LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO IR PRITRAUKIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. lapkričio 20 d. Nr. ISAK-3207
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 361 punktą, Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1897), 2.8 priemonę, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plano įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1133 (Žin., 2006, Nr. 126-4789), 3.10 priemonę, Žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. X-1225 (Žin., 2007, Nr. 73-2887), 5 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2008 m. lapkričio 20 d.
įsakymu Nr. ISAK-3207
PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO IR PRITRAUKIMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programos (toliau – Programa) paskirtis – skatinti doktorantūroje studijuojančius bei ją baigusius ir mokslo laipsnį įgijusius asmenis (toliau – tyrėjai), iš Lietuvos išvykusius Lietuvos Respublikos piliečius, lietuvių kilmės užsieniečius tyrėjus ir kitus užsienio šalių tyrėjus, dirbančius mokslinį tiriamąjį darbą užsienio šalyse (toliau – tyrėjai iš užsienio), įsitraukti į veiklą Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje, bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, organizacijomis ir tyrėjais.
2. Programoje atsižvelgta į Užsienio lietuvių rėmimo centro kartu su partneriais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdyto projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ rezultatus ir išvadas.
3. Programa atitinka Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 24-4718), ir prisideda prie Tyrėjų karjeros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-261) (toliau – Tyrėjų karjeros programa), Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-266, Nr. 122-4641) (toliau – Nacionalinė kompleksinė programa), Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036), Nacionalinės studijų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-2334 (Žin., 2008, Nr. 7-260), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), Integruotų mokslo studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), ir kitų su Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) politika susijusių strategijų ir programų tikslų įgyvendinimo.
4. Programoje vartojamos sąvokos:
Aukšto (tarptautinio) lygio moksliniai tyrimai – tyrimai, kurių rezultatai pripažįstami, publikuojami ir cituojami tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose ir pristatomi tarptautiniuose mokslo renginiuose.
Protų mobilumas – tyrėjų judėjimas tarp šalių siekiant keistis žiniomis, patirtimi ar įvairios trukmės laikotarpiams pagal sutartis įsidarbinant mokslo ir studijų institucijose ar žinioms, mokslui ar technologijoms imliose įmonėse.
Protų nutekėjimas – tyrėjų išvykimas iš šalies dirbti ar gyventi užsienyje.
Protų susigrąžinimas – tyrėjų: 1) grįžimas iš užsienio dirbti į kilmės šalį arba šalį pagal turimą tyrėjo pilietybę; 2) dalyvavimas kilmės šalies arba šalies pagal tyrėjo turimą pilietybę MTEP sektoriaus veiklose negrįžtant gyventi į kilmės šalį arba šalį pagal tyrėjo turimą pilietybę.
Protų švaistymas – tyrėjų išėjimas iš MTEP sektoriaus į tas sritis, kuriose nereikia jų mokslinių žinių ir patirties. Protų pritraukimas – tyrėjų pritraukimas į MTEP sektorių.
Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758).
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Naujame globaliame žinių ekonomikos pasaulyje pagrindinis šalies ekonominės ir socialinės gerovės variklis yra vertybės, produktai ir paslaugos, kuriami turimais aukštos kvalifikacijos žmogiškojo potencialo pajėgumais. Spartėjant globalizacijos tempui ir didėjant aukštos kvalifikacijos specialistų paklausai, pasaulinė konkurencija dėl protų darosi vis aštresnė. Europos Sąjunga (toliau – ES), įgyvendindama Lisabonos ir Barselonos strategijų tikslus, pripažįsta, kad investicijų į MTEP ir inovacijas didinimas yra veiksmingas tik tuomet, jei yra pakankamai kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, gebančių įsisavinti didėjančias investicijas. Todėl tokius išteklius pritraukti į MTEP sritį yra vienas iš ES svarbiausių ir neatidėliotinų uždavinių siekiant įgyvendinti šias strategijas. ES ieško naujų ir tyrėjams patrauklių mokslinės karjeros planavimo alternatyvų ir imasi įvairių priemonių, kurios sudarytų sąlygas į MTEP sektorių susigrąžinti ir pritraukti daugiau kvalifikuotų tyrėjų:
5.1. Svarbiausias ES mechanizmas siekiant susigrąžinti ir pritraukti tyrėjus yra Europos mokslinių tyrimų erdvės (toliau – EMTE) sukūrimas ir plėtojimas. EMTE keliamas tikslas – padėti ES tapti konkurencinga žinių ekonomika grindžiamos pasaulinės rinkos dalyve ir aukščiausio lygio tyrėjų traukos zona.
