LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR TARPTAUTINĖS ATOMINĖS ENERGIJOS AGENTŪROS SUSITARIMO DĖL GARANTIJŲ TAIKYMO PAPILDOMASIS PROTOKOLAS*
Preambulė
Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinama Lietuva) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau vadinama Agentūra) susitarimo dėl garantijų taikymo (toliau vadinama Susitarimas dėl garantijų), kuris įsigaliojo 1992 metų spalio 15 dieną, Šalis;
žinodamos tarptautinės bendrijos troškimą dar labiau sustiprinti branduolinio neplatinimo režimą, didinant Agentūros garantijų sistemos veiksmingumą ir efektyvumą;
prisimindamos, kad Agentūra, taikydama garantijas turi atsižvelgti į būtinumą: nedaryti kliūčių Lietuvos ekonominei ir kultūrinei plėtrai ar tarptautiniam bendradarbiavimui taikioje branduolinėje veikloje; laikytis galiojančių sveikatos apsaugos, saugos, fizinės saugos, taip pat kitų saugos reikalavimų ir asmens teisių; taikyti visas komercinių, technologinių ir pramoninių paslapčių bei kitos slaptos informacijos, kurią sužinos Agentūra, apsaugos priemones;
kadangi šiame Protokole numatytų priemonių taikymo dažnumas ir intensyvumas bus minimalus ir atitiks Agentūros garantijų taikymo veiksmingumo ir efektyvumo didinimo tikslą;
todėl Lietuva ir Agentūra susitaria:
PROTOKOLO IR SUSITARIMO DĖL GARANTIJŲ SANTYKIS
INFORMACIJOS TEIKIMAS
2 straipsnis
(i) bet kur vykdomų branduolinio kuro ciklo mokslo tiriamųjų ir konstravimo bandomųjų darbų1 (nenaudojant branduolinių medžiagų), kuriuos finansuoja ar kontroliuoja Lietuva arba kuriems gautas jos leidimas, arba kurie vykdomi jos vardu, bendras aprašymas ir informacija apie jųvykdymo vietą;
(ii) Agentūros nustatyta, remiantis laukiamu veiksmingumo arba efektyvumo padidinimu, ir su Lietuva suderinta informacija apie susijusią su garantijomis eksploatacinę veiklą branduoliniuose objektuose ir nebranduoliniuose objektuose, kur paprastai naudojamos branduolinės medžiagos;
(iii) bendras kiekvieno pastato kiekvienoje aikštelėje aprašymas, nurodant jo panaudojimą ir, jeigu šio aprašymo nepakanka, jo turinys. Aprašyme turi būti aikštelės planas;
(iv) veiklos masto visose vietose, susijusiose su šio Protokolo I priede nurodyta veikla, aprašymas;
(v) informacija apie urano rūdynų ir urano bei torio ekstrakcijos gamyklų vietą, eksploatacinę būseną, metinių gamybinių pajėgumų įvertinimą ir dabartinę bendrą tokių rūdynų bei ekstrakcijos gamyklų metinės gamybos apimtį Lietuvoje. Agentūrai paprašius, Lietuva pateikia duomenis apie atskiro rūdyno arba sodrinimo gamyklos metinės gamybos apimtį. Šios informacijos teikimas nereikalauja smulkios branduolinių medžiagų apskaitos;
(vi) informacija apie pirmines medžiagas, kurių sudėtis ir grynumas dar nėra tokie, kad jas būtų galima naudoti kurui gaminti arba izotopiškai sodrinti:
(a) tokių medžiagų kiekis, cheminė sudėtis, dabartinis ar numatomas naudojimas branduolinėje ar nebranduolinėje veikloje kiekvienoje vietoje Lietuvoje, kur yra daugiau kaip dešimt metrinių tonų urano ir/arba dvidešimt metrinių tonų torio, ir bendras tokių medžiagų kiekis kitose vietose, kur jų yra daugiau nei viena metrinė tona, jei tas bendras kiekis yra didesnis nei dešimt metrinių tonų urano arba dvidešimt metrinių tonų torio. Šios informacijos teikimas nereikalauja smulkios branduolinių medžiagų apskaitos;
(b) tokių medžiagų, eksportuojamų iš Lietuvos konkretiems nebranduoliniams tikslams, kiekis, cheminė sudėtis ir paskirties punktas, jeigu siunčiamų medžiagų kiekis yra didesnis nei:
(1) dešimt metrinių tonų urano arba kai kiekviena iš Lietuvos į tą pačią šalį siunčiama urano siunta yra mažesnė nei dešimt metrinių tonų, bet jų suma per metus yra didesnė nei dešimt metrinių tonų;
(2) dvidešimt metrinių tonų torio arba kai kiekviena iš Lietuvos į tą pačią šalį siunčiama torio siunta yra mažesnė nei dvidešimt metrinių tonų, bet jų suma per metus yra didesnė nei dvidešimt metrinių tonų;
(c) tokių medžiagų, importuojamų į Lietuvą konkretiems nebranduoliniams tikslams, kiekis, cheminė sudėtis, dabartinė buvimo vieta ir dabartinis arba planuojamas panaudojimas, jeigu siunčiamų medžiagų kiekis yra didesnis nei:
(1) dešimt metrinių tonų urano arba kai kiekviena Lietuvoje gaunama urano siunta yra mažesnė nei dešimt metrinių tonų, bet jų suma per metus didesnė nei dešimt metrinių tonų;
(2) dvidešimt metrinių tonų torio arba kai kiekviena Lietuvoje gaunama torio siunta yra mažesnė nei dvidešimt metrinių tonų, bet jų suma per metus didesnė nei dvidešimt metrinių tonų;
suprantant, kad nereikia pateikti informacijos apie tokias nebranduolinio naudojimo medžiagas po to,
(vii) (a) informacija apie branduolinių medžiagų, kurioms garantijų taikymas sustabdytas remiantis Susitarimo dėl garantijų 36 straipsniu, kiekį, naudojimo būdus ir buvimo vietą; ir
(b) informacija apie kiekvienoje vietoje esančių branduolinių medžiagų, kurioms garantijų taikymas sustabdytas remiantis Susitarimo dėl garantijų 35b)punktu, bet kurios dar yra negalutinės nebranduolinio naudojimo formos ir kurių kiekis yra didesnis už nurodytą Susitarimo dėl garantijų 36 straipsnyje, kiekius (gali būti tik įvertinimas) ir naudojimą. Šios informacijos teikimas nereikalauja tikslios branduolinių medžiagų apskaitos;
(viii) informacija apie didelio ir vidutinio aktyvumo atliekų, kuriose yra plutonio, stipriai prisodrinto urano arba urano-233 ir kurioms garantijų taikymas buvo sustabdytas remiantis Susitarimo dėl garantijų 11 straipsniu, buvimo vietas ir jų tolesnį apdirbimą. Šiame punkte „tolesnis apdirbimas“ neapima atliekų perpakavimo arba jų tolesnio kondicionavimo, kuris nenumato elementų atskyrimo saugojimui arba laidojimui;
(a) tokių įrenginių ir medžiagų kiekvienoje siuntoje iš Lietuvos identifikacija, kiekis, numatomo naudojimo vieta gaunančioje šalyje ir išsiuntimo data arba atitinkamais atvejais planuojama išsiuntimo data;
(b) gavus konkretų Agentūros užklausimą, Lietuvos, kaip importuojančios valstybės, patvirtinimas dėl kitos valstybės Agentūrai pateiktos informacijos apie tokių įrenginių ir medžiagų eksportą į Lietuvą;
(x) artimiausio dešimtmečio apibendrinti planai, susiję su branduolinio kuro ciklo plėtojimu (įskaitant planuojamus branduolinio kuro ciklo mokslo tiriamuosius ir konstravimo bandomuosius darbus), kai juos patvirtina Lietuvos atitinkamos institucijos;
(i) bendrą aprašymą ir informaciją apie branduolinio kuro ciklo mokslo tiriamųjų ir konstravimo bandomųjų darbų, kuriuose nenaudojamos branduolinės medžiagos, bet kurie tiesiogiai susiję su sodrinimu, branduolinio kuro perdirbimu ar vidutinio arba didelio aktyvumo atliekų, kuriose yra plutonio, stipriai prisodrinto urano arba urano-233, apdirbimu, kai tie darbai vykdomi bet kur Lietuvoje, tačiau Lietuva jų nefinansuoja, nekontroliuoja ir jiems vykdyti negautas Lietuvos leidimas arba nevykdomi Lietuvos vardu, vykdymo vietą. Šiame punkte vidutinio ir didelio aktyvumo atliekų „apdirbimas“ neapima atliekų perpakavimo arba jų tolesnio kondicionavimo, kuris nenumato elementų atskyrimo saugojimui arba laidojimui;
(ii) bendrą veiklos aprašymą ir informaciją apie asmenį arba organizaciją, kurie vykdo tokią veiklą Agentūros nustatytose vietose už aikštelės ribų, kai ta veikla, Agentūros manymu, gali būti funkciškai susijusi su veikla aikštelėje. Ši informacija teikiama, jeigu Agentūra konkrečiai apie tai klausia. Ji teikiama nustatytu laiku ir konsultuojantis su Agentūra;
3 straipsnis
a. Lietuva pateikia Agentūrai 2. a.(i), (iii), (iv), (v), (vi)(a), (vii), (x) ir 2. b.(i) punktuose numatytą informaciją per 180 dienų po šio Protokolo įsigaliojimo.
b. Lietuva pateikia Agentūrai šio straipsnio a. punkte numatytą atnaujintą informaciją apie paskutinius kalendorinius metus kasmet iki gegužės 15 dienos. Jei anksčiau pateikta informacija nepakito, Lietuva praneša apie tai.
c. Lietuva pateikia Agentūrai 2. a.(vi)(b) ir (c) punkte numatytą informaciją apie paskutinius kalendorinius metus kasmet iki gegužės 15 dienos.
d. Lietuva pateikia Agentūrai 2. a.(ix)(a) punkte numatytą informaciją kas ketvirtį. Ši informacija pateikiama per šešiasdešimt dienų po kiekvieno ketvirčio.
e. Lietuva pateikia Agentūrai 2. a.(viii) punkte numatytą informaciją ne vėliau kaip prieš 180 dienų iki medžiagų tolimesnio apdirbimo ir kasmet iki gegužės 15 dienos informuoja Agentūrą apie medžiagų buvimo vietos pakitimus per paskutinius kalendorinius metus.
f. Lietuva ir Agentūra susitaria dėl 2. a.(ii) punkte numatytos informacijos pateikimo laiko ir periodiškumo.
PAPILDOMA PRIEIGA
4 straipsnis
Šis straipsnis taikomas, siekiant įgyvendinti papildomą Agentūros prieigą, vadovaujantis šio Protokolo 5 straipsniu:
a. Agentūra neturi tikslo mechaniškai ar sistemingai tikrinti 2 straipsnyje numatytą informaciją, tačiau Agentūra gali patekti:
(i) pagal pasirinkimą į bet kurią iš 5. a. (i) arba (ii) punktuose minimų vietų, siekiant įsitikinti, jog nėra nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir nedeklaruotos veiklos;
(ii) prie bet kurios 5. b. arba c. punktuose minimos vietos, siekiant įsitikinti informacijos, pateiktos vadovaujantis 2 straipsniu, teisingumu ir išsamumu arba pašalinti šios informacijos netikslumus;
(iii) prie bet kurios 5. a.(iii) punkte minimos vietos tiek, kiek garantijų tikslu tai būtina Agentūrai patvirtinti Lietuvos pateiktą pareiškimą apie išmontuotų branduolinių arba nebranduolinių objektų, kur anksčiau paprastai buvo naudojamos branduolinės medžiagos, statusą;
(i) išskyrus šio straipsnio (ii) punkte nurodytus atvejus, Agentūra iš anksto, mažiausiai prieš 24 valandas, praneša Lietuvai apie numatomą prieigą;
(ii) prieigai bet kurioje vietoje aikštelėje, kai leidimo prieigai prašoma siekiant patikrinti informaciją apie konstrukciją, arba šioje aikštelėje vykdant specialų tikslą turinčias inspekcijas arba eilines inspekcijas, išankstinio pranešimo terminas, jeigu Agentūrai to reikia, yra mažiausiai dvi valandos, tačiau išimtiniais atvejais gali būti mažiau nei dvi valandos;
c. išankstinis pranešimas turi būti pateikiamas raštu. Pranešime konkrečiai nurodomas papildomos prieigos tikslas ir numatoma veikla;
d. iškilus kokiam nors klausimui arba neatitikimui, Agentūra suteikia Lietuvai galimybę paaiškinti arba padėti išspręsti šį klausimą arba pašalinti neatitikimą. Tokia galimybė bus suteikiama iki išsiunčiant prašymą papildomai prieigai, nebent Agentūra manytų, kad papildomos prieigos uždelsimas galėtų pakenkti tikslui, dėl kurio prašoma leidimo šiai prieigai. Bet kuriuo atveju Agentūra nedaro kokių nors išvadų dėl klausimo ar neatitikimo tol, kol Lietuvai nebuvo suteikta tokia galimybė;
5 straipsnis
(iii) prie bet kurio išmontuoto branduolinio objekto ar išmontuotos vietos nebranduoliniame objekte, kur anksčiau buvo naudojamos branduolinės medžiagos;
b. prie bet kurios vietos, kurią nurodė Lietuva, vadovaudamasi 2. a.(i), 2. a.(iv), 2. a.(ix)(b) arba 2. b. punktais, išskyrus nurodytas šio straipsnio a.(i) punkte, o jeigu Lietuva negali užtikrinti prieigos prie tų vietų, tai deda visas priimtinas pastangas Agentūros reikalavimams nedelsiant patenkinti kitomis priemonėmis;
c. prie bet kurios Agentūros numatytos vietos, išskyrus nurodytas šio straipsnio a. ir b. punktuose, siekiant paimti bandinius iš aplinkos konkrečioje vietoje, o jeigu Lietuva negali užtikrinti priėjimo prie tų vietų, tai deda visas priimtinas pastangas Agentūros reikalavimams nedelsiant patenkinti gretimose vietose arba kitomis priemonėmis.
