LIETUVOS RESPUBLIKOS
STOMATOLOGINĖS PRIEŽIŪROS (PAGALBOS)
Į S T A T Y M A S
1996 m. kovo 28 d. Nr. I-1246
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja teisę verstis gydytojo stomatologo, dantų techniko, burnos higienisto ir gydytojo stomatologo padėjėjo praktika, stomatologinės priežiūros atlikimo (pagalbos teikimo) tvarką ir kontrolę, stomatologų ir stomatologų specialistų pareigas bei teises, valstybinio reguliavimo būdus, atsakomybės pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:
stomatologinė priežiūra (pagalba) – asmens sveikatos priežiūros dalis, skirta burnos ertmės organų ligų individualiai profilaktikai, diagnostikai, gydymui ir dantų protezavimui;
stomatologinė praktika – dalis medicinos praktikos, kuria verstis turi teisę bendrosios praktikos gydytojai stomatologai ir gydytojai stomatologai specialistai;
bendrosios praktikos gydytojas stomatologas (toliau – stomatologas) – gydytojas, turintis bendrosios praktikos gydytojo stomatologo licenciją;
gydytojas stomatologas specialistas (toliau – stomatologas specialistas) – gydytojas, turintis stomatologo specialisto (burnos chirurgo, protezuotojo, endodontologo, periodontologo, ortodontologo, vaikų stomatologo) licenciją;
gydytojo stomatologo padėjėjas – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs stomatologo padėjėjo licenciją;
stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga (toliau – įstaiga) – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, įmonė, organizacija, įstatymų nustatyta tvarka gavusi licenciją ir akredituota atlikti stomatologinę priežiūrą bei suteikti stomatologinę pagalbą. Jei tokią licenciją turi ir yra akredituota tik dalis įstaigos, ši sąvoka taikoma ir jai;
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga (toliau – LNSS įstaiga) – valstybės ar savivaldybės įstaiga, akredituota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklai pagal šios sistemos veiklos organizavimo lygius, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų;
Gydytojų licencijų komitetas (GLK) – institucija, steigiama prie Sveikatos apaugos ministerijos licencijavimo funkcijoms vykdyti;
sertifikatas – specialus dokumentas, patvirtinantis specialisto pasirengimą atlikti tam tikras stomatologines paslaugas;
pirminės stomatologinės praktikos licencija – dokumentas, leidžiantis asmeniui verstis pirmine stomatologine praktika;
II SKYRIUS
STOMATOLOGINĖ PRIEŽIŪRA (PAGALBA)
IR PRAKTIKA
3 straipsnis. Teisė verstis stomatologine praktika
1. Teisę verstis stomatologine praktika turi asmenys, turintys aukštojo mokslo gydytojo stomatologo diplomą, įgytą ar nostrifikuotą Lietuvos Respublikoje, atlikę nustatytos trukmės rezidentūrą ir įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją.
2. Teisę teikti tam tikras stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ir patarnavimus (toliau – stomatologinės priežiūros paslaugos) suteikia sertifikatas. Stomatologinės priežiūros paslaugų rūšių, kurioms būtinas sertifikatas, sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Licencijas verstis stomatologine praktika ir sertifikatus teikti tam tikras stomatologinės priežiūros paslaugas išduoda GLK. GLK formavimo tvarką, licencijų ir sertifikatų išdavimo, sustabdymo ir atšaukimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
4. Stomatologams licencijos išduodamos nustatyta pirminės medicinos praktikos licencijų išdavimo tvarka. Pirminės stomatologinės praktikos mastą ir paslaugų teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
4 straipsnis. Teisė verstis dantų techniko, burnos higienisto ir stomatologo padėjėjo praktika
1. Teisę verstis dantų techniko praktika turi asmenys, turintys aukštesniojo mokslo dantų techniko diplomą, įgytą ar nostrifikuotą Lietuvos Respublikoje, ir gavę dantų techniko licenciją. Dantų technikas, norintis gaminti dantų protezus iš brangiųjų metalų, privalo gauti sertifikatą.
