LIETUVOS RESPUBLIKOS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII-671
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 16-412, Nr. 41-992, Nr. 71-1713)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
2 straipsnyje pateiktas sąvokas sunumeruoti ir laikyti jas punktais, 1 punkte išbraukti žodžius „(ne emitento)“, 5 punkte po žodžių „galintis turėti“ įrašyti žodį „reikšmingos“ ir po žodžių „arba galintis“ įrašyti žodį „smarkiai“, 11 punkte išbraukti žodžius „jo vardu veikiančio“ ir po žodžio „tarpininko“ įrašyti žodžius „veikiančio emitento vardu ar savo vardu, bet emitento sąskaita“, 19 punkte vietoj žodžių „ar perleidimas per“ įrašyti žodžius „perleidimas ar siūlymas perleisti tarpininkaujant“, vietoj žodžio „tarpininkus“ įrašyti žodį „tarpininkui“ ir vietoj skaičiaus „50“ įrašyti skaičių „100“, 21 punkte vietoj žodžių „finansų maklerio įmonių, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių“ įrašyti žodžius „viešosios apyvartos tarpininkų“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:
1) antrinė vertybinių popierių apyvarta – investitoriaus ar kito asmens pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą vertybinių popierių, taip pat jų perleidimas kitiems investitoriams;
2) asmuo, susijęs su emitentu – įmonė ar organizacija, kurioje emitentas turi akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių), suteikiančių daugiau kaip 10 procentų visų balsų skaičiaus, emitento kontroliuojamas ar jį kontroliuojantis subjektas, emitento vadovas, taip pat asmuo, turintis emitento vertybinių popierių, suteikiančių daugiau kaip 5 procentus visų balsų;
3) emisija – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, serijos išleidimas;
4) emitentas – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu siūlantis leisti ar leidžiantis vertybinius popierius;
5) esminis įvykis – bet koks įvykis, galintis turėti reikšmingos įtakos investitoriaus sprendimui pirkti ar parduoti emitento vertybinius popierius arba galintis smarkiai paveikti šių vertybinių popierių rinkos kainą;
6) finansų maklerio įmonė – bet kokia įmonė, besiverčianti tarpininkavimo veikla viešojoje vertybinių popierių apyvartoje;
7) investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė – bet kokia įmonė, besiverčianti konsultavimo veikla investavimo į vertybinius popierius klausimais;
8) investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis vertybinių popierių;
9) kontroliuojamas subjektas – įmonė ar organizacija, kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas akcininku (pajininku, nariu), pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba pagal susitarimą su kitais akcininkais (pajininkais, nariais) vienas kontroliuoja daugiau kaip trečdalį visų balsų, arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovų, arba faktiškai kontroliuoja subjekto priimamus sprendimus;
10) makleris – asmuo, siūlantis, perkantis ar parduodantis vertybinius popierius kliento ar viešosios apyvartos tarpininko vardu;
11) pirminė vertybinių popierių apyvarta – emitento arba viešosios apyvartos tarpininko, veikiančio emitento vardu ar savo vardu, bet emitento sąskaita, pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių jų išleidimo metu bei jų perleidimas investitorių nuosavybėn;
12) prospektas – investitoriams ir visuomenei skirtas dokumentas, atskleidžiantis pagrindinę informaciją apie emitentą bei jo siūlomus vertybinius popierius;
13) vadovas – įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas ar jo pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas, taip pat asmuo, įgaliotas įmonės vardu sudaryti sandorius;
15) vertybinių popierių biržos veikla – veikla, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis sudaranti sąlygas susitikti (tiesiogiai ar naudojantis techninėmis priemonėmis) asmenims, ketinantiems pirkti, parduoti ar kitaip perleisti vertybinius popierius;
16) Vertybinių popierių komisija – vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija, veikianti pagal šio įstatymo septintojo skirsnio nuostatas;
18) vertybinių popierių portfelis – fizinio ar juridinio asmens turimų vertybinių popierių rinkinys;
19) vertybinių popierių viešoji apyvarta – vertybinių popierių siūlymas, platinimas, perleidimas ar siūlymas perleisti tarpininkaujant vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui ir (arba) per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę, ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų;
20) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės bei komerciniai bankai;
21) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksas – etikos taisyklių rinkinys, skirtas viešosios apyvartos tarpininkų ir maklerių sąžiningai veiklai užtikrinti;
22) vertybiniai popieriai – serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Finansiniai instrumentai, patvirtinantys teisę ar pareigą pirkti (parduoti) šiame apibrėžime nurodytas finansavimo priemones, taip pat yra vertybiniai popieriai.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 3 dalies pakeitimas
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas ir papildymas
4 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj skaičiaus „50“ įrašyti skaičių „100“, 5 dalį pakeisti bei papildyti, straipsnį papildyti naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusias 6 bei 7 dalis laikyti atitinkamai 8 bei 9 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Vertybinių popierių registravimas
1. Emitentas privalo įregistruoti savo vertybinius popierius Vertybinių popierių komisijoje, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) emitentas yra steigiama ar veikianti akcinė bendrovė arba reorganizuojama į akcinę bendrovę bet kokios kitos rūšies įmonė;
2) paskutiniųjų ūkinių metų paskutiniosios dienos pabaigoje emitento išleistų bent vienos klasės vertybinių popierių savininkų buvo daugiau nei 100;
2. Emitentas, ketinantis įregistruoti vertybinius popierius, Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:
2) prospektą (Jeigu vertybiniai popieriai skirti ne viešajai apyvartai, vietoj prospekto gali būti pateiktas sutrumpintas jo variantas – memorandumas.);
3) notaro patvirtintus steigimo dokumentų nuorašus, jeigu vertybiniai popieriai registruojami pirmą kartą, arba steigimo dokumentų pakeitimų, atsiradusių po paskutinio vertybinių popierių įregistravimo, notaro patvirtintus nuorašus;
4) sprendimų, kurių pagrindu emitentas yra išleidęs ar ketina išleisti vertybinius popierius, notaro patvirtintus nuorašus;
3. Prospekte (memorandume) emitentas pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles turi pateikti finansinės atskaitomybės duomenis, atskleisti informaciją apie savo veiklą, išleistus ir numatomus išleisti vertybinius popierius, valdymo organus ir jų narių sandorius su emitentu, su juo susijusiais asmenimis bei emitento veiklos partneriais, taip pat kitą taisyklėse numatytą informaciją. Prospekte taip pat turi būti pateikta nepriklausomo auditoriaus, veikiančio pagal auditorių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išvada, kaip emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus ir bendruosius apskaitos principus.