5.2. 2001–2005 m. Europos Komisija (toliau – EK) priėmė nemažai dokumentų ir pasiūlė įvairias priemones, susijusias su tyrėjų mobilumo skatinimu ES bei tarp ES ir kitų pasaulio regionų. 2003 m. EK įkūrė Europos mobilumo portalą (ERA-MORE), internetu teikiantį informaciją tiek ES, tiek ir užsienio tyrėjams apie karjeros galimybes Europos institucijose, vykdančiose mokslinius tyrimus. 2004 m. šis portalas buvo papildytas tarptautiniu Europos mobilumo centrų tinklu, kurie teikia tyrėjams informaciją ir praktinę pagalbą, susijusią su jų profesiniais ar asmeniniais klausimais, iškylančiais jiems ar jų šeimoms judant tarp valstybių. Šiuo metu šis tyrėjų mobilumo centrų tinklas (daugiau kaip 200 centrų 35 šalyse) pervadintas į EURAXESS.
5.3. Siekiant užtikrinti pakankamus kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius Europos mokslinių tyrimų erdvei sklandžiai funkcionuoti, priimta 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios leidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL, 2005, L 289, p. 15), kuria būtų numatomos lengvesnės imigracijos procedūros tyrėjams iš trečiųjų šalių. Ši direktyva sudarė pagrindą naujam tyrėjų atvykimą palengvinančiam vizų režimui susiformuoti visose EMTE šalyse ir numatė vizos mokslininkams sąvoką.
5.4. Pagrindinis dabartinis finansinis instrumentas, pasitelkiamas įgyvendinti EMTE, yra Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (toliau – 7BP), skirta 2007–2013 m. laikotarpiui. Septynerių metų laikotarpiui skiriama 53 mlrd. eurų (40 proc. daugiau nei 6BP 2002–2006 m. laikotarpiui). Tyrėjų mobilumui skatinti skirta 7 BP specifinė programa „Žmonės“. Programos tikslas – stiprinti Europos žmogiškąjį potencialą mokslinių tyrimų ir technologijų srityse ir sudaryti Europoje patrauklias sąlygas tyrėjams. Šioje specifinėje programoje nėra iš anksto nustatytų teminių ar politinių prioritetų, o tyrimų objektus pasirenka patys mokslininkai, t. y. šios programos veiklos (vadinamos Marie Curie veiklomis) atviros visoms mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sritims.
Per Marie Curie schemą paramą gali gauti patyrę mokslininkai: vykti į individualias stažuotes, sugrįžti dirbti į ES, trečiųjų šalių mokslininkai, norintieji dirbti ES; pradedantieji mokslininkai, norintieji įgyti žinių ir patirties dirbant ES mokslo institucijose; mokslo institucijos: norinčios pasikviesti pradedančiuosius ar patyrusius mokslininkus; norinčios bendradarbiauti su įmonėmis keičiantis personalu, žiniomis, patirtimi.
5.5. 2007 m. 7 BP įsteigta Europos mokslinių tyrimų taryba, kuri teikia subsidijas mokslininkams, atliekantiems aukščiausio lygio priešakinius fundamentinius mokslinius tyrimus skirtinguose jų karjeros etapuose, pvz., nepriklausomo tyrėjo subsidiją, skiriamą mokslininkams, siekiantiems įsteigti savo nepriklausomą tyrimų grupę.
5.6. Siekdama stiprinti MTEP žmogiškuosius išteklius, 2008 m. gegužės 23 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Geresnės karjeros ir judumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė“, kuriame nurodytos esamos žmogiškųjų išteklių problemos ES MTEP sektoriuje ir pasiūlyta ES valstybėms narėms sukurti partnerystę, kuri užtikrintų mokslo darbuotojų pakankamumą. Šiame komunikate pabrėžiama, kad siekiant išlaikyti Europoje talentingiausius mokslo darbuotojus ir pritraukti naujų, būtina laikytis subalansuoto požiūrio, kuriuo visiems ES šalių mokslo darbuotojams būtų užtikrintas deramas mokymas bei patrauklios karjeros galimybės ir panaikintos jų mobilumo kliūtys. Komunikatas mokslo darbuotojais įvardija labai platų spektrą dirbančiųjų MTEP sektoriuje – nuo universitetų dėstytojų ir mokslininkų, didelėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose atliekančių ilgalaikius fundamentinius mokslinius tyrimus, iki konkrečią misiją vykdančių valstybinių laboratorijų darbuotojų, nuo įmonių darbuotojų, vykdančių į rinką orientuotus eksperimentinės plėtros darbus, iki aukštųjų technologijų įmonių sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų, kurių darbas susijęs su technologijų taikymu ar produktų bei procesų inovacijomis. Tyrėjų mobilumo klausimus pirmininkavimo ES laikotarpio programose numato akcentuoti ir 2008 m. antrajame pusmetyje ES pirmininkausianti Prancūzijos Respublika bei 2009 m. pirmajame pusmetyje – Čekijos Respublika.
