LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL MEDŽIAGŲ IR MEDŽIAGŲ LIKUČIŲ GYVŪNUOSE IR GYVŪNINIUOSE PRODUKTUOSE STEBĖSENOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. liepos 22 d. Nr. B1-646
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir siekdamas įgyvendinti 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos reikalavimų:
1. Tvirtinu pridedamas Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisykles.
2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. 275 „Dėl Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 107-3413).
3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir Maisto skyriams.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. liepos 22 d.
įsakymu Nr. 646
medžiagų ir medžiagų likučių GYVŪNUOSE IR GYVŪNINIUOSE PRODUKTUOSE stebėsenos TAISYKLĖS
Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos reikalavimų.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklių tikslas – nustatyti medžiagų ir medžiagų likučių grupių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Beta agonistas – beta adrenoceptorių agonistas.
Gyvūnai – arkliai, avys, ožkos, kiaulės, galvijai, paukščiai, vandens gyvūnai pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. B1-588 „Dėl Tam tikrų gyvūnų ir jų produktų rūšių veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimų patvirtinimo“.
Gyvūnų siunta – vienos rūšies ir amžiaus tame pačiame ūkyje vienu metu ir vienodomis sąlygomis išauginta gyvūnų grupė.
Neleistinos naudoti medžiagos arba produktai – medžiagos arba produktai, uždrausti naudoti gyvūnams teisės aktų nustatyta tvarka.
Neteisėtas naudojimas – neleistinų naudoti medžiagų arba produktų naudojimas arba Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktais leistinų naudoti medžiagų ar produktų skyrimas tokiais tikslais ir tokiomis sąlygomis, kurie nenurodyti ES ir LR teisės aktuose.
Medžiagų likučiai – farmakologinio poveikio medžiagų, jų metabolitų ir kitų medžiagų, kurios patenka į gyvūninius produktus ir gali būti kenksmingos žmogaus sveikatai, likučiai.
Oficialus mėginys – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paimtas mėginys, siekiant nustatyti medžiagų likučius.
Patvirtinta laboratorija – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta laboratorija, atliekanti oficialių mėginių tyrimą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – LR kompetentinga institucija.
3. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos nurodytos Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje nurodymuose (pagal 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta antagonistus).
II. medžiagų IR medžiagų likučių stebėsenos planas
4. Medžiagų ir medžiagų likučių stebėsena turi būti vykdoma pagal šio skyriaus nuostatas, siekiant nustatyti gyvūnuose, jų išskyrose, kūno skysčiuose bei audiniuose, gyvūniniuose produktuose, pašaruose ir geriamajame vandenyje esančius medžiagų, išvardytų 1 priede, likučius.
5. VMVT įgalioja:
5.1. Lietuvos valstybinę veterinarijos preparatų inspekciją (toliau – LVVPI) sudaryti kasmetinį Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą (toliau – Planą) pagal 8–9 punktus ir iki metų vasario 1 d. pateikti jį VMVT tvirtinti;
5.2. Nacionalinę veterinarijos laboratoriją (toliau – NVL) koordinuoti ir vykdyti metiniame Plane numatytus tyrimus, padėti užkirsti kelią neteisėtam medžiagų ir produktų naudojimui gyvūnams bei užtikrinti vienodų tyrimų standartų ir metodikų, susijusių su medžiagų ir produktų tyrimais, naudojimą, bei vykdyti atskirų medžiagų palyginamuosius tyrimus;
6. VMVT 5 punkte nurodytus duomenis ir rezultatus, tarp jų ir visų atliktų tyrimų rezultatus, pateikia Europos Komisijai (toliau – Komisijai) ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d.
8. VMVT pateikia Komisijai Planą, kuriame numatytos priemonės, reikalingos įgyvendinti nurodytais metais, ir iki kovo 31 d. praneša apie visus anksčiau patvirtinto Plano patikslinimus, padarytus atsižvelgus į ankstesnių metų patirtį.
9. Plane turi būti pateikta:
9.1. numatytų medžiagų grupių likučių nustatymas pagal gyvūnų rūšis, laikantis 2 priedo reikalavimų;
9.2. priemonės nustatyti:
9.2.1. 9.1 punkte nurodytas medžiagas gyvūnuose, gyvūnų geriamajame vandenyje ir visose vietose, kur gyvūnai auginami ar laikomi,
9.4. teisės aktai, reglamentuojantys 1 priede išvardytų medžiagų naudojimą, ypač nuostatos dėl jų draudimo arba įteisinimo, platinimo ir tiekimo į rinką, bei jų skyrimą, jeigu LR teisės aktai nėra suderinti su ES teisės aktais;
9.7. LR teisės aktai, nustatantys didžiausius leidžiamus medžiagų likučių kiekius, jei Didžiausiuose leistinuose veterinarinės medicinos preparatų likučių kiekiuose gyvūniniuose maisto produktuose (Žin., 2001, Nr. 13-416) ir Lietuvos higienos normoje HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1269) nėra nustatyti tokių medžiagų likučių kiekiai;
9.8. medžiagų sąrašas, analizės metodai, rezultatų aiškinimo kriterijai ir, jeigu tai medžiagos, išvardytos 1 priede, imtinų mėginių skaičius;
9.9. oficialių mėginių skaičius, vadovaujantis VI skyriuje nustatytu mėginių skaičiumi ir jų ėmimo dažnumu, atsižvelgiant į paskutiniais metais paskerstų atitinkamų rūšių gyvūnų skaičių;
10. Planas turi atitikti VI skyriuje nustatytus mėginių ėmimo kiekius ir dažnumą, tačiau VMVT prašant, Komisija gali patikslinti minimalius kontrolės reikalavimus, nurodytus VI skyriuje, jeigu yra žinoma, kad tokie patikslinimai didina bendrą Plano veiksmingumą ir nemažina galimybių nustatyti 1 priede išvardytų medžiagų likučius ar neteisėto jų naudojimo atvejus.
