LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS 2001–2005 METAIS PROGRAMOS
2001 m. birželio 6 d. Nr. 182
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 14 – 226; 1998, Nr. 110 – 3023) ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 518 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2001, Nr. 40 – 1397) bei siekdamas, kad toliau būtų plėtojama nacionalinė gyvulių veislininkystė, išsaugotas genofondas, didėtų gyvulių, paukščių, žvėrelių, triušių, bičių produktyvumas, gerėtų gaminamos produkcijos kokybė ir kad gaminama produkcija būtų konkurencinga, mažėtų gyvulių produktyvumo skirtumai tarp Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos, gerėtų Lietuvos gyvulių augintojų organizacijų veikla:
2. Pavedu Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti programos priemonių finansavimą ir kontroliuoti lėšų panaudojimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro
2001 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 182
GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS 2001–2005 METAIS PROGRAMA
I. Bendrosios nuostatos
1. Respublikoje veisiamų gyvulių, paukščių, žvėrelių, triušių, bičių, žuvų produktyvumo didėjimas, gaminamos produkcijos kokybė priklauso nuo teisingo ir kryptingo veislininkystės darbo bei šioje programoje numatytų tikslų, principų įgyvendinimo. Pasitelkus Lietuvos ir pasaulio veislininkystės mokslo laimėjimus ir praktinę patirtį bus didinamas gyvulių, paukščių, žvėrelių, triušių, bičių, žuvų produktyvumas, gerinama gaminamos produkcijos kokybė, plėtojama nacionalinė veislininkystė.
II. Programos TikslaI
2. Gyvulių veislininkystės 2001–2005 metais programa sudarys prielaidas didinti visų rūšių gyvulių, paukščių, žvėrelių, triušių, bičių, žuvų produktyvumą, gerinti produkcijos kokybę, veiksmingiau naudoti genetinius išteklius, išsaugoti genofondą, sumažinti Lietuvos atotrūkį nuo Europos Sąjungos šalių genetinio potencialo ir veislininkystės sistemos, taip pat suteiks galimybę kontroliuoti, kad tiesiogiai ir genetiniu būdu nebūtų platinamos užkrečiamos ir paveldimos ligos. Veislininkystės tvarkymo principai derinami su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. Įgyvendinant programos tikslus būtina:
2.1. kad kontroliuojamų karvių produktyvumas kas metai didėtų 200–240 kg ir 2005 metais vidutiniškai iš karvės būtų primelžiama 5500–5600 kg 4,0–4,2 proc. riebumo ir 3,2–3,3 proc. baltymingumo pieno;
2.2. skatinti ir remti grynaveislių mėsinių galvijų bandų kūrimą ir 2005 metais turėti 2–3 tūkst. grynaveislių mėsinių veislių karvių. Tai sudarys sąlygas sparčiau gerinti galvijų skerdenų ir mėsos kokybę;
2.3. gerinti plačiausiai šalyje paplitusios Lietuvos baltųjų kiaulių veislės reprodukcines savybes, spartinti kiaulių selekciją raumeningumo didinimo, pašarų sąnaudų mažinimo, augimo spartinimo kryptimis ir pasiekti, kad 2005 metais pagrindinių paršavedžių vadoje būtų gaunama po 11–12 paršelių, raumenys sudarytų 53–55 proc. skerdienos, veislinio prieauglio augimo per parą genetinis potencialas būtų 780–800 g ir vienam kilogramui priaugti būtų sunaudojama po 3,2–3,4 kg standartinio pašaro. Tai leis gyvulių augintojus aprūpinti didelės genetinės vertės veisliniu prieaugliu;
2.4. spartinti arklių selekciją veislinių savybių, darbingumo ir sportinių rezultatų gerinimo kryptimi;
2.5. gerinti avių mėsines savybes, skatinti mėsinių veislių avių auginimą ir pasiekti, kad 2005 metais šalyje būtų laikoma 12,6 tūkst. ėriavedžių;