6 straipsnis
a. prieigos, vadovaujantis 5. a.(i) arba (iii) punktais, metu: vizualiai stebėti; imti bandinius iš aplinkos; naudoti prietaisus radiacijai aptikti ir matuoti; naudoti plombavimą ir kitus identifikuojančius ir informuojančius apie įsikišimą prietaisus, numatytus Papildomuose nuostatuose; naudoti kitas objektyvias priemones, kurias įmanoma techniškai realizuoti ir kurių naudojimą aprobavo Valdytojų taryba (toliau šiame dokumente vadinama Taryba) bei konsultacijose tarp Agentūros ir Lietuvos pasiektas susitarimas;
b. prieigos, vadovaujantis 5. a.(ii) punktu, metu: vizualiai stebėti; suskaičiuoti branduolinių medžiagų apskaitinius vienetus; atlikti neardančiąją analizę ir paimti bandinius; naudoti prietaisus radiacijai aptikti ir matuoti; tikrinti apskaitos dokumentus, kuriuose nurodytas medžiagų kiekis, kilmė ir dislokacija; paimti bandinius iš aplinkos; naudoti kitas objektyvias priemones, kurias įmanoma techniškai realizuoti ir kurių naudojimą aprobavo Valdytojų taryba bei konsultacijose tarp Agentūros ir Lietuvos pasiektas susitarimas;
c. prieigos, vadovaujantis 5. b. punktu, metu: vizualiai stebėti; imti bandinius iš aplinkos; naudoti prietaisus radiacijai aptikti ir matuoti; tikrinti susijusius su garantijomis gamybos ir išsiuntimo apskaitos dokumentus; naudoti kitas objektyvias priemones, kurias įmanoma techniškai realizuoti ir kurių naudojimą aprobavo Valdytojų taryba bei konsultacijose tarp Agentūros ir Lietuvos pasiektas susitarimas;
d. prieigos, vadovaujantis 5. c. punktu, metu: imti bandinius iš aplinkos ir, jeigu gauti rezultatai neišsprendžia klausimo arba negalima pašalinti neatitikimo Agentūros nustatytoje 5. c. punkte nurodytoje vietoje, taikyti šioje vietoje vizualinį stebėjimą, naudoti prietaisus radiacijai aptikti ir matuoti bei naudoti kitas objektyvias priemones, dėl kurių susitaria Lietuva ir Agentūra.
7 straipsnis
a. Lietuvai prašant, Agentūra ir Lietuva tariasi dėl šiame Protokole numatytos reguliuojamos prieigos prie branduolinių ir nebranduolinių objektų, siekiant užkirsti kelią svarbios branduolinio ginklo platinimo požiūriu informacijos atskleidimui, taip pat siekiant vykdyti saugos ar fizinės apsaugos reikalavimus arba užtikrinti komerciniu požiūriu jautrios ar privačiai nuosavybei priklausančios informacijos saugumą. Tokie susitarimai negali trukdyti Agentūrai patikimai įsitikinti, kad atitinkamoje vietoje nėra nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir veiklos, įskaitant bet kokio klausimo, susijusio su informacijos, apie kurią kalbama 2 straipsnyje, teisingumu ir išsamumu, sprendimą arba bet kokio neatitikimo, susijusio su šia informacija, pašalinimą.
b. Lietuva, pateikdama informaciją, vadovaudamasi 2 straipsniu, gali informuoti Agentūrą apie vietas aikštelėje arba kitas vietas, kurioms gali būti taikoma reguliuojama prieiga.
8 straipsnis
9 straipsnis
Lietuva suteikia Agentūrai prieigą prie Agentūros pasirinktų vietų bandiniams iš aplinkos didelėje teritorijoje paimti, o jeigu Lietuva negali užtikrinti prieigos prie tų vietų, ji deda visas pastangas, siekdama įvykdyti Agentūros reikalavimus alternatyvioje vietoje. Agentūra neprašo leidimo tokiai prieigai tol, kol Taryba nepatvirtino bandinių ėmimo iš aplinkos plačioje teritorijoje ir su tuo susijusių procedūrinių priemonių bei neįvyko konsultacijos šiais klausimais tarp Agentūros ir Lietuvos.
10 straipsnis
a. veiklą, kurią atliko vadovaudamasi šiuo Protokolu, įskaitant veiklą sprendžiant bet kokius klausimus ar aiškinantis neatitikimus, apie kuriuos Agentūra informavo Lietuvą – per šešiasdešimt dienų, Agentūrai atlikus šią veiklą;
b. veiklos, vykdytos sprendžiant bet kokius klausimus ar neatitikimus, apie kuriuos Agentūra informavo Lietuvą, rezultatus – kaip įmanoma greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, Agentūrai gavus rezultatus;
AGENTŪROS INSPEKTORIŲ SKYRIMAS
11 straipsnis
(i) Generalinis direktorius praneša Lietuvai apie bet kurį Agentūros pareigūną, Tarybos patvirtintą eiti garantijų inspektoriaus pareigas. Jeigu Lietuva, gavusi pranešimą apie patvirtinimą Taryboje, per tris mėnesius nepraneša Generaliniam direktoriui, kad ji atsisako tokio inspektoriaus, tas inspektorius paskiriamas Lietuvai;
(ii) Lietuvai prašant arba savo iniciatyva Generalinis direktorius nedelsdamas informuoja Lietuvą apie bet kurio pareigūno paskyrimo inspektoriumi Lietuvai atšaukimą.
VIZOS
12 straipsnis
Lietuva, gavusi prašymą išduoti vizą, per mėnesį išduoda prašyme nurodytam inspektoriui atitinkamą daugkartinę įvažiavimo/išvažiavimo ir/arba tranzitinę vizą, kai jos reikia, kad inspektorius galėtų įvažiuoti į Lietuvos teritoriją ir būti joje vykdydamas savo funkcijas. Visos vizos galioja ne trumpiau kaip vienerius metus ir, esant būtinybei, atnaujinamos laikotarpiui, kuriam inspektorius paskirtas Lietuvai.
PAPILDOMI NUOSTATAI
13 straipsnis
a. Tais atvejais, kai Lietuva ar Agentūra mano, kad yra būtina Papildomuose nuostatuose nustatyti, kaip įgyvendinti šiame Protokole numatytas priemones, Lietuva ir Agentūra suderina tokius Papildomus nuostatus per devyniasdešimt dienų po šio Protokolo įsigaliojimo. Tais atvejais, kai susitariama dėl tokių Papildomų nuostatų būtinumo po šio Protokolo įsigaliojimo, nuostatai sudaromi per devyniasdešimt dienų po tokio susitarimo dienos.
RYŠIŲ SISTEMOS
14 straipsnis
a. Lietuva leidžia Agentūrai tarnybiniams tikslams laisvai naudoti ryšių sistemas tarp Agentūros inspektorių Lietuvoje ir Agentūros centrinių įstaigų ir/arba Regioninio biuro, įskaitant informacijos, gaunamos iš Agentūros įrengtų išsaugojimo ir/arba stebėjimo arba matavimo įrenginių, autonominį ir neautonominį siuntimą, ir užtikrina tokio ryšio apsaugą. Agentūra, pasikonsultavusi su Lietuva, gali naudoti tarptautiniu mastu priimtas tiesioginio ryšio sistemas, įskaitant palydovinio ryšio sistemas ir kitus tolimojo ryšio būdus, kurie nenaudojami Lietuvoje. Lietuvai ar Agentūrai paprašius, detalus šio punkto dėl informacijos, gaunamos iš Agentūros įrengtų išsaugojimo ir/arba stebėjimo arba matavimo įrenginių, autonominio ir neautonominio perdavimo įgyvendinimas numatomas Papildomuose nuostatuose.
SLAPTOS INFORMACIJOS APSAUGA
15 straipsnis
a. Agentūra taiko griežtą režimą, siekiant efektyviai apsaugotų komercines, technologines ir pramonines paslaptis ir kitą slaptą informaciją, kurią ji sužino, įskaitant informaciją, kuri tampa jai žinoma, įgyvendinant šį Protokolą.
(i) bendrus informacijos slaptumo principus ir susijusias su jais slaptos informacijos naudojimo priemones;
PRIEDAI
16 straipsnis
a. Šio Protokolo priedai yra neatskiriama jo dalis. Šiame dokumente naudojamas terminas „Protokolas“ reiškia Protokolą ir Priedus kartu, išskyrus tuos atvejus, kai daromos priedų pataisos.
ĮSIGALIOJIMAS
17 straipsnis
a. Šis Protokolas įsigalioja tą dieną, kai Agentūra gauna Lietuvos pranešimą raštu, jog įvykdyti visi Lietuvos Respublikos įstatyminiai ir/arba konstituciniai reikalavimai, būtini šiam Protokolui įsigalioti.
b. Lietuva bet kuriuo metu iki įsigaliojant šiam Protokolui gali pareikšti, kad ji laikinai juo vadovausis.
SĄVOKOS
18 straipsnis
a. BRANDUOLINIO KURO CIKLO MOKSLO TIRIAMIEJI IR BANDOMIEJI KONSTRUOJAMIEJI DARBAI – veikla, kuri konkrečiai susijusi su žemiau išvardytų procesų ar sistemų vystymu:
- vidutinio ir didelio aktyvumo atliekų, kuriose yra plutonio, stipriai prisodrinto urano arba urano-233, perdirbimas (neapimant medžiagų antrinio pakavimo ar kondicionavimo, kuris nesusijęs su elementų atskyrimu, prieš padedant medžiagas saugoti arba prieš laidojant),
bet neapima teorinių arba fundamentinių mokslo tiriamųjų ir bandomųjų konstruojamųjų darbų, skirtų pramoniniam radioaktyviųjų izotopų taikymui bei jų taikymui medicinoje, hidrologijoje ir žemės ūkyje, taip pat įtakos sveikatai ir aplinkai tyrimo bei techninio aptarnavimo tobulinimo.
b. AIKŠTELĖ – teritorija, kurią Lietuva nurodė atitinkamoje informacijoje apie branduolinio objekto, įskaitant ir sustabdytą branduolinį objektą, konstrukciją, taip pat informacijoje apie vietas nebranduoliniuose objektuose, kur paprastai naudojamos branduolinės medžiagos, įskaitant uždarytas vietas nebranduoliniuose objektuose, kur anksčiau buvo naudojamos branduolinės medžiagos (apsiribojama vietomis, kuriose yra karštosios kameros arba kur buvo vykdoma veikla, susijusi su konversija, sodrinimu, kuro gamyba ar perdirbimu). Aikštelei taip pat priskiriami visi objektai, esantys kartu su anksčiau minėtais branduoliniais objektais ar vietomis nebranduoliniuose objektuose, kuriuose realizuojamos svarbios aptarnavimo priemonės, įskaitant karštąsias kameras, skirtas apšvitintų medžiagų, kuriose nėra branduolinių medžiagų, apdorojimui; atliekų apdorojimui, saugojimui ir laidojimui skirtus objektus; taip pat pastatus, susijusius veikla, kurią nurodė Lietuva vadovaudamasi 2. a.(iv) punktu.
c. IŠMONTUOTAS BRANDUOLINIS OBJEKTAS ARBA IŠMONTUOTA VIETA NEBRANDUOLINIAME OBJEKTE – objektas ar vieta, kuriuose taip išmontuoti arba padaryti netinkami eksploatuoti svarbūs objektui įrengimai ir konstrukcijos, kad objekte negalima saugoti, naudoti ir apdirbti branduolinių medžiagų.
d. SUSTABDYTAS BRANDUOLINIS OBJEKTAS ARBA UŽDARYTA VIETA NEBRANDUOLINIAME OBJEKTE – objektas arba vieta, kurių eksploatacija nutraukta ir iš kurių paimtos branduolinės medžiagos, bet kurios nėra išmontuotos.
e. STIPRIAI ĮSODRINTAS URANAS – uranas, kurio prisodrinimas urano-235 izotopu yra 20% arba didesnis.
f. BANDINIŲ IŠ APLINKOS ĖMIMAS KONKREČIOJE VIETOJE – aplinkos bandinių ėmimas (pavyzdžiui, oro, vandens, augalijos, dirvožemio, teršalų) konkrečioje Agentūros nustatytoje vietoje ir labai arti jos, padedantis Agentūrai daryti išvadą, kad konkrečioje vietoje nėra nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir branduolinės veiklos.
g. BANDINIŲ IŠ APLINKOS ĖMIMAS DIDELĖJE TERITORIJOJE – aplinkos bandinių ėmimas (pavyzdžiui, oro, vandens, augalijos, dirvožemio, teršalų) keliose konkrečiose Agentūros nustatytose vietose, padedantis Agentūrai daryti išvadą, kad didelėje teritorijoje nėra nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir branduolinės veiklos.
h. BRANDUOLINĖS MEDŽIAGOS – bet kuri pirminė arba speciali skilioji medžiaga pagal Įstatų XX straipsnyje pateiktą apibrėžimą. Terminas „pirminė medžiaga“ netaikomas rūdai ir rūdos atliekoms. Bet koks Tarybos pateiktas, įsigaliojus šiam Protokolui, apibrėžimas dėl Agentūros Statuto XX straipsnio, kuris išplečia pirminių ir specialių daliųjų medžiagų sąrašą, taikomas šiame Protokole tik po to, kai jį priima Lietuva.
(i) reaktorius, krizinė rinklė, konversijos gamykla, branduolinių medžiagų gamykla, perdirbimo gamykla, izotopų atskyrimo gamykla, atskira saugykla; arba
(ii) bet kuri vieta, kurioje paprastai naudojamos branduolinės medžiagos, kurių kiekis yra didesnis už vieną efektinį kilogramą.
j. VIETA NEBRANDUOLINIAME OBJEKTE – bet kuris įrenginys arba bet kuri vieta, kurie nėra branduoliniai objektai ir kuriuose paprastai yra branduolinių medžiagų, o jų kiekis mažesnis už vieną efektinį kilogramą.
Sudaryta Vienoje 1998 m. kovo 11 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, anglų ir rusų kalbomis; visi tekstai vienodi autentiški; jeigu yra neatitikimų, vadovautis angliškuoju.
Lietuvos Respublikos vyriausybės |
tarptautinės atominės |
vardu |
energijos agentūros vardu |
______________
VEIKLOS RŪŠIŲ, MINIMŲ PROTOKOLO 2. a.(iv) PUNKTE, SĄRAŠAS
(i) Centrifugų rotorių vamzdžių gamyba arba dujų centrifugų surinkimas.
Centrifugų rotorių vamzdžiai – plonasieniai cilindrai, kurių aprašymas pateiktas II priedo 5.1.1.(b) punkte.
Dujų centrifugos – centrifugos, kurių aprašymas pateiktas II priedo 5.1 punkto įvadinėse pastabose.
(ii) Difuzijos barjerų gamyba.
Difuzijos barjerai – ploni akyti filtrai, kurių aprašymas pateiktas II priedo 5.3.1 (a) punkte.
(iii) Sistemų, kuriose naudojami lazeriai, gamyba arba surinkimas.
Sistemos, kuriose naudojami lazeriai – sistemos, kuriose yra daiktai, aprašyti II priedo 5.7 punkte.
(iv) Izotopų elektromagnetinių separatorių gamyba arba surinkimas.
Elektromagnetiniai izotopų separatoriai – daiktai, apie kuriuos kalbama II priedo 5.9.1 punkte ir kuriuose yra jonų šaltiniai, aprašyti II priedo 5.9.1 (a) punkte.
(v) Kolonų arba ekstrakcijos įrengimų gamyba arba surinkimas.
Kolonos arba ekstrakciniai įrengimai – daiktai, aprašyti II priedo 5.6.1, 5.6.2, 5.6.3, 5.6.7 ir 5.6.8 punktuose.
