LIETUVOS BANKO VALDYBA

N U T A R I M A S

DĖL SISTEMIŠKAI SVARBIŲ MOKĖJIMO SISTEMŲ VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2004 m. rugsėjo 23 d. Nr. 160

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2003, Nr. 61-2755; 2004, Nr. 28-869) 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 8 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo (Žin., 2003, Nr. 61-2754; 2004, Nr. 61-2184) 4, 5 ir 6 straipsniais ir Lietuvos banko valdybos 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinta Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūros politika (Žin., 2003, Nr. 88-4011), Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų vertinimo metodiką (pridedama).

2. Pavesti Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamentui vykdyti sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų vertinimą pagal šiuo nutarimu patvirtintą Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų vertinimo metodiką.

VALDYBOS PIRMININKAS                                                              REINOLDIJUS ŠARKINAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2004 m. rugsėjo 23 d.

nutarimu Nr. 160

SISTEMIŠKAI SVARBIŲ Mokėjimo sistemų VERTINIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų vertinimo metodikos (toliau – Vertinimo metodika) paskirtis – apibrėžti tokių sistemų vertinimo objektą, vertinimo procesą ir vertinimo, ar sistema atitinka Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytus Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindinius principus (toliau – Pagrindiniai principai), kriterijus.

2. Vertinimo metodikoje vartojamos pagrindinės sąvokos:

2.1. Finansinė rizika – likvidumo ir(arba) kredito rizika.

2.2. Kredito rizika – tikimybė, kad sistemos dalyvis nei nustatytu laiku, nei vėliau negalės sistemoje visiškai įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

2.3. Likvidumo rizika – tikimybė, kad sistemos dalyvis dėl lėšų stokos negalės sistemoje nustatytu laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, tačiau juos galės įvykdyti vėliau.

2.4. Oficialus sistemų sąrašas – oficialus Lietuvos banke įregistruotų sistemų ir sistemų, kurių operatorius Lietuvos bankas, sąrašas.

2.5. Sistemos vertinimas – veikla, skirta nustatyti, ar sistemiškai svarbi mokėjimo sistema atitinka Pagrindinius principus.

2.6. Kitos Vertinimo metodikoje vartojamos sąvokos turi tą pačią prasmę, kaip ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme bei Mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūros politikoje.

3. Mokėjimo sistemas pagal šią metodiką vertina Lietuvos bankas (toliau – sistemos vertintojas). Mokėjimo sistemų vertinimas yra Lietuvos banko atliekamos mokėjimo sistemų priežiūros priemonė.

II. VERTINIMO OBJEKTAS

4. Vertinimo objektas yra sistemiškai svarbios mokėjimo sistemos. Mokėjimo sistema laikoma sistemiškai svarbia, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių požymių:

4.1. sistema yra reikšmingiausia pagal visų šalies mokėjimo sistemų atliktų operacijų vertę;

4.2. sistema skirta didelės vertės lėšų pervedimo operacijoms atlikti;

4.3. sistema naudojama vykdant vertybinių popierių rinkos operacijų arba kitų mokėjimo sistemų atsiskaitymus.

III. VERTINIMO PROCESAS

5. Sistemos vertinimas atliekamas, kai:

5.1. į oficialų sistemų sąrašą įtraukiama mokėjimo sistema, kuri pagal šios Vertinimo metodikos 4 punktą yra sistemiškai svarbi;

5.2. mokėjimo sistema, esanti oficialiame sistemų sąraše, įgauna vieną iš šios Vertinimo metodikos 4 punkte nurodytų požymių;

5.3. sistemiškai svarbios mokėjimo sistemos, esančios oficialiame sistemų sąraše, operatorius atlieka pakeitimus sistemos taisyklėse, finansinės rizikos valdymo ir(arba) apsaugos ir veiklos patikimumo priemonių srityse arba pakeičiami sistemai taikytini nacionaliniai įstatymai ir(arba) tiesioginio veikimo Europos Sąjungos teisės aktai, ir tokie pokyčiai gali turėti įtakos, kad sistema atitiktų Pagrindinius principus.