6. Užsienio šalių praktika rodo, kad daugelyje pasaulio valstybių atsiranda protų mobilumo (protų nutekėjimo, susigrąžinimo, pritraukimo) reguliavimo poreikis. Ir nors yra nedaug valstybių, kurios turi atskirą protų susigrąžinimo ir pritraukimo politiką (pvz., Suomijos Respublika, Kinijos Liaudies Respublika), beveik visos turi tam tikras protų mobilumui skirtas priemones. Dažniausiai šios priemonės sudaro mokslo, ekonominės plėtros ar užsienio politikos dalį. Mažesnės šalys (pvz., Suomijos Respublika, Šveicarijos Konfederacija) labiau orientuojasi į protų apykaitą, pripažindamos sunkumus išlaikyti tyrėjus vienoje šalyje, o didesnės šalys dažniau orientuojasi į protų pritraukimą kaip siektiną politikos rezultatą. Kaip rodo konkrečių užsienio šalių patirtis, šalims pavyksta susigrąžinti ir pritraukti protus tada, kai mokslo politika sudaro sąlygas ne tik savo šalies protus susigrąžinti, bet ir aukštos kvalifikacijos protus pritraukti bei esamus MTEP sektoriaus žmoniškuosius išteklius išlaikyti šalyje. Tokios šalies mokslo aplinka yra labiau atvira naujovėms, patrauklesnė tyrėjams. Į tokią šalį iš jos išvykę tyrėjai yra labiau linkę sugrįžti (pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV), Jungtinė Karalystė, Kanada, Airija).
7. Lietuva pastaruoju laikotarpiu ekonominio augimo rodikliais lenkė dalį Europos šalių, JAV ir Japoniją. Tai geras pagrindas Lisabonos strategijos uždaviniams įgyvendinti, tačiau ilgalaikį ekonomikos augimą ir reikiamą stabilumą konkurencingumo sąlygomis gali užtikrinti tik nuolatinė visų šalies ūkio sričių modernizacija, besiremianti naujausiais mokslo laimėjimais ir aukštosiomis technologijomis. Tačiau duomenys rodo, kad pagal įvairius MTEP sektoriaus būklę nusakančius rodiklius, taip pat ir žmogiškojo kapitalo išteklių, Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. Eurostato/OECD duomenimis, 2006 m. ES vidutiniškai MTEP išlaidos sudarė 1,84 proc. nuo BVP: nuo 0,42 proc. (Kipro Respublikoje) iki 3,73 proc. (Švedijos Karalystėje), Lietuvoje – 0,8 proc. Mažiau nei Lietuva pagal šį rodiklį ES 2006 m. MTEP išleido tik Bulgarijos Respublika, Graikijos Respublika, Kipro Respublika, Maltos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Rumunija ir Slovakijos Respublika. Lietuvos privataus verslo investicijos į MTEP yra itin žemos ir Eurostato/OECD duomenimis, 2006 m. sudarė 0,22 proc. nuo BVP, palyginimui – vidutiniškai ES – 1,17 proc., Latvijoje – 0,35 proc., Estijoje – 0,5 proc., o Švedijoje – net 2,79 proc. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenimis, 2006 m. Lietuvoje MTEP išleista 657,8 mln. Lt, iš jų 32,3 proc. – fundamentiniams moksliniams tyrimams, 38,7 proc. – taikomiesiems moksliniams tyrimams ir 29 proc. eksperimentinei plėtrai. Pastarajai skiriamų lėšų dalis išaugo labiausiai (nuo 7,8 proc., 1995 m.).
8. Bendrajame programavimo dokumente 2004–2006 m. MTEP sektoriui Lietuva buvo numačiusi santykinai nedaug ES struktūrinių fondų lėšų, o Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje MTEP sektoriui numatoma skirti daugiau – 10 proc. struktūrinių fondų lėšų, didžioji jų dalis atiteks MTEP infrastruktūros plėtrai, konkrečių technologijų kompetencijos centrams bei į inovacijas orientuotiems moksliniams tyrimams. Investuojant bus siekiama iki 2013 m.: (1) padidinti išlaidas MTEP iki 2,2 proc. nuo BVP; (2) padidinti Europos patentų biurui pateiktų paraiškų skaičių 1 mln. gyventojų iki 30 vnt. (2002 m. šis skaičius siekė 2,6 vnt.).
9. Statistikos duomenys signalizuoja apie MTEP sektoriaus žmogiškojo kapitalo problemas, reikalaujančias jau dabar imtis iniciatyvų, kuriomis Lietuvos MTEP sektoriuje būtų išlaikyti, pritraukti ar sugrąžinti tyrėjai, taip padidinant mokslinės bendruomenės produktyvumą, užtikrinant aukšto lygio mokslinės produkcijos kokybę, sudarant prielaidas šio sektoriaus žmogiškiesiems ištekliams atsinaujinti ir tarptautinio lygio bei inovatyviems moksliniams tyrimams plėtoti:
9.1. Lietuvos moksle pastebimas tyrėjų atsinaujinimo potencialo trūkumas. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais mokslininkai iki 34 metų sudarė tik 13,4 % visų aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose dirbančių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą turinčių mokslininkų, o tokie mokslininkai virš 55 metų amžiaus šiuose sektoriuose sudarė 38,4 proc. Tyrėjų poreikį didina ir išaugęs studentų skaičius mokslo ir studijų institucijose. Turimo mokslinio potencialo jau nebepakanka studijų kokybei užtikrinti, juo labiau vykdyti pasaulinio lygio moksliniams tyrimams. Dabartinis aukštas tyrėjų amžiaus vidurkis leidžia prognozuoti dar didesnį jų trūkumą artimiausioje ateityje.
