LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2002 m. RUGSĖJO 23 d. ĮSAKYMO Nr. 486/359 „DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. birželio 21 d. Nr. D1-455/3D-440
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 97-4303):
1.1. išdėstome jį nauja redakcija:
ĮSAKYMAS
DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 18 straipsnio 2 dalimi,
t v i r t i n a m e Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką (pridedama).“;
2. N u s t a t o m e, kad įsakymas įsigalioja 2013 m. lapkričio 1 d.
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (9.8-25)6V-663
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. D1-455/3D-440
redakcija)
MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS IR MIŠKUI APSKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika reglamentuoja dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas.
2. Žalą atlyginant vadovaujamasi 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (OL 2007 L 337, p. 35), 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5), 2007 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 875/ 2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 (OL 2007 L 193, p. 6) nuostatomis.
3. Pagrindinės šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
3.1. medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams – medžiojamųjų gyvūnų padarytas pakenkimas javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms, juos ištrypiant, išknisant, išrausiant, nuskabant, išraunant ar užtvindant vandeniu;
3.2. medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui – medžiojamųjų gyvūnų per 1 metus padarytas pakenkimas miško želdiniuose ir žėliniuose, jaunuolynuose ar medynuose augantiems medeliams (medžiams), nuskabant jų ūglius, laupant ar nutrinant žievę, nugraužiant kamienus, užtvindant mišką vandeniu vegetacijos laikotarpiu, jeigu medeliai (medžiai) dėl to nudžiūva;
3.3. mišku apsuptas žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėliai, kuriuos ne mažiau kaip 75 procentus lauko perimetro apsupa miškas, esantis greta žemės sklypo ribos arba nutolęs nuo jos ne daugiau kaip 500 metrų atstumu;
4. Žemės ūkio pasėliams ir miškui padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala yra geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti).
Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Žemės ūkio pasėliams ar miškui padarytos žalos įvertinimo aktas (1 priedas).
5. Žalą atlyginanti institucija, prieš atlygindama medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 (Žin., 2005, Nr. 9-282), ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111 (Žin., 2005, Nr. 118-4301), patikrina, ar bendra per atitinkamus mokestinius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus žemės savininkui, naudotojui ar valdytojui suteikta de minimis pagalba, į kurią įskaitomos ir išmokos už žalą pagal šią metodiką, neviršys 2 punkte minimuose Reglamentuose nustatyto maksimalaus leistino de minimis pagalbos dydžio. Jeigu, išmokėjus kompensacinę išmoką, būtų viršytas maksimalus leistinas de minimis pagalbos dydis, išmoka sumažinama tiek, kad nebūtų pažeistas nurodytasis reglamentas. Informacija apie suteiktą de minimis pagalbą žemės savininkui, naudotojui ar valdytojui, vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatais ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, teikiama Suteiktos valstybės pagalbos registrui ir išmoką gavusiam žemės savininkui, naudotojui ar valdytojui. Žalą atlyginanti institucija informuoja išmoką gavusį žemės savininką, naudotoją ar valdytoją apie jam skirtą de minimis pagalbos dydį, kartu nurodydama Reglamentą.
6. Jei žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams jau išmokėta draudimo išmoka už žemės pasėlių, gyvūnų ar gyvulių, miško, hidrotechnikos įrenginių ar kitų objektų sunaikinimą ar sužalojimą, iš žalos atlyginimo sumos atimama draudimo išmoka. Visais atvejais medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensuojama suma ūkio subjektui neturi viršyti jo patirtų faktinių nuostolių.
II. ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIAMS PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS
7. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas:
7.1. plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai;
7.2. pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę:
| X = |
S1p1+S2p2+S3p3+...+Snpn |
, (%) |
| S1+S2+S3+...+Sn |
X – vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas, %;
S1, S2, S3...Sn – pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotai, ha;
p1, p2, p3...pn – atskirų pakenktų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumas, %.
8. Derliaus netekimas (centneriais) apskaičiuojamas, padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei vedama supaprastintoji arba nevedama jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal formulę:
| N = |
DX(S1+S2+S3+...+Sn) |
, (cnt) |
| 100 |
N – derliaus netekimas, cnt;
D – einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama supaprastintoji apskaita) arba savivaldybės (jei supaprastintoji apskaita nevedama) pasėlio vidutinis derlingumas, cnt/ha.
9. Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama supaprastintoji apskaita) arba savivaldybės teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ar kitus veiksnius. Pasėliams, kuriems žala padaroma dėl to, kad derlius vėluojamas nuimti laiku (javams, rapsams – po rugsėjo 1 d., kukurūzams – po lapkričio 1 d. (auginamiems grūdams – po lapkričio 30 d.), bulvėms ir burokėliams – po spalio 1 d., kopūstams ir morkoms – po lapkričio 1 d., pašariniams runkeliams – po lapkričio 1 d., cukriniams runkeliams – po gruodžio 1 d., vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į derliaus praradimą ir kokybės prastėjimą dėl vėlavimo jį nuimti, arba žala visiškai neapskaitoma ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba vėliau juos sunaikino medžiojamieji gyvūnai dėl to, kad derlius buvo paliktas nenuimtas.
10. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) einamųjų metų spalio 2-osios savaitės suvestinės ataskaitos pagal GS-1 Lt už tonos vidutinę kainą (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Toms kultūroms, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška skaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas einamųjų metų Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas.
Apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, kultūrinių pievų ir ganyklų įrengimo išlaidos, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto apskaičiuotos nevedantiems dvejybinės apskaitos subjektams.
11. Jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.
12. Žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius.
III. MIŠKUI PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS
14. Želdiniuose, žėliniuose, jaunuolynuose ir vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medelių (medžių) daliai nustatyti vertinamo miško sklypo įstrižainėje kas 25 metrai vienas nuo kito išskiriamos apvalios apskaitos aikštelės, kurių spindulys – 4 metrai.
Apskaitos aikštelių turi būti išskiriama:
|
|
Sklypo plotas, ha |
|||||||||
| iki 0,10 |
0,11–0,50 |
0,51–1,00 |
1,01–3,00 |
3,01–6,00 |
6,01–9,00 |
9,01–12,00 |
12,01 ir daugiau |
|||
|
|
Apskaitos barelių skaičius, vnt. |
|||||||||
| Želdiniai, žėliniai ir iki 20 metų amžiaus jaunuolynai, taip pat vyresni medynai, jeigu juose dėl medelių būklės (vidutinio aukščio) elniniai žvėrys tebeskabo ūglius ir laužo kamienus |
1 |
2 |
4 |
6 |
8 |
10 |
12 |
15 |
||
| vyresnio amžiaus medynai |
4 |
6 |
6 |
6 |
10 |
10 |
10 |
10 |
||
15. Apskaitos aikštelėse apskaitomi tik tikslinių rūšių medeliai (medžiai), suskirstant juos pagal pažeidimo laipsnius pagal 2 priede pateiktus kriterijus, išskyrus sunykusius dėl netinkamo pasodinimo, kenkėjų, ligų ir meteorologinių veiksnių, kurie į apskaitą netraukiami. Vertinant žalą vyresnio amžiaus medynuose, apskaitos aikštelėse apskaitomi tik perspektyvūs (I–III Krafto klasės) tikslinių rūšių medžiai.
16. Stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medelių dalis sklype nustatoma pagal formulę:
| X = |
m4x100 |
, % |
| m1+m2+m3+m4 |
X – stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medelių (medžių) dalis, %,
m1 – sveikų ir nedaug pažeistų medelių (medžių) skaičius apskaitos aikštelėse, vnt.,
m2 – silpnai pažeistų medelių (medžių) skaičius apskaitos aikštelėse, vnt.,
m3 – vidutiniškai pažeistų medelių (medžių) skaičius apskaitos aikštelėse, vnt.,
m4 – stipriai pažeistų ir žuvusių medelių (medžių) skaičius apskaitos aikštelėse, vnt.