4. Vertybinių popierių komisija pagal iš anksto patvirtintas taisykles gali nustatyti skirtingus informacijos atskleidimo reikalavimus atsižvelgdama į emitento dydį, veiklos pobūdį, išleistų ar išleidžiamų vertybinių popierių rūšį bei vertybinių popierių savininkų skaičių.
5. Vertybinių popierių komisija per 30 dienų turi išnagrinėti vertybiniams popieriams įregistruoti, perregistruoti ar jų įregistravimui panaikinti pateiktus dokumentus ir raštu atsakyti emitentui. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad emitentas pateiktų papildomą informaciją, būtiną investitorių interesams apsaugoti, taip pat paaiškintų ar pataisytų pateiktus duomenis. Tokiu atveju 30 dienų laikotarpis, nurodytas šioje dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos ar paaiškinimų bei pataisų pateikimo. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti įregistruoti, perregistruoti vertybinius popierius ar panaikinti jų įregistravimą, jeigu:
2) emitentas atsisako pateikti šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir šioje dalyje nurodytus dokumentus, duomenis ar paaiškinimus;
6. Vertybinių popierių komisijos sprendimas atsisakyti įregistruoti, perregistruoti vertybinius popierius ar panaikinti jų įregistravimą turi būti motyvuotas. Emitentas, ištaisęs nurodytus trūkumus, gali pateikti dokumentus iš naujo. Iš naujo pateikti dokumentai nagrinėjami bendra tvarka. Sprendimas atsisakyti įregistruoti, perregistruoti vertybinius popierius ar panaikinti jų įregistravimą gali būti apskųstas teismui.
7. Kai Vertybinių popierių komisija įregistruoja vertybinius popierius, prospekte (memorandume) nurodyta platinimo tvarka ir terminai gali būti pakeisti tik Vertybinių popierių komisijai leidus. Draudžiama keisti vertybinių popierių emisijos kainą, nominalią vertę, klasę ar rūšį.
8. Vertybinių popierių įregistravimas patvirtina, kad emitento teikiama informacija atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos atskleidimo taisykles. Vertybinių popierių įregistravimas nepatvirtina atskleistos informacijos teisingumo, taip pat negali būti laikomas Vertybinių popierių komisijos rekomendacija investitoriams.
9. Vertybinių popierių komisija „Valstybės žiniose“ turi skelbti duomenis apie įregistruotų vertybinių popierių klasę, emisijos dydį ir emisijos kainą, taip pat sudaryti sąlygas investitoriams susipažinti su prospektu (memorandumu). Emitentas turi sudaryti sąlygas susipažinti su vertybinių popierių registravimui pateiktais dokumentais visiems to pageidaujantiems asmenims.“
4 straipsnis. 5 straipsnio 4 dalies papildymas
5 straipsnio 4 dalyje po žodžių „(įmonių pavadinimai)“ įrašyti žodžius „asmens kodai (įmonių rejestro kodai)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Atskaitingo emitento valdyba privalo visuotiniam akcininkų susirinkimui, tvirtinančiam metų ataskaitas, atskleisti duomenis apie visus akcininkus, kurie, jos žiniomis, turi nuosavybės teise ar valdo daugiau kaip 5 procentus visų balsų. Šioje informacijoje turi būti nurodyti akcininkų vardai ir pavardės (įmonių pavadinimai), asmens kodai (įmonių rejestro kodai), kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Šie duomenys turi būti pateikiami ir skelbiami kaip metų prospektų-ataskaitų priedai.“
5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas
6 straipsnio 1, 4, 5 bei 6 dalis pakeisti, straipsnį papildyti 7, 8 bei 9 dalimis ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius atskleidimas
1. Atskaitingas emitentas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi bent vienai šalies visuomenės informavimo priemonei, Vertybinių popierių komisijai ir vertybinių popierių biržai, kurios prekybos sąrašuose yra jo vertybinių popierių, pateikti vadovo pasirašytą informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas įvykio pobūdis ir trumpas turinys. Visuomenės informavimo priemonės, kurioms bus pateikiama informacija apie esminius įvykius, turi būti nurodytos emitento įstatuose ir prospekte. Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį, gali nustatyti ir trumpesnį nei 5 darbo dienų laikotarpį, per kurį turi būti pranešta apie esminį įvykį.
2. Jeigu, atskaitingo emitento nuomone, dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto informacijos atskleidimo emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, atskaitingas emitentas gali neskelbti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto informacinio pranešimo ir pateiktį jį tik Vertybinių popierių komisijai su žyma „konfidenciali informacija“ bei rašytinį paaiškinimą, kodėl negalima atskleisti informacijos.
3. Atskaitingas emitentas, pateikdamas informacinį pranešimą pagal šio straipsnio antrosios dalies reikalavimus, privalo jame nurodyti datą, iki kurios informacija turi likti konfidenciali. Informacijos konfidencialumo pasibaigimo dieną ji turi būti atskleista šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.