9.2. Pagal MTEP darbuotojų procentą nuo viso dirbančių gyventojų skaičiaus Lietuva atsilieka nuo kitų ES valstybių. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Lietuvoje 1000 dirbančiųjų (skaičiuojant pagal visos darbo dienos ekvivalentą) teko apie 10,3 MTEP darbuotojo; o Eurostato duomenimis, 2005 m., pvz., Suomijoje, šis rodiklis buvo – 39,6, Čekijoje – 24,2, Rumunijoje – 21,3, Vokietijoje – 268,1). Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio ir pagal tyrėjų skaičių, tenkantį 1000 dirbančiųjų (skaičiuojant pagal visos darbo dienos ekvivalentą); 2004 m., Eurostato duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis buvo – 4,5, ES vidurkis – 5,5.
9.3. Eurostato duomenimis, 2004 m. Lietuvoje MTEP darbuotojai sudarė tik 1,15 proc. nuo visų dirbančiųjų (ES vidurkis buvo – 1,44 proc.), o verslo sektoriuje jie tesudarė 0,09 proc., kartu su Bulgarijos Respublika tai buvo pats žemiausias statistinis rodiklis visoje ES (ES vidurkis 2004 m. – 0,63). 2000–2005 m. Lietuvoje šio rodiklio augimas buvo neigiamas, nors tuo laikotarpiu verslo sektoriuje pastebimas žymus šio statistinio rodiklio augimas, kuris reiškia, kad dalis MTEP darbuotojų perėjo dirbti į verslą, tačiau nebūtinai vykdyti mokslinius tyrimus. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Lietuvoje buvo 12013 tyrėjų kartu su kitais MTEP darbuotojais, tiesiogiai vykdančiais MTEP veiklas, iš jų verslo sektoriuje – 1018 tokių asmenų, iš kurių – 135 mokslininkai, 883 – kiti MTEP darbuotojai. Palyginti su 2002 m. (atitinkamai 500 ir 90), šie skaičiai padvigubėjo. Tačiau orientuojantis į ES vidurkį ir šalies MTEP sektoriaus vystymo poreikį akivaizdu, kad reikia ženkliai padidinti tyrėjų pritraukimą į verslo sektorių drauge skatinant verslo investicijas į MTEP.
10. Anksčiau pateikti duomenys rodo, kad siekdama tapti konkurencinga žinių ekonomikos šalimi ir veiksmingai panaudoti didėjančias investicijas į MTEP, Lietuva turi būti pajėgi parengti, pritraukti ir išlaikyti kritinę masę aukštos kvalifikacijos tyrėjų. Tai reiškia, kad Lietuva turi sustabdyti protų nutekėjimo tendenciją šalyje ir užtikrinti protų mobilumą, kuris garantuotų mokslinių idėjų ir kūrybingumo apykaitą neprarandant mokslinio potencialo. Artimiausiu laikotarpiu Lietuvoje yra numatyta ar pradedama vykdyti keletas tiesiogiai protų susigrąžinimo ir pritraukimo tikslams pritaikytų veiklų bei mokslo ir studijų aplinkai gerinti skirtų priemonių, galinčių netiesiogiai prisidėti prie protų susigrąžinimo, pritraukimo ir jų nutekėjimo stabdymo:
10.1. Mokslininkų reintegracijai skatinti skirtos veiklos yra numatytos MTEP sektoriui skirtose ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamoje Tyrėjų karjeros programoje ir Nacionalinėje kompleksinėje programoje. Tyrėjų karjeros programoje numatyta „Subsidijų aukšto lygio mokslininkų pritraukimui ir reintegracijai priemonė“, pagal kurią iki 70 proc. biudžeto bus skiriama užsienyje dirbantiems lietuviams mokslininkams; „Mokslininkų iš užsienio trumpalaikių vizitų priemonė“; „Valstybės pagalbos mokslininkų įdarbinimui žinioms ir technologijoms imliose įmonėse priemonė“, kurioje projektai, skatinantys protų susigrąžinimą, priskiriami prie prioritetinių.
10.2. Netiesiogiai prie protų nutekėjimo stabdymo, protų sugrąžinimo ir pritraukimo prisidės veiklos, suplanuotos mokslo ir tyrimų aplinkai gerinti, kuriami Integruoti mokslo studijų ir verslo centrai (slėniai), aukšto lygio mokslinių tyrimų centrai, mokslinių tyrimų infrastruktūros gerinimo priemonės ir institucinio tinklo pertvarka.
10.3. Svarbus mokslo politikos veiksnys, galintis svariai prisidėti prie protų nutekėjimo stabdymo, protų susigrąžinimo ir pritraukimo, yra programinio-konkursinio MTEP finansavimo dalies didinimas. Kol kas programinis-konkursinis MTEP finansavimas Lietuvoje sudaro apie 5–7 proc. viso mokslinių tyrimų finansavimo, o daugelyje užsienio šalių jis siekia apie 30 proc. 2008 m. baigta pertvarkyti Lietuvos mokslo taryba, kuri pradės vykdyti programinį konkursinį finansavimą pagal nacionalines mokslo programas. Toks finansavimo principas padėtų užtikrinti aukštesnę mokslinių tyrimų kokybę ir galimybę geriausiems mokslininkams gauti lėšų savo projektams įgyvendinti.
10.4. Kitas reikšmingas veiksnys, galintis paskatinti jaunus mokslininkus rinktis tęsti karjerą Lietuvoje ir pritraukti tyrėjus iš užsienio, yra podoktorantūrinių stažuočių sistemos plėtra. Podoktorantūrinių stažuočių sistemos plėtra prasidėjo 2006 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1153 (Žin., 2006 Nr. 127-4835), patvirtinus Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas ir mokslininkų stažuotojų finansavimo aprašą, pagal kurį Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas finansuoja mokslininkų stažuotojų veiklą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose iš valstybės biudžeto lėšų. Podoktorantūrinių stažuočių galimybes pritraukti užsienio mokslininkus parodė 2006–2008 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos kartu su Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir studijų institucijomis vykdytas projektas „Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių (post doc) sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, finansuotas ES struktūrinių fondų lėšomis. Projekto vykdymo metu buvo išnagrinėta pažangiausia užsienio šalių patirtis ir parengtas bei mokslo ir studijų institucijose įdiegtas gamtos mokslų srities podoktorantūrinių stažuočių sistemos modelis. Šio projekto metu buvo finansuotos 58 podoktorantūrinės stažuotės, iš kurių 8 buvo suteiktos jauniems užsienio šalių nelietuviams tyrėjams. Pradėta vykdyti Tyrėjų karjeros programa teiks galimybių podoktorantūrinių stažuočių mechanizmą tobulinti ir plėtoti, o organizacinė ir finansavimo šaltinių įvairovė sudarys prielaidas formuotis lankstesnei nacionalinei podoktorantūrinių stažuočių praktikai.
10.5. Perkeliant direktyvą 2005/71/EB, 2008 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2539) pataisas, kurios reglamentavo leidimų laikinai gyventi išdavimą užsieniečiams, ketinantiems atlikti MTEP darbus ir išdavimo sąlygas. Poįstatyminis teisės aktas – Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A1-118 (Žin., 2006, Nr. 46-1669), numato, kad iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti, jeigu jis atvyksta į Lietuvos Respubliką vykdyti pagal darbo sutartį mokslinių tyrimų arba dirbti pedagoginį darbą mokslo ir studijų institucijose. Laikinas leidimas gyventi užsieniečiui, ketinančiam atlikti MTEP darbus pagal darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga, išduodamas vieneriems metams. Toks nustatytas laikotarpis kai kuriais atvejais gali apriboti galimybes dalyvauti tyrėjų pritraukimo programose (pvz., podoktorantūrinių stažuočių, kuriose numatyta stažuotės trukmė yra 2 metai ar daugiau).
10.6. Lietuvos mokslo ir studijų sistemą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina reikalavimą viešai skelbti konkursus į laisvas dėstytojų, mokslininkų bei mokslininkų stažuotojų vietas. Tačiau siekiant tikro šio konkursų atvirumo ir tarptautiškumo, galinčio paskatinti Lietuvoje protų susigrąžinimą ir protų pritraukimą, ir atsižvelgiant į 2005 m. kovo 11 d. Europos Komisijos rekomendaciją dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (OL 2005, Nr. L 075, p. 67) būtina peržiūrėti teisiškai numatytų konkurso skelbimo ir vykdymo reikalavimų įgyvendinimą bei numatyti papildomas priemones, panaikinant galimus apribojimus (pvz., kylančius dėl habilitacijos reikalavimo). Mokslininkų iš užsienio pritraukimą gali iš dalies stabdyti procedūrinis reikalavimas nostrifikuoti daktaro laipsnį. Užsienyje įgytų mokslo laipsnių nostrifikavimą reglamentuoja Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikavimo ir diplomų (atestatų) registravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 549 (Žin., 1992, Nr. 27-788), kurie numato nostrifikuoti užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomą asmeniui išduodant nustatyta tvarka įregistruotą Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio diplomą, tai yra kartu suteikti jam mokslo daktaro ar habilituoto mokslo daktaro laipsnį. Be tokio užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomo pripažinimo Lietuvoje iš užsienio atvykęs asmuo negali naudotis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytomis teisėmis ir garantijomis mokslininkams, tarp kurių svarbiausia – teisė dalyvauti konkursuose eiti pareigas ir gauti finansavimą moksliniams tyrimams. Lietuvos mokslo tarybos nuomone, užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomą Lietuvoje galima būtų tik pripažinti, bet nesuteikti jį turinčiam asmeniui Lietuvos Respublikos mokslo laipsnio.