2. Teisę verstis burnos higienisto praktika turi asmenys, turintys aukštojo arba aukštesniojo mokslo diplomą, įgytą ar nostrifikuotą Lietuvos Respublikoje, ir gavę burnos higienisto licenciją.
3. Teisę verstis stomatologo padėjėjo praktika turi asmenys, turintys aukštesniojo mokslo stomatologo padėjėjo ar medicinos sesers diplomą, įgytą ar nostrifikuotą Lietuvos Respublikoje, ir gavę stomatologo padėjėjo licenciją.
4. Dantų techniko, burnos higienisto ar stomatologo padėjėjo licencijas ir sertifikatus išduoda Sveikatos apsaugos ministerija.
5 straipsnis. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos
1. Įstaigos steigiamos, reorganizuojamos ir likviduojamos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas galima teikti tik stomatologinei priežiūrai (pagalbai) akredituotose ir licencijas turinčiose įstaigose ar įmonių padaliniuose, akredituotuose ar atestuotuose teikti stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Akreditaciją vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
3. Valstybės įstaigas steigia Sveikatos apsaugos ministerija, apskrities valdytojas, o savivaldybės įstaigas – vietos savivaldybė.
4. Privačių įstaigų steigėjais gali būti juridiniai ar fiziniai asmenys. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos steigėjas privalo užtikrinti, kad stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstaigai vadovautų specialistas, turintis licenciją stomatologinei praktikai.
5. Įstaigoje turi būti sukomplektuotos visos atitinkamai stomatologinės priežiūros (pagalbos) veiklai būtinos tarnybos. Jų sąrašą sudaro Sveikatos apsaugos ministerija. Jeigu įstaiga neturi visų būtinų tarnybų, ji privalo sudaryti sutartis su kitomis akredituotomis stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstaigomis.
III SKYRIUS
STOMATOLOGŲ, STOMATOLOGŲ SPECIALISTŲ IR PACIENTŲ
TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI
6 straipsnis. Stomatologų ir stomatologų specialistų teisės
1. Stomatologai ir stomatologai specialistai turi teisę:
4) pagal savo kompetenciją išduoti asmens sveikatos pažymėjimus, kuriuose pateikiami stomatologinės priežiūros (pagalbos) duomenys;
7 straipsnis. Stomatologų ir stomatologų specialistų pareigos
Stomatologai ir stomatologai specialistai privalo:
2) tinkamai atlikti stomatologinę priežiūrą (teikti pagalbą), atlikti burnos ertmės organų ligų profilaktiką;
6) pranešti teisėtvarkos ar teisėsaugos institucijoms apie pacientus, kurie galėjo būti nusikaltimo vykdytojai, liudytojai ar nukentėjusieji;
7) Sveikatos apsaugos ministerijos, GLK, teisėtvarkos ar teisėsaugos institucijų prašymu pateikti stomatologinės priežiūros duomenis;
8) naudoti tik Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus gydymo metodus, įrangą ir medžiagas (medicinos technologijas);
8 straipsnis. Neteisėta stomatologinė praktika
1. Neteisėta stomatologinė praktika yra tokia veikla, kai asmuo:
9 straipsnis. Stomatologų ir stomatologų specialistų atsakomybė už paciento sveikatai padarytą žalą
10 straipsnis. Pacientų teisės ir pareigos
1. Pacientai turi teisę:
1) pasirinkti nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje pirminio LNSS veiklos organizavimo lygio savivaldybių įstaigą (bendrosios praktikos gydytojo stomatologo kabinetą) ir ten dirbantį stomatologą;
2) pasirinkti, turint stomatologo siuntimą, atitinkamos srities stomatologą specialistą antrinio ir tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio ambulatorinėse apskrities ar valstybės įstaigose;
5) gauti informaciją apie savo burnos ertmės organų būklę, taip pat turi teisę į šios informacijos konfidencialumą. Nepilnamečiams arba neveiksniems asmenims minėta informacija privalo būti suteikiama dalyvaujant jų įstatyminiams atstovams;
6) gauti informaciją apie atliekamus stomatologinės priežiūros (pagalbos) diagnostikos ir gydymo metodus, jų galimas pasekmes, leisti juos taikyti ar jų atsisakyti;
7) ginčyti gautų stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų tinkamumą ar kokybę, įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už žalą, padarytą dėl stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos ar jos darbuotojų kaltės;
2. Pacientų pareigos:
IV SKYRIUS
STOMATOLOGINĖS PRIEŽIŪROS (PAGALBOS)
IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS
11 straipsnis. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensavimo šaltiniai
1. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) išlaidos gali būti kompensuojamos:
1) iš valstybės ar savivaldybės lėšų (valstybės ar savivaldybių remiamos (nemokamos) stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos);