4. Asmenys, kurie žino viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius dėl savo tarnybinės padėties, profesijos ar pareigų, neturi teisės sudaryti sandorių dėl vertybinių popierių, su kuriais informacija susijusi, kol informacija apie esminius įvykius nebus viešai atskleista šio straipsnio pirmosios dalies nustatyta tvarka. Šis draudimas taikomas juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms, jeigu viešai neatskleistą informaciją žino nors vienas įmonės vadovas, sprendimą vykdyti sandorį įmonės vardu priimantis asmuo ar įmonę kontroliuojantis asmuo.
5. Asmenims, žinantiems viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, iki viešo jos atskleidimo taip pat draudžiama:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kada informacija atskleidžiama atliekant savo įprastas tarnybines pareigas arba dėl privalomo nurodymo;
6. Draudimai, nustatyti šio straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, taip pat taikomi kiekvienam asmeniui, kurio viešai neatskleistos informacijos tiesioginiais ar netiesioginiais šaltiniais galėjo būti tik šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys arba kuris tokią informaciją išgauna įstatymų draudžiamu būdu.
7. Konstatuojama, kad emitento vadovai visuomet žino informaciją apie emitento esminius įvykius. Prieš kiekvieną numatomą ar nuo emitento valdymo organų sprendimo priklausantį esminį įvykį atskaitingas emitentas privalo sudaryti asmenų, kurie kartu su emitento vadovais turės teisę sužinoti šią informaciją iki jos viešo atskleidimo, sąrašą. Konstatuojama, kad šie asmenys bei su jais ir su emitento vadovais susiję asmenys, nurodyti šio įstatymo 9 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat žino viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius.
8. Emitento vadovai, savo vardu sudarę sandorius dėl emitento, kurio vadovais jie yra, vertybinių popierių, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie tokių sandorių sudarymą. Pranešimai turi būti pateikiami reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius ir sudarymo datos, pagal sandorį perleidžiamų vertybinių popierių rūšis, klasė ir skaičius, sandorio suma, atsiskaitymo forma ir kiti Vertybinių popierių komisijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija, pateikta Vertybinių popierių komisijai, yra konfidenciali.
9. Asmenys, sudarę sandorius dėl vertybinių popierių žinodami viešai neatskleistą informaciją, rekomendavę ar pasiūlę tretiesiems asmenims sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių tokios informacijos pagrindu ir (arba) perdavę viešai neatskleistą informaciją tretiesiems asmenims, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
6 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto papildymas
7 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ar jo vardu“ įrašyti žodžius „jo vardu arba savo vardu, bet emitento sąskaita“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1) draudžiama reklamuoti vertybinius popierius ir skelbti apie jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. Emitentas, jo vardu arba savo vardu, bet emitento sąskaita veikiantis viešosios apyvartos tarpininkas turi teisę iki vertybinių popierių įregistravimo atlikti rinkos tyrimus, sudarydamas sąlygas potencialiems investitoriams susipažinti su Vertybinių popierių komisijai pateikto prospekto projektu;“.
7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
8 straipsnio 2 dalį pakeisti, 4 dalį pripažinti netekusia galios, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis, 5 dalyje vietoj žodžio „įforminę“ įrašyti žodį „sudarę“, po žodžių „įtrauktų į“ įrašyti žodžius „oficialųjį ar einamąjį“, vietoj žodžių „ir vieneto kainą“ įrašyti žodžius „vieneto kainą ir kitą Vertybinių popierių komisijos reikalaujamą informaciją apie sandorį“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta
1. Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta vykdoma tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.
2. Jeigu vertybiniai popieriai, įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje ketinant juos išleisti į viešąją apyvartą, yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį vertybinių popierių prekybos sąrašą, jų antrinės apyvartos pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik vertybinių popierių biržoje.
3. Antrosios dalies nuostatos netaikomos, jeigu kiti įstatymai nustato kitokią vertybinių popierių apyvartos tvarką.
4. Antrinės vertybinių popierių viešosios apyvartos už vertybinių popierių biržos ribų taisykles nustato Vertybinių popierių komisija.
5. Asmenys, pagal šį įstatymą antrinės vertybinių popierių apyvartos metu už vertybinių popierių biržos ribų sudarę sandorį dėl emitento vertybinių popierių, įtrauktų į oficialųjį ar einamąjį biržos prekybos sąrašus, Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais, tvarka ir numatytu laiku turi nurodyti sandoriu perleidžiamų vertybinių popierių skaičių, vieneto kainą ir kitą Vertybinių popierių komisijos reikalaujamą informaciją apie sandorį.“
8 straipsnis. 9 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
1. 9 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „1/10, 1/5, 1/3, 1/2 ar 2/3 balsų, per 15 dienų“ įrašyti skaičius ir žodžius „1/10, 1/5, 1/4, 1/3, 1/2, 2/3 ar 3/4 balsų, per 7 dienas“, vietoj žodžių „šio emitento akcijų“ įrašyti žodžius „balsavimo teisę suteikiančių akcijų ir balsų“, dalį papildyti ir išdėstyti taip:
„1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įgyja Lietuvos Respublikoje įregistruoto atskaitingo emitento akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/10, 1/5, 1/4, 1/3, 1/2, 2/3 ar 3/4 balsų, per 7 dienas nuo atitinkamos ribos peržengimo privalo informuoti Vertybinių popierių komisiją ir emitentą apie bendrą jam priklausančių balsavimo teisę suteikiančių akcijų ir balsų skaičių. Šios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai nurodytos ribos peržengiamos mažėjimo tvarka. Kartu veikiančiais asmenimis įgyvendinant šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus laikomi:
9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas ir papildymas
10 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „akcijų“ įrašyti žodžius „vertybinių popierių“, vietoj žodžių „likusias emitento akcijas“ įrašyti žodžius „likusius emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius“, vietoj žodžių „akcijų, kurias“ įrašyti žodžius „vertybinių popierių, kuriuos“, straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, buvusią 3 dalį laikyti 4 dalimi, ją papildyti ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Oficialus pasiūlymas
1. Asmenys, ketinantys įsigyti emitento vertybinių popierių paketą, gali tai padaryti oficialaus pasiūlymo būdu. Oficialus pasiūlymas – tai fizinio ar juridinio asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius popierius paskelbimo procedūra. Oficialūs pasiūlymai įgyvendinami per vertybinių popierių biržą.
