Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės

Sutartis

dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

ir

Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė,

remdamosi 1993 m. liepos 21 d. Deklaracija dėl Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos santykių pagrindų ir ketindamos toliau plėtoti šiuos santykius,

įsitikinusios, kad bendradarbiavimas turi svarbią reikšmę veiksmingai užkardant sunkius nusikaltimus ir kovojant su jais, ypač su organizuotu nusikalstamumu, nusikaltimais, susijusiais su narkotikais, nelegaliu asmenų gabenimu per sieną bei terorizmu,

siekdamos savo valstybės teritorijoje veiksmingai apsaugoti savo valstybių piliečius ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veiksmų,

pripažindamos didelę tarptautinio bendradarbiavimo svarbą kovojant su nusikalstamumu ir norėdamos viena kitai suteikti kuo didesnę paramą ir glaudžiau bendradarbiauti,

atsižvelgdamos į tarptautinių konvencijų, prie kurių abi valstybės yra prisijungusios, tikslus bei principus ir į Jungtinių Tautų ir jų specialiųjų organizacijų rezoliucijas dėl kovos su nusikalstamumu,

siekdamos plėtoti abipusius santykius,

susitarė:

1 straipsnis

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė, toliau – Susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi savo valstybių įstatymais, bendradarbiauja kovodamos su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais, kuriems užkardyti reikalingos abiejų valstybių kompetentingų institucijų priemonės, ypač kovojant su nusikaltimais, padarytais pasitelkus organizuotas nusikalstamas struktūras.

2. Jeigu planuojant arba darant nusikaltimą dalyvavo organizuotos nusikalstamos struktūros, Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja nepaisydamos nusikaltimo sunkumo, ypač kovodamos su:

- nusikaltimais asmens gyvybei, sveikatai ir laisvei,

- neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat jų pirmtakų apyvarta,

- terorizmu,

-neteisėtu užsieniečių gabenimu per sieną, prekyba žmonėmis ir sąvadavimu,

- turto prievartavimu,

- neteisėta ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų ir radioaktyviųjų medžiagų apyvarta,

- nusikaltimais nuosavybei,

- netikrų pinigų gamyba, laikymu ir platinimu, negrynų mokėjimo priemonių arba vertybinių popierių klastojimu, taip pat suklastotų negrynų mokėjimo priemonių arba vertybinių popierių panaudojimu,

- oficialių dokumentų ir liudijimų padirbinėjimu bei klastojimu,

- pinigų plovimu.

3. Ši sutartis netaikoma ekstradicijai ir teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose bei paramos ir teisinės pagalbos teikimui mokesčių pažeidimų bylose.

2 straipsnis

1. Įgyvendindamos šią sutartį, Susitariančiosios Šalys tiesiogiai bendradarbiaus per toliau išvardytas kompetentingas institucijas:

Lietuvoje:

- Vidaus reikalų ministeriją,

- Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos,

- Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos,

- Mokesčių policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos,

- Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos;

Vokietijoje:

- Federalinę vidaus reikalų ministeriją,

- Federalinę sveikatos apsaugos ministeriją,

- Federalinę kriminalinės policijos valdybą,

- Pasienio apsaugos direkciją,

- Muitinės kriminalinės policijos valdybą.

2. Susitariančiosios Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai apie pirmoje dalyje nurodytų institucijų pavadinimų pakeitimus.

3 straipsnis

Turėdamos tikslą bendradarbiauti, Susitariančiosios Šalys:

-vadovaudamosi savo valstybių įstatymais, keisis informacija apie padarytus arba galimus padaryti nusikaltimus, nusikaltėlių grupes, jų struktūras, ryšius ir veiklos metodus, jei tai reikalinga sunkiems nusikaltimams užkardyti, tirti ir išaiškinti;

- kitos Susitariančiosios Šalies prašymu atliks prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies įstatymų leidžiamus veiksmus bei imsis suderintų skubių priemonių nusikaltimams užkardyti, tirti ir išaiškinti. Vadovaudamosi savo valstybių įstatymais ir atsižvelgdamos į 1 straipsnio 3 dalies nuostatą, jos gali leisti kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos atstovams dalyvauti įgyvendinant skubias priemones;

- atliks bendrus veiksmus kovodamos su neteisėta narkotikų apyvarta, ypač su nelegalia narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat jų pirmtakų gamyba;

- keisis teisėtos narkotinių bei psichotropinių medžiagų, taip pat jų pirmtakų apyvartos kontrolės patirtimi ir imsis priemonių užkirsti kelią piktnaudžiavimui;

- esant poreikiui, siųs teisėsaugos atašė;

- pateiks viena kitai pavyzdžius medžiagų ir daiktų, kurie buvo įgyti nusikaltimo metu ir kurie gali būti arba buvo panaudoti darant nusikaltimą;

- pagal išgales siųs specialistus tobulinti kvalifikacijos ir pasidalyti patirtimi;

- keisis kriminalistikos ir kriminologijos tyrimų rezultatais;

- vadovaudamosi savo valstybių įstatymais, imsis kitų priemonių, kurios atitinka šios sutarties tikslus ir kitų tarptautinių sutarčių, prie kurių abi valstybės yra prisijungusios, įsipareigojimus.

4 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys prireikus tarpusavyje konsultuosis dėl sutarties vykdymo ir tikslingumo ją papildyti arba pakeisti.

2. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos gali sudaryti darbo grupes, organizuoti ekspertų susitikimus ir pasirašyti susitarimus dėl šios sutarties vykdymo.

5 straipsnis

1. Jei viena Susitariančiųjų Šalių mano, kad patenkinus prašymą arba įgyvendinus kitas bendradarbiavimo priemones gali būti pakenkta valstybės suverenitetui ar saugumui arba būtų prieštaraujama jos pačios įstatymams, tarptautiniams įsipareigojimams ar kitiems esminiams valstybės interesams, ji gali visiškai arba iš dalies atsisakyti patenkinti prašymą arba įgyvendinti kitas priemones, arba tai daryti taikydama apribojimus, arba sieti su kitomis sąlygomis ir įpareigojimų suteikimu.

2. Parama gali būti nesuteikta ir tuo atveju, jei veiksmas, dėl kurio buvo paduotas prašymas, pagal prašymą gavusios Susitariančiosios Šalies įstatymus nėra nusikalstamas veiksmas.

3. Prašymą padavusi Susitariančioji Šalis informuojama apie atsisakymą patenkinti prašymą, paprastai nurodant priežastis.

6 straipsnis

Atsižvelgdamos į kiekvienos Susitariančiosios Šalies vidaus įstatymus, šios sutarties 2 straipsnyje nurodytos Susitariančiųjų Šalių institucijos perduoda asmens duomenis (toliau – duomenys) ir panaudoja juos pagal šias nuostatas:

1. Duomenis gavusi Susitariančiosios Šalies institucija duomenis perdavusią kitos Sutariančiosios Šalies instituciją jos prašymu informuoja apie perduotų duomenų panaudojimą ir tokiu būdu gautus rezultatus.

2. Gavėjui leidžiama panaudoti duomenis tik šioje sutartyje nustatytiems tikslams ir duomenis perdavusios institucijos nustatytomis sąlygomis. Be to, duomenis leidžiama panaudoti sunkiems nusikaltimams užkardyti bei išaiškinti bei visuomenės saugumui iškilusiam dideliam pavojui pašalinti.