11. Pakartotiniai medžiagų grupių, kurios turi būti tiriamos pagal 2 priedo nuostatas, likučiai tiriami ir mėginių kiekiai bei jų ėmimo iš gyvūnų ir gyvūninių produktų, nurodytų 4 punkte, bet dar neįtrauktų į VI skyrių, dažnumas nustatomas LR teisės aktų nustatyta tvarka.
12. VMVT kas šešis mėnesius praneša Komisijai ir kitoms Nuolatinio maisto ir gyvūnų sveikatos komiteto valstybėms apie Plano įgyvendinimą arba pakeitimus.
13. Ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. VMVT pateikia Komisijai rezultatus, gautus įgyvendinant praeitų metų Planą, bei kontrolės priemones.
III. ŪKIŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ PERDIRBIMO ĮMONIŲ SAVIKONTROLĖ IR JŲ ATSAKOMYBĖ VMVT
15. VMVT užtikrina, kad bet kuris ūkis, kuris tiekia gyvūnus į rinką, ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis prekyba tokiais gyvūnais, būtų įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka ir laikytųsi reikalavimų, nurodytų Tam tikrų gyvūnų ir jų produktų rūšių veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimuose.
16. Gyvūninių produktų perdirbimo įmonių savininkai arba jų įgalioti asmenys turi užtikrinti įmonės savikontrolę, kad:
16.1. perdirbami būtų tik tie gyvūnai, kurių tiekėjas garantuoja, kad buvo laikytasi veterinarinių preparatų karencijos laikų, ir pateikia tai patvirtinančius veterinarijos dokumentus;
17. Asmenys, nurodyti 15–16 punktuose, privalo į rinką tiekti tik:
17.1. gyvūnus, kuriems nebuvo naudota jokių neleistinų medžiagų ar produktų ir kurie nebuvo gydyti neteisėtais būdais;
17.2. gyvūnus, kuriems, jei buvo duota leistinų veterinarinių preparatų, buvo laikytasi nustatytų karencijos laikų;
18. VMVT kontroliuoja, kaip įgyvendinami 15–17 punktų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūninių produktų tiekimą į rinką, reikalavimai ir kaip vykdoma:
20. VMVT užtikrina, kad į ūkius prižiūrinčių veterinarijos gydytojų funkcijas būtų įtrauktas ir auginimo sąlygų stebėjimas bei priežiūra, nurodyti Taisyklėse.
21. Duomenis apie paskirto arba taikyto gydymo datą ir pobūdį, gydytus gyvūnus ir atitinkamus veterinarinių preparatų karencijos laikus veterinarijos gydytojas turi įrašyti į ūkyje laikomą žurnalą.
22. Gyvūnų augintojas turi registruoti žurnale, nurodytame Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo į rinką Lietuvos Respublikoje reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 41-1554), gydymo datą bei būdą, užtikrinti veterinarinių vaistų karencijos laiko laikymąsi ir trejus metus saugoti išrašytus receptus.
IV. VALSTYBINĖS KONTROLĖS PRIEMONĖS
24. Be mėginių ėmimo ir tyrimų, atliekamų vykdant Planą, kaip nurodyta 8–9 punktuose ar kituose teisės aktuose, gali būti atliekami papildomi tyrimai iš anksto neįspėjus:
24.1. 1 priedo A grupėje nurodytų medžiagų gamybos metu ir jas tvarkant, sandėliuojant, gabenant, paskirstant, parduodant arba įsigyjant;
25. 25 punkte numatyti tyrimai turi būti atliekami, siekiant nustatyti neleistinų medžiagų ar produktų, skirtų gyvūnams penėti ar neteisėtai gydyti, laikymą.
26. Jei atliekant 25 punkte numatytus tyrimus gaunami teigiami rezultatai arba jeigu yra įtarimų, kad buvo nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių medžiagų ir preparatų laikymą, naudojimą ir disponavimą, taikomos šių Taisyklių 43–49 punktuose ir V skyriuje numatytos priemonės.
27. Tyrimų, numatytų atlikti skerdyklose arba pirmuoju vandens gyvūnų ar žuvininkystės produktų pardavimo etapu, skaičius gali būti sumažintas, atsižvelgus į tai, kad ūkis, iš kurio kilę arba atvežti produktai, priklauso epidemiologinės priežiūros tinklui arba turi kokybės kontrolės sistemą, nurodytą 18 punkte.