2. Oficialūs pasiūlymai įsigyti atskaitingo emitento vertybinių popierių gali būti privalomi ir savanoriški. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 50 procentų balsų emitento, išleidusio vertybinius popierius į viešąją apyvartą, akcininkų susirinkime, jis privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius, už pasiūlyme nurodytą kainą. Ši kaina registruojama Vertybinių popierių komisijoje ir ji turi būti ne mažesnė už vertybinių popierių, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėnesių, iki peržengdamas 50 procentų ribą, kainų svertinį vidurkį.
3. Savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos 50 procentų balsų ribos peržengimo iki oficialaus pasiūlymo įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje netenka visų balsų visuotiniuose emitento akcininkų susirinkimuose. Savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys balsavimo teisę vėl įgyja tą dieną, kurią Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas oficialus pasiūlymas arba sudaromas vertybinių popierių perleidimo sandoris, sumažinantis turimų balsų skaičių mažiausiai iki šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos 50 procentų ribos.
4. Oficialius pasiūlymus registruoja bei jų pateikimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti išimtis, kada peržengus šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytą 50 procentų ribą privalomas oficialus pasiūlymas neteikiamas.“
10 straipsnis. 12 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas
1. 12 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus pakeisti, 5, 6 ir 7 punktus pripažinti netekusiais galios, 8 ir 9 punktus laikyti atitinkamai 5 bei 6 punktais, juos papildyti ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Finansų maklerio įmonės gali verstis šia veikla:
b) pagal susitarimą su emitentu platindamos jo vertybinius popierius, taip pat garantuodamos išplatinti šių vertybinių popierių emisiją;
3) konsultuoti investavimo į vertybinius popierius klausimais, išskyrus investicinių bendrovių ir pensijų fondų vertybinių popierių portfelio valdymą, taip pat konsultuoti emitentus vertybinių popierių emisijos ir investicijų pritraukimo klausimais;
4) saugoti savo klientų vertybinius popierius ir valdyti savo klientų pinigines lėšas, skirtas operacijoms su vertybiniais popieriais;
5) tvarkyti emitentų ir investitorių vertybinių popierių apskaitą, taip pat savo vardu įsigytų vertybinių popierių apskaitą;
2. 12 straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„4. Finansų maklerio įmonės turi teisę steigti dukterines įmones. Finansų maklerio įmonių dukterinės įmonės turi teisę užsiimti tik investicinių bendrovių ir pensijų fondų vertybinių popierių portfelių valdymu arba tik veikla, nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje, išskyrus vertybinių popierių pirkimą-pardavimą savo ar klientų vardu klientų sąskaita. Finansų maklerio įmonėms draudžiama steigti dukterines įmones, kurios verstųsi abiem šioje dalyje nurodytomis veiklos rūšimis arba kita šioje dalyje nenurodyta veikla.“
11 straipsnis. 13 straipsnio 1, 4, 6 ir 7 dalių pakeitimas bei papildymas
1. 13 straipsnio 1 dalį papildyti sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų maklerio įmonės privalo atskirai apskaityti savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius bei pinigines lėšas. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei vertybiniams popieriams pirkti, ir klientų piniginės lėšos, esančios finansų maklerio įmonėje pardavus klientui priklausančius vertybinius popierius, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.“
2. 13 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „jei vertybinių popierių biržos, kuriai pateiktas pavedimas, prekybos taisyklės nenumato ko kita“ ir ją išdėstyti taip:
„4. Finansų maklerio įmonė gali vykdyti sandorius dėl vertybinių popierių savo lėšomis, tik įvykdžiusi visų klientų pavedimus atlikti šią operaciją arba pasiūliusi geresnes negu kliento sąlygas: didesnę kainą, turėdama pavedimą pirkti vertybinius popierius, arba mažesnę kainą, turėdama pavedimą juos parduoti, jeigu vertybinių popierių biržos, kuriai pateiktas pavedimas, prekybos taisyklės nenumato ko kita.“
3. 13 straipsnio 6 dalį papildyti žodžiais „taip pat vykdyti kitus jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus“ ir ją išdėstyti taip:
„6. Finansų maklerio įmonės turi laikytis Vertybinių popierių komisijos patvirtintų kapitalo pakankamumo reikalavimų, taip pat pagal šios komisijos patvirtintas taisykles tvarkyti apskaitos ir kitus dokumentus, pateikti savo klientams vertybinių popierių sandorius patvirtinančius dokumentus, išrašus iš sąskaitų, ataskaitas apie jų finansinę būklę, saugoti klientų vertybinius popierius, rengti metų bei periodines ataskaitas apie savo veiklą bei finansinę būklę, taip pat vykdyti kitus jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus.“
4. 13 straipsnio 7 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„7. Perkant ir parduodant vertybinius popierius, konsultuojant investavimo į vertybinius popierius klausimais, teikiant klientams vertybinių popierių portfelio valdymo paslaugas, taip pat vykdant kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą veiklą, finansų maklerio įmonei atstovauja jos darbuotojas, turintis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą maklerio licenciją ar kitokį Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.“