6. Jei sistemiškai svarbi mokėjimo sistema jau buvo įvertinta vadovaujantis šia Vertinimo metodika, tai Vertinimo metodikos 5.3 punkte nurodytu atveju sistemiškai svarbios mokėjimo sistemos vertinimas gali apimti tik su pasikeitimais susijusias sritis.

7. Vertinimo procesą sudaro šie etapai:

7.1. sistemos vertintojas pateikia sistemos operatoriui vertinimo klausimyną (priedas);

7.2. sistemos operatorius per sistemos vertintojo nurodytą laiką raštu pateikia atsakymus. Atsakymai į klausimus turi būti išsamūs. Kur reikia, atsakymai turi būti pagrįsti nurodant teiginius patvirtinančius dokumentus. Jei atsakymuose nurodomi dokumentai nėra viešai skelbiami, sistemos operatorius juos turi pateikti kartu su atsakymais;

7.3. sistemos vertintojas turi teisę reikalauti, kad sistemos operatorius per sistemos vertintojo nurodytą laiką pateiktų papildomą informaciją, būtiną nustatyti, ar sistema atitinka Pagrindinius principus, taip pat paaiškintų arba pataisytų pateiktą informaciją;

7.4. sistemos vertintojas, vadovaudamasis sistemos operatoriaus pateikta ir kita prieinama informacija, parengia vertinimo ataskaitą. Vertinimo ataskaitą sudaro šios dalys:

7.4.1. bendroji informacija – trumpas sistemos apibūdinimas, vertinimo atlikimo priežastys, ankstesnių vertinimų išvados, jei sistema buvo vertinta anksčiau, vertinimui naudota informacija ir jos šaltiniai, kita su vertinimo procesu susijusi informacija (pvz.: informacija apie vertinimo metu iškilusius sunkumus, nukrypimus nuo Vertinimo metodikos);

7.4.2. kiekvieno vertinto Pagrindinio principo atitikimo apžvalga;

7.4.3. vertinimo išvados ir rekomendacijos sistemos operatoriui;

7.5. sistemos vertintojas pateikia vertinimo ataskaitą sistemos operatoriui. Sistemos operatorius ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas turi teisę išreikšti nuomonę dėl vertinimo išvadų ir rekomendacijų;

7.6. vertinimo ataskaitą kartu su sistemos operatoriaus išreikšta nuomone sistemos vertintojas teikia Lietuvos banko valdybai;

7.7. jei vertinimo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos sistemos operatoriui, sistemos operatorius per sistemos vertintojo nurodytą laiką parengia ir suderina su sistemos vertintoju veiksmų planą, kurį įgyvendinus sistema atitiktų Pagrindinius principus. Veiksmų plane turi būti nurodyta:

7.7.1. rekomendacijų įgyvendinimo priemonės ir(arba) veiksmai;

7.7.2. rekomendacijų įgyvendinimo terminai;

7.8. pasibaigus veiksmų plane rekomendacijoms įgyvendinti nustatytam ilgiausiam terminui, per 14 kalendorinių dienų sistemos operatorius pateikia sistemos vertintojui veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą;

7.9. sistemos vertintojas parengia rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje gali būti pakeistas atitikimo Pagrindinius principus, dėl kurių buvo pateiktos rekomendacijos, įvertinimas ir teikia ją Lietuvos banko valdybai.

8. Ar sistema atitinka kiekvieną Pagrindinį principą, įvertinama pagal 5 kategorijas („visiškai atitinka“, „iš esmės atitinka“, „iš dalies atitinka“, „neatitinka“ arba „netaikoma“):

8.1. jei sistema atitinka visus konkretaus Pagrindinio principo vertinimo kriterijus arba jei sistema atitinka ne visus vertinimo kriterijus, tačiau sistemoje įdiegtos kitos neatitikimą kompensuojančios priemonės, tai laikoma, kad sistema „visiškai atitinka“ Pagrindinį principą;

8.2. jei sistema atitinka ne visus konkretaus Pagrindinio principo vertinimo kriterijus, tačiau sistemos operatorius numatęs ne vėliau kaip per vienerius metus atlikti sistemos pakeitimus, kuriuos įdiegus sistema „visiškai atitiktų“ Pagrindinį principą, tai laikoma, kad sistema „iš esmės atitinka“ Pagrindinį principą;