12 straipsnis. Asmenys, turintys teisę į valstybės ar savivaldybių remiamas (nemokamas) stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas LNSS įstaigose
1. Teisę į valstybės ar savivaldybių remiamas (nemokamas) stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, teikiamas LNSS įstaigose, turi:
3. Užsienio valstybių piliečiams LNSS įstaigos nemokamai teikia tik Vyriausybės nustatytas būtinosios stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, jei ko kita nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
13 straipsnis. Nemokamų stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų, teikiamų nuolatiniams gyventojams, nomenklatūros nustatymas
1. Nuolatiniams gyventojams nemokamai teikiamos tik būtinosios stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos ir patarnavimai.
14 straipsnis. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos ir patarnavimai
1. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas sudaro paslaugos ir patarnavimai, teikiami atliekant burnos ertmės organų ligų individualią profilaktiką, diagnozuojant, gydant ir protezuojant dantis.
15 straipsnis. Būtinosios stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos ir patarnavimai
1. Būtinosios stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas sudaro:
1) pirmoji stomatologinė pagalba nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietoje;
16 straipsnis. Savivaldybių ir valstybės remiamos (nemokamos) stomatologinės priežiūros (pagalbos) LNSS įstaigose esminės sąlygos
1. Sveikatos sistemos įstatymo nustatytoms asmenų kategorijoms LNSS įstaigose teikiamos nemokamos stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos ir patarnavimai pagal Vyriausybės patvirtintą šių paslaugų ir patarnavimų sąrašą, jei yra šios esminės sąlygos:
1) pacientas kreipiasi dėl nemokamų stomatologinių paslaugų ir patarnavimų teikimo į stomatologą, kuris dirba paciento gyvenamojoje vietovėje esančioje pirminio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigoje;
2) pacientas kreipiasi dėl nemokamų stomatologinių paslaugų ir patarnavimų teikimo į antrinio ar tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigas. Šiuo atveju pacientas privalo pateikti stomatologo, dirbančio paciento gyvenamosios vietovės pirminio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigoje, siuntimą dėl nemokamų paslaugų teikimo;
17 straipsnis. Savivaldybių ir valstybės remiamos (nemokamos)stomatologinės priežiūros (pagalbos) LNSS įstaigose tvarka
Sveikatos sistemos įstatymo nustatytoms asmenų kategorijoms nemokamai teikiamų stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų pagal Vyriausybės patvirtintą šių paslaugų ir patarnavimų sąrašą teikimo LNSS įstaigose tvarkos ypatumai:
1) nemokamos stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos pirminio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigose, esančiose atitinkamos savivaldybės teritorijoje, teikiamos tik tos savivaldybės gyventojams, išskyrus būtinąją stomatologinę priežiūrą (pagalbą);
2) nemokamos stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos antrinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigose teikiamos tik atitinkamos apskrities nuolatiniams gyventojams, išskyrus būtinąją stomatologinę priežiūrą (pagalbą);
3) nemokamas stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas kelių apskričių ar visos šalies nuolatiniams gyventojams gali teikti tik į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą įrašytos antrinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigos;
4) nemokamos stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos tretinio LNSS veiklos organizavimo lygio įstaigose nuolatiniams gyventojams teikiamos neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą;
5) aukštųjų mokyklų ligoninės Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir mastu mokslo ir mokymo tikslais teikia pirminės ir antrinės stomatologinės priežiūros (pagalbos) nemokamas paslaugas;
18 straipsnis. Gyventojų informavimas apie nemokamas stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas
19 straipsnis. Privalomuoju sveikatos draudimu kompensuojamų stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų teikimo įstaigose tvarka
1. Asmens teisę į stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų išlaidų kompensavimą iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
2. Privalomuoju sveikatos draudimu kompensuojamų stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų teikimo tvarka nustatoma kiekvienos LNSS įstaigos sveikatos priežiūros sutartyje su teritorine ligonių kasa.