12 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas
15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „kurioje deponuoti sutartyje nurodyti vertybiniai popieriai“ įrašyti žodžius „arba kitiems šio įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas asmenims, kurie saugo sutartyje nurodytus vertybinius popierius“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Valdymo sutartys, pagal kurias investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė įgaliojama valdyti vertybinių popierių portfelį, turi būti sudarytos raštu, laikantis Vertybinių popierių komisijos nustatytų taisyklių. Tokios sutarties kopija turi būti perduota finansų maklerio įmonei arba kitiems šio įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas asmenims, kurie saugo sutartyje nurodytus vertybinius popierius. Jeigu finansų maklerio įmonė iš investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės priima pavedimus, prieštaraujančius valdymo sutarčiai, už šių veiksmų pasekmes abi įmonės atsako solidariai.“
13 straipsnis. 17 straipsnio papildymas 4 dalimi
17 straipsnį papildyti 4 dalimi:
„4. Makleriai savo veikloje privalo vadovautis šiuo bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės norminiais aktais bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksu. Viešosios apyvartos tarpininko vadovai ir darbuotojai privalo pranešti viešosios apyvartos tarpininko administracijos vadovui apie kiekvieną savo vardu sudarytą sandorį dėl vertybinių popierių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo sudarymo, o viešosios apyvartos tarpininko administracijos vadovas privalo užtikrinti, kad tokie sandoriai būtų registruojami atskiroje registracijos knygoje ir nurodoma kiekvieno tokio sandorio rūšis, sudarymo data, pagal sandorį perleidžiamų vertybinių popierių rūšis, klasė ir skaičius, sandorio suma ir atsiskaitymo forma. Vertybinių popierių komisija gali nustatyti papildomus reikalavimus, kokie įrašai daromi toje registracijos knygoje, ir reikalauti papildomos informacijos apie maklerių savo vardu sudarytus sandorius dėl vertybinių popierių.“
14 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis pakeisti, 5 ir 6 dalis pripažinti netekusiomis galios, 7 dalį laikyti 5 dalimi, 5 dalies 1 punktą pripažinti netekusiu galios, 2 ir 3 punktus laikyti atitinkamai 1 ir 2 punktais, dalį papildyti 3 punktu ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Vertybinių popierių biržos samprata ir paskirtis
1. Verstis vertybinių popierių biržos veikla turi teisę tik vertybinių popierių birža, turinti Vertybinių popierių komisijos leidimą.
2. Vertybinių popierių birža yra Lietuvos Respublikoje įregistruota tik vertybinių popierių biržos veikla besiverčianti akcinė bendrovė. Jos veiklai reglamentuoti taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Jos paskirtis:
2) organizuoti pirminę viešąją apyvartą bei prekybą vertybiniais popieriais, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
3) skatinti sąžiningą prekybą vertybiniais popieriais ir užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;
4) skleisti unifikuotą informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje kotiruojamus vertybinius popierius, bei leisti oficialų biuletenį, kuriame kartu su biržos kainomis pateikiama informacija apie emitentus, kurių vertybiniai popieriai yra prekybos sąrašuose;
3. Birža gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. Biržos pavadinime turi būti žodžiai „vertybinių popierių birža“ arba šių žodžių santrumpa – VPB.
4. Vertybinių popierių biržos akcininkas, išskyrus Finansų ministeriją ir Lietuvos banką, negali turėti daugiau kaip 5 procentų balsų biržos akcininkų susirinkime.
5. Vertybinių popierių birža neturi teisės įsigyti savo vardu vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai:
1) emitentas, kurio akcijų įsigyja birža, vykdo biržos prekybos taisyklėse numatytas prekybos, atsiskaitymų ar kitas su biržos paskirtimi tiesiogiai susijusias funkcijas ir jo vertybinių popierių nėra biržos prekybos sąrašuose;
2) birža investuoja laikinai laisvas savo lėšas į valstybės vardu išleidžiamus vertybinius popierius, įsigydama jų pirminės apyvartos metu ir laikydama šiuos vertybinius popierius iki išpirkimo termino;
15 straipsnis. 21 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 5 punkto, 6 dalies 7 punkto ir 10 dalies 2 punkto pakeitimas
1. 21 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „atitinkantys šio įstatymo 20 straipsnio ketvirtosios dalies reikalavimus ir“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2. 21 straipsnio 5 dalies 5 punkte vietoj žodžio „narių“ įrašyti žodį „akcininkų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
3. 21 straipsnio 6 dalies 7 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:
16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Vertybinių popierių biržos akcininkai ir nariai
1. Vertybinių popierių biržos akcininkų teises ir pareigas, nenustatytas šiame įstatyme, reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Vertybinių popierių biržos įstatai.
2. Vertybinių popierių biržos akcininkai, gavę Vertybinių popierių komisijos licenciją ir įvykdę kitas biržos prekybos taisyklėse numatytas sąlygas, tampa vertybinių popierių biržos nariais ir įgyja teisę dalyvauti biržos prekyboje.
3. Vertybinių popierių biržos narių teises ir pareigas, taip pat atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą numato vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės. Biržos nariui, pažeidusiam vertybinių popierių biržos prekybos taisykles, taip pat gali būti pritaikyta ir šiame įstatyme numatyta atsakomybė. Vertybinių popierių biržos narys, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas savo pareigas biržoje, privalo laikytis šio įstatymo bei biržos prekybos taisyklių.“
17 straipsnis. 23 straipsnio 2 dalies pakeitimas
23 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2. Vertybinių popierių biržoje privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos funkcijas vertybinių popierių biržoje atlieka biržos taryba. Biržos taryba sudaroma laikantis šių proporcijų:
1) 1/3 – emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su vertybinių popierių biržos nariais;
18 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas ir papildymas
24 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „narių (akcininkų)“ įrašyti žodį „akcininkų“, 3 dalį pakeisti, 4 dalį pripažinti netekusia galios, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis, iš 4 dalies išbraukti pirmąjį sakinį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vertybinių popierių biržos įstatinis kapitalas ir rezervai
1. Biržos įstatinis kapitalas formuojamas iš jos steigėjų ir akcininkų piniginių ir nepiniginių (turtinių) įnašų.
2. Įstatinio kapitalo dydis nustatomas biržos įstatuose. Minimalų biržos įstatinio kapitalo dydį ir minimalią vienos akcijos nominalią vertę nustato Vertybinių popierių komisija.
3. Biržos pelno paskirstymas nustatomas biržos įstatuose. Ne mažiau kaip 50 procentų grynojo pelno skiriama privalomajam rezervui, naudojamam nuostoliams padengti, ir pelno rezervui, naudojamam ilgalaikiam turtui įsigyti, biržos veiklai plėsti ir tobulinti. Ne daugiau kaip 30 procentų grynojo pelno skiriama dividendams ir kitiems tikslams. Ne daugiau kaip 20 procentų grynojo pelno skiriama metiniams išmokėjimams (tantjemoms) valdybos ir tarybos nariams, darbuotojų premijoms.
19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
25 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Vertybinių popierių biržos pajamos
1. Biržos veiklos pajamas gali sudaryti:
3) vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašus įmoka bei metinė įmoka už vertybinių popierių kotiravimą;
2. Konkrečius šio straipsnio pirmosios dalies 1–3 punktuose numatytų įmokų ir rinkliavų dydžius nustato biržos valdyba, iš anksto (iki jų įsigaliojimo) suderinusi su Vertybinių popierių komisija.
20 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas ir papildymas
26 straipsnio 2 dalį pakeisti ir papildyti, 3 dalį pripažinti netekusia galios, 4 dalį laikyti 3 dalimi ir ją pakeisti, straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, 8 dalį papildyti 5 ir 6 punktais, straipsnį papildyti naujomis 13 ir 14 dalimis, buvusias 13, 14 ir 15 dalis laikyti atitinkamai 15, 16 ir 17 dalimis, 16 ir 17 dalis pakeisti ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje
1. Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje vyksta pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytas prekybos taisykles, kurias biržos teikimu tvirtina Vertybinių popierių komisija.
2. Vertybinių popierių biržoje gali būti sudaromi oficialusis, einamasis ir kiti prekybos sąrašai. Einamojo ir kitų prekybos sąrašų sudarymo ir valdymo tvarka, prekybos vertybiniais popieriais sustabdymo sąlygos bei vertybinių popierių išbraukimo iš sąrašų tvarka ir sąlygos nustatomos vertybinių popierių biržos prekybos taisyklėse.
3. Visi Vertybinių popierių komisijoje įregistruoti vertybiniai popieriai, skirti viešajai apyvartai, gali būti įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus pagal biržos prekybos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Emitentas, kurio vertybiniai popieriai yra biržos prekybos sąrašuose, šios biržos nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jai kituose šio įstatymo straipsniuose numatytą informaciją.
4. Vertybinių popierių birža privalo sudaryti sąlygas prekiauti biržoje visais atskaitingų emitentų vertybiniais popieriais, skirtais viešajai apyvartai.
5. Vertybiniai popieriai įtraukiami į vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą biržos valdybos sprendimu pagal emitento ar jo įgaliotos finansų maklerio įmonės paraišką. Prie paraiškos turi būti pridėti prospektas, paskutinis metų prospektas-ataskaita, visos einamųjų metų periodinės ataskaitos bei kita biržos prekybos taisyklėse numatyta informacija.
6. Vertybinių popierių birža turi nustatyti reikalavimus, kuriuos privalo tenkinti emitentas, kad jo vertybiniai popieriai būtų įtraukti į oficialųjį prekybos sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti tik visiškai apmokėti, be perleidimo teisių apribojimų vertybiniai popieriai. Kiti reikalavimai nustatomi biržos prekybos taisyklėse, tačiau jie negali būti mažesni negu šiame įstatyme nustatyti atskaitingiems emitentams.
7. Vertybinių popierių įtraukimas į oficialųjį biržos prekybos sąrašą nebegalioja, jeigu šie vertybiniai popieriai nepateikiami parduoti per 3 mėnesius nuo nutarimo juos įtraukti į šį sąrašą priėmimo. Šiuo atveju emitentas turi teisę antrą kartą kreiptis į biržos valdybą dėl vertybinių popierių įtraukimo į oficialųjį biržos prekybos sąrašą.
8. Vertybinių popierių birža gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą oficialiajame prekybos sąraše esančiais vertybiniais popieriais, jeigu:
2) vertybinių popierių emitentas ar patys vertybiniai popieriai nebeatitinka oficialiojo prekybos sąrašo reikalavimų;
9. Sustabdžiusi prekybą kai kuriais vertybiniais popieriais, vertybinių popierių birža turi nedelsdama, tą pačią dieną, apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai ir emitentui. Jeigu per 3 mėnesius nuo prekybos sustabdymo šį sprendimą sąlygojusios priežastys nepašalinamos, vertybinių popierių birža turi teisę išbraukti vertybinius popierius iš oficialiojo prekybos sąrašo.
10. Vertybinių popierių birža turi skelbti bendrą kiekvienos prekybos vertybiniais popieriais dienos prekybos apimtį ir vertybinių popierių, kuriais buvo prekiaujama, prekybos apimtį ir kainas.
11. Vertybinių popierių birža turi informuoti Vertybinių popierių komisiją apie:
12. Vienuoliktojoje dalyje numatytos informacijos pateikimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.
13. Siekiant dirbtinai mažinti ar didinti vertybinių popierių rinkos kainą, paskatinti kitus asmenis pirkti ar parduoti vertybinius popierius arba siekiant sudaryti aktyvios prekybos vertybiniais popieriais įvaizdį, draudžiama atlikti šiuos veiksmus:
14. Vertybinių popierių birža turi teisę gauti informaciją apie biržos narių finansinę-ūkinę veiklą, tikrinti, kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, veikiantys biržoje, laikosi biržos prekybos taisyklėse ir kituose biržos norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, ir taikyti savo prekybos taisyklėse numatytas sankcijas už padarytus pažeidimus.
15. Vertybinių popierių biržos valdybos, tarybos, revizijos komisijos nariai, arbitražo darbuotojai, taip pat visi biržos tarnautojai neturi teisės be specialaus biržos valdybos įgaliojimo atskleisti konfidencialios informacijos, kurią jie sužino dirbdami biržoje.
16. Ketindama sudaryti sandorį vertybinių popierių biržoje, finansų maklerio įmonė turi pateikti pavedimą ir garantuoti vertybinių popierių apmokėjimą ar pateikimą kitai sandorio šaliai.
17. Vertybinių popierių birža turi sudaryti garantinį fondą, kuris padėtų ištaisyti padėtį, jeigu viena ar kelios finansų maklerio įmonės nesugeba įvykdyti įsipareigojimų. Garantinis fondas formuojamas iš biržos narių įnašų. Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisykles tvirtina Vertybinių popierių komisija. Garantinio fondo lėšos negali būti naudojamos biržos einamosioms išlaidoms finansuoti. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti minimalius garantinio fondo dydžio ir jo veiklos reikalavimus.“
21 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas ir papildymas
27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis pakeisti, 5 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vertybinių popierių biržos reorganizavimas ir likvidavimas
1. Vertybinių popierių birža reorganizuojama arba likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų, šio įstatymo ir biržos įstatų nustatyta tvarka.
2. Vertybinių popierių birža likviduojama, jeigu:
1) akcininkų susirinkimas 2/3 visų narių balsų dauguma ir gavęs išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą priima sprendimą likviduoti biržą;
3. Sustabdydama savo veiklą, vertybinių popierių birža turi nedelsdama pranešti apie tai Vertybinių popierių komisijai. Šio straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodytu atveju Vertybinių popierių komisija priima nutarimą likviduoti biržą ir skiria likvidatorių. Likvidavimo procedūra atliekama biržos sąskaita.
22 straipsnis. 28 straipsnio 1 ir 2 dalių papildymas
1. 28 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
„1. Emitentas savo išleistoms akcijoms, kurios įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, privalo atidaryti sąskaitą Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume (toliau – Centrinis depozitoriumas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po įstatinio kapitalo, jo padidėjimo ar sumažėjimo įregistravimo įmonių rejestre. Kitiems vertybiniams popieriams sąskaitos Centriniame depozitoriume turi būti atidarytos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vertybinių popierių įregistravimo Vertybinių popierių komisijoje. Visi vertybiniai popieriai, kurie gali būti viešosios apyvartos objektais, taip pat kai vyksta pirminė vertybinių popierių viešoji apyvarta biržoje, fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, atidaromose vertybinių popierių savininkų vardu. Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius įrodymas. Vertybinių popierių sąskaitos gali būti tvarkomos popieriuje arba kompiuteriniu būdu.“
2. 28 straipsnio 2 dalį papildyti nauju antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„2. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti emitentai, išleidžiantys į apyvartą vertybinius popierius, arba viešosios apyvartos tarpininkai (finansų maklerio įmonės arba bankai) – Centrinio depozitoriumo, veikiančio šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, dalyviai. Vertybinių popierių asmeninės sąskaitos Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka gali būti atidarytos ir tvarkomos Centriniame depozitoriume. Jeigu šio įstatymo apibrėžtos vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo nuostatos taikomos ir emitentams, ir viešosios apyvartos tarpininkams, toliau jie vadinami sąskaitų tvarkytojais.“
23 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas ir papildymas
29 straipsnio 1 ir 2 dalis pakeisti, 3 dalies 3, 4 ir 10 punktus bei 6 dalį papildyti ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas
1. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas yra akcinė bendrovė, kurios pagrindinis tikslas – vykdyti bendrąją vertybinių popierių apskaitą, rengti ir diegti apskaitos sistemas sąskaitų tvarkytojams, jas aptarnauti ir prižiūrėti. Centrinis depozitoriumas veikia pagal šį įstatymą ir jo akcininkų susirinkimo patvirtintus įstatus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos Centriniam depozitoriumui taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.
2. Centrinio depozitoriumo steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Nacionalinė vertybinių popierių birža. Centrinio depozitoriumo steigėjai turi sudaryti sąlygas tapti jo akcininkėmis visoms šio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoms vertybinių popierių biržoms, tačiau Finansų ministerijos ir Lietuvos banko turimos akcijos turi suteikti ne mažiau kaip 51 procentą balsų Centrinio depozitoriumo akcininkų susirinkime. Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. Centrinio depozitoriumo pelno paskirstymas nustatomas jo įstatuose. Ne mažiau kaip 50 procentų grynojo pelno skiriama privalomajam rezervui, naudojamam nuostoliams padengti, ir pelno rezervui, naudojamam ilgalaikiam turtui įsigyti, Centrinio depozitoriumo veiklai plėsti ir tobulinti. Ne daugiau kaip 30 procentų grynojo pelno skiriama dividendams ir kitiems tikslams. Ne daugiau kaip 20 procentų grynojo pelno skiriama metiniams išmokėjimams (tantjemoms) valdybos nariams ir darbuotojų premijoms.