8.3. jei sistema atitinka ne visus konkretaus Pagrindinio principo vertinimo kriterijus, o sistemos operatorius nėra numatęs pakeitimų, kuriuos įdiegus sistema „visiškai atitiktų“ Pagrindinį principą, arba sistemos operatorius numatęs pakeitimus, tačiau jie, sistemos vertintojo nuomone, nėra pakankami, arba sistemos operatorius numatęs pakeitimus atlikti vėliau kaip per vienerius metus, tai laikoma, kad sistema „iš dalies atitinka“ Pagrindinį principą;

8.4. jei sistema neatitinka nė vieno vertinimo kriterijaus, tai laikoma, kad sistema „neatitinka“ Pagrindinio principo;

8.5. jei sistemos vertintojas nustato, kad Pagrindinis principas dėl sistemos pobūdžio negali būti taikomas, tai laikoma, kad Pagrindinis principas „netaikomas“.

9. Vertinimo metodikos 7.4.3 punkte nurodytos rekomendacijos sistemos operatoriui pateikiamos tada, kai sistema „iš dalies atitinka“ arba „neatitinka“ bent vieno Pagrindinio principo.

10. Jei nustatomas bent vienas Pagrindinis principas, kurį sistema „iš esmės atitinka“, sistemos vertintojas po vienerių metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo Lietuvos banko valdybai, jei iki to laiko neįvyksta 5.3 punkte nurodyti pakeitimai, atlieka to Pagrindinio principo vertinimą.

IV. SISTEMIŠKAI SVARBIOMS MOKĖJIMO SISTEMOMS TAIKOMI PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR JŲ VERTINIMO KRITERIJAI

11. Sistemos veikla turi būti tinkamai teisiškai reglamentuota pagal visas sistemai taikytinas valstybių teises (I Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

11.1. nacionaliniai įstatymai ir(arba) tiesioginio veikimo Europos Sąjungos teisės aktai reglamentuoja įskaitymą, elektroninį mokėjimų vykdymą ir kitas su sistemos veikimu susijusias sritis;

11.2. sistemos taisyklių, sutarčių, nustatančių dalyvavimo sistemoje sąlygas, finansinio užtikrinimo arba kitokių su įkaitu susijusių susitarimų, procedūrų (toliau – sistemos veiklą apibrėžiantys dokumentai) nuostatos neprieštarauja nacionaliniams įstatymams ir(arba) tiesioginio veikimo Europos Sąjungos teisės aktams;

11.3. sistemos veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose nustatytas momentas, nuo kurio:

11.3.1. į sistemą priimtas mokėjimo nurodymas negali būti atšauktas;

11.3.2. atsiskaitymas laikomas galutiniu;

11.4. sistemos operatorius reikalauja, kad kitose valstybėse registruoti sistemos dalyviai būtų pateikę nepriklausomas teisines nuomones, kuriose nurodyta, kad tų valstybių įstatymai neprieštarauja sistemai taikytiniems nacionaliniams įstatymams ir(arba) tiesioginio veikimo Europos Sąjungos teisės aktams.

12. Sistemos taisyklės ir procedūros turi būti tokios, kad sistemos dalyviai galėtų aiškiai suprasti, kokia kyla finansinė rizika jiems dalyvaujant sistemoje (II Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

12.1. sistemos veiklą apibrėžiantys dokumentai:

12.1.1. aiškūs ir išsamūs;

12.1.2. paaiškina, kaip veikia sistema, finansinės rizikos valdymo priemonės, ir nustato sistemos tvarkaraštį;

12.1.3. reglamentuoja su dalyvavimu sistemoje ir sistemos veikimu susijusių asmenų (sistemos dalyvių, sistemos operatoriaus ir kitų asmenų) teises bei pareigas;

12.1.4. lengvai prieinami sistemos dalyviams;

12.1.5. reglamentuoja, kaip valdomos ekstremalios padėtys.