3. Kiekvienas asmuo turi teisę į informaciją apie privalomuoju sveikatos draudimu kompensuojamų paslaugų ir patarnavimų mastą ir jų kainas.
20 straipsnis. Papildomuoju sveikatos draudimu kompensuojamų stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų teikimo astaigose tvarka
1. Papildomuoju sveikatos draudimu kompensuojamų stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų teikimo tvarka nustatoma įstaigos sveikatos priežiūros sutartyje su sveikatos draudimo organizacija.
V SKYRIUS
STOMATOLOGINĖS PRIEŽIŪROS (PAGALBOS)
VALSTYBINIO REGULIAVIMO YPATUMAI
21 straipsnis. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) mokymo ir auklėjimo įstaigose valstybinio reguliavimo ypatumai
1. Vyriausybė nustato stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo tvarką ir mastą valstybės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigose.
2. Vietos savivaldos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka ir mastu užtikrina stomatologinės priežiūros (pagalbos) vykdymą savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigose.
22 straipsnis. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų kainų valstybinio reguliavimo ypatumai
1. Valstybės ir savivaldybių įstaigose teikiamų stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų ir patarnavimų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Valstybine konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
23 straipsnis. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) priimtinumo ir tinkamumo kontrolė
24 straipsnis. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) reklamos valstybinio reguliavimo ypatumai
Stomatologinės priežiūros (pagalbos) profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodų bei higienos priemonių, taip pat įrengimų ir medžiagų (medicinos technologijų) reklama leidžiama:
25 straipsnis. Valstybinio reguliavimo ypatumai, taikomi asmenims, įgijusiems nemokamą aukštąjį stomatologinį išsilavinimą
1. Asmenys, įgiję Lietuvos Respublikoje nemokamą aukštąjį stomatologinį išsilavinimą, baigę aukštąją mokyklą, privalo nustatytą laiką atidirbti valstybės ar savivaldybių įstaigose arba kompensuoti valstybės biudžetui aukštojo mokslo studijų išlaidas.
2. Asmenų, įgijusių nemokamą aukštąjį stomatologinį išsilavinimą, privalomai atidirbamo darbo valstybės ar savivaldybių įstaigose sąlygas ir trukmę nustato Vyriausybė.
26 straipsnis. Burnos ertmės organų ligų profilaktikos valstybinio reguliavimo principai
1. Burnos higienistai, stomatologų padėjėjai, stomatologai ir stomatologai specialistai, vykdydami stomatologinę priežiūrą (pagalbą):
1) įvertina burnos ertmės organų būklę, jai įtaką darančius sveikatos veiksnius, stomatologinės priežiūros (pagalbos) poreikius ir išteklius;
2) populiarina burnos ertmės organų ligų profilaktikos žinias, moko visuomenę burnos ertmės higienos, konsultuoja pacientus stomatologinės priežiūros (pagalbos) klausimais;
2. Šie profilaktikos metodai taikomi:
27 straipsnis. Burnos ertmės organų ligų profilaktikos programos
1. Burnos ertmės organų ligų profilaktikos programos gali būti valstybės ir savivaldybių. Jų rengimą, įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus