1993 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų^*

Valstybės, šios Konvencijos Šalys,

Suprasdamos, kad reikia gerinti laivų finansavimo sąlygas ir plėsti nacionalinius prekybos laivynus,

Pripažindamos, kad jūrinių suvaržymų ir įkeitimų srityje pageidaujama vienodumo tarptautiniu mastu, ir todėl

įsitikinusios, kad būtinai reikalingas tarptautinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis jūrinius suvaržymus ir įkeitimus,

Nusprendė sudaryti Konvenciją šiuo tikslu ir todėl susitarė:

1 straipsnis

Įkeitimo, hipotekos ir suvaržymo pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas

Valstybėse, šios Konvencijos Šalyse, pripažįstamas jūrų laivų įkeitimas, hipoteka ir tokio pat pobūdžio registruojamas suvaržymas (toliau – suvaržymas) ir užtikrinamas jų vykdymas su sąlyga, kad:

a) toks įkeitimas, hipoteka ir suvaržymas, atlikti ir įregistruoti pagal valstybės, kurioje registruotas laivas, įstatymus;

b) registras ir bet kokie dokumentai, kurie turi būti deponuojami registro tvarkytojui pagal valstybės, kurioje registruotas laivas, įstatymus, yra atviri visuomenei susipažinti, o išrašus iš registro ir tokių dokumentų kopijas galima gauti iš registro tvarkytojo; ir

c) registre arba bet kuriame dokumente, minimame b punkte, nurodytas asmens, kurio naudai sudarytas įkeitimas, hipoteka ar suvaržymas, mažiausiai vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas arba nurodoma, kad jie yra pareikštiniai, taip pat didžiausia užtikrinama suma, jei to reikalauja registracijos valstybės įstatymai arba jei ta suma yra nurodyta įkeitimą, hipoteką ir suvaržymą sukuriančiame dokumente, ir data bei kita informacija, kuri pagal registracijos valstybės įstatymus nurodo kito registruoto įkeitimo, hipotekos ir suvaržymo eiliškumą.

2 straipsnis

Įkeitimo, hipotekos ir suvaržymo eiliškumas ir taikymas

Įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo eiliškumas ir, nepažeidžiant šios Konvencijos nuostatų, jų poveikis trečiosioms šalims nustatomi registracijos valstybės įstatymais; tačiau, nepažeidžiant šios Konvencijos nuostatų, visus reikalus, susijusius su vykdymo procedūra, reglamentuoja valstybės, kurioje atliekamas vykdymas, įstatymai.

3 straipsnis

Nuosavybės arba registracijos pasikeitimas

1. Išskyrus 11 ir 12 straipsniuose nustatytus atvejus, visais kitais atvejais, kai laivą reikia išregistruoti valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, tokia valstybė, šios Konvencijos Šalis, neleidžia savininkui išregistruoti laivo, jei prieš tai nepanaikinamas bet koks įregistruotas įkeitimas, hipoteka ar suvaržymas arba negaunamas raštiškas visų tokio įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo turėtojų sutikimas. Tačiau, kai laivą išregistruoti privaloma pagal valstybės, šios Konvencijos Šalies, įstatymus dėl kitų priežasčių, kurios nėra savanoriškas pardavimas, įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo turėtojai įspėjami apie numatomą išregistravimą, kad tokie turėtojai galėtų imtis atitinkamų veiksmų savo interesams apginti; jei turėtojai nesutinka, išregistruoti negalima tol, kol nepraeina pagrįstas laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei trys mėnesiai nuo tada, kai tokie turėtojai apie tai informuojami.

2. Nepažeidžiant 12 straipsnio 5 dalies, laivas, kuris yra ar buvo įregistruotas valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, negali būti registruojamas kitoje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, jei:

a) ankstesnė Šalis neišduoda liudijimo apie tai, kad laivas buvo išregistruotas; arba

b) ankstesnė Šalis neišduoda liudijimo apie tai, kad laivas bus išregistruotas iš karto, kai bus naujai įregistruotas. Išregistravimo data laikoma laivo naujo įregistravimo data.