13. Turi būti aiškiai apibrėžtos sistemos kredito ir likvidumo rizikos valdymo procedūros, kurios nustatytų sistemos operatoriaus ir dalyvių atsakomybę bei skatintų valdyti ir riboti šias rizikas (III Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

13.1. sistemos veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose nustatytos ir sistemoje įdiegtos kredito ir likvidumo rizikos valdymo priemonės;

13.2. sistemos veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose nustatyta sistemos operatoriaus ir sistemos dalyvių atsakomybė, susijusi su finansinės rizikos valdymo priemonėmis;

13.3. sistemos dalyviai skatinami valdyti ir riboti kredito ir likvidumo riziką.

14. Galutinis atsiskaitymas sistemoje turi būti įvykdytas valiutavimo dieną, pageidautina dienos metu ir ne vėliau kaip iki jos pabaigos (IV Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

14.1. laiko tarpas tarp mokėjimo nurodymo įtraukimo į sistemą ir galutinio atsiskaitymo ne ilgesnis kaip iki valiutavimo dienos pabaigos;

14.2. sistemos operatorius ir dalyviai laikosi sistemos tvarkaraščio;

14.3. sistemos dalyviams (mokėtojui ir gavėjui) pateikiama informacija apie galutinį atsiskaitymą.

15. Sistemoje, kurioje atliekamas daugiašalis įskaitymas, dienos atsiskaitymai turi būti užbaigti laiku, net jei turintis didžiausią atsiskaitymo įsipareigojimą dalyvis negali jo įvykdyti (V Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

15.1. sistemos veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose nustatytos ir sistemoje įdiegtos likvidumo užtikrinimo priemonės (likvidumo šaltiniai);

15.2. informacija apie numatomą grynąjį įsipareigojimą sistemos dalyviams pateikiama prieš galutinį atsiskaitymą.

16. Pageidautina, kad atsiskaitymams sistemoje būtų naudojami centrinio banko pinigai (pretenzijos centriniam bankui). Jei naudojamas kitas turtas, turėtų būti nedidelė kredito ir likvidumo rizika arba jos visai nebūti (VI Pagrindinis principas). Jei atsiskaitymai litais atliekami per sistemos dalyvių sąskaitas Lietuvos banke, laikoma, kad sistema visiškai atitinka šį principą. Kitais atvejais šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

16.1. jei atsiskaitymai užsienio valiuta atliekami per sistemos dalyvių sąskaitas Lietuvos banke, sistemos dalyvių atsiskaitymams naudojamos lėšos greitai ir mažomis sąnaudomis gali būti pervestos į jų sąskaitas bet kurioje kitoje kredito įstaigoje;

16.2. jei atsiskaitymai litais arba užsienio valiuta atliekami per sistemos dalyvių sąskaitas kredito įstaigoje:

16.2.1. palyginti su kitomis šalies kredito įstaigomis, aukštas jos kredito reitingas;

16.2.2. sistemos dalyvių atsiskaitymams naudojamos lėšos greitai ir mažomis sąnaudomis gali būti pervestos į jų sąskaitas Lietuvos banke arba, jei sistemoje atsiskaitymai vykdomi užsienio valiuta, į jų sąskaitas bet kurioje kitoje kredito įstaigoje;

16.2.3. kredito įstaigos operacijų sustabdymo arba bankroto proceso atveju sistemoje įdiegtos priemonės, apsaugančios sistemos dalyvių atsiskaitymams naudojamas lėšas toje kredito įstaigoje.

17. Turi būti užtikrintas aukštas sistemos apsaugos ir veiklos patikimumo lygis ir parengtos veiklos tęstinumo priemonės dienos operacijoms laiku užbaigti (VII Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

17.1. įdiegtos apsaugos ir veiklos patikimumo priemonės, kurios atitinka nacionalinius ir(arba) tarptautinius standartus;

17.2. sistemos dalyviai pagal savo kompetenciją atsakingi už sistemos apsaugą ir veiklos patikimumą. Sistemos operatorius stebi, ar laikomasi su sistemos apsauga ir veiklos patikimumu susijusių įsipareigojimų;