17. Pirmos amžiaus klasės jaunuolynų pažeidimo atveju padarytos žalos piniginė išraiška apskaičiuojama 1 ha pažeisto miško atkūrimo ir išauginimo išlaidas padauginus iš stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių rūšių medelių dalies ir sklypo ploto pagal formulę:
| N1 = |
IsxXxP |
, Lt |
| 100 |
N1 – žala dėl pirmos amžiaus klasės jaunuolyno pažeidimo, Lt,
Is – 1 ha pažeisto miško atkūrimo ir išauginimo išlaidos Lt/ha, kurias sudaro:
| Eil. Nr. |
Miško rūšinės sudėties grupės pagal vyraujančias medžių rūšis |
Miško atkūrimo išlaidos, Lt/ha |
Miško želdinių apsaugos išlaidos*, Lt/ha |
Miško želdinių priežiūros išlaidos*, Lt/ha |
Jaunuolynų ugdymo kirtimų išlaidos*, Lt/ha |
| 1. |
Spygliuočiai |
3 500 |
3 900 |
3 950 |
900 |
| 2. |
Minkštieji lapuočiai |
3 500 |
3 000 |
3 950 |
800 |
| 3. |
Kietieji lapuočiai (iki 75 proc.) |
4 500 |
8 300 |
4 100 |
900 |
| 4. |
Gryni (76 proc. ir daugiau) kietieji lapuočiai ir liepynai |
5 400 |
8 300 |
4 400 |
900 |
* – skaičiuojamos, jeigu įrodoma, kad buvo taikytos miško želdinių ir žėlinių priežiūros, apsaugos priemonės, atlikti jaunuolynų ugdymo darbai.
X – stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių medžių rūšių medelių dalis, %,
P – sklypo plotas, ha,
tačiau, jeigu dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų pakenkimų bendras gyvybingų medelių skaičius 1 ha pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 38 punktą neatitinka nustatytų reikalavimų, t. y. nepakankamas medynui suformuoti, padarytos žalos piniginė išraiška apskaičiuojama laikant, kad miškas yra žuvęs ir jį būtina atkurti. 1 ha miško atkūrimo išlaidos padauginamos iš sklypo ploto:
N1 = IsxP, Lt
18. Antros amžiaus klasės ir vyresnio amžiaus medynų pažeidimo atveju žalos piniginė išraiška apskaičiuojama įvertinant žalą, susidariusią dėl medienos prieaugio praradimo:
| N2 = |
IpxSxP |
, Lt |
| 100 |
N2 – žala dėl medienos prieaugio praradimo, Lt,
Ip – medienos prieaugio praradimo nuostoliai, iškertant nebrandžius 1,0 skalsumo medynus, nustatyti pagal Nuostolių dėl medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai iškertamas nebrandus medynas, apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 2000 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 56 (Žin., 2000, Nr. 29-821), Lt/ha,
S – medyno skalsumas,
tačiau, jeigu dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų pakenkimų bendras gyvybingų medelių (medžių) skaičius 1 ha pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 38 punktą neatitinka nustatytų reikalavimų, t. y. nepakankamas medynui suformuoti, padarytos žalos piniginė išraiška apskaičiuojama laikant, kad miškas yra žuvęs ir jį būtina iškirsti ir atkurti. Tokiu atveju medienos prieaugio praradimo nuostoliai, iškertant 1 ha nebrandaus medyno, padauginami iš skalsumo ir sklypo ploto ir pridedamos miško atkūrimo išlaidos:
N2 = IpxSxP + N1, Lt
19. Kai miško želdiniai, žėliniai, jaunuolynai medžiojamųjų gyvūnų (pvz., bebrų) visiškai sunaikinti visame ar tik dalyje sklypo, apskaitos aikštelės neišskiriamos ir stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medelių (medžių) dalis nenustatoma. Nustačius sunaikintų želdinių, žėlinių ir jaunuolynų plotą, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama pagal Nuostolių dėl medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai iškertamas nebrandus medynas, apskaičiavimo metodiką, pridedant pažeisto miško atkūrimo ir išauginimo išlaidas.
IV. HIDROTECHNIKOS IR MELIORACIJOS ĮRENGINIAMS PADARYTOS ŽALOS APSKAIČIAVIMAS
20. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala hidrotechnikos ir melioracijos įrenginiams atlyginama pateikus realiai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
21. Pagrindžiamieji dokumentai yra:
21.1. hidrotechnikos įrenginiams nuolatinių apžiūrų žurnalas, kuris pildomas vadovaujantis aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-606 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 1-28), ir realiai patirtų išlaidų sąskaitos už hidrotechnikos objektų remonto darbus;
21.2. melioracijos įrenginiams melioruotos ir melioracijos statinių būklės įvertinimo žurnalas, kuris pildomas vadovaujantis žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 46-1738), ir realiai patirtų išlaidų sąskaitos už melioracijos objektų remonto darbus.
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos
1 priedas
(Žemės ūkio pasėlių/miško apžiūros akto forma)
ŽEMĖS ŪKIO PASĖLIŲ/MIŠKO APŽIŪROS AKTAS NR.