(vi) Tūtų arba sūkurinių vamzdelių aerodinaminiam atskyrimui gamyba.
Tūtos ar sūkuriniai vamzdeliai aerodinaminiam atskyrimui – skiriamosios tūtos ir sūkuriniai vamzdeliai, aprašyti atitinkamai II priedo 5.5.1 ir 5.5.2 punktuose.
(vii) Urano plazmos generavimo sistemų gamyba ar surinkimas.
Urano plazmos generavimo sistemos – urano plazmos generavimui skirtos sistemos, aprašytos II priedo 5.8.3 punkte.
(viii) Cirkonio vamzdžių gamyba.
Cirkonio vamzdžiai – vamzdžiai, aprašyti II priedo 1.6 punkte.
(ix) Sunkiojo vandens ar deuterio gamyba ar atnaujinimas.
Sunkusis vanduo ar deuteris yra deuteris, sunkusis vanduo (deuterio oksidas) ir bet koks kitas deuterio junginys, kuriame deuterio atomų skaičiaus santykis su vandenilio atomų skaičiumi viršija 1: 5000.
(x) Branduolinio švarumo grafito gamyba.
Branduolinio švarumo grafitas – grafitas, kurio švarumas didesnis už 5 milijonines boro ekvivalento dalis, o tankis didesnis nei 1,50 g/cm3.
(xi) Konteinerių apšvitintam kurui gamyba.
Konteineris apšvitintam kurui – apšvitintam kurui pervežti ir/arba saugoti skirta talpa, užtikrinanti cheminę, terminę ir radiologinę apsaugą, taip pat skilimo šilumos nuvedimą naudojant, pervežant ir saugant.
(xii) Reaktoriaus valdymo strypų gamyba.
Reaktoriaus valdymo strypai – strypai, aprašyti II priedo 1.4 punkte.
(xiii) Kriziškumo požiūriu saugių bakų ir rezervuarų gamyba.
Kriziškumo požiūriu saugūs bakai ir rezervuarai – daiktai, kurių aprašymas pateiktas II priedo 3.2 ir 3.4 punktuose.
(xiv) Apšvitintų kuro elementų kapojimo mašinų gamyba.
Apšvitintų kuro elementų kapojimo mašinos – įrenginiai, kurių aprašymas pateiktas II priedo 3.1 punkte.
(xv) Karštųjų kamerų įrengimas.
Karštosios kameros – kamera arba eilė tarpusavyje sujungtų kamerų, kurių bendras tūris ne mažesnis kaip 6 m3, turinčios ekvivalentišką arba viršijančią 0,5 m storio 3,2 g/cm3 arba didesnio tankio betono apsaugą ir turinčios įrangą, įgalinančią atlikti operacijas distanciniu būdu.
______________
ĮRENGINIŲ IR NEBRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS, SKIRTAS EKSPORTO
IR IMPORTO ATASKAITAI PAGAL 2. a. ix)* PUNKTĄ
1.1. Sukomplektuoti branduoliniai reaktoriai
Branduoliniai reaktoriai, galintys palaikyti kontroliuojamą savaiminę grandininę skilimo reakciją, išskyrus nulinės galios reaktorius – t. y. tokius reaktorius, kurių didžiausia projektinė plutonio gamybos galia ne didesnė kaip 100 gramų per metus.
PAAIŠKINIMAS
Į branduolinio reaktoriaus sąvoką įeina mazgai, esantys reaktoriaus korpuso viduje arba tiesiogiai priklausantys reaktoriaus korpusui, įrenginiai, kontroliuojantys reaktoriaus galią aktyviojoje zonoje, ir komponentai, kuriuose paprastai yra reaktoriaus aktyviosios zonos pirmojo kontūro šilumnešis arba kurie tiesiogiai kontaktuoja su tuo šilumnešiu arba jį reguliuoja.
Ši išimtis netaikoma reaktoriams, kurie modifikuoti gali būti pajėgūs gaminti daug daugiau nei 100 gramų plutonio per metus. Reaktoriai, suprojektuoti nepertraukiamai veikti esant aukštiems energijos lygiams, nepriklausomai nuo jų pagaminamo plutonio kiekio nėra laikomi nulinės galios reaktoriais.
1.2. Reaktoriaus slėginiai indai
Gamykloje surinkti metaliniai korpusai arba jų pramoninės gamybos dalys, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos branduolinio reaktoriaus (apibrėžto 1.1) aktyviajai zonai įrengti ir galintys išlaikyti pagrindinio kontūro šilumnešio darbinį slėgį.
PAAIŠKINIMAS
Reaktoriaus slėginio indo viršutinę plokštę kaip pagrindinę gamykloje pagamintą slėginio indo dalį apima 1.2 punktas.
Reaktoriaus vidinės detalės (pavyzdžiui, aktyviosios zonos palaikančiosios kolonos bei plokštės, taip pat kitos vidinės korpuso detalės, valdymo strypų kreipiamieji vamzdžiai, šiluminės apsaugos ekranai, pertvaros, aktyviosios zonos tinkleliai, difuzorių plokštės ir t. t.) paprastai gaunamos iš reaktoriaus tiekėjo. Kai kuriais atvejais tam tikros vidinės atraminės dalys gaminamos kartu su aukšto slėgio korpusu. Šios dalys yra gana svarbios reaktorių saugai bei patikimumui užtikrinti taip (ir kartu svarbios atsižvelgiant į reaktoriaus tiekėjo garantinius įsipareigojimus bei atsakomybę), kad jų tiekimas ne pagal pagrindinį reaktoriaus tiekimo susitarimą netaptų įprastine praktika. Todėl, nors atskiras šių unikalių, specialiai suprojektuotų bei pritaikytų, svarbių, didelių ir brangių detalių tiekimas nebus laikomas nedominančiu šiuo požiūriu, toks tiekimo būdas mažai tikėtinas.
1.3. Reaktoriaus kuro pakrovimo bei iškrovimo mašinos
Manipuliavimo įrenginiai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti pakrauti arba iškrauti kurą iš 1.1 apibrėžto reaktoriaus, kuriuos galima naudoti reaktoriui veikiant arba kurie turi technines tikslaus pozicionavimo arba orientavimo galimybes, leidžiančias sustabdžius reaktorių atlikti sudėtingas kuro perkrovimo operacijas, kurių metu paprastai neįmanoma tiesiogiai stebėti kurą arba prieiti prie jo.
1.4. Reaktoriaus valdymo strypai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti strypai reakcijos greičiui 1.1 apibrėžtame branduoliniame reaktoriuje valdyti.
PAAIŠKINIMAS
Šiems elementams priklauso ne tik neutronus sugeriančioji dalis, bet ir jos atraminės ir pakabinamosios konstrukcijos, jeigu jos tiekiamos atskirai.
1.5. Reaktoriaus slėginiai vamzdžiai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti 1.1 apibrėžto reaktoriaus vamzdžiai kuro elementams ir pirminio kontūro šilumnešiui esant didesniam nei 5,1 MPa darbiniam slėgiui.
1.6. Cirkonio vamzdžiai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti naudoti 1.1 apibrėžtuose branduoliniuose reaktoriuose metalinio cirkonio arba cirkonio lydinio, kuriame hafnio ir cirkonio svorio dalių santykis yra mažesnis nei 1: 500, vamzdžiai arba vamzdžių rinklės, jei į vieną šalį per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį jų eksportuojama daugiau kaip 500 kg.
1.7. Pirmojo aušinimo kontūro siurbliai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti siurbliai pirmojo kontūro šilumnešio cirkuliacijai 1.1 apibrėžtuose branduoliniuose reaktoriuose palaikyti.
PAAIŠKINIMAS
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti siurbliai gali apimti sudėtingas, vieną ar kelis kartus užsandarintas sistemas, siekiant išvengti pirmojo kontūro šilumnešio nutekėjimo, taip pat hermetiškus siurblius ir siurblius su inercinės masės sistemomis. Šis apibrėžimas tinka siurbliams, atestuotiems pagal NC-1 arba lygiaverčius standartus.
2.1. Deuteris ir sunkusis vanduo
Skirtas naudoti 1.1 apibrėžtuose branduoliniuose reaktoriuose deuteris, sunkusis vanduo ir bet koks kitas deuterio junginys, kuriame deuterio ir vandenilio santykis didesnis nei 1:5000, jei eksportuojamo į vieną šalį deuterio atomų svoris bet kuriuo 12 mėnesių laikotarpiu yra didesnis nei 200 kg.
2.2. Ypatingai švarus grafitas branduolinei veiklai
Grafitas, kurio grynumas didesnis nei 5-milijoninės boro ekvivalento dalys ir kurio tankis didesnis nei 1,50 gramo kubiniame centimetre, jei eksportuojamas į vieną šalį kiekis didesnis kaip 30 metrinių tonų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.
PASTABA
Eksporto kontrolės tikslais vyriausybė nustato, ar grafito, atitinkančio aukščiau aprašytas charakteristikas, eksporto partijos bus naudojamos branduoliniame reaktoriuje.
3. Gamyklos apšvitinto kuro elementų perdirbimui bei specialiai tam suprojektuota arba pritaikyta įranga
ĮVADINĖ PASTABA
Apšvitinto branduolinio kuro perdirbimo metu nuo labai radioaktyvių skilimo produktų bei kitų transuraninių elementų atskiriamas plutonis ir uranas. Tokiam atskyrimui gali būti naudojami įvairūs technologiniai procesai. Tačiau per pastaruosius metus „Purex“ tapo labiausiai paplitusiu ir priimtinu procesu. Šio proceso metu apšvitintas branduolinis kuras ištirpinamas azoto rūgštyje ir, naudojant tributilfosfatą organiniame skiediklyje kaip tirpiklį, išskiriamas uranas, plutonis bei skilimo produktai.
„Purex“ technologiniai procesai įvairiuose įrenginiuose yra panašūs ir apima apšvitinto kuro elementų smulkinimą, kuro tirpinimą, išskyrimą tirpikliu ir procese panaudoto skysčio saugojimą. Taip pat gali būti įranga, skirta terminiam urano nitrato denitratavimui, plutonio nitrato vertimui į oksidą arba metalą bei skilimo produktų skystų liekanų apdirbimui iki formos, tinkamos ilgalaikiam saugojimui ar laidojimui. Tačiau dėl kai kurių priežasčių, pavyzdžiui, perdirbamo radioaktyvaus branduolinio kuro tipo ir kokybės, numatyto gautų medžiagų laidojimo ir saugumo užtikrinimo bei techninio aptarnavimo principų, konkretūs „Purex“ tipo įrengimų, atliekančių šias funkcijas, tipai bei konfigūracijos gali skirtis.
„Apšvitinto kuro elementų perdirbimo gamykla“ apima įrenginius ir komponentus, kurie paprastai tiesiogiai liečia apšvitintą kurą bei pagrindinius branduolinių medžiagų ir skilimo produktų srautus bei tiesiogiai valdo juos.
Šiuos procesus, apimant visas sistemas plutonio konversijai ir metalinio plutonio gamybai, galima identifikuoti pagal priemones, kuriomis siekiama išvengti pavojaus dėl kriziškumo (pvz., geometrija), apšvitinimo (pvz., apsaugos nuo apšvitinimo) ir toksinės rizikos (pvz., sulaikymo priemones).
Įrangos dalims, pagal susitarimą vadinamoms „ir specialiai suprojektuota arba pritaikyta įranga“ radioaktyvaus kuro elementų perdirbimui, priklauso:
3.1. Apšvitinto kuro elementų smulkinimo mašinos
ĮŽANGINĖ PASTABA
Šie įrenginiai atidaro kuro apvalkalą taip, kad apšvitintos branduolinės medžiagos galėtų ištirpti. Dažniausiai naudojamos specialiai sukonstruotos metalinės žirklės, nors galima būtų naudoti ir šiuolaikiškesnę įrangą, pavyzdžiui, lazerius.
Distancinio valdymo mašinos, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos kuro perdirbimo gamyklose pjaustyti, kapoti arba karpyti apšvitinto branduolinio kuro rinkles, paketus arba strypus.
3.2. Disolveriai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Į disolverius paprastai patenka susmulkintas panaudotas kuras. Šiuose krizinės būsenos atžvilgiu saugiuose rezervuaruose apšvitintos branduolinės medžiagos yra tirpinamos azoto rūgštyje, o likusios apvalkalų atplaišos pašalinamos iš proceso.
Krizinės masės požiūriu saugios (pvz., nedidelio skersmens, žiedinės arba plokščios formos), atsparios karštiems, stiprią koroziją sukeliantiems skysčiams talpos, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos naudoti kuro perdirbimo gamyklose apšvitintam branduoliniam kurui tirpdyti, kurias galima prikrauti bei eksploatuoti distanciniu būdu.
3.3. Ekstraktoriai ir ekstrakcijos tirpikliu įrenginiai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Į ekstraktorius su tirpikliu patenka apšvitinto kuro tirpalas iš tirpinimo talpų ir organinis mišinys, kuriuo atskiriamas uranas, plutonis bei skilimo produktai. Ekstrakcijos, naudojant tirpiklį, įranga paprastai projektuojama taip, kad patenkintų griežtus eksploatacijos reikalavimus, pavyzdžiui, ilgas darbo laikas be techninio aptarnavimo arba galimybė lengvai pakeisti, eksploatavimo bei valdymo paprastumas, taip pat lankstumas keičiant proceso parametrus.
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti ekstraktoriai su tirpikliu, pavyzdžiui, daugiapakopės arba pulsacinės kolonos, maišymo-nusodinimo aparatai arba išcentriniai kontaktiniai aparatai, skirti naudojimui apšvitinto kuro perdirbimo įrenginiuose. Ekstraktoriai su skiedikliu turi būti atsparūs koroziniam azoto rūgšties poveikiui. Ekstraktoriai su tirpikliu gaminami laikantis ypač griežtų reikalavimų (įskaitant specialių suvirinimo, tikrinimo, kokybės užtikrinimo ir kontrolės metodų taikymą) iš turinčio mažai anglies nerūdijančio plieno, titano, cirkonio, kitų geros kokybės medžiagų.
3.4. Cheminiai rezervuarai medžiagoms laikyti ir saugoti
ĮŽANGINĖ PASTABA
Ekstrakcijos tirpikliu metu atsiranda trys pagrindinės skysčio srovės. Rezervuarai medžiagoms laikyti arba saugoti naudojami toliau apdirbant visas tris sroves tokiu būdu:
a) Gryno urano nitrato tirpalas koncentruojamas garinimo būdu, denitratuojamas, kartu pavirsdamas urano oksidu. Šis oksidas dar kartą naudojamas branduolinio kuro cikle.
b) Labai aktyvių skilimo produktų mišinys paprastai koncentruojamas garinimo būdu ir saugomas koncentruoto skysčio pavidalu. Po to šis koncentratas gali būti išgarinamas iki tinkamos laikyti arba laidoti būsenos.
c) Švaraus plutonio nitrato mišinys koncentruojamas ir saugomas tol, kol patenka į tolesnius proceso etapus. Dažniausiai rezervuarai plutonio tirpalų laikymui ir saugojimui yra suprojektuoti taip, kad būtų galima išvengti krizinių problemų, atsirandančių dėl tam tikros srauto koncentracijos arba formos pakitimų.