17.3. apsaugos ir veiklos patikimumo priemonės įdiegtos sistemos kūrimo metu, plėtojamos atsižvelgiant į rinkos vystymąsi ir technologijų plėtrą ir reguliariai testuojamos;

17.4. dirba kompetentingi ir patikimi darbuotojai, kurie valdo sistemą patikimai įprastinėmis ir ekstremaliomis sąlygomis;

17.5. vykdoma reguliari rizikos analizė;

17.6. sistemos techninė dokumentacija aiški;

17.7. pakeitimai sistemoje testuojami ir tinkamai dokumentuojami;

17.8. sistema turi pakankamą operacinį pajėgumą, kuris reguliariai stebimas;

17.9. sistemos operatorius planuoja veiklos tęstinumą. Veiklos tęstinumo planas tinkamai dokumentuojamas ir reguliariai testuojamas. Jis apima ekstremalių padėčių valdymo procedūras;

17.10. ekstremalių padėčių valdymo procedūros aiškios ir veiksmingos.

18. Sistemos priemonės mokėjimams atlikti turi būti praktiškos vartotojams ir veiksmingos ekonomikai (VIII Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

18.1. sistemos pajamos padengia sistemos išlaidas;

18.2. sistemos operatorius apskaičiuoja ir į išlaidas įtraukia sistemos investicines, operacines (eksploatacines) ir pridėtines sąnaudas;

18.3. sistemos paslaugų įkainių nustatymo principai aiškūs ir lengvai prieinami sistemos dalyviams;

18.4. sistemos teikiamos paslaugos atitinka sistemos dalyvių poreikius ir yra praktiškos vartotojams.

19. Turi būti parengti objektyvūs ir viešai skelbiami dalyvavimo sistemoje kriterijai ir pagal juos sudarytos teisingos ir atviros prisijungimo sąlygos (IX Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

19.1. dalyvavimo sistemoje kriterijai neriboja konkurencijos tarp sistemos dalyvių ir yra lengvai prieinami. Jei yra kriterijų, kurie riboja dalyvavimą sistemoje, jie paremti apsaugos ir veiklos patikimumo užtikrinimu sistemoje;

19.2. sistemos operatorius prižiūri, ar sistemos dalyviai atitinka dalyvavimo sistemoje kriterijus;

19.3. sistemos veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose nustatytos sistemos dalyvių išstojimo ir pašalinimo procedūros.

20. Sistemos valdymas turi būti veiksmingas, atskaitingas ir skaidrus (X Pagrindinis principas). Šiam principui taikomi vertinimo kriterijai:

20.1. informacija apie sistemą ir jos veikimą lengvai prieinama, išsami ir atnaujinama;

20.2. sprendimai, susiję su sistemos plėtojimu, priimami po konsultacijų su sistemos dalyviais;

20.3. sistemos, kurios operatorius Lietuvos bankas, organizacinė struktūra užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto tarp sistemos operatoriaus ir sistemų priežiūros funkcijų;

20.4. sistemos operatorius atsiskaito už sistemos veiklą;

20.5. jei sistema neatitinka Pagrindinių principų, yra parengti planai, kaip pasiekti, kad sistema juos atitiktų.

______________

Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų

vertinimo metodikos priedas

Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų vertinimo klausimynas

I. Teisinė aplinka

1. Kokie nacionaliniai įstatymai ir tiesioginio veikimo Europos Sąjungos teisės aktai (toliau – sistemai taikytini teisės aktai) taikomi sistemai?

2. Nurodykite, kokios taisyklės, sutartys, nustatančios dalyvavimo sistemoje sąlygas, finansinio užtikrinimo arba kitokie su įkaitu susiję susitarimai, procedūros (toliau – sistemos veiklą apibrėžiantys dokumentai) reguliuoja sistemos veiklą? Ar sistemos veiklą apibrėžiančių dokumentų nuostatos neprieštarauja nacionaliniams įstatymams ir(arba) tiesioginio veikimo Europos Sąjungos teisės aktams?