2.6. vykdyti ožkų selekciją pieningumo didinimo kryptimi ir pasiekti, kad 2005 metais vidutiniškai iš kontroliuojamos ožkos būtų primelžiama po 800 kg 3,7 proc. riebumo pieno;
2.7. skatinti mėsinių ir kailinių triušių bei kailinių žvėrelių auginimą, gerinti jų produktyviąsias savybes;
2.8. skatinti auginti ir platinti produktyvių dėsliųjų ir mėsinių veislių vištas, kalakutus, žąsis ir antis. Pasiekti, kad viščiukai – broileriai vidutiniškai per parą priaugtų po 50 g, vienam kilogramui priesvorio priaugti sunaudojant po 1,8–2 kg lesalų, o iš dedeklės per metus būtų gaunama iki 300 kiaušinių;
2.10. vykdyti vietinių bičių atranką produktyvumo didinimo kryptimi, aprūpinti gyventojus ekologiškai švariu medumi ir kitais žmonių sveikatai naudingais bičių produktais;
III. PROGRAMOS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO SRITYS
Galvijininkystė
3. Lietuvoje ir toliau bus veisiami ir gerinami Lietuvos juodmargiai, Lietuvos žalieji, tam intensyviai naudojant geriausias pasaulio pieninių galvijų veisles. Intensyviai bus plečiamas mėsinių veislių galvijų veisimas.
4. Siekiant nuoseklaus selekcinio darbo veiksmingumo ir turimų galvijų veislių genetinio potencialo panaudojimo, karvių produktyvumo didinimo ir ūkiškai naudingų jų savybių gerinimo, programos įgyvendinimo laikotarpiu būtina:
4.1. toliau vykdyti, plėsti ir remti karvių produktyvumo kontrolę, pieno sudėties tyrimus, apskaitą ir duomenų apibendrinimą bei pateikimą vartotojams. Pagal šiuos kontrolės duomenis vykdyti kryptingą selekciją, prognozuoti gyvulių produktyvumą, gaminamos produkcijos kiekį ir kokybę (tai būtina siekiant narystės į Europos Sąjungą ir gaunant pieno gamybos kvotas). Pasiekti, kad 2005 m. būtų kontroliuojama ne mažiau kaip 50 proc. šalyje laikomų karvių, šį darbą atliekant kontrolės asistentams, išlaikomiems valstybės biudžeto lėšomis. Galvijų produktyvumą kontroliuoti pagal ICAR metodus (Tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas), plėsti At4 metodą ir pradėti diegti C metodą. Galvijų produktyvumo duomenis oficialiai pripažinti, kai galvijų produktyvumą kontroliuoja Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos;
4.2. iš dalies kompensuoti spermos, sunaudotos kontroliuojamų bandų karvėms ir telyčioms sėklinti, kainą;
4.3. atrinkti ir 2005 m. turėti 1500 rinktinių karvių, įvertintų pagal požymių kompleksą. Pačių produktyviausių karvių atvestus buliukus auginti ir vertinti veislinių buliukų auginimo stotyje;
4.4. skirti paramą (iš dalies dengti pirkimo išlaidas) buliukų auginimo stočiai kasmet perkant po 100 geriausios veislinės vertės buliukų, juos vertinant pagal augimo spartą, pašarų sąnaudas, lytinį aktyvumą, sėklos kokybę; 50–60 proc. geriausiai įvertintų buliukų parduoti sėklinimo centrams, kompensuojant veislinės vertės priedą;
4.5. diegti tobulesnius bulių vertinimo metodus, taikomus Europos Sąjungos šalyse. Bulius vertinti pagal dukterų produktyvumą ir eksterjerą. Selekcijos programose numatytais atvejais bulius tikrinti ne tik pagal dukterų produktyvumą, bet ir pagal palikuonių augimo spartą bei mėsines savybes. Spartinti selekcijos procesą taikant molekulinės genetikos metodus;
4.6. siekiant išvengti paveldimų ligų bei ydų, vykdyti veislinių bulių, buliukų ir rinktinių karvių genetinį įvertinimą. Tęsti galvijų imunogenetinį kilmės tyrimą;
4.7. plėsti ir tobulinti geriausių karvių embrionų persodinimą siekiant gauti didelės veislinės vertės buliukus;
4.8. remti Lietuvoje sukurtų bulių spermos užšaldymo ir naudojimo technologijų tobulinimą ir spermos įvertinimo metodus;