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti rezervuarai medžiagoms laikyti arba saugoti apšvitinto kuro perdirbimo gamyklose. Šie rezervuarai turi būti atsparūs koroziniam azoto rūgšties poveikiui. Paprastai laikymo arba saugojimo rezervuarai gaminami iš tokių medžiagų kaip mažai anglies turintis nerūdijantis plienas, titanas, cirkonis arba kitos geros kokybės medžiagos. Laikymo ir saugojimo rezervuarai gali būti sukonstruoti taip, kad juos eksploatuoti ir techniškai aptarnauti būtų galima distanciniu būdu, taip pat gali turėti tokias savybes branduolinio kriziškumo atžvilgiu:
3.5. Plutonio nitrato konversijos plutonio oksidu sistemos
ĮŽANGINĖ PASTABA
Daugumoje perdirbimo įrenginių šio galutinio proceso metu plutonio nitrato tirpalas virsta į plutonio dioksidą. Šio proceso pagrindinės operacijos: pradinių technologinių medžiagų saugojimas ir savybių koregavimas, nusodinimas bei kietos ir skystos fazės atskyrimas, kalcinavimas, produkto apdirbimas, vėdinimas, atliekų tvarkymas ir proceso valdymas.
Uždaros sistemos, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos plutonio nitrato vertimui į plutonio oksidą, yra padarytos taip, kad būtų galima išvengti krizinės branduolinių medžiagų masės susidarymo bei radiacijos efektų ir sumažinti toksinę riziką.
3.6. Plutonio oksido konversijos į metalą sistemos
ĮŽANGINĖ PASTABA
Šio proceso, kuris galėtų būti susietas su perdirbimo įrenginiu, metu plutonio dioksidas fluorinamas, paprastai naudojant labai aktyvų fluoro vandenilį, siekiant gauti plutonio fluoridą, kuris toliau redukuojamas naudojant labai švarų metalinį kalcį, kol gaunamas metalinis plutonis ir kalcio fluoridas šlako pavidalu. Šio proceso pagrindinės operacijos: fluoravimas (pavyzdžiui, naudojant įrenginį, pagamintą arba padengtą brangiuoju metalu), metalo redukcija (pavyzdžiui, naudojant keraminius tiglius), šlako gavimas, produkto tvarkymas, vėdinimas, atliekų tvarkymas ir proceso valdymas.
Uždaros sistemos, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos metaliniam plutoniui gauti, dažniausiai padarytos taip, kad būtų galima išvengti krizinės branduolinių medžiagų masės susidarymo bei radiacijos efektų, taip pat iki minimumo sumažinti toksinę riziką.
4. Kuro elementų gamybos įrenginiai
„Kuro elementų gamybos įrenginiai“ apima:
a) įrenginius, kurie paprastai tiesiogiai kontaktuoja su branduolinės medžiagos technologiniu srautu arba tiesiogiai jį apdoroja ar valdo, arba
5. Įrenginiai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti urano izotopams atskirti, išskyrus analitinius prietaisus
Įrangos dalims, kurioms pagal susitarimą galioja frazė „įrenginiai, išskyrus analitinius prietaisus“ urano izotopų atskyrimui, priklauso:
5.1. Dujų centrifugos ir mazgai bei komponentai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti naudoti dujų centrifugose
ĮŽANGINĖ PASTABA
Dujų centrifuga paprastai susideda iš plonasienio(-ių) cilindro(-ų), kurio(-ių) skersmuo yra tarp 75 mm (3 colių) ir 400 mm (16 colių), esančio(-ių) vakuume, turinčio(-ių) vertikalią ašį ir sukamo(-ų) 300 m/s arba didesniu apskritiminiu greičiu vakuume. Norint pasiekti didelį greitį, konstrukcinės besisukančių dalių medžiagos turi turėti labai didelį tamprumo ir tankio koeficientų santykį, o rotoriaus mazgas, drauge ir atskiros jo dalys, turėtų būti gaminami ypač tiksliai, kad išbalansavimas sumažėtų iki minimumo. Kitaip negu kitos centrifugos, dujų centrifuga urano sodrinimui rotorinės kameros viduje turi besisukančią(-ias) disko pavidalo pertvarą(-as) bei nejudantį UF6 dujų padavimo ir ištraukimo įrenginį, susidedantį iš mažiausiai trijų atskirų kanalų, iš kurių du yra prijungti prie mentelių, einančių nuo rotoriaus ašies link rotoriaus kameros periferinės dalies. Taip pat vakuume yra ir keletas svarbių nesisukančių detalių, kurios, nors ir yra specialiai sukonstruotos, tačiau jas lengva pagaminti ir jos nėra gaminamos iš ypatingų medžiagų. Tačiau centrifugoms reikia daugybės tokių dalių, todėl jų kiekis gali būti svarbus indikatorius nustatant galutinį panaudojimą.
5.1.1. Besisukantys komponentai
(a) Sukomplektuoti rotorių rinkiniai:
Pavieniai plonasieniai cilindrai arba kelių plonasienių cilindrų junginys, pagamintas iš vienos ar kelių medžiagų, kurioms būdingas didelis tamprumo ir tankio koeficientų santykis, aprašytų šio skyriaus PAAIŠKINIME. Cilindrai tarpusavyje jungiami lanksčiais silfonais arba žiedais, apibrėžtais 5.1.1. (c) punkte žemiau. Sukomplektuotas rotorius turi vidinę(-es) pertvarą(-as) ir galinius mazgus, kaip toliau aprašyta 5.1.1. (d), (e) punktuose žemiau. Tačiau visas įrenginys užsakovui gali būti pateiktas iš dalies surinktas.
(b) Rotorių vamzdžiai:
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti plonasieniai cilindrai, kurių sienelės storis 12 mm (0,5 colio) ir mažiau, skersmuo – tarp 75 mm (3 colių) ir 400 mm (16 colių), pagaminti iš vienos ar daugiau medžiagų, kurių labai didelis tamprumo ir tankio koeficientų santykis, aprašytų šio skyriaus PAAIŠKINIME.
(c) Žiedai arba silfonai:
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti komponentai vietinei rotoriaus vamzdžio atramai arba kelių rotoriaus vamzdžių sujungimui. Silfonas yra trumpas cilindriukas, kurio sienelių storis yra 3 mm (0,12 colio) arba mažesnis, skersmuo – tarp 75 mm (3 colių) ir 400 mm (16 colių), turi vieną klostę ir yra pagamintas iš medžiagų, kurių labai didelis tamprumo ir tankio koeficientų santykis, aprašytų šio skyriaus PAAIŠKINIME.
(d) Pertvaros:
Disko pavidalo komponentai, kurių skersmuo yra nuo 75 mm (3 colių) iki 400 mm (16 colių), specialiai suprojektuoti arba pritaikyti įmontavimui centrifugos rotoriaus vamzdžio viduje taip, kad izoliuotų išėjimo kamerą nuo pagrindinės atskyrimo kameros ir kai kuriais atvejais pagerintų dujų UF6 cirkuliaciją rotoriaus vamzdžio pagrindinėje atskyrimo kameroje, pagaminti iš vienos medžiagos, kurios labai didelis tamprumo ir tankio koeficientų santykis, aprašytos šio skyriaus PAAIŠKINIME.
(e) Viršutiniai ir apatiniai dangteliai:
Disko pavidalo komponentai, kurių skersmuo yra nuo 75 mm (3 colių) iki 400 mm (16 colių), specialiai suprojektuoti arba pritaikyti taip, kad atitiktų rotoriaus vamzdžio galus ir taip sulaikytų jame UF6 bei kai kuriais atvejais paremtų, išlaikytų arba būtų viršutinio guolio (viršutinio dangtelio) dalimi arba laikytų besisukančius variklio elementus ir apatinį guolį (apatinį dangtelį), pagaminti iš vienos medžiagos, kurios labai didelis tamprumo ir tankio koeficientų santykis, aprašytos šio skyriaus PAAIŠKINIME.
PAAIŠKINIMAS
Medžiagos, naudojamos besisukantiems centrifugos komponentams, yra:
(a) martensitiškai senėjantis plienas, kurio tempiamojo stiprio riba ne mažesnė kaip 2,05 x 109 N/m2; (300 000 svarų/kv. coliui);
(b) aliuminio lydiniai, kurių tempiamojo stiprio riba ne mažesnė kaip 0,46 x 109 N/m2 (67 000 svarų/kv. coliui);
(c) pluoštinės (siūlinės) medžiagos, tinkamos naudoti sudėtinėse struktūrose, kurių savitasis tamprumo modulis ne mažesnis kaip 12,3 x 106 m bei savitoji tempiamojo stiprio riba ne mažesnė kaip 0,3 x 106 m („savitasis tamprumo modulis“ yra Jungo modulis, išreiškiamas N/m2, padalytas iš savitojo svorio N/m3; „savitoji tempiamojo stiprio riba“ yra tempiamojo stiprio riba N/m2, padalyta iš savitojo svorio N/m3).
5.1.2. Statiniai komponentai
(a) Guoliai su magnetine pakaba:
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti guolių mazgai, sudaryti iš žiedinio magneto, pakabinto apkaboje, kurioje yra smūgius sugerianti aplinka. Apkaba gaminama iš medžiagos, atsparios UF6 (žiūrėkite PAAIŠKINIMĄ 5.2 punkte). Magnetas sujungiamas su juostiniu antgaliu arba antru magnetu, pritaisytu prie viršutinio dangtelio, aprašyto 5.1.1. (e) punkte. Magnetas gali būti žiedo pavidalo, o santykis tarp jo išorinio ir vidinio skersmens lygus 1,6:1 arba mažesnis. Magnetas gali turėti formą, užtikrinančią pradinę 0,15 H/m (120 000 CGS vienetų) arba didesnę magnetinę skvarbą ar 98,5% ir daugiau liktinį įmagnetinimą, ar didesnės nei 80 kJ/m3 (107 gausų-erstedų) energijos indukciją. Be įprastinių medžiagos savybių, būtina išankstinė sąlyga yra galimas labai mažas (mažiau nei 0,1 mm arba 0,004 colio) magnetinės ašies nukrypimas nuo geometrinės ašies arba turi būti užtikrintas ypatingas magneto medžiagos homogeniškumas.
(b) Slopinamieji guoliai:
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti guoliai, kurių sudėtyje yra ašis-sandarinimo žiedas, sumontuoti ant slopintuvo. Ašis paprastai gaminama iš grūdinto plieno, su vienu pusrutulio formos galu, o kitu galu galima pritvirtinti prie apatinio dangtelio, aprašyto 5.1.1(e) punkte. Ši ašis gali būti sujungta su hidrodinaminiu guoliu. Sandarinimo žiedas yra tabletės pavidalo su pusrutulio formos įdubomis viename paviršiuje. Šios dalys paprastai tiekiamos atskirai nuo slopintuvo.
(c) Molekuliniai siurbliai:
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti cilindrai, turintys ištekintus iš vidaus arba įspaustus spirališkus griovelius bei viduje išgręžtas skyles. Paprastai dydžiai būna tokie: vidinis skersmuo nuo 75 mm (3 colių) iki 400 mm (16 colių), sienelių storis ne mažesnis kaip 10 mm (0,4 colio), ilgis lygus arba didesnis už skersmenį. Grioveliai paprastai būna stačiakampio skerspjūvio, o jų gylis ne mažesnis kaip 2 mm.
(d) Variklių statoriai:
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti žiedo pavidalo statoriai greitaveikiams daugiafaziams kintamosios srovės histereziniams (arba reaktyviesiems) elektros varikliams, sinchroniškai veikiantiems vakuume, kai dažnių intervalas 600-2000 Hz, o galios 50-1000 VA. Statoriai sudaryti iš daugiafazių apvijų ant daugiasluoksnės mažų nuostolių geležinės šerdies, sudarytos iš plonų plokštelių, paprastai ne daugiau kaip 2,0 mm (0,08 colio) storio.
(e) Centrifugų korpusai:
Komponentai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti dujų centrifugos rotoriaus vamzdžio mazgui laikyti. Korpusas sudarytas iš kieto cilindro, kurio sienelių storis yra iki 30 mm (1,2 colio), su labai tiksliai mechaniškai apdirbtais galais tam, kad būtų galima įtaisyti guolius, bei su vienu ar keliais flanšais. Apdirbti galai yra lygiagretūs tarpusavyje ir statmeni cilindro išilginei ašiai ne mažiau kaip 0,05 laipsnio tikslumu. Korpusas taip pat gali būti korio pavidalo, kad tiktų keliems rotoriaus vamzdžiams. Korpusai gaminami iš atsparių UF6 koroziniam poveikiui medžiagų arba apsaugomi jomis.
(f) Semtuvai:
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti vamzdeliai (vidinis skersmuo iki 12 mm (0,5 colio)) UF6 dujoms išsiurbimui iš rotoriaus vamzdžio „Pito“ metodu (t. y. su anga, nukreipta į apskritiminę dujų srovę rotoriaus vamzdyje, pavyzdžiui, užlenkiant radialinėje padėtyje esančio vamzdžio galą). Tvirtinami prie vidinės dujų išsiurbimo sistemos. Vamzdeliai gaminami iš atsparių UF6 koroziniam poveikiui medžiagų arba apsaugomi jomis.
5.2. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos pagalbinės dujų centrifuginio sodrinimo įrenginių sistemos, įrenginiai ir komponentai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Pagalbinės sistemos, įrenginiai bei komponentai dujų centrifuginio sodrinimo įrenginiams yra sistemos, reikalingos UF6 tiekti į centrifugas, atskiroms centrifugoms sujungti sudarant kaskadas (arba laiptus), kad būtų galima pasiekti didesnio prisodrinimo bei išskirti UF6 produktą ir liekanas iš centrifugų, taip pat įranga, reikalinga varyti centrifugas arba valdyti įrenginį.
Paprastai UF6 išgarinamas iš kietos būsenos, naudojant įkaitintus autoklavus, ir dujinės būsenos nukreipiamas į centrifugas per kaskados kolektorinio vamzdyno sistemą. UF6 produktas ir liekanos, ateinančios iš centrifugų dujų srovių pavidalu, per kolektorinius kaskados vamzdžius patenka į šaltas gaudykles (veikiančias apie 203 K (-70°C)), kur susikondensuoja, ir po to yra suleidžiamos į specialius konteinerius transportavimui arba saugojimui. Kadangi sodrinimo įrenginys susideda iš daugybės tūkstančių centrifugų, surinktų į kaskadas, susidaro daugiakilometriniai surenkamieji kaskadų vamzdžiai su tūkstančiais suvirinimo siūlių, o pagrindinė jų sujungimo schema daugybę kartų kartojasi. Ši įranga, komponentai bei vamzdžių sistemos gaminami atsižvelgiant į labai aukštus vakuumo ir švaros standartus.