3. Ar sistemai taikytini teisės aktai reglamentuoja elektroninį mokėjimų vykdymą?

4. Ar sistemos veiklą apibrėžiantys dokumentai nustato momentą, nuo kurio į sistemą priimtas mokėjimo nurodymas negali būti atšauktas, ir momentą, nuo kurio atsiskaitymas laikomas galutiniu?

5. Ar buvo remiamasi sistemai taikytinais teisės aktais ir sistemos veiklą apibrėžiančiais dokumentais teisminiuose ginčuose?

6. Kokios specialios nuostatos, jei tokių yra, taikomos kitoje valstybėje registruotam sistemos dalyviui?

7. Ar buvo parengta nepriklausoma teisinė nuomonė dėl sistemai taikytinų teisės aktų ir sistemos veiklą apibrėžiančių dokumentų?

8. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

II. FINANSINĖS RIZIKOS AIŠKUMAS

Šioje dalyje nereikia nurodyti konkrečių finansinės rizikos valdymo priemonių. Jos turėtų būti nurodytos III dalyje.

1. Ar sistemos veiklą apibrėžiantys dokumentai lengvai prieinami sistemos dalyviams?

2. Ar jie paaiškina finansinės rizikos valdymo priemones?

3. Ar sistemos veiklą apibrėžiantys dokumentai, kurie reglamentuoja finansinės rizikos valdymą, aiškūs ir išsamūs?

4. Ar jie apima su dalyvavimu sistemoje ir sistemos veikimu susijusių asmenų (sistemos dalyvių, sistemos operatoriaus ir kitų asmenų) teises bei pareigas?

5. Ar sistemos veiklą apibrėžiantys dokumentai paaiškina, kaip veikia sistema, ir nustato jos tvarkaraštį?

6. Ar sistemos veiklą apibrėžiantys dokumentai reglamentuoja, kaip valdomos ekstremalios padėtys (pvz.: sprendimų priėmimas, sistemos dalyvių informavimas)?

7. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

III. FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Kredito rizika

1. Ar sistemoje gali pasireikšti kredito rizika?

2. Jei taip, tai kokie mechanizmai numatyti kredito rizikai valdyti?

3. Kaip įstaiga, per kurios sąskaitas vykdomi atsiskaitymai, teikdama likvidumo paskolas valdo su tuo susijusią riziką (įkaitas, vertės sumažinimas ir kt.)?

4. Nurodykite atvejus, kai sistemos dalyviai laiku neapmokėjo savo grynųjų įsipareigojimų.

5. Ar sistemos dalyviai skatinami valdyti ir riboti kredito riziką?

6. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

Likvidumo rizika

7. Kokios yra likvidumo taupymo procedūros (pvz., įskaitymas)?

8. Išsamiai apibrėžkite mokėjimo eilių sudarymo algoritmą ir optimizavimo procedūras, jei tokios taikomos.

9. Kaip sistemos dalyviai gali stebėti savo likvidumą sistemoje? Kokie duomenys prieinami ir kaip dažnai jie atnaujinami?

10. Kokie yra likvidumo šaltiniai?

11. Ar sistemoje numatytas mokėjimų srauto reguliavimas (pvz.: ar reikalaujama, kad tam tikra mokėjimo nurodymų dalis būtų pateikta iki nustatyto laiko)?

12. Kokios numatytos strigčių (angl. gridlock), t. y. situacijos, kai keletas neįvykdytų mokėjimo nurodymų dėl atsiskaitymams naudotinų lėšų trūkumo vieno arba kelių dalyvių sąskaitose sutrukdo įvykdyti didelį skaičių kitų dalyvių mokėjimo nurodymų, valdymo priemonės?

13. Nurodykite atvejus, kai sistemoje dienos likvidumo paskolos buvo naudojamos intensyviausiai (pagal skaičių ir vertę).

14. Ar sistemos dalyviai skatinami valdyti ir riboti likvidumo riziką?

15. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

IV. GALUTINIS ATSISKAITYMAS

1. Aprašykite atsiskaitymo procesą nuo mokėjimo nurodymo pateikimo sistemai iki jo įvykdymo.

2. Nurodykite priežastis, dėl kurių mokėjimo nurodymų priėmimo laikas gali būti pratęstas.

3. Ar sistemos operatorius ir dalyviai laikosi sistemos tvarkaraščio?

4. Ar galima situacija, kad, įvykus įskaitymui ir apie grynuosius reikalavimus (įsipareigojimus) pranešus sistemos dalyviams, įskaitymas būtų įvykdytas iš naujo?