28. Taisyklėse nurodytus tyrimus iš anksto neįspėję atlieka apskričių, rajonų, miestų VMVT inspektoriai.
29. Gyvūnų laikytojas, gyvūnus parduodantis asmuo arba jų įgalioti atstovai privalo suteikti veterinarijos gydytojui visą reikiamą informaciją ir pagalbą atliekant tyrimus prieš skerdimą.
30. Įtarę, kad gyvūnas buvo neteisėtai gydytas, VMVT inspektoriai turi pareikalauti gyvūno laikytojo ar asmens, kurio žinioje yra gyvūnai, arba ūkį prižiūrinčio veterinarijos gydytojo pateikti dokumentus, patvirtinančius tokį gydymą.
31. Nustatęs neteisėtą gydymą, neleistinų medžiagų naudojimą ar įtaręs tokių medžiagų naudojimą, VMVT inspektorius turi atlikti:
31.1. netikėtą gyvūnų patikrinimą jų kilmės ūkiuose arba ūkiuose, iš kurių jie atgabenti, kad nustatytų, ar buvo naudotos neleistinos medžiagos, ypač atkreipti dėmesį į implantų buvimo požymius; atliekant šiuos patikrinimus gali būti imami oficialūs mėginiai;
31.2. patikrinimą, siekdamas nustatyti, ar ūkiuose, kuriuose auginami, laikomi arba penimi gyvūnai, taip pat ir ūkiuose, kurie susiję arba iš kurių gyvūnai kilę ar atgabenti, nebuvo naudota neleistinų medžiagų; tam būtina paimti oficialius geriamojo vandens ir pašarų mėginius;
31.3. netikėtą gyvūnų pašarų patikrinimą ūkiuose, iš kurių gyvūnai yra kilę ar atgabenti, jų geriamojo vandens tyrimą, vandens, kuriame vandens gyvūnai buvo sugauti, tyrimą;
32. Jei didžiausios leistinos medžiagų normos, nustatytos pagal LR teisės aktus, buvo viršytos, VMVT inspektorius turi imtis visų priemonių ar atlikti tyrimus, kurie, jo manymu, yra reikalingi.
33. Veterinarinių preparatų likučiai, pesticidai, toksiški elementai ir kitos medžiagos gyvūniniuose produktuose nustatomi vadovaujantis LR galiojančiais ir atitinkančiais tarptautinius reikalavimus standartais NVL arba kitose patvirtintose laboratorijose.
34. NVL atsakinga už:
34.1. laboratorijų, atliekančių medžiagų likučių analizę, veiklos koordinavimą, ypač medžiagų likučių ar likučių grupės analizės standartų ir metodų patvirtinimą;
35. Oficialūs mėginiai turi būti imami laikantis VI skyriaus nuostatų ir tiriami akredituotose laboratorijose.
36. Kai LR registruojamas veterinarinis preparatas leidžiamas naudoti ir skirtas toms gyvūnų rūšims, kurių mėsa ar produktai naudojami žmonių maistui, LVVPI turi pateikti vaisto byloje esančius rutininius likučių nustatymo metodus Komisijai ir NVL, kaip nurodyta Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo į rinką Lietuvos Respublikoje reikalavimų 16.8 punkte ir Didžiausiuose leistinų veterinarinės medicinos preparatų likučių kiekiuose gyvūniniuose maisto produktuose.
37. Tiriant A grupės medžiagas, visi teigiami rezultatai, nustatyti rutininiu metodu pagal vaisto bylą, turi būti patvirtinami NVL oficialiais metodais pagal 49 punkto nuostatas.
38. Visų medžiagų tyrimų rezultatus, kai jie kelia abejonių, turi patvirtinti NVL. Jei patvirtintas teigiamas atsakymas, tyrimų išlaidas padengia asmuo, abejojęs ankstesnio tyrimo rezultatais.
39. Jeigu tiriant oficialų mėginį nustatomas neteisėto gydymo faktas, taikomos šių Taisyklių 44–48 punktuose ir VII skyriuje numatytos priemonės.
40. Jei tiriant gyvūnus ir gyvūninius produktus nustatomi leistinų medžiagų likučių kiekiai, viršijantys didžiausias leistinas normas, taikomos 46–48 punktų nuostatos.
41. Jeigu tyrimas atliekamas produktams ar gyvūnams, importuotiems iš trečiosios šalies, VMVT, atlikus tyrimą, praneša apie tai Komisijai.
42. Jei tyrimų, atliktų pagal 35–41 punktus, rezultatai teigiami, VMVT inspektoriai nedelsiant turi:
42.1. surinkti informaciją, reikalingą gyvūnui bei ūkiui, iš kurio gyvūnas kilęs ar atvežtas, identifikuoti;
42.2. detaliai aprašyti tyrimą ir jo rezultatus; jeigu paaiškėja, kad būtina atlikti tyrimus ar imtis kitokių veiksmų vienoje ar keliose ES valstybėse arba trečiosiose šalyse, VMVT informuoja Komisiją ir ES šalis;
42.3. patikrinti ūkį, iš kurio gyvūnai kilę ar buvo atgabenti, kad nustatytų medžiagų likučių buvimo priežastis;
42.4. neteisėto gydymo atveju – atlikti tyrimais nustatytų medžiagų arba produktų kontrolę gamybos, tiekimo, laikymo, transportavimo, skyrimo, platinimo ar pardavimo etapais;
43. Jeigu mėginių tyrimo rezultatai patvirtina neteisėto gydymo faktą, gyvūnas arba gyvūnai, kurių tyrimų, nurodytų 31 punkte, rezultatai buvo teigiami, VMVT inspektoriaus nurodymu nedelsiant skelbiami oficialiai kontroliuojamais, pažymimi oficialiu ženklu, imamas jų statistiškai reprezentatyvus oficialus mėginys.