4 straipsnis

Jūriniai suvaržymai

1. Visi toliau nurodyti reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui užtikrinami jūriniais suvaržymais:

a) reikalavimai dėl atlyginimų ir kitų sumų, mokėtinų kapitonui, kapitono padėjėjams ir kitiems laivo įgulos nariams už jų darbą laive, įskaitant repatriacijos išlaidas ir jų vardu mokamas socialinio draudimo įmokas;

b) reikalavimai dėl žūties arba asmens sužalojimo sausumoje arba vandenyje, kai tai yra tiesiogiai susiję su laivo eksploatacija;

c) reikalavimai dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą;

d) reikalavimai dėl uosto, kanalo ir kitų laivakelių mokesčių ir locmano rinkliavų;

e) deliktiniai reikalavimai, kylantis dėl fizinės žalos ar nuostolių, kurie sukeliami eksploatuojant laivą, išskyrus reikalavimus dėl laive esančio krovinio, konteinerių ir keleivių daiktų praradimo ar apgadinimo.

2. Laivui netaikoma nė vienas jūrinis suvaržymas 1 dalies b ir e papunkčiuose nurodytiems reikalavimams užtikrinti, jei jie atsiranda dėl:

a) apgadinimo, susijusio su naftos ar kitų pavojingų ar kenksmingų medžiagų vežimu jūra, už kurį ieškovui mokama kompensacija pagal tarptautines konvencijas ar šalies teisę, nustatančias griežtą atsakomybę ir privalomą draudimą ar kitas reikalavimų užtikrinimo priemones;

b) branduolinio kuro arba radioaktyviųjų produktų ar atliekų radioaktyviųjų savybių arba radioaktyviųjų savybių derinio su toksinėmis, sprogstamosiomis ar kitomis pavojingomis savybėmis.

5 straipsnis

Jūrinių suvaržymų pirmenybė

1. 4 straipsnyje nustatyti jūriniai suvaržymai turi pirmenybę prieš įregistruotą įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą, ir joks kitas reikalavimas negali turėti pirmenybės prieš tokius jūrinius suvaržymus arba tokį įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą, kurie atitinka 1 straipsnio reikalavimus, išskyrus 12 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas.

2. 4 straipsnyje nustatytų jūrinių suvaržymų eiliškumas yra toks, koks išvardytas, tačiau su sąlyga, kad jūrinis suvaržymas, užtikrinantis reikalavimus dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą, turi pirmenybę prieš visus kitus jūrinius suvaržymus ir įkeitimus, atsiradusius laivo atžvilgiu iki to laiko, kol atliekami veiksmai, dėl kurių atsiranda minėtasis suvaržymas.

3. 4 straipsnio 1 dalies a, b, d ir e punktuose nurodyti jūriniai suvaržymai tarpusavyje yra lygiaverčiai.

4. Jūrinių suvaržymų, užtikrinančių ieškinius dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą, eiliškumas yra atvirkštinis laikui, kai atsiranda jais užtikrinami reikalavimai. Tokie reikalavimai laikomi atsiradusiais tą dieną, kai pasibaigė kiekviena gelbėjimo operacija.

6 straipsnis

Kiti jūriniai suvaržymai

Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal savo įstatymus suteikia kitus jūrinius suvaržymus, kad būtų užtikrinti 4 straipsnyje nepaminėti reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui su sąlyga, kad:

a) tokiems suvaržymams taikomos 8, 10 ir 12 straipsnių nuostatos;

b) tokie suvaržymai panaikinami:

i) po 6 mėnesių nuo to laiko, kai atsirado jomis užtikrinami reikalavimai, išskyrus atvejus, kai laivas dar nepasibaigus tokiam laikotarpiui yra areštuojamas ar konfiskuojamas ir dėl tokio arešto ar konfiskavimo vykdomas priverstinis pardavimas; arba

ii) pasibaigus 60 dienų laikotarpiui nuo pardavimo bona fide laivo pirkėjui, o toks laikotarpis prasideda tą dieną, kai pardavimas užregistruojamas pagal valstybės, kurioje laivas po pardavimo įregistruojamas, įstatymus, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis greičiau baigiasi; ir

c) pagal eilės tvarką tokie suvaržymai po jūrinių suvaržymų, nustatytų 4 straipsnyje, ir po įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo, atitinkančių 1 straipsnio nuostatas.

7 straipsnis

Sulaikymo teisės

1. Kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, remdamasi savo šalies įstatymais, gali suteikti teisę sulaikyti laivą, kai juo disponuoja:

a) laivo statytojas, kad būtų užtikrintas reikalavimas dėl laivo pastatymo; arba

b) laivo remontininkas, kad būtų užtikrinti reikalavimai dėl remonto, įskaitant laivo rekonstrukciją, atliekamą, kai laivu disponuoja remontininkas.

2. Tokia sulaikymo teisė panaikinama, kai statytojas arba laivų remontininkas nebedisponuoja laivu, išskyrus atvejus, kai taip yra dėl arešto ar konfiskavimo.