10.7. Europos mobilumo centrų EURAXESS tinklui priklauso ir Studijų kokybės vertinimo centre sukurtas ir veikiantis Lietuvos mokslininkų mobilumo centras (toliau – LMC), kurio tinklalapis (www.euraxess.lt) yra Europos mokslininkų mobilumo svetainės (http://ec.europa.eu/euraxess) sudėtinė dalis. LMC pagrindinis tikslas – prisidėti prie palankių sąlygų sudarymo mokslininkų mobilumui, taip pat teikti asmeninę pagalbą atvykstantiems į Lietuvą bei iš šalies išvykstantiems dirbti mokslininkams. LMC teikia bendrą informaciją ir praktinę pagalbą mokslininkams ir jų šeimų nariams teisiniais (vizos, sveikatos ir socialinės apsaugos, mokesčiai), profesinės veiklos (kvalifikacijų pripažinimas, darbo leidimai, intelektinės nuosavybės apsauga, finansavimas), socialiniais ir kultūriniais (apgyvendinimas, mokslas ir studijos, kalbų mokymasis, kultūrinis gyvenimas) klausimais.
11. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo partneriai Užsienio lietuvių rėmimo centro vykdytame projekte „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, finansuotame iš ES struktūrinių fondų lėšų pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“. Įgyvendinant šį projektą 2007–2008 m. buvo organizuojami užsienyje mokslinį darbą dirbančių Lietuvos piliečių trumpalaikiai vizitai į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas. Vizitais buvo siekta užmegzti glaudesnius ryšius ir bendradarbiavimą tarp šiuo metu užsienyje gyvenančių ir dirbančių tyrėjų iš Lietuvos bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Pagal šį projektą gauti paramą atvykti trumpalaikių vizitų į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas galėjo visų mokslo sričių tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, bent du paskutinius metus iki paraiškos pateikimo dienos dirbę mokslinį darbą kitose šalyse ir norintys sugrįžti dirbti į Lietuvą. Tyrėjo vizitas Lietuvos mokslo institucijoje truko nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių, vizito biudžetui (tyrėjui ir priimančiajai institucijai kartu) buvo skirta nuo 4 700 Lt iki 30 000 Lt. Projekte dalyvavo 66 šiuo metu užsienyje dirbantys tyrėjai iš Lietuvos, 19 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, šių vizitų rezultatas – 4 mokslininkai grįžo dirbti į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas.
12. Projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ metu buvo atliktas socialinis tyrimas, kuriame dalyvavo su vizitu atvykę tyrėjai, jų vizitų koordinatoriai, Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijos ir privačios ne pelno ir verslo įmonės. Tyrimas atskleidė tyrėjų emigracijos iš Lietuvos motyvus ir veiksnius, kurie potencialiai skatina arba trukdo sugrįžti. Tyrimo duomenys parodė, kad:
12.1. Pagrindinis tyrėjų emigracijos motyvas – mokslinio tobulėjimo siekis: noras pakelti savo kvalifikaciją, dirbti pasaulinio lygio mokslo centruose, susipažinti su pasaulinėmis mokslo tendencijomis, vykdyti inovacinius tyrimus, vykdyti mokslinius tyrimus mokslo srityse, neturinčiose tradicijų Lietuvoje. Antra grupė išvykimą lemiančių priežasčių – nepasitenkinimas esama Lietuvoje situacija mokslo ir studijų srityje: atsilikusi moksliniams tyrimams skirta materialinė-techninė bazė, uždara mokslo sistema, neveiksminga mokslo politika, hierarchiniai santykiai akademinėje bendruomenėje. Trečia pagal svarbą priežasčių grupė – ekonominiai motyvai: nepakankamas tyrėjų darbo užmokestis, nebuvimas galimybių susikurti tenkinančias buitines gyvenimo sąlygas.
12.2. Dauguma išvykusių į užsienį Lietuvos tyrėjų nesieja savęs ilgalaikiais ryšiais su užsienio šalimi, kurioje dabar gyvena, palaiko nuolatinius ryšius ar intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais ir per juos – su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis. Nors dauguma ketina sugrįžti, tačiau nurodo tam tikras grįžimo sąlygas: pokyčiai mokslo finansavimo sistemoje; atitinkantys jų aukštą kvalifikaciją tyrėjų atlyginimai; aiški karjeros ir darbo perspektyva, kūrybinga kolegų grupė ir šiuolaikiška darbo aplinka, užtikrinantys galimybes vykdyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Be šių sąlygų, tarp sugrįžti trukdančių veiksnių paminėti: iniciatyvos žlugdymas, biurokratiniai suvaržymai, neleidžiantys veiksmingai vykdyti projektų, ypač viešųjų pirkimų procedūros, per didelis mokslininkų pedagoginis krūvis, neleidžiantis atsidėti moksliniams tyrimams. Nepaisant nurodytų kliūčių sugrįžti, dauguma tyrime dalyvavusių tyrėjų ir toliau planuoja intensyviai bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis per trumpalaikius vizitus ir bendrus projektus.