44. Gavus teigiamus tyrimų rezultatus, įrodančius viršytą leistinų medžiagų ar produktų likučių kiekį, VMVT ūkiuose, iš kurių kilę arba atgabenti tirti gyvūnai arba jų produktai, atlieka patikrinimą ir nustato priežastis, kodėl buvo viršyta leistina riba. Atsižvelgusi į patikrinimo rezultatus, VMVT imasi visų priemonių, reikalingų apsaugoti žmonių sveikatą, ir gali uždrausti tam tikrą laiką išvežti gyvūnus arba gyvūninius produktus iš minėtų ūkių ar įmonių.
45. Jei ūkio savininkas pardavimui keletą kartų tiekia gyvūnus arba ūkio savininkas ar perdirbimo įmonė pardavimui keletą kartų tiekia produktus, kuriuose yra viršyti didžiausi leistini medžiagų likučių kiekiai, VMVT inspektoriai ne mažiau kaip šešis mėnesius turi dažniau tikrinti iš tokio ūkio arba įmonės tiekiamus gyvūnus arba produktus; produktų ir skerdenos neleidžiama realizuoti, kol nebus gauti mėginių tyrimų rezultatai.
46. Skerdeną ir produktus, kuriuose medžiagų likučių kiekis viršija normas, nustatytas ES ir LR teisės aktuose, skerdyklos veterinarinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas paskelbia netinkama žmonių maistui.
47. 42 punkte numatytų tyrimų išlaidas apmoka gyvūnų laikytojas arba už gyvūnus atsakingas asmuo. Jeigu tyrimų rezultatai patvirtina, kad įtarimas buvo pagrįstas, 43–46 punktuose numatytų tyrimų išlaidas apmoka gyvūnų laikytojas arba už gyvūnus atsakingas asmuo.
48. Gyvūnų laikytojas neatlygintinai padengia gyvūnų, kurių tyrimų rezultatai buvo teigiami, arba gyvūnų, kurių tyrimo rezultatai laikomi teigiamais pagal 79 punkto nuostatas, sunaikinimo išlaidas. Gyvūnų laikytojui LR įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už šių Taisyklių pažeidimą.
49. VMVT bendradarbiauja su Komisija ir ES kompetentingomis institucijomis ir siekia užtikrinti, kad būtų laikomasi veterinarijos ir zootechnijos teisės aktų nuostatų.
50. VMVT, įtarusi, kad ES valstybė nevykdo medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės, apie tai informuoja tos šalies kompetentingą instituciją arba, jei reikia, gali atlikti patikrinimus vietoje.
51. Jei VMVT ir ES valstybė, dalyvaujanti ginče, negali susitarti, viena jų per atitinkamą laiko tarpą informuoja Komisiją, kuri paskiria vieną ar kelis ekspertus nuomonei pareikšti.
52. Kol negauta ekspertų išvada, VMVT gali tikrinti produktus, gaunamus iš įmonių arba ūkių, susijusių su ginču, ir, jeigu gaunami teigiami tyrimų rezultatai, imtis LR teisės aktuose nustatytų priemonių.
53. Jei per 15 dienų ekspertai pateikia papildomas išvadas, priimtos priemonės gali būti peržiūrėtos.
54. Komisijos ekspertai gali vietoje patikrinti, ar VMVT ir ES valstybių kompetentingos institucijos vienodai rengia Planus ir atlieka juose numatytus tyrimus. Jei toks patikrinimas atliekamas LR teritorijoje, VMVT suteikia visą pagalbą, reikalingą ekspertams.
v. OFICIALIŲ MĖGINIŲ ĖMIMO TVARKA
56. Oficialių mėginių ėmimo tikslas – nustatyti medžiagų likučių atsiradimo priežastis gyvūniniuose maisto produktuose, esančiuose ūkiuose, skerdyklose, pieno supirkimo punktuose bei perdirbimo įmonėse, žuvų perdirbimo įmonėse, kiaušinių rinkimo bei pakavimo punktuose.
59. A grupės medžiagos tiriamos, siekiant nustatyti ir kontroliuoti neleistinų medžiagų panaudojimo atvejus ir piktnaudžiavimą naudojant leistinas medžiagas.
60. A grupės medžiagoms nustatyti oficialūs mėginiai imami atsižvelgiant į gyvūnų lytį, amžių, rūšį, penėjimo tipą, įvedimo į organizmą būdus ir informaciją apie šių medžiagų neteisėtą naudojimą.