5. Ar informacija apie galutinį atsiskaitymą pateikiama sistemos dalyviams (mokėtojui ir gavėjui)?

6. Ar sistemoje vykdomas kitų sistemų galutinis atsiskaitymas? Jei taip, paaiškinkite kaip.

7. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

V. ATSISKAITYMAS DAUGIAŠALIO ĮSKAITYMO SISTEMOJE

1. Ar informacija apie numatomą grynąjį įsipareigojimą sistemos dalyviams pateikiama prieš galutinį atsiskaitymą?

2. Ar sistemoje sudaromas garantinis fondas, skirtas sistemos dalyvių įsipareigojimams įvykdyti tuo atveju, kai jiems pritrūksta atsiskaitymams naudotinų lėšų? Jei taip, aprašykite sudarymo, valdymo ir panaudojimo principus.

3. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

VI. ATSISKAITYMAMS NAUDOJAMOS LĖŠOS

1. Ar atsiskaitymai atliekami per sistemos dalyvių sąskaitas Lietuvos banke?

2. Kokiomis valiutomis gali būti vykdomi atsiskaitymai sistemoje?

3. Ar įstaiga, per kurios sąskaitas vykdomi atsiskaitymai, kelia kredito ir likvidumo riziką sistemos dalyviams?

4. Koks yra laiko tarpas tarp mokėtojo sąskaitos debeto įrašo ir gavėjo sąskaitos kredito įrašo?

5. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

VII. APSAUGA IR VEIKLOS PATIKIMUMAS

1. Kokios apsaugos ir veiklos patikimumo priemonės taikomos sistemos dalyviams, sistemos operatoriui? Ar sistemos apsaugos ir veiklos patikimumo priemonės atitinka nacionalinius ir(arba) tarptautinius standartus? Nurodykite kokius. Ar jos įdiegtos sistemos kūrimo metu ir reguliariai peržiūrimos?

2. Kaip užtikrinama, kad sistemos dalyviai, sistemos operatorius ir trečiosios šalys laikytųsi su sistemos apsauga ir veiklos patikimumu susijusių įsipareigojimų?

3. Ar sistemoje yra kompetentingų ir patikimų darbuotojų, kurie patikimai valdytų sistemą esant įprastinei ir ekstremaliai padėčiai? Ar jų pareigos tinkamai dokumentuotos? Ar atliekamas jų darbo vertinimas?

4. Ar vykdoma reguliari rizikos analizė? Ar atsižvelgiama į rinkos ir technologijų plėtrą?

5. Ar vidaus ir(arba) išorės auditas vertina sistemos informacines technologijas ir operacinės rizikos valdymo priemones?

6. Ar sistemos dalyviai turėjo skundų dėl techninės dokumentacijos aiškumo?

7. Ar techninių priemonių pakeitimai sistemoje testuojami ir tinkamai dokumentuojami? Ar testuojamos būsimų sistemos dalyvių techninės priemonės? Ar reguliariai testuojamos esamų sistemos dalyvių techninės priemonės?

8. Ar reguliariai stebimas sistemos naudojimo intensyvumo lygis? Ar kuriant sistemą buvo įvertintas sistemos operacinio pajėgumo poreikis? Ar sistemos operacinis pajėgumas užtikrina sistemos veiklos patikimumą?

9. Kokie yra veiklos tęstinumo uždaviniai?

10. Ar sistemos operatorius turi tinkamai dokumentuotas veiklos tęstinumo ir ekstremalių padėčių valdymo procedūras? Ar tos procedūros apima darbuotojų pareigas, ekstremalių padėčių valdymo ir informacijos apyvartos klausimus? Ar jos nuolat testuojamos? Ar testuojant dalyvauja sistemos dalyviai? Koks numatytas sistemos veiklos atnaujinimo laikas esant ekstremaliai padėčiai?