5.2.1. Produkto ir liekanų tiekimo ir šalinimo sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos apima:
tiekimo autoklavus (arba stotis), naudojamus UF6 tiekti į centrifugų kaskadas, esant iki 100 kPa (15 svarų/kv. coliui) slėgiui ir 1 kg/h arba didesniam našumui;
desublimatorius (arba šaltąsias gaudykles), naudojamus UF6 išleisti iš kaskadų, esant iki 3 kPa (0,5 svarai/kv. coliui) slėgiui. Desublimatorius galima atšaldyti iki 203 K (-70°C) bei sušildyti iki 343 K (70°C);
produkto ir liekanų stotis, naudojamas UF6 perkelti į konteinerius.
Šis įrenginys, įranga bei vamzdynas gaminami iš atsparių UF6 medžiagų arba apsaugomi jomis (žiūrėkite šio skyriaus PAAIŠKINIMĄ). Gaminant juos atsižvelgiama į labai aukštus vakuumo ir švaros standartus.
5.2.2. Kolektorinių vamzdynų sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos vamzdžių bei kolektorių sistemos UF6 perduoti centrifugų kaskadose. Vamzdžių tinklas paprastai yra sistema su „trigubu“ kolektoriumi, ir kiekviena centrifuga prijungta prie atskiro kolektoriaus. Todėl yra daugybė šios formos pasikartojimų. Viskas gaminama iš atsparių UF6 medžiagų (žiūrėkite šio skyriaus PAAIŠKINIMĄ), atsižvelgiant į labai aukštus vakuumo ir švaros standartus.
5.2.3. UF6 masės spektrometrai-jonų šaltiniai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti magnetiniai arba kvadrupoliniai masės spektrometrai galintys tiesiogiai paimti iš UF6 dujų srauto tiekiamos medžiagos, produkto ar liekanų bandinius bei pasižymintys visomis šiomis savybėmis:
5.2.4. Dažnio keitikliai
Dažnio keitikliai (taip pat žinomi kaip konverteriai arba inverteriai), specialiai suprojektuoti arba pritaikyti variklių, apibrėžtų 5.1.2.(d) punkte, statoriams maitinti arba dalys, komponentai arba tokių keitiklių pusgaminiai, turintys visas šias charakteristikas:
4. efektyvumas didesnis nei 80%.
PAAIŠKINIMAS
Aukščiau išvardyta įranga arba tiesiogiai sąveikauja su UF6 dujomis, arba tiesiogiai valdo centrifugas bei dujų tekėjimą iš centrifugos į centrifugą ir iš kaskados į kaskadą.
Prie medžiagų, atsparių UF6, priklauso nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio lydiniai, nikelis ir lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 60% nikelio.
5.3. Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti dujų difuzinio sodrinimo įrenginių mazgai ir komponentai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Urano izotopų atskyrimo dujų difuzijos metodu svarbiausi apdirbimo įrenginiai yra specialus akytas dujų difuzijos barjeras, šilumokaitis dujoms aušinti (kurios įkaista suspaudimo metu), sandarinantys bei reguliuojantys vožtuvai, taip pat vamzdžiai. Kadangi dujų difuzijos technologijoje naudojamas urano heksafluoridas (UF6), visa įranga, vamzdžiai bei prietaisų paviršiai (kurie turi tiesioginį sąlytį su dujomis) turi būti gaminami iš medžiagų, kurios sąlytyje su dujomis lieka stabilios. Dujų difuzijai reikia daugybės tokių mazgų, todėl jų kiekis gali būti svarbus galutinio naudojimo rodiklis.
5.3.1. Dujų difuzijos barjerai
(a) Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti ploni akyti filtrai (akučių skersmuo 100-1000 Å, storis ne didesnis kaip 5 mm (0,2 colio), o vamzdelių pavidalo filtrų skersmuo ne didesnis kaip 25 mm (1 colis)), pagaminti iš metalinių, polimerinių, keraminių medžiagų, atsparių UF6 koroziniam poveikiui, ir
(b) specialiai paruošti junginiai arba milteliai tokiems filtrams gaminti. Šie junginiai ir milteliai yra iš nikelio arba lydinių, kuriuose nikelio yra ne mažiau kaip 60%, taip pat iš aliuminio oksido arba visiškai fluoruotų angliavandenilinių polimerų, kurie atsparūs UF6 ir kurių grynumas ne mažesnis kaip 99,9%; dalelės mažesnės nei 10 mm ir labai vienodos.
5.3.2. Difuzorių kameros
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti hermetiški cilindriniai indai (skersmuo – per 300 mm (12 colių), ilgis – per 900 mm (35 coliai)) arba panašių matmenų stačiakampiai indai su vienu įleidimo ir dviem išleidimo atvamzdžiais (kiekvieno skersmuo – per 50 mm (2 coliai)), skirti dujų difuzijos barjerams sudėti, pagaminti iš medžiagų, atsparių UF6, arba iškloti tokiomis medžiagomis bei suprojektuoti horizontaliam arba vertikaliam instaliavimui.
5.3.3. Kompresoriai ir dujų pūstuvai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti ašiniai, išcentriniai arba tūriniai kompresoriai arba dujų pūstuvai, kurių UF6 siurbimo našumas siekia 1 m3/min ar daugiau, išėjimo slėgis siekia keletą šimtų kPa (100 svarų/kv. coliui), suprojektuoti ilgalaikiam veikimui UF6 aplinkoje su tinkamo galingumo varikliu arba be jo, taip pat atskri tokių kompresorių ir pūstuvų mazgai. Šių kompresorių bei pūstuvų slėgių santykis yra tarp 2:1 ir 6:1, ir jie pagaminti iš atsparių UF6 medžiagų arba padengti jomis.
5.3.4. Besisukančių velenų sandarikliai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti vakuuminiai sandarikliai, pritaisyti tiekimo ir išėjimo pusėse, skirti sandarinti veleną, jungiantį kompresoriaus arba pūstuvo rotorių su varikliu tam, kad būtų galima užtikrinti patikimą užtvarą oro patekimui į vidinę kompresoriaus arba dujų pūstuvo kamerą, pripildytą UF6. Tokie sandarikliai paprastai projektuojami buferinių dujų įtekėjimo stabdymui iki mažesnio nei 1000 cm3/min (60 colių3/min) greičio.
5.3.5. UF6 aušinimo šilumokaičiai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti šilumokaičiai, pagaminti iš medžiagų, atsparių UF6 poveikiui, arba padengti tokiomis medžiagomis (išskyrus nerūdijantį plieną) arba variu, arba bet kokiu šių metalų deriniu, galintys veikti, kai slėgio kitimas, apibūdinantis nuotėkį, yra mažesnis kaip 10 Pa (0,0015 svaro/kv. coliui) per valandą, kai slėgių skirtumas 100 kPa (15 svarų/kv. coliui).
5.4. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos dujų difuzinio sodrinimo pagalbinės sistemos, įrenginiai ir komponentai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Pagalbinės sistemos, įrenginiai bei komponentai dujų difuzijos sodrinimo gamykloms reikalingi tiekti UF6 į dujų difuzijos mazgą, atskiriems mazgams sujungti tarpusavyje, formuojant kaskadas (arba pakopas) laipsniškam UF6 įsodrinimui didinti bei produktui ir liekanoms ištraukti iš difuzijos kaskadų. Dėl didelės kaskadų difuzijos inercijos bet koks jų darbo nutraukimas, ypač veikimo sustabdymas, sukelia rimtas pasekmes. Todėl dujų difuzijos įrenginyje labai svarbu griežtai nuolat palaikyti vakuumą visose technologinėse sistemose, automatiškai apsaugoti nuo avarijų bei labai tiksliai automatizuotai valdyti dujų srautą. Visa tai reikalauja labai gero įrengimų aprūpinimo matavimo, valdymo ir kontrolės sistemomis.
Paprastai UF6 garinamas iš autoklavuose esančių cilindrų ir dujinės būsenos per kolektorinius kaskados vamzdžius tiekiamas į kaskadų įėjimus. UF6 produkto ir liekanų dujų srautai iš išėjimų per kolektorių kaskados vamzdžius teka arba į šaltąsias gaudykles, arba į kompresorines stotis, kur dujinis UF6 suskystinamas ir po to supilamas į specialius transportavimo arba saugojimo konteinerius. Kadangi dujų difuzijos sodrinimo įrenginiai sudaryti iš daugybės dujų difuzijos mazgų, sujungtų į kaskadas, susidaro daugybė kolektorinių kaskadų vamzdžių su tūkstančiais suvirinimo siūlių, o pagrindinė jų sujungimo schema nuolat kartojasi. Vamzdžių įranga, dalys ir sistemos gaminamos atsižvelgiant į labai aukštus vakuumo ir švaros standartus.
5.4.1. Produkto ir liekanų tiekimo ir šalinimo sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos apdirbimo sistemos, galinčios veikti esant 300 kPa (45 svarai/kv. coliui) ar mažesniam slėgiui, įskaitant:
tiekimo autoklavus (arba sistemas) UF6 tiekti į dujų difuzijos kaskadas;
desublimatorius (arba šaltąsias gaudykles) UF6 išsiurbti iš difuzijos kaskadų;
skystinimo stotis, kuriose dujinis UF6 iš kaskadų yra suspaudžiamas ir ataušinamas, kol tampa skystu UF6;
produkto ir liekanų stotis, kuriose UF6 supilamas į konteinerius.
5.4.2. Kolektoriniai vamzdynai
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos vamzdžių sistemos, skirtos UF6 išlaikyti dujų difuzijos kaskadose. Šis vamzdžių tinklas paprastai yra sistema su „dvigubu“ kolektoriumi, kur kiekvienas elementas sujungtas su abiem kolektoriais.
5.4.3. Vakuuminės sistemos
(a) Specialiai suprojektuoti arba priderinti vakuuminiai vamzdynai, vakuuminiai kolektoriai ir vakuuminiai siurbliai, kurių našumas 5 m3/min (175 pėdų3/min) ar didesnis.
(b) Vakuuminiai siurbliai, specialiai suprojektuoti dirbti UF6 aplinkoje ir pagaminti iš aliuminio, nikelio ar jo lydinių, kuriuose yra daugiau nei 60% nikelio arba tomis medžiagomis padengti. Šie siurbliai gali būti arba rotaciniai, arba stūmokliniai, gali turėti išstumiančius ir anglies fluorido sandariklius, taip pat juose gali būti specialaus darbinio skysčio.
5.4.4. Specialūs fiksavimo ir valdymo vožtuvai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti silfoninio tipo automatiniai arba rankiniai 40 – 1500 mm (1,5 – 59 colių) skersmens fiksavimo ir valdymo vožtuvai, pagaminti iš atsparios UF6 medžiagos. ir skirti pagrindinėms ir pagalbinėms dujų difuzijos sodrinimo įrenginių sistemoms.
5.4.5. UF6 masės spektrometrai/jonų šaltiniai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti magnetiniai arba kvadrupoliniai masės spektrometrai, galintys tiesiogiai paimti tiekiamos medžiagos, produkto ar liekanų bandinius iš UF6 dujų srauto bei turintys šias savybes:
4. kolektorinės sistemos tinka izotopinei analizei.
PAAIŠKINIMAS
Aukščiau išvardyta įranga arba tiesiogiai sąveikauja su apdirbamomis UF6 dujomis, arba tiesiogiai valdo srautą kaskadose. Visi paviršiai, liečiantys apdirbamąsias dujas, yra pagaminti iš UF6 atsparių medžiagų arba padengti jomis. Tuose skyriuose, kuriuose aprašomi dujų difuzijos įrenginiai, atsparios UF6 koroziniam poveikiui medžiagos yra nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio lydiniai, aliuminio oksidas, nikelis arba jo lydiniai, turintys 60% ir daugiau nikelio bei atsparūs UF6 iki galo fluorinti angliavandenių polimerai.
5.5. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos aerodinaminio sodrinimo sistemos, įrenginiai ir komponentai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Aerodinaminio sodrinimo procesuose dujinio UF6 ir lengvų dujų (vandenilio arba helio) mišinys suspaudžiamas ir praleidžiamas per atskiriamuosius elementus, kuriuose izotopinis atskyrimas vyksta sukuriant dideles išcentrines jėgas ties įgaubta siena. Yra išvystyti du šio tipo metodai: atskyrimo tūtų metodas bei sūkurinių vamzdžių metodas. Pagrindiniai abiejų metodų atskyrimo pakopos komponentai yra cilindriniai korpusai, turintys specialius atskyrimo elementus (tūtas arba sūkurinius vamzdžius), dujų kompresoriai bei šilumokaičiai šilumai, išsiskiriančiai suspaudimo metu, pašalinti. Aerodinaminiam įrenginiui reikia daugybės tokių pakopų, todėl jų kiekis gali būti svarbus galutinio panaudojimo rodiklis. Kadangi aerodinaminiuose procesuose yra UF6, visa įranga, vamzdynai bei prietaisų paviršiai (tiesiogiai sąveikaujantys su dujomis) turi būti gaminami iš medžiagų, kurios sąlytyje su UF6 išlieka stabilios.
PAAIŠKINIMAS
Šiame skyriuje išvardyti elementai arba tiesiogiai sąveikauja su apdirbamomis UF6 dujomis, arba tiesiogiai valdo tekėjimą pakopose. Visi paviršiai, sąveikaujantys su apdirbamomis dujomis, gaminami iš atsparių UF6 medžiagų arba padengti jomis. Tuose skyriuose, kuriuose aprašomi dujų difuzijos įrenginiai, atsparios UF6 koroziniam poveikiui medžiagos yra nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio lydiniai, aliuminio oksidas, nikelis arba jo lydiniai, turintys 60% ir daugiau nikelio bei atsparūs UF6 visiškai fluorinti angliavandenių polimerai.
5.5.1. Atskyrimo tūtos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos atskyrimo tūtos ir jų mazgai. Atskyrimo tūtos sudarytos iš plyšio pavidalo kreivų kanalų, kurių kreivumo spindulys yra mažesnis nei 1 mm (paprastai nuo 0,1 iki 0,05 mm), atsparūs UF6 koroziniam poveikiui ir turintys vidinę peilio pavidalo briauną, kuri tekančias tūta dujas išskiria į dvi frakcijas.
5.5.2. Sūkuriniai vamzdžiai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti sūkuriniai vamzdžiai ir jų mazgai. Tai cilindriniai arba kūgiški vamzdžiai, kurių skersmuo 0,5 – 4 cm, o ilgio ir skersmens santykis 20:1 arba mažesnis, turintys vieną arba daugiau tangentinių angų ir pagaminti iš UF6 atsparių medžiagų arba tokiomis medžiagomis padengti. Vamzdžiai gali turėti tūtos pavidalo atsišakojimus viename arba abiejuose galuose.