61. B grupės medžiagos tiriamos siekiant nustatyti ir kontroliuoti, ar veterinarinių preparatų likučiai neviršija Didžiausių leistinų veterinarinės medicinos preparatų likučių kiekių gyvūniniuose maisto produktuose, o pesticidai – didžiausių pesticidų kiekių, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 15:2001 „Maisto higiena“ (Žin., 2002, Nr. 9-324), ir stebėti teršalų kiekius aplinkoje.
62. Jei VMVT, pristatydama Komisijai Planą, negali pateisinti numatytų atsitiktinių oficialių mėginių, tokie mėginiai turi būti imami pagal Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymus (Žin., 2002, Nr. 111-4952).
64. Galvijų oficialių mėginių ėmimas:
64.1. mažiausias kiekvienais metais tiriamų galvijų skaičius, siekiant nustatyti visų rūšių medžiagų likučius ir medžiagas, turi sudaryti mažiausiai 0,4 % visų praėjusiais metais paskerstų galvijų kiekio; oficialūs mėginiai imami taip:
64.1.1. A grupės medžiagoms ištirti imama 0,25 % mėginių, iš jų:
64.1.1.1. 50 % galvijų mėginių imama ūkiuose (25 % mėginių A-5 grupės medžiagoms tirti gali būti imami iš gyvūnų įsisavinamos medžiagos (pašarų, geriamojo vandens), kiti 25 % imami iš gyvų galvijų),
65. Kiaulių oficialių mėginių ėmimas:
65.1. mažiausias kiekvienais metais tiriamų kiaulių skaičius, siekiant nustatyti visų rūšių medžiagų likučius ir medžiagas, turi sudaryti mažiausiai 0,05 % praėjusiais metais paskerstų kiaulių kiekio; oficialūs mėginiai imami taip:
65.1.1. A grupės medžiagoms ištirti imama 0,02 % mėginių:
65.1.1.1. jei mėginiai imami tik skerdyklose, tuomet ūkiuose reikia papildomai tirti geriamąjį vandenį, pašarus, išmatas; mažiausias kiekvienais metais lankytinų ūkių skaičius turi būti toks, kad vienam šimtui tūkstančių praėjusiais metais paskerstų kiaulių tektų nors vienas ūkis,
65.1.2. B-grupės medžiagoms ištirti imama 0,03 % paskerstų kiaulių mėginių, iš kurių:
66. Avių ir ožkų oficialių mėginių ėmimas:
66.1. mažiausias kiekvienais metais tiriamų gyvūnų skaičius, siekiant nustatyti medžiagų likučius, turi sudaryti mažiausiai 0,05 % praėjusiais metais paskerstų vyresnių nei trijų mėnesių avių ir ožkų; oficialūs mėginiai imami taip:
66.1.1. A grupės medžiagoms ištirti imama 0,01 % mėginių, iš kurių kiekvienais metais turi būti tikrinamas kiekvienas A grupės pogrupis, kiekvienam tyrimui paimama mažiausiai 5 % visų A grupei surinktų mėginių,
67. Arklių oficialių mėginių ėmimas:
68. Broilerių, nededančių vištų, kalakutų, kitų paukščių oficialių mėginių ėmimas:
68.2. kiekvienai paukščių kategorijai (broileriai, nededančios vištos, kalakutai ir kiti paukščiai) mažiausias kiekvienais metais imamų oficialių mėginių skaičius yra mažiausiai vienas mėginys dviem šimtams tonų negyvo svorio; jei per metus kurios nors kategorijos paukštienos yra pagaminama daugiau kaip 5 000 tonų, kiekvienai medžiagų grupei ištirti imama mažiausiai 100 mėginių;
68.3. A grupės medžiagoms ištirti imama 50 % visų mėginių, iš kurių:
68.4. B grupės medžiagoms ištirti imama 50 % mėginių, iš kurių:
69. Tvenkiniuose auginamų pelekinių žuvų oficialių mėginių ėmimas:
69.1. mėginį sudaro viena ar kelios žuvys (atsižvelgiant į žuvų dydį ir tyrimo metodų reikalavimus);
69.2. mažiausias kiekvienais metais surenkamų oficialių mėginių skaičius yra bent vienas mėginys šimtui tonų per metus pagaminamos produkcijos;
69.3. mėginiai tyrimui atrenkami atsižvelgiant į tai, kokios vaistinės medžiagos gali būti naudotos;
69.4. A grupės medžiagoms ištirti imamas vienas trečdalis mėginių; visi mėginiai turi būti paimti žuvininkystės įmonėje iš auginamų įvairių amžiaus grupių žuvų, įskaitant ir žuvis, kurios yra paruoštos pardavimui ir vartojimui;
69.5. B grupės medžiagoms ištirti imama du trečdaliai mėginių; mėginiai turi būti imami:
70. Kitų vandens gyvūnų oficialių mėginių ėmimas:
71. Karvių pieno oficialių mėginių ėmimas:
71.1. kiekvieną oficialų mėginį paima atsakingas asmuo iš anksto neįspėjęs, jį pažymi, kad užtikrintų atsekamumą;
71.2. gali būti naudojami tokie mėginių ėmimo būdai:
71.5. mažiausias kiekvienais metais imamų oficialių mėginių skaičius yra 1 mėginys penkiolikai tūkstančių tonų produkcijos; iš viso per metus tiriama ne mažiau kaip 300 mėginių;