3. Centrinis depozitoriumas vykdo šias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vertybinių popierių komisijai tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles;
2) rengia ir tvirtina vertybinių popierių apskaitos instrukcijas, detalizuojančias atskiras taisyklėse numatytas procedūras;
3) atidaro sąskaitų tvarkytojų bei Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka asmenines (investitorių) vertybinių popierių sąskaitas ir jas tvarko;
4) užtikrina, kad vykdant sandorius dėl vertybinių popierių šie popieriai būtų laiku perregistruoti iš vieno sąskaitų tvarkytojo ar asmeninės vertybinių popierių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo ar asmeninę vertybinių popierių sąskaitą;
5) kontroliuoja, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos vertybinių popierių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių vertybinių popierių skaičių;
6) rengia ir diegia priemones, užtikrinančias vertybinių popierių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;
7) tikrina, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi vertybinių popierių apskaitos taisyklių ir instrukcijų;
8) kaupia, apdoroja ir platina informaciją apie vertybinių popierių apskaitą, rengia ir konsultuoja vertybinių popierių apskaitos specialistus;
9) emitentams, viešosios apyvartos tarpininkams bei investitoriams teikia kitas paslaugas, susijusias su vertybinių popierių sąskaitų aptarnavimu;
4. Centrinio depozitoriumo narių ir dalyvių teises ir pareigas apibrėžia šio depozitoriumo įstatai. Centrinio depozitoriumo įstatai bei jų pataisos turi būti suderinti su Vertybinių popierių komisija.
5. Vertybinių popierių komisijos atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose.
6. Centrinio depozitoriumo instrukcijos bei nurodymai vertybinių popierių apskaitos klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams. Centrinis depozitoriumas, veikdamas kaip sąskaitų tvarkytojas, privalo vadovautis visais norminiais aktais, reglamentuojančiais asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą.“
24 straipsnis. 31 straipsnio 2 dalies papildymas
31 straipsnio 2 dalį papildyti nauju trečiuoju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„2. Sudarant pirmąją Vertybinių popierių komisiją po šio įstatymo įsigaliojimo, komisijos pirmininkui įgaliojimai suteikiami 5 metams. Kiti komisijos nariai į pirmąją Vertybinių popierių komisiją po šio įstatymo įsigaliojimo Respublikos Prezidento teikimu skiriami atitinkamai ketveriems, trejiems, dvejiems ir vieneriems metams, kad kiekvienais vėlesniais metais komisija būtų atnaujinama vienu nariu. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti išrinktas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas vieną iš komisijos narių skiria savo pavaduotoju.“
25 straipsnis. 32 straipsnio 2 dalies papildymas 9 punktu
1. 32 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 9 punktu:
26 straipsnis. 37 straipsnio papildymas 3 dalimi
27 straipsnis. 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pakeitimas bei papildymas
1. 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte išbraukti žodį „investitoriams“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą pakeisti, dalį papildyti naujais 5 ir 9 punktais, buvusius 5, 6 bei 7 punktus laikyti atitinkamai 6, 7 bei 8 punktais ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Vertybinių popierių komisija pagal patvirtintas taisykles turi teisę skirti pinigines baudas:
1) emitentams, pagal šį įstatymą turintiems įregistruoti vertybinius popierius ar atidaryti sąskaitą Centriniame depozitoriume, bet to nepadariusiems, – iki 10 procentų registruotinų ar įregistruotų vertybinių popierių bendros nominalios vertės;
2) emitentams, viešosios apyvartos tarpininkams ar kitiems ūkio subjektams, organizuojantiems ar vykdantiems Vertybinių popierių komisijoje neįregistruotų vertybinių popierių, taip pat vertybinių popierių, kurių registravimas sustabdytas ar panaikintas, viešąją apyvartą pirmą kartą, – siūlytųjų viešojoje apyvartoje vertybinių popierių bendros nominalios vertės dydžio, kitais kartais, – trigubos siūlytųjų viešojoje apyvartoje vertybinių popierių bendros nominalios vertės dydžio;
4) ūkio subjektams, nesilaikantiems šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
5) ūkio subjektams, įregistravusiems oficialų pasiūlymą Vertybinių popierių komisijoje, bet jo neįgyvendinusiems, – iki 500 tūkstančių litų;
6) ūkio subjektams, veikiantiems kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai be šio įstatymo 11 straipsnyje numatytos licencijos, – iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio;
7) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 15 straipsnių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
8) ūkio subjektams, besiverčiantiems vertybinių popierių biržos veikla be šio įstatymo 21 straipsnyje numatyto Vertybinių popierių komisijos leidimo, – iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio;
28 straipsnis. 41 straipsnio 3 dalies pakeitimas
41 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, 4 dalį laikyti 3 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„3. Iki bus priimtas įstatymas, reglamentuojantis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimą, Vertybinių popierių komisijos pirmininkui nustatomas 40 bazinių mėnesinių algų dydžio tarnybinis atlyginimas per mėnesį. Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojui tarnybinis atlyginimas mokamas 15 procentų, komisijos nariams – 25 procentais mažesnis negu komisijos pirmininkui. Finansų ministerijos teikimu Vyriausybė Vertybinių popierių komisijos pirmininkui, jo pavaduotojui ir kitiems šios komisijos nariams nustato iki 100 procentų tarnybinio atlyginimo priedus. Vertybinių popierių komisijos administracijos darbuotojų darbo užmokestį nustato komisijos pirmininkas vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka.“