PAAIŠKINIMAS
Tiekiamos dujos patenka į sūkurinį vamzdį išilgai liestinės per vieną galą arba per besisukančias menteles, arba per daugybę tangentinių įėjimų išilgai vamzdžio.
5.5.3. Kompresoriai ir dujų pūstuvai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti ašiniai, išcentriniai arba tūriniai kompresoriai arba dujų pūstuvai, pagaminti iš atsparių UF6 korozijai medžiagų arba padengti tokiomis medžiagomis; UF6 ir nešančiųjų dujų (vandenilio arba helio) mišinio įsiurbimo našumas 2 m3/min. ar didesnis.
PAAIŠKINIMAS
Šių kompresorių ir dujų pūstuvų slėgių santykis paprastai būna nuo 1,2:1 iki 6:1.
5.5.4. Besisukančių velenų sandarikliai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti besisukančių velenų sandarikliai, įstatyti įėjimo ir išėjimo pusėse, skirti sandarinti veleną, jungiantį kompresoriaus arba dujų pūstuvo rotorių su varikliu, siekiant užtikrinti patikimą užtvarą apdirbamų dujų ištekėjimui į išorę arba oro patekimui į vidų, arba uždaryti dujas vidinėje kompresoriaus ar dujų pūstuvo kameroje, užpildytoje UF6 ir nešančiųjų dujų mišiniu.
5.5.5. Šilumokaičiai dujų aušinimui
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti šilumokaičiai, pagaminti iš atsparių UF6 koroziniam poveikiui medžiagų arba padengti jomis.
5.5.6. Atskyrimo elementų korpusai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti elementų korpusai, pagaminti iš atsparių UF6 koroziniam poveikiui medžiagų arba apsaugoti jomis, skirti sūkurinių vamzdžių arba atskyrimo tūtų montavimui juose.
PAAIŠKINIMAS
Šie korpusai gali būti cilindrinės kameros, kurių skersmuo didesnis nei 300 mm ir ilgesnės nei 900 mm, taip pat gali būti stačiakampės panašių matmenų kameros, gali būti suprojektuotos horizontaliam ir vertikaliam įrengimui.
5.5.7. Tiekimo sistemos ir produkto bei liekanų šalinimo sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos technologinės sistemos arba įranga sodrinimo įranginiams, pagamintos iš atsparių UF6 koroziniam poveikiui medžiagų arba padengtos tokiomis medžiagomis:
(a) tiekimo autoklavai, krosnys arba sistemos UF6 tiekti į sodrinimo proceso vietą;
(b) desublimatoriai (arba šaltosios gaudyklės) UF6 šalinti iš sodrinimo proceso vietos ir perduoti į kaitinimo vietą;
(c) kietinimo arba skystinimo stotys, skirtos UF6 šalinti iš sodrinimo proceso suspaudžiant UF6 ir verčiant į skystąjį arba kietąjį būvį;
(d) UF6 produkto ir liekanų transportavimo į konteinerius stotys.
5.5.8. Kolektoriniai vamzdynai
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos kolektorinių vamzdynų sistemos, pagamintos iš atsparių UF6 koroziniam poveikiui medžiagų arba padengtos jomis, skirtos išlaikyti UF6 aerodinaminėse pakopose. Šis vamzdžių tinklas paprastai turi dvigubus kolektorius ir kiekviena pakopa arba pakopų grupė būna sujungta su kiekvienu kolektoriumi.
5.5.9. Vakuuminės sistemos ir siurbliai
(a) Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos vakuuminės sistemos, kurių įsiurbimo našumas ne mažesnis nei 5 m3/min., sudarytos iš vakuuminių magistralių, vakuuminių kolektorių bei vakuuminių siurblių, pritaikytų veikti UF6 aplinkoje,
(b) Vakuuminiai siurbliai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti veikti UF6 aplinkoje ir pagaminti iš UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų arba padengti jomis. Šiuose siurbliuose galima naudoti anglies fluorido sandariklius ir specialius darbinius skysčius.
5.5.10. Specialūs fiksavimo ir valdymo vožtuvai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti automatiniai arba rankiniai 40 – 1500 mm skersmens silfoninio tipo fiksavimo ir valdymo vožtuvai, pagaminti iš atsparios UF6 medžiagos ir skirti įmontuoti į pagrindines ir pagalbines aerodinaminių sodrinimo įrenginių sistemas.
5.5.11. UF6 masės spektrometrai/jonų šaltiniai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti magnetiniai arba kvadrupoliniai masės spektrometrai, galintys tiesiogiai paimti tiekiamų medžiagų, produkto ar liekanų bandinius iš UF6 dujų srauto bei turintys šias savybes:
5.5.12. UF6 ir nešančiųjų dujų atskyrimo sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos technologinės UF6 ir nešančiųjų dujų (vandenilio arba helio) atskyrimo sistemos.
PAAIŠKINIMAS
Šios sistemos suprojektuotos sumažinti UF6 kiekiui nešančiosiose dujose iki 1 milijoninės dalies ar dar mažiau ir jose gali būti tokia įranga:
(a) kriogeniniai šilumokaičiai ir kriogeniniai atskyrimo įrenginiai, galintys sukurti -120°C ir žemesnę temperatūrą arba
(b) kriogeninių šaldymo įrenginių blokai, galintys sukurti -120°C ir žemesnę temperatūrą, arba
(c) atskyrimo tūtų arba sūkurinių vamzdžių blokai UF6 atskirti nuo nešančiųjų dujų, arba
(d) šaltosios UF6 gaudyklės, galinčios sukurti -20°C ir žemesnę temperatūrą.
5.6. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos jonų mainų arba cheminių mainų principu veikiančios, sodrinimo sistemos, įrenginiai ir komponentai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Nežymūs urano izotopų masių skirtumai gali sukelti nedidelius pakitimus cheminių reakcijų pusiausvyroje ir tai gali būti naudojama izotopams atskirti. Yra išvystyti du procesai: skysčio-skysčio cheminiai mainai bei kieto kūno-skysčio joniniai mainai.
Skysčio-skysčio cheminių mainų procese nesimaišančios skystos fazės (vandeninės ir organinės), tekėdamos priešingomis kryptimis ir sąveikaudamos, atitinka atskyrimą daugybėje pakopų. Vandeninė fazė sudaryta iš urano chlorido druskos rūgšties tirpale; organinė fazė sudaryta iš ekstragento, turinčio urano chlorido organiniame tirpale. Kontaktiniais filtrais atskyrimo pakopoje gali būti skysčio-skysčio mainų kolonos (pavyzdžiui impulsinės kolonos su sietais) arba skysti centrifuginiai kontaktiniai filtrai. Abiejuose atskyrimo pakopos galuose reikalingi cheminiai virsmai (oksidacija ir atsistatymas) tam, kad abiejuose galuose būtų galima užtikrinti atgalinį telėjimą. Svarbiausia konstrukcijoje yra tai, kad būtina išvengti technologinių srovių užteršimo kai kurių metalų jonais. Todėl naudojamos plastikinės, padengtos plastiku (taip pat fluoro anglies polimerais) ir/arba padengtos stiklu kolonos bei vamzdžiai.
Kieto kūno-skysčio jonų mainų procese sodrinimas vyksta dėka urano adsorbcijos ir desorbcijos ant specialios, labai greitai veikiančios jonų mainų dervos ar adsorbento. Per cilindrines sodrinimo kolonas, turinčias supakuotus adsorbento sluoksnius, praleidžiamas urano tirpalas druskos rūgštyje bei kiti cheminiai reagentai. Nuolatiniam procesui palaikyti būtina išlaisvinti uraną nuo adsorbento ir vėl paversti skysčio srove, siekiant surinkti produktą ir liekanas. Tai daroma naudojant tinkamus redukcijai/oksidacijai cheminius reagentus, kurie visiškai regeneruojami atskirose išorinėse kilpose ir gali iš dalies regeneruotis pačiose izotopų atskyrimo kolonose. Kadangi proceso metu naudojami karšti koncentruotos druskos rūgšties tirpalai, visa įranga turi būti gaminama iš specialių atsparių korozijai medžiagų arba padengta jomis.
5.6.1. Skysčio-skysčio mainų kolonos (cheminiai mainai)
Priešpriešinių srautų skysčio-skysčio mainų kolonos su mechaninėmis pavaromis (t. y. impulsinės kolonos su sietais, kolonos su judančiomis pirmyn ir atgal plokštėmis bei kolonos su vidiniais turbininiais maišytuvais), specialiai suprojektuotos arba pritaikytos uranui sodrinti cheminių mainų būdu. Tam, kad būtų atsparios koncentruotos druskos rūgšties tirpalų koroziniam poveikiui, šios kolonos ir jų vidinės dalys gaminamos iš atitinkamų plastmasių (pavyzdžiui, fluoro anglies polimerų) arba padengiamos jomis arba stiklu. Kolonos suprojektuotos taip, kad apdirbamos medžiagos pakopoje būtų trumpai (30 ar mažiau sekundžių).
5.6.2. Skysčio-skysčio centrifuginiai kontaktiniai filtrai (cheminiai mainai)
Skysčio-skysčio centrifuginiai kontaktiniai filtrai specialiai suprojektuoti arba pritaikyti uranui sodrinti cheminių mainų būdu. Tokie kontaktiniai filtrai sukami, kol išsiskiria organinė ir vandeninė srovės, o tada išcentrinė jėga atskiria fazes. Tam, kad kontaktiniai filtrai būtų atsparūs koncentruotos druskos rūgšties koroziniam poveikiui, jie gaminami iš atitinkamų plastmasių (pavyzdžiui, fluoro anglies polimerų) arba padengiami jomis arba stiklu. Centrifuginiai kontaktiniai filtrai yra suprojektuoti taip, kad apdirbamos medžiagos pakopoje būtų trumpai (30 ar mažiau sekundžių).
5.6.3. Urano redukavimo sistemos ir įrenginiai (cheminiai mainai)
(a) Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos elektrocheminio redukavimo celės uranui redukuoti iš vienos valentinės būsenos į kitą, sodrinant uraną cheminių mainų būdu. Celių medžiagos sąlytyje su apdirbamais skysčiais turi būti atsparios koroziniam koncentruotos druskos rūgšties tirpalų poveikiui.
PAAIŠKINIMAS
Katodinė celės kamera turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima išvengti urano oksidavimosi atgal į aukštesniąją valentinę būseną. Norint išlaikyti uraną katodinėje kameroje, celė gali turėti nepralaidžią diafragminę membraną, sudarytą iš specialios katijonų mainų medžiagos. Katodas sudarytas iš tinkamo kieto laidininko, pavyzdžiui, grafito.
(b) Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos U4 išskirti iš organinio srauto, rūgšties koncentracijai reguliuoti bei elektrocheminio redukavimo narveliams užpildyti gamybinėje pakopų pabaigoje.
PAAIŠKINIMAS
Šios sistemos sudarytos iš išskyrimo tirpikliu įrangos, skirtos U4+ atskirti nuo organinės srovės į vandeninį tirpalą, garinimo ir/arba kitos įrangos, skirtos tirpalo pH reguliuoti ir valdyti, siurblių ir kitų pernešimo įrenginių, skirtų elektrocheminio redukavimo celėms užpildyti. Svarbiausia konstrukcijoje yra tai, kad būtina išvengti technologinių srovių užteršimo kai kurių metalų jonais. Todėl apdirbamą srautą liečiančios dalys turi būti gaminamos iš atitinkamų medžiagų (pavyzdžiui, stiklo, fluoro anglies polimerų, polifenilo sulfato, polieterio sulfono bei impregnuoto derva grafito) arba padengtos jomis.
5.6.4. Mišinio ruošimo sistemos (cheminiai mainai)
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos labai gryno urano chlorido tirpalams gaminti urano izotopų atskyrimo cheminių mainų būdu gamykloms.
PAAIŠKINIMAS
Šios sistemos sudarytos iš tirpdymo, išskyrimo tirpikliu ir/arba jonų mainų įrangos, skirtos tirpalui gryninti, bei elektrolitinių celių, skirtų uranui U6+ arba U4+ redukuoti iki U3+. Šiose sistemose gaminami urano chlorido tirpalai, turintys tik kelias milijonines dalis metalinių priemaišų, pavyzdžiui, chromo, geležies, vanadžio, molibdeno bei kitų dvivalenčių ar daugiavalenčių katijonų. Sistemų, gaminančių labai gryną U3+, elementų konstrukcinės medžiagos yra stiklas, fluoro anglies polimerai, grafitas, padengtas polifenilo sulfatu arba polieterio sulfono plastiku bei impregnuotas derva.
5.6.5. Urano oksidavimo sistemos (cheminiai mainai)
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos uranui oksiduoti iš U3+ į U4+ ir taip sugrąžinti į urano izotopų atskyrimo pakopą sodrinant cheminių mainų būdu.
PAAIŠKINIMAS
Šiose sistemose gali būti tokie elementai:
(a) įranga chlorui ir deguoniui liestis su vandeniniu tirpalu, ištekančiu iš izotopų atskyrimo įrenginių, ir gautam U4+ išskirti į nusodrintą organinį srautą, grįžtantį iš gamybinio pakopos išėjimo,
(b) įranga, atskirianti vandenį nuo druskos rūgšties taip, kad vandenį ir koncentruotą druskos rūgštį būtų galima vėl sugrąžinti į procesą reikiamose vietose.
5.6.6. Greitai reaguojančios jonų mainų dervos ir adsorbentai (jonų mainai)
Greitai reaguojančios jonų mainų dervos arba adsorbentai, specialiai sukurti arba pritaikyti uranui sodrinti jonų mainų būdu, įskaitant akytas tinklines dervas ir/arba plėvelines struktūras, kuriose aktyviosios cheminių mainų grupės apribotos apvalkalu neaktyvios porėtos pagalbinės struktūros paviršiuje, taip pat kitas tinkamos formos kompozicines struktūros, įskaitant ir pluošto, daleles. Šios jonų mainų dervos/adsorbentai būna 0,2 mm ar mažesnio skersmens, taip pat turi būti chemiškai atsparios koncentruotos druskos rūgšties tirpalams bei pakankamai fiziškai stiprios, kad mainų kolonose nepablogėtų jų savybės. Dervos/adsorbentai yra specialiai suprojektuoti taip, kad būtų galima pasiekti labai greitą urano izotopų mainų kinetiką (mainų pusperiodis mažesnis nei 10 sekundžių) ir galėtų dirbti 100°C – 200°C temperatūroje.