71.6. mėginiai pagal tiriamų medžiagų grupes paskirstomi taip:
72. Vištų kiaušinių oficialių mėginių ėmimas:
72.1. kiekvieną oficialų mėginį paima atsakingas asmuo iš anksto neįspėjęs, jį pažymi, kad užtikrintų atsekamumą;
72.4. kiekvienais metais imamas ne mažiau kaip 1 mėginys tūkstančiui tonų produkcijos, iš viso per metus tiriama ne mažiau kaip 200 mėginių;
72.6. mėginiai pagal tiriamų medžiagų grupes paskirstomi taip:
73. Triušių mėsos oficialių mėginių ėmimas:
73.1. mėginiai imami iš vieno ar kelių gyvūnų pagal mėginių ėmimo taisykles ir atsižvelgiant į tyrimo metodo reikalavimus;
73.3. triušienos mėginiai imami ūkiuose arba skerdimo įmonėse; neleistinų medžiagų kontrolei ūkiuose papildomai reikėtų imti vandens ir pašarų mėginius;
73.4. mėginių skaičius per metus yra 10 mėginių trims šimtams tonų mėsos, jei per metus jos pagaminama iki 3 000 tonų, ir dar vienas mėginys iš papildomos 300 tonų produkcijos;
73.5. A grupės mėginiai turi sudaryti 30 % visų mėginių, iš jų:
73.6. B grupės mėginiai turi sudaryti 70 % visų mėginių, iš jų:
74. Ūkiuose auginamų laukinių žvėrių oficialių mėginių ėmimas:
74.1. mėginių dydis nustatomas pagal naudojamus tyrimų metodus; mėginiai imami gyvūnų auginimo ir skerdimo metu, pažymimi, kad būtų užtikrintas atsekamumas; papildomai imami oficialūs vandens ir pašarų mėginiai;
74.3. A grupės mėginiai turi sudaryti 20 % visų mėginių, juose daugiausia tiriamos A-5 ir A-6 grupių medžiagos;
74.4. B grupės mėginiai turi sudaryti 70 % visų mėginių, iš jų:
75. Laukinių žvėrių oficialių mėginių ėmimas:
75.2. mėginys imamas žvėrienos perdirbimo metu arba medžioklės plotuose, pažymimas, kad būtų užtikrintas atsekamumas;
76. Medaus oficialių mėginių ėmimas:
76.2. medaus mėginys imamas iš medaus saugojimo talpyklų, pažymimas, kad būtų užtikrintas atsekamumas;
76.3. imamų mėginių skaičius per metus yra 10 mėginių trims šimtams tonų produkcijos, jei per metus pagaminama iki 3000 tonų produkcijos, ir 1 mėginys iš papildomos 300 tonų produkcijos;
VI. VEIKSMAI IR PASEKMĖS nustačius pažeidimŲ
77. Jeigu neleistinos medžiagos ar produktai arba 1 priedo A grupėje ir B-1 bei B-2 grupėse išvardytos medžiagos ar produktai randami pas asmenis, kurie neturi leidimo laikyti tokių medžiagų, šios medžiagos ar produktai turi būti konfiskuojami, atsakingi asmenys traukiami administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn LR įstatymų numatyta tvarka.
78. 43 punkte numatytu gyvūnų sulaikymo laikotarpiu tiriamo ūkio gyvūnai negali būti išgabenti ar perduoti bet kuriam kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai tam išduotas VMVT leidimas.
79. VMVT, atsižvelgusi į tyrimo rezultatus, imasi atitinkamų atsargumo priemonių:
79.1. jei pagal 43 punkto nuostatas paėmus mėginius gaunami teigiami tyrimų rezultatai, patvirtinantys neteisėtą gydymą, gyvūnai, kurių tyrimai teigiami, VMVT inspektoriaus nurodymu turi būti nedelsiant paskersti vietoje arba specialioje skerdykloje; tokie paskersti gyvūnai turi būti nugabenti į pavojingų gyvūninių atliekų tvarkymo įmonę, nustatytą Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 9-330);
79.2. ūkio sąskaita imami papildomi mėginiai iš visos gyvūnų siuntos, priklausančios ūkiui, kuriame buvo tikrinta ir kuriame gali būti įtarti Taisyklių pažeidimai;
79.3. tuo atveju, jei pusė ar daugiau pagal 43 punkto nuostatas paimtų mėginių yra teigiami, ūkio savininkui gali būti leidžiama pasirinkti: patikrinti visus fermoje esančius gyvūnus arba juos paskersti;
79.4. 12 mėnesių visi šiam savininkui priklausantys ūkiai turi būti tikrinami dažniau ir imamas didesnis mėginių kiekis, norint nustatyti, ar nėra tų pačių medžiagų likučių; jeigu tuose ūkiuose įdiegta savikontrolės sistema, šiuo laikotarpiu ji netaikoma;
79.5. nustačius nurodytų pažeidimų, ūkiai arba įmonės, kurios teikia paslaugas šiam ūkiui, atliekant patikrinimus, nurodytus 24 punkte, turi būti tikrinamos papildomai, norint nustatyti surastų medžiagų kilmę; tokius pat patikrinimus reikia atlikti visuose ūkiuose ir įmonėse, iš kurių pristatomi gyvūnai ir pašarai.