8 straipsnis

Jūrinių suvaržymų požymiai

Atsižvelgiant į 12 straipsnio nuostatas, jūriniai suvaržymai yra neatsiejami nuo laivo, nepaisant jokio nuosavybės, registracijos ar vėliavos pasikeitimo.

9 straipsnis

Jūrinių suvaržymų panaikinimas praėjus galiojimo laikui

1. 4 straipsnyje nustatyti jūriniai suvaržymai netenka galios praėjus vieniems metams, išskyrus atvejus, kai laivas, dar nepasibaigus tokiam laikotarpiui, yra areštuojamas arba konfiskuojamas ir dėl tokio arešto ar konfiskacijos vykdomas priverstinis pardavimas.

2. 1 straipsnyje minimas vienų metų laikotarpis prasideda:

a) 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų jūrinių suvaržymų atžvilgiu, kai reikalavimo pareiškėjas atleidžiamas iš laivo;

b) 4 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nustatytų jūrinių suvaržymų atžvilgiu, kai atsiranda reikalavimai, užtikrinami tokiomis teisėmis;

ir negali būti atidedamas ar nutraukiamas, tačiau su sąlyga, kad tas laikas nebus skaičiuojamas tą laikotarpį, per kurį įstatymai neleidžia areštuoti ar konfiskuoti laivo.

10 straipsnis

Reikalavimo perleidimas ar reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso (subrogacijos) tvarka

1. Dėl jūriniais suvaržymais užtikrinto reikalavimo perleidimo ar perėjimo trečiajam asmeniui regreso (subrogacijos) tvarka tuo pačiu metu trečiajam asmeniui perleidžiama ar regreso tvarka pereina tokie jūriniai suvaržymai.

2. Reikalavimo pareiškėjams, turintiems jūrinių suvaržymų, negali pereiti teisė į kompensaciją, mokamą laivo savininkui pagal draudimo sutartį.

11 straipsnis

Pranešimas apie priverstinį pardavimą

1. Prieš priverstinį laivo pardavimą valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, kompetentinga institucija tokioje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, užtikrina, kad apie tai pagal šį straipsnį būtų pranešama:

a) įstaigai, atsakingai už registrą registracijos valstybėje;

b) visiems įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo, kurie nėra pareikštiniai, turėtojams;

c) visiems įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo, kurie yra pareikštiniai, turėtojams ir visiems 4 straipsnyje nurodyto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo turėtojams su sąlyga, kad kompetentinga institucija, vykdanti priverstinį pardavimą, gauna pranešimą apie atitinkamus reikalavimus; ir

d) registruotam laivo savininkui.

2. Toks pranešimas turi būti perduotas mažiausiai per 30 dienų iki priverstinio pardavimo ir jame turi būti nurodyta:

a) priverstinio pardavimo laikas ir vieta, taip pat tokia išsami informacija apie priverstinį pardavimą arba procesą, kuris baigiasi priverstiniu pardavimu, kuri valstybės, šios Konvencijos Šalies, institucijos, vykdančios procesą, nuomone yra pakankama, kad būtų apsaugoti asmenų, turinčių teisę gauti pranešimą, interesai; arba

b) jei priverstinio pardavimo laikas ir vieta negali būti tiksliai nustatyti, priverstinio pardavimo apytikslis laikas ir numatoma vieta, taip pat tokia išsami informacija apie priverstinį pardavimą arba procesą, kuris baigiasi priverstiniu pardavimu, kuri valstybės, šios Konvencijos Šalies, institucijos, vykdančios procesą, nuomone yra pakankama, kad būtų apsaugoti asmenų, turinčių teisę gauti pranešimą, interesai.

Jei pranešimas pateikiamas pagal b punkto nuostatas, papildomas pranešimas apie priverstinio pardavimo faktinį laiką ir vietą pateikiamas, kai jie jau yra žinomi, tačiau bet kokiu atveju apie tai turi būti pranešta ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki priverstinio pardavimo.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas pirmoje dalyje išvardytiems asmenims, jei jie yra žinomi, turi būti raštiškas ir perduodamas arba registruotu paštu, arba bet kokiomis elektroninėmis ar kitomis tinkamomis priemonėmis, patvirtinančiomis gavimą. Be to, pranešimas skelbiamas valstybės, kurioje vykdomas priverstinis pardavimas, spaudoje ir, jei priverstinį pardavimą vykdanti institucija mano, jog reikia, kituose leidiniuose.