(kas netinka, išbraukti)
_______________________
(data)
__________________________________________________________________________
(vieta)
Mes, ___________________ rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti:
5. _________________________________________________________________________
(vardas, pavardė)
dalyvaujant:
pareiškėjui__________________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė)
medžioklės plotų naudotojo atstovui ______________________________________________
(medžioklės plotų naudotojo pavadinimas)
___________________________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė)
apžiūrėjome vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams / miškui:
(kas netinka išbraukti)
1. __________________ , bendras plotas ________ha, pažeidimas nustatytas ______ha plote,
(pavadinimas)
sunaikinta______procentų, kas sudaro ________ha.
2. ________________, bendras plotas ________ha, pažeidimas nustatytas ______ha plote,
(pavadinimas)
sunaikinta______procentų, kas sudaro ________ha.
Bendras žemės ūkio pasėlio / miško būklės įvertinimas vietoje __________________________
(kas netinka, išbraukti)
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________ rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti:
1. _________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašas)
2. _________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašas)
3. _________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašas)
4. _________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašas)
5. _________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašas)
Kiti dalyvavę asmenys:
1. _________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašas)
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams
ir miškui apskaičiavimo metodikos
2 priedas
Tikslinių rūšių medžių pažeidimo laipsniai
| Medžių rūšys |
Pažeidimo laipsniai ir apibūdinimas |
|||
| sveiki ir nedaug pažeisti |
silpnai pažeisti |
vidutiniškai pažeisti |
stipriai pažeisti ir žuvę |
|
| Pušis |
Nuskabyta mažiau kaip 30 % menturinių šakučių ūglių. Žievė nepažeista |
Nuskabyta nuo 30 iki 50 % menturinių šakučių ūglių, yra pavienių iki 1 cm pločio žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu |
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50 % menturinių šakučių ūglių; nuskabyta daugiau kaip 50 % menturinių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, iki 1/3 kamieno apskritimo ilgio |
2–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50 % menturinių šakučių ūglių. 1–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50 % menturinių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra ištisinių žaizdų žievėje, nuo 1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio |
| Eglė |
Nuskabyta mažiau kaip 30% menturinių šakučių ūglių, yra iki 1 cm pločio pavienių žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu |
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50 % menturinių šakučių ūglių, yra iki 5 cm pločio žaizdų kamieno žievėje |
2 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50 % menturinių šakučių ūglių, yra nuo 5 iki 10 cm pločio žaizdų kamieno žievėje |
3 kartus ir daugiau nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50 % menturinių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra platesnių kaip 10 cm žaizdų kamieno žievėje |
| Ąžuolas |
Nuskabyta mažiau kaip 30 % šoninių šakučių ūglių, yra pavienių iki 5 cm pločio žaizdų su tarp jų išlikusiu brazdu |
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50 % šoninių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, iki 1/3 kamieno apskritimo ilgio |
2–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50 % šoninių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, nuo 1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio |
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50 % šoninių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (stagariukai su siūliniais ūgliais, besikrūmijantys), yra platesnių kaip 2/3 kamieno apskritimo ilgio žaizdų žievėje |
| Drebulė |
Nuskabyta mažiau kaip 30 % šoninių šakučių ūglių. Žievė nepažeista |
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50 % šoninių šakučių ūglių. Pavienės iki 1 cm pločio žaizdos kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu |
2 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 50 iki 75 % šoninių šakučių ūglių. Nuo 1 iki 3 cm pločio žaizdos kamieno žievėje |
3 kartus ir daugiau nuskabytas viršūninis ir daugiau kaip 75 % šoninių šakučių ūglių (be prieaugio į aukštį, stagarai). Platesnės kaip 3 cm žaizdos kamieno žievėje |
| Uosis, klevas ir kitos |
Nuskabyta mažiau kaip 30 % šoninių šakučių ūglių. Žievė nepažeista |
Iki 3 kartų nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% šoninių šakučių ūglių, yra pavienių iki 1 cm pločio žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu |
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 50 iki 75 % menturinių šakučių ūglių, yra nuo 1 iki 3 cm pločio žaizdų kamieno žievėje |
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 75 iki 100 % šoninių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, stagarai), yra platesnių kaip 3 cm žaizdų kamieno žievėje |