80. Skerdyklos veterinarinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas privalo:
80.1. turėdamas įrodymų arba įtardamas, kad gyvūnams buvo taikomas neteisėtas gydymas arba skiriamos neleistinos medžiagos:
80.1.1. pasirūpinti, kad tokie gyvūnai būtų skerdžiami atskirai nuo kitų į skerdyklą pristatomų gyvūnų,
80.1.2. laikinai uždrausti išvežti šių gyvūnų skerdeną ir vidaus organus iš skerdyklos ir atrinkti mėginius medžiagų likučių kiekiams nustatyti,
80.1.3. jei gaunami teigiami tyrimų rezultatai, nusiųsti mėsą ir vidaus organus į pavojingų gyvūninių atliekų tvarkymo įmonę, apibrėžtą Gyvūninių atliekų tvarkymo, perdirbimo ir tiekimo į rinką taisyklėse; tyrimų ir skerdenos transportavimo išlaidas apmoka gyvūnų laikytojas arba už gyvūnus atsakingas asmuo,
80.2. turėdamas įrodymų arba įtardamas, kad gyvūnams buvo taikomas leistinas gydymo būdas, tačiau nebuvo laikytasi karencijos laiko, turi atidėti gyvūnų skerdimą, kol įsitikins, kad medžiagų likučių kiekiai neviršija didžiausių leistinų normų; šis laikotarpis negali būti trumpesnis nei numatytas Kai kurių medžiagų, turinčių hormoninį ar tireostatinį poveikį, bei beta agonistų draudimo naudoti gyvulininkystėje nurodymuose, arba karencijos periodas, nurodytas patvirtintoje preparato naudojimo instrukcijoje; tačiau gyvūnai gali būti skerdžiami nepasibaigus uždraudimo ar atidėjimo laikotarpiui, jeigu to reikalauja gyvūnų sveikatos būklė arba jei skerdyklos infrastruktūra ar įrenginiai yra tokie, kad skerdimas negali būti atidėtas; skerdeną ir vidaus organus draudžiama išvežti iš skerdyklos, kol nebus gauti tyrimų rezultatai; maistui gali būti naudojama tik ta skerdena ir vidaus organai, kuriuose likučių kiekis neviršija leistinų normų;
81. Nustačius, kad įmonėje yra laikomos, naudojamos ar gaminamos neleistinos medžiagos ar produktai, įmonei išduoto leidimo galiojimas sustabdomas laikotarpiui, per kurį įmonė bus griežčiau tikrinama. Leidimo galiojimo sustabdymas neatleidžia įmonės nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo.
83. Asmuo, pardavęs ar paskyręs neleistinas naudoti medžiagas arba produktus arba paskyręs leistinas medžiagas ir produktus kitais nei galiojančiuose teisės aktuose nustatyti tikslais, traukiamas administracinėn atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.
84. Skerdyklos savininkas, atsakingas asmuo, personalas arba gyvūnų savininkas ar už juos atsakingas asmuo, nebendradarbiaujantys su VMVT, kliudantys patikrinimams, mėginių, reikalingų vykdant Planą, ėmimui arba šiose Taisyklėse numatytiems tyrimams ir patikrinimams, traukiamas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka ir 12 mėnesių laikotarpiui praranda teisę gauti ES paramą arba jos prašyti.
VII. importas iš trečiųjų šalių
85. VMVT kiekvienais metais turi pranešti Komisijai iš trečiųjų šalių importuotiems gyvūnams ir gyvūniniams produktams atliktų likučių tyrimų, numatytų Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje (Žin., 2001, Nr. 77-2720; 2002, Nr. 1-25) ir Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje (Žin., 2002, Nr. 111-4954), rezultatus.
86. Jeigu atliekant 85 punkte nurodytus tyrimus nustatoma, kad gydant kurios nors siuntos gyvūnus buvo naudotos neleistinos medžiagos ar produktai arba tokių medžiagų ar produktų randama visoje iš tos pačios įmonės kilusių gyvūnų siuntoje ar jos dalyje, VMVT privalo:
86.1. pranešti Komisijai šią informaciją; Komisija apie tai praneša visiems pasienio veterinarijos postams;
86.2. griežčiau tikrinti visas iš tos pačios įmonės ar ūkio kilusias gyvūnų siuntas ar produktus; kitos tos pačios įmonės ar ūkio dešimt siuntų turi būti sulaikytos pasienio kontrolės poste, iš kiekvienos siuntos ar siuntos dalies atrinkti mėginiai medžiagų likučiams nustatyti; minėta įmonė ar ūkis privalo palikti piniginį užstatą tyrimų išlaidoms padengti, jei atliekant papildomus tyrimus nustatoma, kad yra neleistinų medžiagų arba produktų arba jų likučių:
86.2.1. tokia siunta ar siuntos dalis turi būti sugrąžinta į kilmės šalį siuntėjo arba jo atstovo sąskaita, sertifikate aiškiai nurodant tokio sugrąžinimo priežastis,
Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir
gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių
1 priedas
A grupė — anabolinį poveikį turinčios medžiagos ir neleistinos medžiagos
1. A-1 – stilbenai, stilbeno dariniai bei jų druskos ir esteriai;
2. A-2 – antitiroidinės medžiagos;
3. A-3 – steroidai;
4. A-4 – rezorcilo rūgšties laktonai, įskaitant zeranolį;
5. A-5 – beta agonistai;
6. A-6 – didžiausių leistinų veterinarinės medicinos preparatų likučių kiekių gyvūniniuose maisto produktuose IV priede nurodyti junginiai.
