LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KULTŪROS CENTRŲ PERTVARKYMO GAIRIŲ

 

2002 m. sausio 31 d. Nr. 44

Vilnius

 

Siekdama įgyvendinti Lietuvos kultūros politikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 „Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų“ (Žin., 2001, Nr. 42-1454), 15.4 punktą,

1. Tvirtinu kultūros centrų pertvarkymo gaires (pridedama).

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu kultūros viceministrei Inai Marčiulionytei.

 

 

KULTŪROS MINISTRĖ                                                                            ROMA DOVYDĖNIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 44

 

KULTŪROS CENTRŲ PERTVARKYMO GAIRĖS

 

I. SITUACIJOS ANALIZĖ

 

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiantys kultūros centrai, sudarantys sąlygas ir organizuojantys mėgėjų kūrybinę veiklą, puoselėjančią regionų etninį savitumą ir tradicijas, užtikrinantys profesionalaus meno prieinamumą gyventojams, tenkinantys visuomenės kultūrinius poreikius, savo veikloje vadovaujasi Biudžetinių įstaigų įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu bei Apskričių valdymo įstatymu.

Remiantis Civilinio kodekso II knygos „Juridiniai asmenys“ nuostatomis, kultūros įstaigomis gali būti tik juridiniai asmenys, todėl iš 972 kultūros centrų, buvusių 2001 m. pradžioje (į kultūros centro sąvoką kol kas įeina visi kultūros židiniai: laisvalaikio, bendruomenės, pramogų salės, seklyčios, kultūros namai ir kt.), tik nedidelė dalis yra kultūros įstaigos. Kultūros įstaigų registre įregistruoti 57 centrai. Ši ir kitos priežastys skatina savivaldybes pertvarkyti kultūros centrų tinklą, numatyti jo perspektyvą, todėl 2001 m. kultūros ministro įsakymu buvo patvirtinta darbo grupė parengti kultūros centrų pertvarkymo gaires. Ją sudarė savivaldybių kultūros skyrių ir įstaigų vadovai, Kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro specialistai. Darbo grupės nariai, remdamiesi kultūros centrų statistiniais duomenimis, atliko analizę ir parengė rekomendacinio pobūdžio dokumentą: nustatė savivaldybių kultūros centrų ir jų filialų kategorijas bei jų kriterijus, kultūros centrų pertvarkymo etapus ir tvarką.

Statistinė analizė rodo, kad savivaldybėms priklauso 478 kultūros centrų pastatai, seniūnijoms – 337, žemės ūkio bendrovėms – 50, šios kategorijos kultūros centrai dažniausiai uždaromi (yrant bendrovėms nėra kam išlaikyti pastatų). Kultūros reikmėms naudojami 28 religinių bendruomenių namai, apie 40 kultūros židinių veikia švietimo įstaigose, 16 priklauso privatiems asmenims.

Vertinant materialinę kultūros centrų bazę, didžiausią rūpestį kelia pastatai – per 1995-2000 m. tik trečdalis savivaldybių vykdė einamąjį remontą, vos kelios – kapitalinį. Susidėvėjusios, žiemą tik renginių metu šildomos kultūros centrų patalpos daugelyje rajonų netinka kultūros įstaigos veiklai. Tokios dažniausiai yra diskotekų, šokių salės.

Didžioji dalis kultūros centrų išlaikomi iš savivaldybių biudžeto, tačiau lėšos skiriamos tik etatams ir pastatams išlaikyti. Trūksta lėšų materialinei bazei atnaujinti ir modernizuoti. Kaimo kultūros centruose trūksta įgarsinimo, apšvietimo aparatūros, koncertinių drabužių, muzikos instrumentų, nesutvarkyti sanitariniai mazgai.

Miestų kultūros centrų materialinė bazė yra stipresnė, čia geresnės sąlygos profesionalaus meno sklaidai.

Rajonų kultūros centrai atlieka ir metodinio vadovavimo funkciją (organizuoja metodinius seminarus filialų darbuotojams), čia dirba didžiausias skaičius aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų, atskirų sričių specialistų, didžiausias ir meno kolektyvų skaičius.

Viena iš prioritetinių valstybės sričių – informacinės visuomenės kūrimas. Kultūros centrai iš esmės nedalyvauja šiame procese – po vieną kompiuterį teturi rajonų ir keletas kaimo kultūros centrų. Tai atsiliepia ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, ir dalyvavimui tarptautiniuose kultūros projektuose.

Mažėjant savivaldybių biudžetui, veiklai skiriama tik nedidelė jo dalis. Sunkiai prigyja programinis finansavimas, skatinantis kultūros darbuotojų kūrybiškumą ir iniciatyvumą.

Veiklai, inventoriui įsigyti naudojamos lėšos, surenkamos už mokamas paslaugas. Tokių lėšų buvo surinkta: 1999 m. – 5 140280 Lt, 2000 m. – 5957435 Lt, palyginti su iš biudžeto skiriamomis lėšomis: 1999 m. – 54759047 Lt, 2000 m. – 50 348267 Lt, tai nėra didelės sumos.