4.9. geriausių bandų genetiniam potencialui praturtinti ir didelės veislinės vertės buliukams gauti pagal selekcijos planus remti kasmetinį 300–500 pieninių veislių telyčių, 20–30 geros veislinės vertės jaunų buliukų ir 3–5 tūkst. dozių vertingiausių bulių spermos bei embrionų pirkimą iš užsienio;
4.10. mėsinių veislių galvijų bandų plėtimui, remti kasmetinį 200–300 grynaveislių mėsinių veislių telyčių ir 20–30 geros veislinės vertės mėsinių veislių buliukų bei 1–2 tūkst. vertingiausių bulių spermos dozių ir embrionų pirkimą iš užsienio;
4.11. vykdant mėsinių galvijų selekciją pagal tipingumą, raumeningumą, eksterjerą, augimo spartą, skerdienos išeigą bei mėsos kokybę, iš dalies dengti kontrolinio penėjimo stoties perkamų 80–100 mėsinių veislių buliukų bulių vertinimui pagal palikuonis pirkimo išlaidas;
4.12. siekiant gerinti galvijienos kokybę ir didinti jos konkurencingumą, kasmet įvertintų mėsinių veislių bulių sperma apsėklinti iki 10 proc. menkesnės veislinės vertės pieninių veislių karvių;
Kiaulininkystė
6. Šalyje bus auginamos įvairių veislių kiaulės, o pagrindinė motininė kiaulių veislė – Lietuvos baltosios. Lietuvos baltųjų veislės kiaulių mėsinėms ir penėjimosi savybėms gerinti prekinėse fermose bus naudojami specializuotų mėsinių veislių kuiliai. Programos įgyvendinimo laikotarpiu būtina:
6.1. kasmet veislinių kiaulių augintojų fermose kontroliuoti ne mažiau kaip 10 tūkst. kuilių ir paršavedžių produktyvumą ir vykdyti jų griežtą atranką pagal reprodukcines savybes, raumeningumą, šį darbą atliekant kontrolės asistentams, išlaikomiems valstybės biudžeto lėšomis;
6.2. kuilius ir paršavedes vertinti pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Kasmet kiaulių kontrolinio penėjimo stotyje įvertinti po 120–150 kuilių ir 400–500 paršavedžių pagal 2000 palikuonių, vertinti kontrolinio penėjimo stotyje užaugintų kiaulių skerdenų kokybę, iš dalies dengiant išlaidas, susijusias su kuilių ir paršavedžių įvertinimu bei skerdenų kokybės nustatymu;
6.3. plėsti kiaulių sėklinimą, remti spermos gavybą sėklinimo centruose ir iš dalies kompensuoti spermos kainą, sunaudotą ūkininkų, gyventojų ir veislynuose laikomų kiaulių sėklinimui. Sėklinimo centruose laikomus kuilius reproduktorius pakeisti naujais, įsigyjant geros kokybės veislinio prieauglio ir iš dalies dengiant pirkimo išlaidas;
6.4. iš dalies finansuoti veislinių kiaulių produktyvumo įvertinimą, veislinio prieauglio atranką pagal raumeningumą ir lašinių storį ultragarso aparatais, taip pat atranką pagal atsparumą stresams, paveldimas ligas (pagal Europos Sąjungos reikalavimus). Kasmet kiaulių bandoms gerinti ir atnaujinti, taip pat eksportui išauginti po 6–10 tūkst. geros kokybės veislinio prieauglio. Remti veislinio prieauglio augintojus, kompensuojant parduodamo veislinio prieauglio veislinės vertės priedą;
6.5. iš dalies finansuoti kiaulių veislynuose veislininkystės apskaitos informacinės sistemos diegimą ir tobulinimą. Jos duomenų banke kaupti ir analizuoti kiaulių produktyvumo duomenis;
6.6. finansuoti veislinių kiaulių veislinių savybių vertinimo sistemos BLUP diegimą (gyvulių vertinimo linijinis metodas, taikomas ES ir kitose pasaulio šalyse);
6.8. Lietuvos baltųjų veislės kiaulių penėjimosi ir mėsinėms savybėms gerinti prekinėse fermose plačiai taikyti pramoninį mišrinimą, panaudojant specializuotų mėsinių veislių kuilius. Skatinti tėvinių linijų ir tėvinių veislių bandų atnaujinimą, su valstybės parama iš užsienio nuperkant 20–50 grynaveislių mėsinių veislių kuiliukų.