B grupė — veterinariniai vaistai (įskaitant nelicencijuotas medžiagas, kurios gali būti naudojamos veterinariniais tikslais) ir teršalai
1. B-1 – antibakterinės medžiagos, įskaitant sulfonamidus ir chinolonus.
2. B-2 – kiti veterinariniai vaistai:
2.1. B-2a – antihelmintikai;
2.2. B-2b – antikokcidiniai preparatai, įskaitant nitroimidazolus;
2.3. B-2c – karbamatai ir piretroidai;
2.4. B-2d – sedaciniai preparatai;
2.5. B-2e – nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai;
2.6. B-2f – kitos farmakologiškai aktyvios medžiagos.
3. B-3 – kitos medžiagos ir aplinkos teršalai:
3.1. B-3a – chloro organiniai junginiai, tarp jų ir PcBs;
3.2. B-3b – fosforo organiniai junginiai;
3.3. B-3c – cheminiai elementai;
3.4. B-3d – mikotoksinai;
3.5. B-3e – dažai;
3.6. B-3f – kitos medžiagos.
______________
Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir
gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių
2 priedas
Gyvūnų rūšys ir gyvūniniai produktai, kuriuose privaloma kontroliuoti MEDŽIAGŲ likučius
| Gyvūnų rūšis, jų pašarai arba gyvūnų produkcija ► |
Galvijai, avys, ožkos, kiaulės, arkliai |
Paukščiai |
Vandens gyvūnai |
Pienas |
Kiaušiniai |
Triušių, laukinių žvėrių bei paukščių mėsa(*) ir fermose užaugintų laukinių žvėrių bei paukščių mėsa |
Medus |
| Medžiagų grupės ▼ |
|
|
|
|
|
|
|
| A-1 |
´ |
´ |
´ |
|
|
´ |
|
| A-2 |
´ |
´ |
|
|
|
´ |
|
| A-3 |
´ |
´ |
´ |
|
|
´ |
|
| A-4 |
´ |
´ |
|
|
|
´ |
|
| A-5 |
´ |
´ |
|
|
|
´ |
|
| A-6 |
´ |
´ |
´ |
´ |
´ |
´ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| B-1 |
´ |
´ |
´ |
´ |
´ |
´ |
´ |
| B-2a |
´ |
´ |
´ |
´ |
|
´ |
|
| B-2b |
´ |
´ |
|
|
´ |
´ |
|
| B-2c |
´ |
´ |
|
|
|
´ |
´ |
| B-2d |
´ |
|
|
|
|
|
|
| B-2e |
´ |
´ |
|
´ |
|
´ |
|
| B-2f |
|
|
|
|
|
|
|
| B-3a |
´ |
´ |
´ |
´ |
´ |
´ |
´ |
| B-3b |
´ |
|
|
´ |
|
|
´ |
| B-3c |
´ |
´ |
´ |
´ |
|
´ |
´ |
| B-3d |
´ |
´ |
´ |
´ |
|
|
|
| B-3e |
|
|
´ |
|
|
|
|
| B-3f |
|
|
|
|
|
|
|
(*) Laukinių žvėrių ir paukščių mėsoje svarbu tirti tik cheminius elementus.
______________
Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir
gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių
3 priedas
Referentinės laboratorijos
ES referentinės laboratorijos, kuriose nustatomi atitinkamų medžiagų likučiai:
A-1, A-2, A-3, A-4, B-2d ir B-3d grupių medžiagų likučiai:
Rijksinstituut voor Volksgezondheid en Milieuhygiėne (RIVM)
A. van Leeuwenhoeklaan, 9
NL-3720 BA Bilthoven
The Netherlands (Olandija).
B-1 bei B-3e grupių medžiagų ir karbadokso bei olachindokso likučiai:
Laboratories des médicaments vétérinaires (CNEVA-LMV)
La Haute Marche, Javene
F-35135-Fougčres
France (Prancūzija).
A-5, B-2a, B-2b bei B-2e grupių medžiagų likučiai:
Bundesinstitut fur Gesundheitlichen Verbraucherschutz und Veterinarmedizin (BGVV)
Diedersdorfer Weg, 1
D-12277 Berlin
Germany (Vokietija).
B-2c, B-3a, B-3b bei B-3c grupių medžiagų likučiai:
Istituto Superiore di Sanitą
Viale Regina Elena, 299
I-00161 Roma
Italy (Italija).