12 straipsnis

Priverstinio pardavimo padariniai

1. Laivo priverstinio pardavimo atveju valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, bet koks įregistruotas įkeitimas, hipoteka ar suvaržymas, išskyrus tuos, kuriuos prisiima pirkėjas turėtojų sutikimu, ir visos teisės sulaikyti laivą bei kiti bet kokio pobūdžio apribojimai nustoja laivui galioti su sąlyga, kad:

a) pardavimo metu laivas yra tokios valstybės jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje; ir

b) pardavimas įvykdytas pagal minėtos valstybės įstatymus ir 11 bei šio straipsnių nuostatas.

2. Iš pardavus laivą gaunamų pajamų pirmiausia apmokamos dėl laivo arešto ar konfiskavimo ir vėlesnio pardavimo susidariusios sąnaudos ir išlaidos. Tokios sąnaudos ir išlaidos apima inter alia eksploatacinę laivo priežiūrą ir įgulos išlaikymą, taip pat atlyginimus ir kitas sumas ir sąnaudas, minimas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, susidarančias nuo arešto arba konfiskavimo dienos. Pajamų likutis paskirstomas pagal šios Konvencijos nuostatas tiek, kiek reikia, kad būtų patenkinti atitinkami reikalavimai. Kai patenkinami visų pareiškėjų reikalavimai, pajamų likutis, jei toks yra, sumokamas savininkui ir yra laisvai perleidžiamas.

3. Valstybė, šios Konvencijos Šalis, savo įstatymuose gali nustatyti, kad ant seklumos užplaukusio arba paskendusio laivo priverstinio pardavimo atveju, po to, kai valstybinės valdžios institucija jį pašalina saugaus plaukiojimo ar jūros aplinkos apsaugos sumetimais, tokio pašalinimo sąnaudos padengiamos iš pardavus gautų pajamų prieš tai, kai teise sulaikyti laivą užtikrinami visi kiti ieškiniai.

4. Jei priverstinio pardavimo metu laivas priklauso laivų statytojui ar laivų remontuotojui, kurie pagal valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurioje vyksta pardavimas, įstatymus turi sulaikymo teisę, toks laivų statytojas ar laivų remontininkas privalo perduoti laivą pirkėjui, bet turi teisę į jo reikalavimo įvykdymą iš pardavus gaunamų pajamų po to, kai įvykdomi 4 straipsnyje nurodytų jūrinių suvaržymų turėtojų reikalavimai.

5. Kai laivas, įregistruotas valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, yra priverstinio pardavimo objektas bet kurioje valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, kompetentinga institucija, pirkėjo prašymu, išduoda liudijimą, patvirtinantį, kad laivas parduotas be jokio įregistruoto įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo, išskyrus tuos, kuriuos prisiima pirkėjas, ir be jūrinių suvaržymų ir kitų apribojimų su sąlyga, kad įvykdyti 1 dalies a ir b punktų reikalavimai. Pateikus tokį liudijimą, registro tvarkytojas yra įpareigotas išbraukti bet kokį įregistruotą įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą, išskyrus tuos, kuriuos prisiima pirkėjas, ir įregistruoti laivą pirkėjo vardu arba išduoti išregistravimo liudijimą, kad būtų galima įregistruoti iš naujo, atsižvelgiant į tai, ko reikalaujama.

6. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, užtikrina, kad bet kokios pajamos iš priverstinio pardavimo būtų faktiškai prieinamos ir laisvai perleidžiamos.

13 straipsnis

Taikymo sritis

1. Jei šioje Konvencijoje nenustatyta kitaip, jos nuostatos taikomos visiems jūrų laivams, įregistruotiems valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, arba valstybėje, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, su sąlyga, kad pastarosios valstybės laivai būtų valstybės, šios Konvencijos Šalies, jurisdikcijoje.

2. Nė viena šios Konvencijos nuostata neužtikrina jokių teisių ir nesudaro galimybių įgyvendinti suvaržymus į bet kokį laivą, kuris priklauso ar yra eksploatuojamas valstybės ir naudojamas tik vyriausybės nekomerciniais tikslais.

14 straipsnis

Valstybių, šios Konvencijos Šalių, susirašinėjimas

Įgyvendindamos 3, 11 ir 12 straipsnius, kompetentingos valstybių, šios Konvencijos Šalių, institucijos yra įgaliotos tarpusavyje susirašinėti tiesiogiai.

15 straipsnis

Konvencijų nesuderinamumas

Nė viena šios Konvencijos nuostata negali paveikti jokios tarptautinės konvencijos, kurioje nustatomas atsakomybės apribojimas, arba ją įgyvendinančių šalies įstatymų taikymo.

