektinėms ir išplėstinėms projektinėms sąlygoms, negali viršyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų ribų;

14.2. AE įvykus projektinei avarijai, už AE sanitarinės apsaugos zonos ribų nereikėtų taikyti gyventojų apsaugomojo veiksmo – slėpimosi. Analizuojant avarinės parengties priemonių taikymo galimybes vadovaujantis šių Reikalavimų VI skyriaus IV skirsniu turi būti išnagrinėta galimybė ir būtinybė taikyti visus teisės aktuose numatytus apsaugomuosius veiksmus;

14.3. AE turi būti suprojektuota taip, kad išplėstinėmis projektinėmis sąlygomis nereikėtų:

14.3.1. taikyti gyventojų evakuacijos už AE sanitarinės apsaugos zonos ribų;

14.3.2. taikyti laikino gyventojų perkėlimo toliau negu 5 kilometrų atstumu nuo AE;

14.3.3. už AE sanitarinės apsaugos zonos ribų taikyti ilgalaikių žemės ir vandens naudojimo apribojimų.

15. Modeliuojant radionuklidų išmetimus esant projektinėms ir išplėstinėms projektinėms sąlygoms, būtina šių išmetimų nuklidinę bei cheminę sudėtį ir atitinkamus aktyvumus nustatyti remiantis patikima AE projektuotojų ir (arba) kitų šalių reguliuojančiųjų institucijų pateikiama informacija.

16. Modeliuojant radionuklidų išmetimus sunkiosios avarijos atveju būtina daryti prielaidą, kad atitinkamuose išmetimuose yra ne mažiau nei 100 TBq aktyvumo 137-ojo cezio izotopo, o kitų nei cezio izotopų yra tiek, kad radioaktyviųjų medžiagų išmetimų sukeltas poveikis, praėjus trims mėnesiams, negali būti mažesnis už tą, kurį sukeltų 100 TBq aktyvumo 137-ojo cezio izotopo išmetimas.

 

VI SKYRIUS

AE AIKŠTELĖS VERTINIMAS

 

17. Šiame skyriuje pateikiami bendrieji reikalavimai ir principai, kuriais remiantis AE aikštelės vertintojas turi pagrįsti AE aikštelės tinkamumą.

 

I SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

18. AE aikštelės vertinimo metu turi būti išanalizuotos AE aikštelės savybės, kurios gali turėti įtakos AE saugai, atsižvelgiant į galimą jų kitimą numatomais AE statybos, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo laikotarpiais. Turi būti išnagrinėti ir įvertinti:

18.1. išoriniai gamtiniai ir žmogaus veiklos sukelti įvykiai AE aikštelėje ir jos aplinkoje;

18.2. AE aikštelės bei aplinkos savybės, turinčios įtakos AE saugai, radionuklidų išmetimų, susidariusių normalaus AE eksploatavimo ir galimų avarijų metu, sklaidai bei šių išmetimų poveikis gyventojams ir aplinkai;

18.3. AE aikštelės ir jos aplinkos savybės, galinčios turėti įtakos reagavimui į ekstremalias situacijas;

18.4. AE aikštelės ir jos aplinkos savybės, galinčios turėti įtakos užtikrinant AE fizinę saugą AE statybų ir eksploatavimo laikotarpiu;

18.5. galutinio šilumos sugėriklio savybės.

19. AE aikštelė gali būti pripažįstama atitinkančia saugos reikalavimus, jei jos tinkamumas pagrindžiamas vadovaujantis visais šių Reikalavimų 18 punkte nurodytais aspektais. AE aikštelė pripažįstama netinkama, jei jos trūkumai negali būti kompensuojami atitinkamai pagrįstais AE projekto techniniais sprendimais bei organizacinėmis priemonėmis.

20. AE aikštelės vertinimas turi būti atliktas prieš pradedant rengti AE projektą. AE aikštelės vertinimo metu gautų rezultatų pagrindu AE aikštelės vertintojas nustato kriterijus ir sąlygas, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas AE projektas.

21. AE aikštelės vertinimui naudojamos prielaidos ir AE aikštelės ar jos aplinkos parametrai turi atitikti esamą ir (ar) prognozuojamą aikštelės būseną. AE projektavimo, statybos ar eksploatavimo metu paaiškėjus naujoms branduolinės saugos požiūriu svarbioms aplinkybėms, turi būti atliktas atitinkamos apimties papildomas AE aikštelės vertinimas. Jo rezultatų pagrindu turi būti atlikti atitinkami AE aikštelės vertinimo dokumentų bei, esant būtinybei, AE projekto pakeitimai.

22. AE eksploatavimo metu ar nutraukiant AE eksploatavimą AE aikštelės ir jos aplinkos savybės, kurios gali turėti įtakos AE saugai, turi būti nuolatos stebimos ir analizuojamos.

II SKIRSNIS

IŠORINIŲ ĮVYKIŲ ANALIZĖ

 

23. Analizuojant išorinius įvykius, turi būti nustatytas ir ištirtas išorinių gamtinių ir žmogaus veiklos (įskaitant tyčinės) galimų sukelti įvykių (geologinių reiškinių, meteorologinių reiškinių, potvynių, orlaivio sudužimo, sprogimų, gaisro, įvykių dėl aplinkinių civilinių objektų veiklos ir kitų) galimas poveikis AE saugai. Taip pat turi būti atsižvelgta į galimus šiame punkte nurodytų įvykių derinius.

24. AE aikštelės vertintojas pagal šių Reikalavimų 23 punkto nuostatas turi sudaryti išsamiai analizuojamų įvykių sąrašą bei parengti jo pagrindimą, kuriuos privalo suderinti su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI).

25. Turi būti surinkta visa racionaliai įmanoma surinkti informacija apie šių Reikalavimų 23 punkte nurodytus įvykius, įvykusius AE aikštelėje ar jos aplinkoje. Ši informacija turi būti išanalizuota ir panaudota nustatant galimą poveikį AE saugai. AE aikštelės aplinka konkrečiam įvykiui analizuoti turi būti pasirinkta tokio dydžio, kad surinkta informacija patikimai apibūdintų šį įvykį.

26. AE aikštelės vertinimo metu turi būti nustatyti išoriniai poveikiai ir (ar) jų deriniai, kurie turi būti įvertinti AE projekte. Jie turi būti aprašomi naudojant atitinkamus parametrus, kurių vertės, atsižvelgiant į išorinio poveikio pobūdį, turi būti parenkamos taikant priimtinas metodikas ar nustatomos AE aikštelės vertinimo metu. Parametrai turi būti parinkti tokie, kad būtų galima juos taikyti AE projektavimo metu.

27. Išorinių įvykių analizei turi būti naudojami deterministiniai ir (ar) tikimybiniai metodai, pritaikyti analizuoti situaciją AE aikštelėje ar AE aikštelės aplinkoje.

28. Išorinius įvykius būtina aprašyti ir susisteminti taip, kad juos būtų galima naudoti nustatant jų įtaką AE saugai. AE aikštelės tinkamumas turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių įvykių dažnį ir galimas pasekmes.

 

III SKIRSNIS

RADIOLOGINIO POVEIKIO NUSTATYMAS

 

29. AE aikštelės vertinimo metu turi būti atliktas galimo radionuklidų išmetimo į aplinką įvertinimas bei ištirtas ir išanalizuotas radiologinis poveikis gyventojams ir aplinkai normalaus eksploatavimo, tikėtinų eksploatavimo įvykių ir avarijų atveju.

30. Nustatant galimą radiologinį poveikį, turi būti išnagrinėta radionuklidų pernaša ir kaupimasis bei įvertinti visi galimi išorinės ir vidinės apšvitos keliai, atsižvelgiant į:

30.1. topografines, meteorologines, hidrologines, hidrogeologines ir kitas fizines AE aikštelės bei jos aplinkos savybes, kurios gali turėti įtakos radionuklidų sklaidai;

30.2. biologinės aplinkos savybes (augmeniją, gyvūniją ir kitas);

30.3. žemės naudojimą ir vandens išteklius;

30.4. gyventojų pasiskirstymą už AE aikštelės ribų.

31. Radiologinio poveikio analizė turi parodyti, kad šių Reikalavimų V skyriuje nurodyti bendrieji saugos uždaviniai AE normalaus eksploatavimo, tikėtinų eksploatavimo įvykių ir avarijų metu, įvertinant taikytinas apsaugos priemones, yra įgyvendinami.

 

IV SKIRSNIS

REAGAVIMO Į EKSTREMALIAS SITUACIJAS GALIMYBĖS

 

32. AE aikštelės vertinimo metu turi būti:

32.1. išanalizuota ir įvertinta galimybė už AE aikštelės ribų taikyti reikiamas avarinės parengties priemones. Šios analizės metu turi būti įvertintas gyventojų skaičius ir jų pasiskirstymas AE aikštelės aplinkoje, esama infrastruktūra, žemės ir vandens naudmenų naudojimo sąlygos bei kiti veiksniai, galintys turėti įtakos avarinės parengties priemonių taikymui. Analizuojama aplinka turi apimti numatomas skubių, prevencinių ir ilgalaikių priemonių zonas;

32.2. išanalizuotos ir įvertintos AE aikštelės bei jos aplinkos savybės, galinčios turėti įtakos likviduojant avarijas, gesinant gaisrus bei vykdant kitokius darbus ekstremalių situacijų AE ar jos aplinkoje metu.

 


V SKIRSNIS

FIZINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMO GALIMYBĖS

 

33. AE aikštelės vertinimo metu turi būti išanalizuota ir įvertinta galimybė taikyti reikiamas fizinės apsaugos priemones. Šios analizės metu turi būti įvertintos AE aikštelės ir jos aplinkos savybės, galinčios turėti įtakos fizinės apsaugos priemonių taikymui ar jų veiksmingumui: vietovės topografija, aplinkoje esanti infrastruktūra, meteorologinės sąlygos bei kiti veiksniai. Į analizuojamą aplinką turi patekti numatoma statybvietė ir kita AE aikštelės aplinkoje esanti teritorija (-os), kurioje (-iose) numatoma vykdyti AE statybos darbus, saugoti arba surinkti strategines prekes, saugai svarbias konstrukcijas, sistemas ir komponentus, ir kurią (-as) numatoma apsaugoti neteisėto užvaldymo ir teroro akto prevencijos tikslais.

 

VI SKIRSNIS

GALUTINIO ŠILUMOS SUGĖRIKLIO SAVYBĖS

 

34. AE aikštelės vertinimo metu turi būti išanalizuotos galutinio šilumos sugėriklio savybės. Galutinis šilumos sugėriklis turi užtikrinti AE išsiskyrusios šilumos nuvedimą, įskaitant šilumos nuvedimą iš panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinų, normalaus eksploatavimo metu, iškart po branduolinio reaktoriaus sustabdymo ir pakankamai ilgą laiką po jo esant projektinėms ar išplėstinėms projektinėms sąlygoms. Turi būti įvertintas galimas išorinių įvykių (žemės drebėjimų, potvynių, ekstremalių sausrų ir kitų) ir žmogaus veiklos, įskaitant tyčinę, poveikis galutiniam šilumos sugėrikliui.

 

VII SKYRIUS

VERTINIMO REZULTATŲ DOKUMENTAVIMAS IR DERINIMAS

 

35. AE aikštelės bei jos aplinkos tyrimo darbų išsamus aprašymas ir rezultatai turi būti pateikti AE aikštelės vertinimo ataskaitoje. Šioje ataskaitoje taip pat turi būti pateiktas rezultatų interpretavimas, atitinkamos išvados dėl AE aikštelės tinkamumo bei, jei nustatyta AE aikštelės trūkumų, nurodoma, kokiais AE projekto techniniais sprendimais bei organizacinėmis priemonėmis šie AE aikštelės trūkumai gali būti kompensuojami.

36. AE aikštelės vertinimo patikros ataskaita turi būti parengta vadovaujantis šių Reikalavimų 12 punkto nuostatomis. Šioje ataskaitoje turi būti aprašyta patikros eiga ir rezultatai.

37. Tyrimų ir analizės rezultatai turi būti aprašyti pakankamai išsamiai, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą dėl AE aikštelės tinkamumo.

38. Baigęs AE aikštelės vertinimą, AE aikštelės vertintojas turi parengti, patvirtinti ir su VATESI suderinti AE aikštelės vertinimo ataskaitą. Šią ataskaitą AE aikštelės vertintojas turi pateikti VATESI kartu su AE aikštelės vertintojo patvirtinta AE aikštelės vertinimo patikros ataskaita.

39. Asmuo, eksploatuojantis AE ar nutraukiantis AE eksploatavimą ir atliekantis AE aikštelės bei jos aplinkos savybių stebėseną, vadovaudamasis šių Reikalavimų 22 punktu, jos rezultatus pateikia AE periodinėse saugos analizės ataskaitose.

40. Asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka rengiasi projektuoti, statyti, eksploatuoti AE, vykdyti AE eksploatavimo nutraukimą ar vykdo šias veiklas, turi turėti ir saugoti visus AE aikštelės vertinimo metu surinktus duomenis, įskaitant AE aikštelės vertinimo patikros ataskaitą ir su VATESI suderintą AE aikštelės vertinimo ataskaitą visu atitinkamos veiklos vykdymo laikotarpiu. Duomenys turi būti saugojami iki AE eksploatavimo nutraukimo pabaigos.

 


VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

41. Asmuo, pažeidęs šiuos Reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________