12.3. Svarbi kliūtis sugrįžti ir bendradarbiauti yra informacijos apie esamas galimybes trūkumas. Ypač trūksta bendro informacijos portalo, kuriame būtų pateikiama informacija apie vykdomus mokslinius tyrimus ir iniciatyvas, įvairias finansavimo programas, praktinė tyrėjams aktuali informacija, suteikta galimybė bendrauti ir keistis informacija tarpusavyje.
13. Projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ metu vykdyti tyrėjų vizitai, su vizitais atvykusių tyrėjų ir daugumos vizitų koordinatorių mokslo ir studijų institucijose nuomone, buvo veiksmingi ir pasiteisino kaip tinkama bendradarbiavimą skatinanti priemonė. Išvykusių iš Lietuvos ir užsienyje dirbančių tyrėjų vizitai priimančioms institucijoms buvo naudingi dėl keleto priežasčių: jie supažindina vietos tyrėjus su užsienyje taikomais naujais darbo metodais ir mokslo sritimis; padeda rengti bendrus projektus su užsienio institucijomis ar pavieniais tyrėjais; sukuria galimybes bendroms tarptautinėms publikacijoms ar konferencijų prezentacijoms; padeda gauti paramą iš tarptautinių fondų; padeda atnaujinti vietos pedagoginę metodiką; didina projekto vietos studentų ir jaunų tyrėjų aktyvumą ir domėjimąsi moksliniais tyrimais ir mokslininko karjera.
III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PROTŲ MOBILUMO PRINCIPAI
14. Programos tikslas – vykdant protų susigrąžinimą ir protų pritraukimą iš užsienio į Lietuvą bei skatinant tyrėjų iš užsienio dalyvavimą Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje spartinti Lietuvos mokslinių tyrimų erdvės integraciją į tarptautinę ir Europos mokslinių tyrimų erdvę ir didinti Lietuvos MTEP srities tarptautinį konkurencingumą.
15. Programos uždaviniai:
15.1. Pritraukti tyrėjus iš užsienio į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas bei žinioms, mokslui ir technologijoms imlias įmones.
15.2. Skatinti tyrėjus iš užsienio dalyvauti Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje (rinkoje) ir bendradarbiauti su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, organizacijomis ir tyrėjais.
IV. VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMI REZULTATAI
17. Numatomi tokie šios programos įgyvendinimo rezultatai:
17.3. tyrėjai iš užsienio aktyviau bendradarbiaus su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis ir tyrėjais;
17.5. bus vykdoma protų mobilumo stebėsena Lietuvoje ir informacijos apie protų mobilumą rinkimas ir kaupimas;
18. Programos įgyvendinimo kriterijai:
18.3. tyrėjų iš užsienio, kuriems suteiktos subsidijos moksliniams tyrimams vykdyti ir įrangai įsigyti, skaičius;
18.5. tyrėjų iš užsienio, įsidarbinusių įmonėje, įmonei gavus valstybės subsidiją jo įdarbinimui, skaičius;
18.7. mokslo premijų, skirtų lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, skaičius;
18.11. užsienio ekspertų, dalyvavusių vertinant Lietuvos mokslo tarybai pateiktus MTEP projektus ir ataskaitas, skaičius;
18.12. Lietuvos mokslo tarybai pateiktų MTEP projektų bei ataskaitų, kurie buvo vertinti užsienio ekspertų, procentas;
18.13. mokslo ir studijų institucijų darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo procentas per metus;
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
19. Programos įgyvendinimo laikotarpis – 2008–2013 metai. Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų ir mokslo ir studijų institucijų lėšomis.
21. Programos įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Programos vykdytojai yra Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir studijų institucijos ir kitos institucijos, įstaigos ir organizacijos (agentūros, ekspertinės institucijos, mokslo fondai, sąjungos ir pan.).
Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programos
priedas
PROTŲ SUSIGRĄŽINIMO IR PRITRAUKIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
Vykdymo metai |
Preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis (tūkst. litų) arba (ir) konkursinio finansavimo šaltinis |
| 1. Pritraukti tyrėjus iš užsienio į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas bei žinioms, mokslui ir technologijoms imlias įmones |
1.1. Konkurso būdu teikti reintegracijos subsidijas aukšto lygio mokslininkų pritraukimui į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę |
Lietuvos mokslo taryba |
2008–2013 |
Tyrėjų karjeros programos 1.2 priemonė |
| 1.2. Konkurso būdu skatinti tyrėjų iš užsienio vizitus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas |
Lietuvos mokslo taryba |
2008–2013 |
Tyrėjų karjeros programos 2.2 priemonė |
|
| 1.3. Konkurso būdu skatinti tyrėjų iš užsienio įsidarbinimą žinioms, mokslui ir technologijoms imliose Lietuvos įmonėse |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008–2013 |
Tyrėjų karjeros programos 3 priemonė |
|
| 1.4. Plėtoti podoktorantūrinių stažuočių sistemą |
Lietuvos mokslo taryba, Švietimo ir mokslo ministerija |
2008–2013 |
Tyrėjų karjeros programos 2.1 priemonė |
|
| 1.5. Konkurso būdu skatinti lietuvių kalbos mokymą užsienio tyrėjams, įsidarbinusiems Lietuvoje atlikti MTEP darbus |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2013 |
Nacionalinės studijų programos 2.1.2 priemonė |
|
| 1.6. Parengti studiją ir pateikti siūlymus dėl teisinės bazės, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės MTEP srityje valdymą, tobulinimo |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008–2009 |
70 |
|
| 1.7. Išnagrinėti vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje atvykstantiems užsienio tyrėjams gavimo problemas ir prireikus teikti siūlymus atsakingoms valstybės institucijoms dėl teisės aktų susijusių su vizų išdavimu ir leidimais gyventi ir įsidarbinti tyrėjams Lietuvoje, tobulinimo |
Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų institucijos |
2009–2010 |
100 |
|
| 1.8. Pateikti siūlymus dėl teisės aktų keitimo, numatant galimybes efektyvesniam MTEP veikloms skirtų lėšų administravimui valstybinėse mokslo ir studijų institucijose |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2010 |
Tyrėjų karjeros programos 5.4 priemonė |
|
| 1.9. Pateikti siūlymus dėl teisės aktų reglamentuojančių užsienyje įgyto mokslo laipsnio diplomo pripažinimą Lietuvoje, tobulinimo |
Lietuvos mokslo taryba, Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras |
2008–2009 |
0 |
|
| 1.10. Įgyvendinti Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 509 (Žin., 2008, Nr. 63-2394) |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2011 |
389 300 |
|
| 1.11. Remti ir skatinti informacijos sklaidą apie MTEP veiklų Lietuvoje galimybes tarptautiniuose renginiuose |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008–2013 |
200 |
|
| 1.12. Parengti ir išleisti informacinius leidinius, pristatančius Lietuvos MTEP sistemą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes |
Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras |
2008–2013 |
100; Tyrėjų karjeros programos 5.3 priemonė |
|
| 2. Skatinti tyrėjų iš užsienio dalyvavimą Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje (rinkoje) ir bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, organizacijomis ir tyrėjais |
2.1. Organizuoti Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą Lietuvoje ir JAV pakaitomis |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008, 2011 |
1 000 |
| 2.2. Kasmet organizuoti mokslo premijų skyrimą lietuvių kilmės užsieniečiams mokslininkams bei Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008–2013 |
550 |
|
| 2.3. Konkurso būdu skatinti tyrėjų iš užsienio įsitraukimą į dėstymą Lietuvoje |
Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų paramos fondas |
2009–2013 |
Nacionalinės studijų programos 2.1.2 priemonė; Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programa |
|
| 2.4. Įtraukti tyrėjus iš užsienio į ekspertų galinčių vertinti Lietuvos MTEP projektus, duomenų bazes |
Lietuvos mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas |
2008–2013 |
Tyrėjų karjeros programos 5.3 priemonė |
|
| 2.5. Plėsti bendradarbiavimą tarptautinių dvišalių ir daugiašalių susitarimų ir sutarčių pagrindu |
Švietimo ir mokslo ministerija, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, Lietuvos mokslo taryba |
2008–2013 |
2 000 |
|
| 2.6. Palaikyti ir plėtoti Lietuvos mokslininkų mobilumo centro veiklą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba Studijų kokybės vertinimo centras |
2009–2010 2011–2013 |
600; Tyrėjų karjeros programos 5.3 priemonė |
|
| 2.7. Parengti Lietuvos MTEP potencialą pristatančią interneto svetainę ir užtikrinti nuolatinį jos funkcionavimą |
Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra |
2008–2013 |
150 |
|
| 3. Vykdyti protų mobilumo stebėseną, Lietuvoje ir informacijos apie protų mobilumą rinkimą ir kaupimą |
3.1. Rinkti ir kaupti duomenis apie išvykusius iš Lietuvos tyrėjus ir tyrėjus, atvykstančius į Lietuvą iš užsienio |
Lietuvos mokslo taryba Studijų kokybės vertinimo centras |
2009–2013 |
0 |
| 3.2. Naudoti tyrėjų mobilumo duomenis Lietuvos mokslo ir studijų stebėsenos rodiklių sistemoje |
Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centras |
2009–2013 |
0 |