3. Duomenis perduodanti institucija yra įpareigota stebėti, kad perduodami duomenys būtų tikslūs ir iš tikrųjų reikalingi bei atitinkantys siekiamą tikslą. Kartu reikia laikytis atitinkamos valstybės galiojančių vidaus įstatymų dėl draudimo perduoti duomenis. Duomenys neperduodami, jei duomenis perduodanti institucija turi pagrindo manyti, kad tokiu atveju būtų pažeisti valstybės vidaus įstatymai arba būtų pakenkta interesams tų asmenų, kurių duomenis prašoma pateikti. Jei paaiškėja, kad buvo perduoti neteisingi duomenys arba duomenys, kurių nebuvo galima perduoti, gavėjas nedelsiant informuojamas apie tai. Jis privalo duomenis ištaisyti arba sunaikinti.

4. Suinteresuoto asmens prašymu jam turi būti suteikta informacija, kokie duomenys apie jį turimi ir kokiam tikslui numatyta juos panaudoti. Suinteresuoto asmens teisę į informacijos suteikimą reglamentuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo paduotas prašymas suteikti informaciją, įstatymai. Prašymas suteikti tokio pobūdžio informaciją gali būti atmestas, jei valstybės interesas neteikti informacijos yra svarbesnis užprašymą padavusio asmens interesus.

5. Duomenis perduodanti institucija juos perduodama nurodo savo valstybės įstatymų nustatytus šių duomenų saugojimo terminus, kuriems pasibaigus jie turi būti sunaikinti.

Kad ir kokie būtų šie terminai, perduoti duomenys turi būti sunaikinti, kai tik jie tampa nereikalingi tam tikslui, kuriam buvo perduoti.

6. Duomenis perduodanti ir duomenis gaunanti institucija užtikrina, kad duomenų perdavimas ir gavimas būtų įforminamas dokumentais.

7. Duomenis perduodanti ir duomenis gaunanti institucija privalo tinkamai saugoti perduotus duomenis, kad pašaliniai asmenys, neturintys leidimo, negalėtų prieiti prie duomenų, juos keisti ar skelbti.

7 straipsnis

Kitos Susitariančiosios Šalies institucijos, perduodančios duomenis, prašymu paklausimai, informacija ir dokumentai, gaunami vadovaujantis šia sutartimi, turi būti laikomi paslaptyje. Tokio prašymo priežastis turi būti nurodyta.

8 straipsnis

1. Pagal šią sutartį bendradarbiaujama lietuvių, vokiečių arba anglų kalbomis.

2. Pagal šią sutartį prašymus pateikti informaciją arba vykdyti priemones šios sutarties 2 straipsnyje išvardytos abiejų šalių kompetentingos institucijos perduoda tiesiogiai raštu. Skubiais atvejais prašymas gali būti perduotas ir žodžiu, tačiau nedelsiant turi būti patvirtintas raštu.

3. Išlaidas, susijusias su prašymo vykdymu, išskyrus prašymą padavusios šalies atstovų kelionės išlaidas, apmoka prašymą gavusi šalis, nebent šalys nuspręstų kitaip.

9 straipsnis

Sudarius šią sutartį, Susitariančiųjų Šalių teisės arba pareigos, įtvirtintos dvišalėse arba daugiašalėse sutartyse, nepasikeičia.

10 straipsnis

1. Ši sutartis įsigalioja praėjus 30 dienų nuo tos dienos, kai Susitariančios Šalys notomis viena kitai praneša, kad įvykdė sutarčiai įsigalioti būtinas sąlygas savo valstybėje. Ši data priklauso nuo paskutinio pranešimo gavimo dienos.

2. Ši sutartis sudaroma neribotam laikui. Kiekviena šalis gali ją nutraukti diplomatiniais kanalais pranešdama apie tai raštu. Sutartis netenka galios praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai žinia apie sutarties nutraukimą pasiekė kitą Susitariančiąją Šalį.

Sudaryta Vilniuje 2001 m. vasario 23 d. dviem egzemplioriais lietuvių ir vokiečių kalbomis, abu tekstai turi vienodą teisinę galią.

Lietuvos Respublikos	Vokietijos Federacinės Respublikos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________