5.6.7. Jonų mainų kolonos (jonų mainai)
Cilindrinės didesnio nei 1000 mm skersmens kolonos supakuotiems jonų mainų dervų/adsorbentų sluoksniams laikyti ir palaikyti, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos uranui sodrinti jonų mainų principu. Šios kolonos gaminamos iš atsparių koncentruotos druskos rūgštie tirpalų koroziniam poveikiui medžiagų (pavyzdžiui, titanas arba fluoro anglies plastmasės) ir gali veikti esant temperatūrai nuo 100°C iki 200°C bei slėgiui per 0,7 Mpa (102 svarų/kv. coliui).
5.6.8. Jonų mainų laistomosios sistemos (jonų mainai)
(a) Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos cheminės arba elektrocheminės redukavimo sistemos cheminio(-ių) redukavimo reagentui(-ų), naudotam(-ų) pakopose uranui sodrinti jonų mainų būdu, regeneruoti.
(b) Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos cheminės arba elektrocheminės oksidavimo sistemos cheminio(-ių) oksidavimo reagentui(-ų), naudotam(-ų) pakopose uranui sodrinti jonų mainų būdu, regeneruoti.
PAAIŠKINIMAS
Sodrinant jonų mainų būdu kaip redukuojantis katijonas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, trivalentis titanas (Ti3+). Tada redukavimo sistema turėtų gaminti Ti3+, redukuodama Ti4+.
Procese kaip oksidatorius gali būti naudojama trivalentė geležis (Fe3+). Tada oksidavimo sistema turėtų gaminti Fe3+, oksiduodama Fe2+.
5.7. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos lazerinių sodrinimo įrenginių sistemos, įrenginiai ir komponentai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Dabartinės lazerinės sodrinimo sistemos skirstomos į dvi kategorijas: tos, kurių darbinė aplinka yra atominio urano garai, ir tos, kurių darbinė aplinka yra urano junginių garai. Bendras tokių sistemų pavadinimas: pirma kategorija – atominių garų lazerinis izotopų atskyrimas (AVLIS arba SILVA); antra kategorija – molekulinis lazerinis izotopų atskyrimas (MLIS arba MOLIS) bei cheminės reakcijos, vykdomos atrenkančia izotopus lazerine aktyvacija (CRISLA). Lazerinių sodrinimo gamyklų sistemos, įranga ir komponentai apima: (a) įrenginius metalinio urano garams tiekti (atrenkamajai jonizacijai) arba įrenginius urano junginio garams tiekti (fotodisociacijai arba cheminei aktyvacijai); (b) įrenginius prisodrintam ir išsodrintam metaliniam uranui, kaip produktui, ir liekanoms pagal pirmąją kategoriją surinkti bei įrenginius disocijavusiems ir sureagavusiems jungimosi reakcijose junginiams, kaip produktui, ir neapdirbtai medžiagai, kaip liekanoms, surinkti pagal antrąją kategoriją; (c) technologines lazerines sistemas atrankiniam urano-235 izotopų sužadinimui; ir (d) įrangą mišiniui paruošti bei produktui konvertuoti. Urano atomų ir junginių spektroskopijos sudėtingumas gali pareikalauti bet kurios iš daugybės galimų lazerinių technologijų panaudojimo.
PAAIŠKINIMAS
Daugelis šiame skyriuje išvardytų komponentų tiesiogiai sąveikauja su metalinio urano garais arba skysčiu, arba technologinėmis dujomis, turinčiomis UF6 ar UF6 bei kitų dujų mišinio. Visi paviršiai, tiesiogiai sąveikaujantys su uranu arba UF6 yra gaminami iš korozijai atsparių medžiagų arba padengti jomis. Tuose skyriuose, kuriuose aprašomi lazerinio sodrinimo komponentai, atsparios koroziniam metalinio urano garų arba skysčio ar urano lydinių poveikiui medžiagos yra padengtas itriu grafitas bei tantalas; atsparios koroziniam UF6 poveikiui medžiagos yra varis, nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio lydiniai, nikelis arba jo lydiniai, turintys 60% ir daugiau nikelio bei visiškai fluorinti atsparūs UF6 angliavandenių polimerai.
5.7.1. Urano garinimo sistemos (AVLIS)
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos urano garinimo sistemos, kuriose yra didelės galios juostinės arba elektronų pluošto patrankos, o į taikinį tiekiama galia didesnė nei 2,5 kW/cm.
5.7.2. Skysto metalinio urano apdorojimo sistemos (AVLIS)
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos skysto metalo apdorojimo sistemos išlydytam uranui ar urano lydiniams, sudarytos iš tiglių ir šaldymo įrangos tigliams.
PAAIŠKINIMAS
Tigliai bei kitos šios sistemos dalys, tiesiogiai susisiekiančios su išlydytu uranu arba urano lydiniais, gaminamos iš atitinkamų atsparių korozijai ir karščiui medžiagų arba padengtos jomis. Atitinkamos medžiagos yra tantalas, itriu padengtas grafitas, grafitas, padengtas kitais retųjų žemės elementų oksidais arba jų mišiniais.
5.7.3. Urano metalo produkto ir liekanų surinkimo agregatai (AVLIS)
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti produkto ir liekanų surinkimo agregatai metalinio urano skystai arba kietai būsenai.
PAAIŠKINIMAS
Šių mazgų komponentai gaminami iš atsparių karščiui ir metalinio urano garų arba skysčio koroziniam poveikiui medžiagų (pavyzdžiui, itriu padengtas grafitas arba tantalas) arba padengti jomis, apima vamzdžius, vožtuvus, fitingus, latakus, šilumokaičius ir kolektorius magnetiniam, elektrostatiniam ar kitokiems atskyrimo būdams.
5.7.4. Atskyrimo modulių korpusai (AVLIS)
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos cilindrinės arba stačiakampės kameros metalinio urano garų šaltiniui, elektronų patrankai bei produkto ir liekanų kolektoriams.
PAAIŠKINIMAS
Šie korpusai turi daugybę angų elektros maitinimui ir vandens tiekimui, langus lazerio spinduliui, vakuuminio siurblio ir diagnozės bei matavimo prietaisų prijungimo elementus. Jie turi atidarymo ir uždarymo priemones, kad būtų galima aptarnauti vidinius komponentus.
5.7.5. Viršgarsinės plėtimosi tūtos (MLIS)
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos atsparios koroziniam UF6 poveikiui viršgarsinės plėtimosi tūtos UF6 ir nešančiųjų dujų mišiniui atšaldyti iki 150 K ir žemesnės temperatūros.
5.7.6. Urano pentafluorido produkto surinktuvai (MLIS)
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti urano pentafluorido (UF5) kieto produkto surinktuvai, sudaryti iš filtro, smūginių arba cikloninių kolektorių arba jų derinio, atsparūs koroziniam UF5/UF6 aplinkos poveikiui.
5.7.7. UF6 ir nešančiųjų dujų kompresoriai (MLIS)
Specialiai suprojektuoti UF6 ir nešančiųjų dujų mišinių kompresoriai, skirti ilgam darbui UF6 aplinkoje. Šių kompresorių komponentai, kurie tiesiogiai sąveikauja su apdirbamomis dujomis, yra gaminami iš atsparių UF6 koroziniam poveikiui medžiagų arba padengiami jomis.
5.7.8. Besisukančių velenų sandarikliai (MLIS)
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti besisukančių velenų sandarikliai, įstatyti įėjimo ir išėjimo pusėse, skirti sandarinti veleną, jungiantį kompresoriaus rotorių su varikliu, tam, kad užtikrintų patikimą užtvarą technologinėms dujoms, orui arba sandarinimo dujoms vidinėje kompresoriaus ar dujų pūstuvo kameroje, užpildytoje UF6 ir nešančiųjų dujų mišiniu.
5.7.9. Fluoravimo sistemos (MLIS)
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos UF5 (kietam) fluoruoti į UF6 (dujinį).
PAAIŠKINIMAS
Šios sistemos yra suprojektuotos surinktiems UF5 milteliams fluoruoti į UF6, siekiant suleisti jį į produkto konteinerius arba nukreipti į MLIS blokus papildomam sodrinimui. Vienu metodu fluorinimo reakcija gali būti užbaigta izotopų atskyrimo sistemos viduje, kur vyksta reakcija ir produktas tiesiogiai gaunamas iš kolektorių. Kitu metodu UF5 milteliai gali būti pašalinami/perkeliami iš produkto kolektorių į atitinkamą reakcijos kamerą (pvz., į reaktorių su suskystinto katalizatoriaus sluoksniu, sraigtinį reaktorių arba į degimo bokštą) fluoravimui. Abiem atvejais naudojama įranga fluoro (arba kitiems tam tikriems fluoravimo reagentams) laikyti ir pernešti bei įranga UF6 surinkti ir pernešti.
5.7.10. UF6 masės spektrografai – jonų šaltiniai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti magnetiniai arba kvadrupoliniai masės spektrografai, galintys tiesiogiai paimti tiekiamos medžiagos, produkto ar liekanų bandinius iš UF6 dujų srauto bei turintys šias savybes:
5.7.11. Tiekimo sistemos ir produktų bei liekanų šalinimo sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos technologinės sistemos arba įranga sodrinimo gamykloms, pagamintos iš atsparių UF6 koroziniam poveikiui medžiagų arba padengtos tokiomis medžiagomis:
(a) tiekimo autoklavai, krosnys arba sistemos UF6 tiekti į sodrinimo proceso vietą;
(b) desublimatoriai (arba šaltosios gaudyklės) UF6 šalinti iš sodrinimo proceso vietos ir tiekti į kaitinimo vietą;
(c) kietinimo arba skystinimo stotys UF6 šalinti iš sodrinimo proceso suspaudžiant UF6 ir verčiant į skystąjį arba kietąjį būvį;
(d) UF6 produkto ir liekanų transportavimo į konteinerius stotys.
5.7.12. UF6 ir nešančiųjų dujų atskyrimo sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos technologinės UF6 ir nešančiųjų dujų atskyrimo sistemos. Nešančiosiomis dujomis gali būti azotas, argonas arba kitos dujos.
PAAIŠKINIMAS
Šios sistemose gali būti tokia įranga:
(a) kriogeniniai šilumokaičiai ir kriogeniniai atskyrimo įrenginiai, galintys palaikyti -120°C ir žemesnę temperatūrą arba
(b) kriogeninių šaldymo įrenginių blokai, galintys palaikyti -120°C ir žemesnę temperatūrą, arba
(c) šaltosios UF6 gaudyklės, galinčios palaikyti -20°C ir žemesnę temperatūrą.
5.7.13. Lazerinės sistemos (AVLIS, MLIS ir CRISLA)
Lazeriai arba lazerinės sistemos, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos urano izotopams atskirti.
PAAIŠKINIMAS
AVLIS proceso lazerinės sistemos paprastai sudarytos iš dviejų lazerių: vario garų lazerio ir dažo lazerio. MLIS lazerinė sistema paprastai sudaryta iš CO2 bei eksimerinio lazerių ir daugiapradės optinės ląstelės su besisukančiais veidrodžiais abiejuose galuose. Abiejų technologijų lazeriams ir lazerinėms sistemoms reikalingi ilgalaikio veikimo spektriniai dažnio stabilizatoriai.
5.8. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos plazminio atskyrimo sodrinimo sistemos, įrenginiai ir komponentai
ĮŽANGINĖ PASTABA
Plazminio atskyrimo proceso metu urano jonų plazma eina per elektrinį lauką, suderintą U-235 jonų rezonanso dažniu, todėl jie daugiausiai sugeria energijos ir dėl to padidėja jų sraigtinės orbitos. Sugaunami jonai, kurių sukimosi skersmuo didelis, ir gaunamas produktas, prisodrintas U-235. Plazma, gaunama jonizuojant urano garus, laikoma vakuuminėje kameroje su labai stipriu magnetiniu lauku, kurį sukuria superlaidus magnetas. Pagrindinės technologinės proceso sistemos apima urano plazmos gavimo sistemą, atskyrimo modulį su superlaidžiu magnetu ir metalo pašalinimo sistemas produktui ir liekanoms surinkti.
5.8.1. Mikrobanginiai maitinimo šaltiniai ir mikrobanginės antenos
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti mikrobanginiai maitinimo šaltiniai ir mikrobanginės antenos jonams gauti arba greitinti turi šias charakteristikas: dažnis aukštesnis nei 30 GHz, jonų generavimo vidutinė išėjimo galia didesnė nei 50 kW.
5.8.2. Jonų žadinimo ritės
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos radijo dažnių jonų žadinimo ritės, kurių dažnis didesnis nei 100 kHz, o vidutinė galia didesnė nei 40 kW.
5.8.3. Urano plazmos sudarymo sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos urano plazmos sudarymo sistemos, kuriose yra didelės galios juostinė arba elektronų pluošto patranka, o į taikinį tiekiama galia viršija 2,5 kW/cm.
5.8.4. Skysto metalinio urano apdorojimo sistemos
Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos skysto metalinio urano apdorojimo sistemos išlydytam uranui ar urano lydiniams, sudarytos iš tiglių ir tiglių šaldymo įrangos.
PAAIŠKINIMAS
Tigliai bei kitos šios sistemos dalys, tiesiogiai liečiančios išlydytą uraną arba urano lydinius, gaminamos iš atitinkamų atsparių korozijai ir karščiui medžiagų arba padengtos jomis. Atitinkamos medžiagos yra tantalas, itriu padengtas grafitas, grafitas, padengtas kitais retųjų žemės elementų oksidais arba jų mišiniais.
5.8.5. Urano metalo produkto ir liekanų surinkimo agregatai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti kieto metalinio urano produkto ir liekanų surinkimo agregatai. Šie surinkimo mazgai pagaminti iš atsparių karščiui ir metalinio urano garų koroziniam poveikiui medžiagų, pavyzdžiui, itriu padengto grafito arba tantalo, arba padengti jomis.
5.8.6. Atskyrimo modulių korpusai
Cilindrinės kameros, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos naudojimui plazminio atskyrimo sodrinimo įrenginiuose urano plazmos šaltiniui, radijo dažnio ritei bei produkto ir liekanų kolektoriams laikyti.
PAAIŠKINIMAS
Šie korpusai turi daugybę angų elektros maitinimui, difuzinių siurblių prijungimams bei diagnostikos ir matavimo prietaisams. Juos galima atidaryti ir uždaryti, kad būtų galima aptarnauti vidinius komponentus, ir yra pagaminti iš atitinkamų nemagnetinių medžiagų, pavyzdžiui, nerūdijančio plieno.
ĮŽANGINĖ PASTABA
Elektromagnetinio proceso metu metalinio urano jonai, gauti jonizuojant druskinę maitinančiąją medžiagą (paprastai UCl4), yra pagreitinami ir praleidžiami pro magnetinį lauką, dėl kurio poveikio skirtingų izotopų jonai skrieja skirtingais keliais. Pagrindiniai elektromagnetinio izotopų atskyrimo įrenginių komponentai yra: magnetinis laukas izotopų atitraukimui/atskyrimui iš elektronų pluošto, jonų šaltinis su savo greitinimo sistema, atskirtų jonų surinkimo sistema. Pagalbinės technologinės sistemos: magnetinė maitinimo sistema, vakuuminė sistema, didelės cheminio apdirbimo sistemos produktui išgauti bei komponentams valyti/perdirbti.