Arklininkystė
7. Lietuvoje veisiami dviejų tipų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų, trakėnų, ristūnų, Hanoverio, anglų grynakraujų, arabų veislių žirgai. Arklių selekcijos tikslams pasiekti programos vykdymo laikotarpiu būtina:
7.2. remti arklių veislinės vertės nustatymo matematinių metodų bei bendros visų arklių identifikavimo sistemos, naudojamos Europos Sąjungos šalyse, įdiegimą;
7.5. išbandyti ir atrinkti veislinius arklius pagal pajėgumą. Remti eržilų išbandymo stoties įkūrimą;
7.6. remti veislinių arklių augintojus, kurių eržilai ir kumelės įvertinti ir įtraukti į selekcines programas;
7.7. skatinti veislinių arklių auginimą, kompensuojant parduodamo veislinio prieauglio veislinės vertės priedą;
7.8. eržilų depą kasmet su valstybės parama papildyti 5–10 vertingų veislinių eržilų, remti eržilų ir kumelių depe išlaikymą;
Avininkystė
8. Lietuvoje veisiamos Lietuvos juodgalvės, prekosų, Romanovo, ostfryzų, vietinės šiurkščiavilnės bei mėsinių veislių avys. Avių veislininkystės tikslams pasiekti programos vykdymo laikotarpiu būtina:
8.1. mėsinių veislių avių bandoms plėsti bei mėsinėms savybėms gerinti remti kasmetinį 300 –600 geros veislinės vertės mėsinių veislių avyčių ir 15–20 avinukų iš užsienio pirkimą;
8.2. remti veislinių avių augintojus, kompensuojant parduodamo veislinio prieauglio veislinės vertės priedą;
Ožkininkystė
9. Lietuvoje daugiausia veisiamos vietinės pagerintos, taip pat Zaneno, čekų baltosios bei kitų veislių pieninės ožkos. Ožkų selekcijos tikslams pasiekti programos vykdymo laikotarpiu būtina:
9.1. veislinėms ožkų bandoms gerinti kasmet su valstybės parama iš užsienio nupirkti 10 veislinių ožių;
9.2. tęsti, plėsti ir remti pieninių veislių ožkų produktyvumo kontrolę ir veislinių savybių įvertinimą;
Triušininkystė ir žvėrininkystė
10. Programos vykdymo laikotarpiu būtina:
10.2. plėsti mėsinių ir kailinių triušių bei kailinių žvėrelių fermas kas metai su valstybės parama nuperkant iš užsienio po 1500–2500 veislinių triušių ir žvėrelių;
Paukštininkystė
11. Lietuvoje nėra nacionalinės paukščių veislininkystės, todėl programos vykdymo laikotarpiu būtina skirti valstybės paramą paukščių augintojams perkant iš užsienio firmų vienadienius veislinius viščiukus, kalakučiukus, žąsiukus ir ančių kiaušinius paukščių tėvų pulkams sudaryti ir atnaujinti:
Žuvininkystė
12. Lietuvoje veisiami vietiniai Bubių, vokiški, Vakarų Ukrainos, Vengrijos karpiai bei vietiniai ir Camloops upėtakiai, lašišos, sykai, peledės, starkiai, vėgėlės, lynai. Programos vykdymo laikotarpiu būtina:
12.1. tikrinti reproduktorius pagal produktyvumą, aprūpinti žuvininkystės įmones didelės veislinės vertės reproduktoriais, gausinti vertingų žuvų auginimą;
Bitininkystė
13. Lietuvoje veisiamos vietinės, Kaukazo kalnų pilkosios ir Krajinos bitės. Programos vykdymo laikotarpiu būtina:
IV. GENOFONDO IŠSAUGOJIMAS
14. Pagal 1992 m. birželio 11 d. Rio de Žaneire pasirašytą Biologinės įvairovės konvenciją Lietuva įsipareigojo išsaugoti Lietuvos vietinių (baltnugarių ir šėmųjų) galvijų, jų spermos, vietinių kiaulių, vietinių arklių, vietinių avių, vietinių naminių paukščių genofondą.
V. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS
16. Vadovaujantis ES Komisijos sprendimais (84/247 EEB, 89/501 EEB, 89/504 EEB, 92/353 EEB, 92/ 354 EEB) gyvulių ir paukščių selekcijos proceso valdymą perduoti pripažintoms veislininkystės institucijoms, remti pripažintas veislininkystės institucijas, tvarkančias gyvulių kilmės knygas, registrus bei ruošiant įvairias gyvulių veislių gerinimo selekcines programas.
17. Reguliariai organizuoti seminarus-pasitarimus veislinių gyvulių augintojams, veislininkystės specialistams aktualiausiais mokslo naujovių klausimais, kad mokslo naujovės kuo greičiau pasiektų vartotoją.
18. Su valstybės parama pertvarkyti gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės cheminių tyrimų laboratoriją bei bulių mėsinių savybių įvertinimą pagal ES standartus.
19. Su valstybės parama modernizuoti kiaulių kontrolinį penėjimą, veislinių kuiliukų auginimą ir jų įvertinimą pagal produktyvumą, taikant ES standartų kokybinius reikalavimus, įkuriant tikrinamų kuilių ir paršavedžių palikuonių skerdenų kokybės įvertinimo laboratoriją.
23. Spartinant gyvulių selekcijos procesus, pradėti taikyti DNR testus. Su valstybės parama aprūpinti gyvūnų genetikos laboratoriją reikalinga aparatūra DNR testams nustatyti pagal ICAR bei ISAG reikalavimus.
24. Finansuoti gyvulių veislių gerinimo selekcinių programų bei kuilių, eržilų, avinų, ožių spermos kokybės standartų, atitinkančių ES reikalavimus, rengimą.
25. Finansuoti veislininkystės norminių dokumentų, atitinkančių Europos Sąjungos teisės aktus, rengimą.
26. Siekiant propaguoti veislininkystės mokslo ir praktikos laimėjimus, remti kasmetines veislinių gyvulių ir paukščių parodas, aukcionus, seminarus, taip pat informacinių leidinių apie respublikoje veisiamus gyvulius, paukščius, jų veislių gerinimą, panaudojimą, produktyvumo didinimą ir kitos reklaminės medžiagos paruošimą ir išleidimą.
VI. PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI
28. Programos veiksmingumas bus vertinamas kiekvienais metais pagal šiuos kriterijus:
28.1. pieninėje galvijininkystėje – pagal karvių pieno primilžių didėjimą, pieno sudėties, išauginamo veislinio prieauglio kokybę. Vidutiniškai iš kontroliuojamos karvės 2005 metais bus primelžiama 5500–5600 kg 4,0–4,2 proc. riebumo ir 3,2–3,3 proc. baltymingumo pieno;
28.2. mėsinėje galvijininkystėje – pagal mėsinių veislių galvijų skaičiaus didėjimą, mėsos kokybės gerėjimą. 2005 metais šalyje bus 3 tūkst. grynaveislių mėsinių veislių karvių. Mėsinių veislių galvijų prieauglio skerdienoje raumenys sudarys 56–60 proc.;
28.3. kiaulininkystėje – pagal paršavedžių vislumo didėjimą, veislinio prieauglio raumeningumo gerėjimą, paros priesvorius bei pašarų sąnaudas priesvoriui pasiekti. 2005 metais pagrindinių paršavedžių vadoje bus gaunama po 11–12 paršelių, kiaulių raumenys skerdienoje sudarys 53–55 proc., veislinio prieauglio augimo per parą genetinis potencialas bus 780 – 800 g ir vienam kilogramui priaugti bus sunaudojama po 3,2–3,4 kg pašarų;
28.4. arklininkystėje – pagal arklių darbingumo, eksterjero, sportinius rezultatus, išauginamo veislinio prieauglio kokybės gerėjimą;
28.5. avininkystėje – pagal mėsinių veislių avių skaičiaus didėjimą, mėsinių savybių gerėjimą bei išauginamo veislinio prieauglio kokybę. Šalyje bus laikoma 12,6 tūkst. ėriavedžių, kurių 60–70 proc. sudarys mėsinių veislių avys;
28.6. ožkininkystėje – pagal pieno primilžių didėjimą, išauginamo prieauglio kokybę. 2005 metais iš vidutinės kontroliuojamos ožkos bus primelžiama po 800 kg 3,7 proc. riebumo pieno;
28.7. triušininkystėje ir žvėrininkystėje – pagal mėsinių ir kailinių triušių skaičiaus didėjimą, kailinių žvėrelių kailių kokybės gerėjimą;
28.8. paukštininkystėje – pagal vištų dėslumą, broilerių priesvorius per parą ir lesalų kiekį priesvoriui pasiekti. 2005 metais viščiukai – broileriai vidutiniškai per parą priaugs po 50 g, vienam kilogramui priesvorio priaugimui sunaudos po 1,8–2 kg lesalų, o iš dedeklės per metus bus gaunama po 300 kiaušinių;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PASEKMĖS
29. Numatoma, kad įgyvendinus šią programą:
29.1. pagerės gyvulių reprodukcija, produktyvumas ir sveikatingumas, sumažės gyvulių išauginimo išlaidos;
29.2. sumažės gyvulių produktyvumo genetinio potencialo skirtumai tarp Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos, bus išlaikyta gyvulių genetinė įvairovė ateities kartoms;
29.3. pagerės Lietuvoje gaminamos gyvulininkystės produkcijos kokybė, sumažės jos savikaina, padidės konkurencingumas;
29.5. plėsis Lietuvos gyvulių augintojų organizacijų veikla, didės veislinių gyvulių paklausa vidaus ir užsienio rinkoje;
29.6. padidės pajamos iš gyvulininkystės ir paukštininkystės. Tai nulems ūkių stiprėjimą, darbo vietų sukūrimą ir kaimo gyventojų užimtumą;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Programos nuostatos atspindi gyvulių, paukščių, žvėrelių, triušių, bičių, žuvų tolesnį produktyvumo didėjimą, veislininkystės plėtojimą. Programos numatyti tikslai ir priemonės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Europos Komisijos direktyvų reikalavimus.
31. Programos įgyvendinimo išlaidos – tai investicija į veislininkystės ateitį. Įgyvendinus programoje numatytas priemones, bus išsaugota respublikoje veisiamų veislių genetinė įvairovė, veislių genofondas bei nacionalinė veislininkystė.
32. Už programos vykdymą atsakinga Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.