16 straipsnis

Laikinas vėliavos pasikeitimas

Jei jūrų laivui, įregistruotam vienoje valstybėje, leidžiama laikinai plaukioti su kitos valstybės vėliava, taikomos šios nuostatos:

a) šiame straipsnyje Konvencijoje daromos nuorodos į „valstybę, kurioje registruotas laivas“ arba „registracijos valstybę“ laikomos nuorodomis į valstybę, kurioje laivas buvo registruotas prieš pat vėliavos pasikeitimą, o nuorodos į „už registrą atsakinga instituciją“ laikomos nuorodomis į instituciją, kuri toje valstybėje yra atsakinga už registrą.

b) Pripažįstant įregistruotą įkeitimą, hipoteką ir suvaržymą, remiamasi registracijos valstybės įstatymais.

c) Registracijos valstybė reikalauja, kad jos registre būtų nuorodos, nurodančios valstybę, su kurios vėliava laivui laikinai leidžiama plaukioti; panašiai, valstybė, su kurios vėliava laivui leidžiama laikinai plaukioti, reikalauja, kad už laivo įrašą atsakinga institucija įraše pateiktų nuorodas į registracijos valstybę.

d) Nė viena valstybė, šios Konvencijos Šalis, neleidžia laivui laikinai plaukioti su kitos valstybės vėliava, jei prieš tai nebuvo įvykdyti to laivo įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo reikalavimai arba nebuvo gautas raštiškas visų tokio įkeitimo, hipotekos ar suvaržymo turėtojų sutikimas.

e) 11 straipsnyje minėtas pranešimas taip pat perduodamas už laivo įrašą valstybėje, su kurios vėliava laivui leidžiama laikinai plaukioti, atsakingai kompetentingai institucijai.

f) Pateikus 12 straipsnyje minėtą išregistravimo liudijimą, už laivo įrašą valstybėje, su kurios vėliava laivui leidžiama laikinai plaukioti, atsakinga kompetentinga institucija pirkėjo prašymu išduoda liudijimą, kad atšaukiama teisė plaukioti su tos valstybės vėliava.

g) Nė viena šios Konvencijos nuostata negali būti suprasta kaip nustatanti valstybėms, šios Konvencijos Šalims, įsipareigojimą leisti užsienio laivams laikinai plaukioti su jų vėliava arba šalies laivams laikinai plaukioti su užsienio šalies vėliava.

17 straipsnis

Depozitaras

Ši Konvencija deponuojama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

18 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, pritarimas ir prisijungimas

1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti bet kuriai valstybei nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 31 d. Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje ir tada bet kuri valstybė gali prie jos prisijungti.

2. Šalys sutinka įsipareigoti pagal šią Konvenciją:

a) pasirašydamos ją be išlygos, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama, arba

b) pasirašydamos ją su išlyga, kad ji bus ratifikuojama, priimama ar patvirtinama, ir vėliau ją ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos, arba

c) prie jos prisijungdamos.

3. Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas yra atliekami deponuojant dokumentą depozitarui.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kurią 10 valstybių sutinka pagal ją įsipareigoti.

2. Valstybei, kuri sutinka įsipareigoti pagal šią Konvenciją po to, kai įvykdomos Konvencijos įsigaliojimo sąlygos, toks sutikimas įsigalioja praėjus 3 mėnesiams nuo tokio sutikimo dienos.

20 straipsnis

Persvarstymas ir pakeitimai

1. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius trečdalio Valstybių, šios Konvencijos Šalių, prašymu šaukia Valstybių, šios Konvencijos Šalių, konferenciją šiai Konvencijai persvarstyti ir pakeisti.

2. Laikoma, kad bet koks sutikimas įsipareigoti pagal šią Konvenciją, duotas po to, kai įsigalioja šios Konvencijos pakeitimai, galioja Konvencijai su pakeitimais.

21 straipsnis

Denonsavimas

1. Bet kuri valstybė, šios Konvencijos Šalis, gali denonsuoti šią Konvenciją bet kuriuo metu po to, kai ši Konvencija įsigalioja tai valstybei.

2. Denonsuojama deponuojant denonsavimo dokumentą depozitarui.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams arba ilgesniam denonsavimo dokumente nurodytam laikotarpiui nuo tos dienos, kai depozitaras gauna minėtą pranešimą.

22 straipsnis

Kalbos

Ši Konvencija yra sudaryta vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški.

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt trečių metų gegužės šeštą dieną Ženevoje.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

______________

---

^* Ratifikuota 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1370 (Žin., 2007, Nr. 140-5750).