11. Ar sistemos dalyviai turi tinkamai dokumentuotas veiklos tęstinumo ir ekstremalių padėčių valdymo procedūras?

12. Ar sistemoje įdiegta atsarginė techninė įranga ir antrinamoji telekomunikacijų infrastruktūra?

13. Koks sistemos prieinamumo rodiklio kitimas? Ar visi incidentai užregistruoti ir ištirti? Kurių iš jų sprendimas truko ilgiausiai? Kokių priemonių buvo imtasi, kad tie incidentai nesikartotų?

14. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

VIII. VEIKSMINGUMAS

1. Ar sistemos operacinis pajėgumas pakankamas visiems sistemos dalyvių pateiktiems mokėjimo nurodymams įvykdyti? Koks sistemos pajėgumo rezervas?

2. Kokie technologiniai ir organizaciniai apribojimai turi įtakos sistemos veiksmingumui?

3. Ar yra požymių (pvz., dažni skundai), kad sistemos dalyvių netenkina sistemos teikiamos paslaugos ir įkainiai?

4. Kokie sistemos paslaugų įkainių nustatymo principai? Ar jie prieinami sistemos dalyviams? Ar sistemos dalyviai gali turėti įtakos nustatant įkainius?

5. Kokios išlaidos įtraukiamos nustatant įkainius? Ar, remiantis įkainių nustatymo principais, sistemos išlaidos padengiamos?

6. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

IX. DALYVAVIMAS SISTEMOJE

1. Kokie dalyvavimo sistemoje kriterijai?

2. Kur nurodyti dalyvavimo sistemoje kriterijai?

3. Ar jie neriboja konkurencijos?

4. Ar gali dalyvauti sistemoje ne kredito įstaigos? Jei taip, nurodykite, kokie papildomi kriterijai taikomi ir kaip jie pagrindžiami? Kiek tokių institucijų dalyvauja sistemoje?

5. Ar galimas netiesioginis dalyvavimas sistemoje? Jei taip, nurodykite tiesioginių ir netiesioginių dalyvių dalyvavimo sistemoje kriterijų skirtumus. Kuo skirtumai grindžiami? Ar sistemoje yra netiesioginių dalyvių?

6. Ar yra speciali ginčų sprendimo tvarka dėl įstojimo į sistemą? Jei ne, kaip tokie ginčai sprendžiami? Jei taip, ar ginčų sprendimo procedūra jau buvo taikyta?

7. Nurodykite visas įmokas, susijusias su dalyvavimu sistemoje.

8. Ar yra išstojimo ir pašalinimo kriterijai ir procedūros? Jei taip, kur jos nurodytos?

9. Kokia dalyvių priėmimo į sistemą procedūra?

10. Ar prižiūrima, kaip sistemos dalyviai atitinka dalyvavimo sistemoje kriterijus?

11. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

X. SISTEMOS VALDYMAS

1. Ar informacija apie sistemą ir jos veiklą lengvai prieinama, išsami ir atnaujinama?

2. Nurodykite, kam priklauso sistema ir kokia sprendimų priėmimo tvarka.

3. Kam sistemos operatorius atsiskaito už sistemos veiklą?

4. Kaip vyksta konsultacijos su sistemos dalyviais? Kokios tai konsultacijos (oficialios / neoficialios)? Ar vyksta susitikimai (dvišaliai / daugiašaliai) su sistemos dalyviais? Ar jie dažni? Kokie klausimai nagrinėjami susitikimų metu? Ar buvo sistemos operatoriaus ir sistemos dalyvių nesutarimų? Jei taip, kaip jie buvo sprendžiami?

5. Ar sistemos operatorius turi priemonių, kuriomis greitai perduotų savo sprendimus sistemos dalyviams?

6. Ar rengiami sistemos veiklos planai? Ar numatyti planai vykdomi?

7. Jei sistema neatitinka Pagrindinių principų, ar parengti planai, kaip pasiekti, kad sistema atitiktų Pagrindinius principus?

8. Ar numatyti (atliekami) pakeitimai, kurie turėtų įtakos šios klausimyno dalies atsakymams?

______________