LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
R E Z O L I U C I J A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS DĖL 2014–2020 M. EUROPOS SĄJUNGOS DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS
2012 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
atkreipdamas dėmesį į Seimo 2011 m. birželio 9 d. rezoliuciją „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 metų“ ir 2011 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio tiesioginių išmokų Lietuvos žemės ūkiui 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu“;
pabrėždamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos įtaką stiprinant Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikų konkurencingumą, Europos Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimo darną, atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau įveikti ekonominio nuosmukio pasekmes, kuriant naujas darbo vietas ir naują ekonomikos potencialą;
ypač vertindamas 2007–2013 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos lėšų poveikį Lietuvos ūkiui, svarbių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui ir Lietuvos socialinės ir ekonominės gerovės užtikrinimui;
pabrėždamas Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartimi Europos Sąjungos įtvirtintų derybinių įsipareigojimų vykdymo ir pasiektų susitarimų visiško įgyvendinimo svarbą;
siekdamas atlikti nuolatinę pasirengimo deryboms dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos ir šių derybų stebėseną bei Europos Sąjungos biudžeto lėšų naudojimo parlamentinę kontrolę,
laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa yra svarbiausias finansinis instrumentas, užtikrinantis Europos Sąjungos valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą ir ekonomikos plėtros tolygumą, dėl to siūlymai mažinti Europos Sąjungos biudžetą, tuo pačiu ir Sanglaudos fondą, gali lemti tolesnes ilgalaikes neigiamas pasekmes, tarp jų strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo atitolinimą ir valstybių narių atskirties didinimą;
pabrėžia, kad sprendimas dėl siūlomo struktūrinės paramos ribojimo nustatytu bendrojo vidaus produkto dydžiu turi tinkamai įvertinti Lietuvos Respublikos ir kitų susijusių valstybių narių padėties išskirtinumą recesijos dydžio požiūriu, nemažinant dabartinio struktūrinės paramos dydžio;
yra įsitikinęs, kad derybose dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos turi būti pasiektas principinis sutarimas dėl tiesioginių išmokų žemės ūkiui Europos Sąjungos mastu suvienodinimo nuo 2015 metų;
pabrėžia, kad pakankami tęstiniai finansiniai asignavimai Ignalinos atominės elektrinės uždarymui traktuotini ne kaip Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvai, bet kaip išskirtinis Europos Sąjungos įsipareigojimas pagal Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties 4 protokolą ir be šios sutarties pakeitimo negali būti koreguojamas nustatant Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą ar siejamas su parama iš struktūrinių fondų;
pabrėžia Lisabonos sutartyje numatytą įpareigojimą sukurti Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemą ir kviečia atsisakyti biudžeto korekcijų.