5.9.1. Elektromagnetiniai izotopų atskyrimo įrenginiai
Elektromagnetiniai izotopų atskyrimo įrenginiai ir komponentai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti urano izotopams atskirti, įskaitant:
(a) Jonų šaltinius
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti pavieniai arba sudėtiniai urano jonų šaltiniai, sudaryti iš garų šaltinio, jonizatoriaus ir jonų pluošto greitintuvo, pagaminti iš tinkamų medžiagų, pavyzdžiui, grafito, nerūdijančio plieno arba vario, galintys užtikrinti ne mažesnę kaip 50 mA bendrą jonų pluošto srovę.
(b) Jonų kolektorius
Kolektorių plokštės sudarytos iš dviejų ar daugiau plyšių bei kišenių, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos įsodrinto ir nusodrinto urano jonų pluoštams surinkti, pagamintos iš tinkamų medžiagų, pavyzdžiui, grafito arba nerūdijančio plieno.
(c) Vakuuminius korpusus
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti vakuuminiai korpusai elektromagnetiniams urano atskyrimo įrenginiams, pagaminti iš atitinkamų nemagnetinių medžiagų, pavyzdžiui, grafito, ir galintys veikti, esant 0,1 Pa ar mažesniam slėgiui.
PAAIŠKINIMAS
Korpusai yra specialiai suprojektuoti jonų šaltiniams, kolektoriams plokštėms bei vandeniu šaldomiems įdėklams sumontuoti, prie jų galima prijungti difuzijos siurblius, juos galima atidaryti ir uždaryti, norint išimti ar pakeisti minėtus komponentus.
(d) Elektromagnetai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti elektromagnetai, kurių skersmuo didesnis nei 2 m, naudojami nuolatiniam magnetiniam laukui palaikyti elektromagnetinio izotopų atskyrimo įrenginyje ir magnetiniam laukui perkelti tarp šalia esančių atskyrimo įrenginių.
5.9.2. Aukštos įtampos maitinimo šaltiniai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti aukštos įtampos maitinimo šaltiniai jonų šaltiniams, turintys visas šias savybes: gali nepertraukiamai veikti, išėjimo įtampa 20 000 V ar aukštesnė, išėjimo srovės stipris 1 A ar didesnis, įtampos stabilumas per 8 valandas geresnis nei 0,01%.
5.9.3. Elektromagnetų maitinimo šaltiniai
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti didelės galios elektromagnetų maitinimo nuolatinės srovės šaltiniai, pasižymintys visomis šiomis charakteristikomis: gali nuolatos tiekti 500 A ar didesnę išėjimo srovę, kai įtampa 100 V ar aukštesnė, o įtampos ir srovės stabilumas per 8 valandas geresnis nei 0,01%.
6. Sunkiojo vandens, deuterio ir junginių su deuteriu gamyklos ir įrenginiai, specialiai tam suprojektuoti arba pritaikyti
ĮŽANGINĖ PASTABA
Sunkųjį vandenį galima gaminti keliais būdais. Tačiau paaiškėjo, kad komerciškai pelningi yra du: vandens ir sieros vandenilio mainai (GS procesas) bei amoniako ir vandenilio mainai.
GS procesas remiasi vandenilio ir deuterio mainais kolonų sistemoje tarp vandens ir sieros vandenilio. Kolonų viršutine sekcija šalta, o apatinė – karšta. Vanduo kolonomis teka žemyn, o tuo metu sieros vandenilio dujos kyla iš kolonos apačios į viršų. Dujų ir vandens sumaišymui naudojama daugybė skylėtų lovelių. Deuteris pereina į vandenį žemoje temperatūroje, o į sieros vandenilį – aukštoje. Prisodrintas deuteriu vanduo arba dujos pašalinamos iš pirmos pakopos kolonų ties karštos ir šaltos sekcijų sujungimu. Procesas kartojamas tolimesnių pakopų kolonose. Paskutinio etapo produktas – iki 30% prisodrintas deuteriu vanduo – nukreipiamas į distiliavimo įrenginį, kuriame pagaminamas reaktoriui tinkantis sunkusis vanduo, t. y. 99,75% deuterio oksidas.
Amoniako ir vandenilio mainų būdu deuterį galima gauti iš dujų, joms sąveikaujant su skystu amoniaku, naudojant katalizatorių. Dujos tiekiamas į mainų kolonas, o po to į amoniako konverterį. Kolonose dujos kyla iš apačios į viršų, o tuo metu skystas amoniakas teka iš viršaus į apačią. Deuteris dujose atskiriamas nuo vandenilio ir koncentruojamas amoniake. Tada amoniakas teka į amoniako krekingo įrenginį kolonos dugne, o tuo metu dujos kyla į amoniako konverterį viršuje. Tolimesnis sodrinimas vyksta tolimesnėse pakopose, o tinkamas reaktoriui sunkusis vanduo gaunamas po galutinės distiliacijos. Dujas galima tiekti amoniako įrenginiu, kuris gali būti sukonstruotas kartu su sunkiojo vandens gavimo amoniako ir vandenilio mainų būdu įrenginiu. Amoniako ir vandenilio mainų metodui kaip deuterio šaltinį galima naudoti ir paprastą vandenį.
Didžioji dalis įrangos sunkiojo vandens gamybai GS metodu arba amoniako ir vandenilio mainų metodu yra bendri kelioms chemijos ir naftos pramonės šakų. Tai ypač pasakytina apie mažas įmones, taikančias GS metodą. Tačiau ne visi įrangos elementai yra standartiniai. Naudojant GS bei amoniako ir vandenilio metodus, reikia naudoti daug degių, turinčių korozinį poveikį ir nuodingų skystų medžiagų aukštame slėgyje. Todėl, nustatant projektavimo ir veikimo standartus šiuos metodus taikančioms įmonėms ir įrangai, reikalingas ypatingas dėmesys medžiagų atrankai ir savybėms, kad būtų galima užtikrinti ilgą, saugų ir patikimą veikimą. Pasirinkimo skalę pirmiausiai lemia ekonomika ir būtinybė. Todėl didžioji įrangos elementų dalis gaminama, atsižvelgiant į kliento poreikius.
Galų gale reikėtų pastebėti tai, kad taikant ir GS, ir amoniako ir vandenilio mainų metodą, įrangos elementai, kurie atskirai nėra specialiai suprojektuoti arba pritaikyti sunkiojo vandens gamybai, gali būti sujungti į specialiai suprojektuotas arba pritaikytas sunkiojo vandens gamybai sistemas. Katalizinė gamybos sistema, naudojama amoniako ir vandenilio mainų proceso metu, bei vandens distiliavimo sistemos, naudojamos galutiniam sunkiojo vandens sukoncentravimui iki tinkamo reaktoriui bet kurio proceso metu, yra tokių sistemų pavyzdžiai.
Specialiai suprojektuoti arba pritaikyti sunkiojo vandens gamybai, taikant arba vandens ir sieros vandenilio mainų metodą, arba amoniako ir vandenilio mainų metodą, įrangos elementai yra šie:
6.1. Vandens ir sieros vandenilio mainų kolonos
Mainų kolonos, pagamintos iš smulkiagrūdžio anglinio plieno (pavyzdžiui, ASTM A516), nuo 6 m (20 pėdų) iki 9 m (30 pėdų) skersmens, galinčios veikti, esant 2 Mpa (300 svarų/kv. coliui) ar aukštesniam slėgiui, turinčios 6 mm ar didesnę užlaidą korozijai, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sunkiajam vandeniui gaminti vandens ir sieros vandenilio mainų metodu.
6.2. Pūstuvai ir kompresoriai
Vienos pakopos, žemo slėgio (t. y. 0,2 MPa arba 30 svarų/kv. coliui) išcentriniai pūstuvai ir kompresoriai sieros vandenilio dujų cirkuliacijai (t. y. dujoms, turinčioms daugiau nei 70% H2S), specialiai suprojektuoti arba pritaikyti sunkiojo vandens gamybai vandens ir sieros vandenilio mainų metodu. Šių pūstuvų arba kompresorių našumas lygus arba didesnis nei 56 m3/s (120 000 SCFM), siurbimo slėgis veikimo metu lygus arba didesnis nei 1,8 MPa (260 svarų/kv. coliui). Juose yra sandarikliai, atsparūs H2S poveikiui.
6.3. Amoniako ir vandenilio mainų kolonos
Amoniako ir vandenilio mainų kolonos yra 35 m (114,3 pėdų) ar didesnio aukščio, nuo 1,5 m (4,9 pėdų) iki 2,5 m (8,2 pėdų) skersmens, gali veikti, esant didesniam nei 15 MPa (2225 svarai/kv. coliui) slėgiui, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sunkiojo vandens gamybai amoniako ir vandenilio mainų metodu. Šios kolonos taip pat turi bent vieną ašinę angą atlenktais galais, tokio pat skersmens kaip ir cilindrinė dalis, pro kurią įdedamos arba išimamos vidinės detalės.
6.4. Kolonų vidinės dalys ir pakopiniai siurbliai
Kolonų vidinės dalys ir pakopiniai siurbliai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti kolonoms, gaminančioms sunkųjį vandenį amoniako ir vandenilio mainų metodu. Kolonų vidinės dalys apima specialiai suprojektuotus pakopinius kontaktorius, kurie užtikrina artimą dujų ir skysčio sąveiką. Pakopiniai siurbliai apima specialiai suprojektuotus panardinamus į skystį siurblius, skirtus palaikyti skysto amoniako cirkuliacijai ties pakopos kolonos kontaktoriais.
6.5. Amoniako krekingo įrenginiai
Amoniako krekingo įrenginiai, veikiantys, esant 3 MPa (450 svarų/kv. coliui) ar aukštesniam slėgiui, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti sunkiojo vandens gamybai, taikant amoniako ir vandenilio izotopinių mainų metodą.
6.6. Infraraudonųjų spindulių sugerties analizatoriai
Infraraudonųjų spindulių sugerties analizatoriai gali analizuoti vandenilio ir deuterio santykį realiame laike, kai deuterio koncentracija yra 90% arba didesnė.
6.7. Katalitinės krosnys
Katalitinės krosnys prisodrintoms deuteriu dujoms versti į sunkųjį vandenį, specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sunkiojo vandens gamybai amoniako ir vandenilio izotopinių mainų metodu.
7. Urano konversijos gamyklos ir įrenginiai, specialiai tam suprojektuoti arba pritaikyti
ĮŽANGINĖ PASTABA
Urano konversijos įrenginiuose ir sistemose gali vykti vienas arba keli virsmai iš vieno cheminio urano junginio į kitą, apimant: urano rūdos koncentrato konversiją į UO3, UO3 konversiją į UO2, urano oksidų konversiją į UF4 arba UF6, UF4 konversiją į UF6, UF6 konversiją į UF4, UF4 konversiją į metalinį uraną bei urano fluoridų konversiją į UO2. Daug svarbiausių urano konversijos įrenginių elementų yra bendri keletui chemijos pramonės šakų. Pavyzdžiui, šiuose procesuose naudojamos įrangos rūšys gali apimti aukštakrosnes, besisukančias degimo ar džiovinimo krosnis, reaktorius su pusiau suskystinto katalizatoriaus sluoksniu, reaktorinius degimo bokštus, skysčio centrifugas, distiliavimo kolonas bei skysčio-skysčio išskyrimo kolonas. Tačiau galima gauti tik keletą standartinių elementų; dauguma gaminami atsižvelgiant į kliento poreikius bei pateiktas charakteristikas. Atsižvelgiant į kai kurių perdirbamų medžiagų (HF, F2, ClF3 ir urano fluoridų) korozines savybes, kai kuriais atvejais reikia specialiai apgalvoti projektą ir konstrukciją. Galiausiai reikėtų pastebėti, kad visais urano konversijos atvejais įrangos dalys, atskirai specialiai neprojektuotos arba neruoštos urano konversijai, gali būti įjungtos į specialiai suprojektuotas arba pritaikytas sistemas urano konversijai.
7.1. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos urano rūdos koncentrato konversijai į UO3
PAAIŠKINIMAS
Urano rūdos koncentratas verčiamas į UO3 pirmiausiai ištirpinant rūdą azoto rūgštyje ir išskiriant išgrynintą uranilo nitratą, naudojant tributilo fosfatą kaip tirpiklį. Tada uranilo nitratas verčiamas į UO3, koncentruojant ir denitratuojant arba neutralizuojant dujiniu amoniaku, kad gautųsi amoniako diuranatas, o po to filtruojant, džiovinant ir kalcinuojant.
7.2. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos UO3 konversijai į UF6
PAAIŠKINIMAS
UO3 tiesiogiai paversti į UF6 galima fluoruojant. Procesui reikalingas fluoro dujų arba chloro trifluorido šaltinis.
7.3. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos UO3 konversijai į UO2
PAAIŠKINIMAS
UO3 paversti į UO2 galima redukuojant UO3 dujiniu krekinguotu amoniaku arba vandeniliu.
7.4. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos UO2 konversijai į UF4
PAAIŠKINIMAS
UO2 paversti į UF4 galima vykstant UO2 reakcijai su fluoro vandenilio (HF) dujomis 300-500°C temperatūroje.
7.5. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos UF4 konversijai į UF6
PAAIŠKINIMAS
UF4 verčiamas į UF6 egzoterminių reakcijų su fluoru metu bokštiniuose reaktoriuose. UF6 kondensuojamas iš karštų lakių dujų, praleidžiant jų srautą pro šaltą gaudyklę, ataušintą iki ‑10°C. Šiam metodui reikia fluoro dujų šaltinio.
7.6. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos UF4 konversijai į metalinį U
PAAIŠKINIMAS
UF4 verčiamas į metalinį U redukcijos su magniu (didelėmis partijomis) arba kalciu (mažomis partijomis) metu. Reakcijos vyksta aukštesnėje nei urano tirpimo temperatūroje (1130°C).
7.7. Specialiai suprojektuotos arba pritaikytos sistemos UF6 konversijai į UO2
PAAIŠKINIMAS
UF6 gali būti verčiamas į UO2 vienu iš trijų metodų. Pirmu iš jų UF6 redukuojamas ir hidrolizuojamas į UO2 naudojant vandenilį ir garus. Antruoju UF6 hidrolizuojamas vandeniniame tirpale, pridedama amoniako, kad nusėstų amonio diuranatas, o pastarasis redukuojamas į UO2 vandeniliu 820°C temperatūroje. Trečiuoju metodu dujiniai UF6, CO2 ir NH3 sumaišomi vandenyje, nusodinant amonio uranilo karbonatą. Amonio uranilo karbonatas sumaišomas su garais ir vandeniliu 500-600°C temperatūroje, ir gaunamas UO2.
UF6 dažniausiai verčiamas į UO2 pirmajame kuro gamybos etape.