Iš fizinių ir juridinių asmenų gauta: 1998 m. iš viso – 719514 Lt, 1999 m. rajonuose – 337642 Lt, miestuose – 190020 Lt (iš viso 527662 Lt). 2000 m. rajonuose – 399290 Lt, miestuose – 631419 Lt (iš viso 1030709 Lt).

Kultūros centrų veiklą lemia ne tik lėšos, bet ir darbuotojų profesionalumas.

1998 m. buvo 2979 kultūros darbuotojai (miestuose – 492, rajonuose – 2487). Aukštąjį išsilavinimą turėjo 743, iš jų kultūros profilio – 546. Aukštesnįjį išsilavinimą – 1319, iš jų kultūros profilio – 979 darbuotojai.

1999 m. darbuotojų skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau padaugėjo išsilavinimą turinčių kiekis: dirbo 2913 (miestuose – 449, rajonuose – 2464). Aukštąjį išsilavinimą turėjo 983, iš jų kultūros profilio – 757; aukštesnįjį išsilavinimą – 1408, iš jų kultūros profilio 1044. 2000 m. susikūrus 6 naujoms savivaldybėms vėl padidėjo darbuotojų skaičius: dirbo 2991 darbuotojas (miestuose – 552, rajonuose – 2339, savivaldybėse – 130 darbuotojų).

Pagerėjo ir išsilavinimo rodikliai – aukštąjį išsilavinimą turi 1105, iš jų kultūros profilio 851; aukštesnįjį išsilavinimą – 1470, iš jų kultūros profilio – 1091 darbuotojas. Iš 2991 darbuotojo kultūros profilio išsilavinimą turi 1942 žmonės, tai sudaro 64,9 proc.

Aukštąjį ir kultūros profilio išsilavinimą turinčių darbuotojų labiausiai trūksta kaimo kultūros įstaigose. Menka materialinė bazė, žemi atlyginimai neskatina įsidarbinti kultūros centruose jaunų specialistų.

 

II. PAGRINDINĖS PROBLEMOS

 

1. Nesutvarkytas kultūros centrų juridinis statusas.

2. Pasenusi, moraliai susidėvėjusi materialinė bazė.

3. Trūksta lėšų kapitaliniam remontui, pastatų renovacijai, materialinės bazės atnaujinimui, kūrybinėms programoms vykdyti.

4. Ne visos savivaldybės turi perspektyvinius planus, kaip optimizuoti, tvarkyti, renovuoti kultūros įstaigas.

5. Nelanksti darbo apmokėjimo sistema, todėl neskatinamas darbuotojų kūrybiškumas, naujos idėjos.

6. Per lėtais tempais kyla kultūros centrų darbuotojų kvalifikacija, ypač kaimo vietovėse stinga darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu, neparengta kultūros darbuotojų atestacijos tvarka.

7. Kultūros centrai neįsijungia į informacinės visuomenės kūrimą.

8. Kultūros centrai retai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, nedalyvauja tarptautiniams kultūros centrams atstovaujančių organizacijų veikloje.

 

III. KULTŪROS CENTRŲ PERTVARKYMO KRYPTYS

 

9. Įvertinus kultūros centrų materialinės bazės ir veiklos analizės rezultatus, vykdant valstybės kultūros politikos nuostatas, tikslinga racionaliai pertvarkyti kultūros centrų tinklą, sutvarkyti juridinį jų statusą.

10. Būtina parengti prielaidas kultūros centrų atnaujinimo valstybinėms programoms rengti (tokios programos apims aukščiausios ir I kategorijos kultūros centrus), skatinti centrus ieškoti naujų veiklos formų. Sudaryti sąlygas atsirasti naujo tipo kultūros centrams.

11. Siekiant efektyviau panaudoti valstybės paramą kultūros centrų veiklos programoms rengti, aktyvinti centrų veiklą, gerinti materialinę bazę.

 

IV. KULTŪROS CENTRŲ PERTVARKYMO ETAPAI IR TVARKA

I etapas

Lietuvos liaudies kultūros centras iki 2002 m. kovo 1 d. parengia bendruosius daugiafunkcinių ir specializuotų kultūros centrų nuostatus.

II etapas

Remiantis Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais ir teisės aktais, sutvarkyti kultūros centrų juridinį statusą.

Siūloma savivaldybėms nustatyti kultūros centrų ir jų filialų kategorijas pagal patvirtintus kriterijus (priedas).

12. Kultūros centrų kategorijas pagal patvirtintus kriterijus nustato ir tvirtina savivaldybių tarybos jų pačių nustatyta tvarka. Sudarant savivaldybių ekspertų komisijas, rekomenduojama įtraukti apskričių atstovus.

13. Kultūros centrui suteikiama atitinkama kategorija, jei jis surenka pagal nustatytus kriterijus 90 balų.

14. II ir III kategorija gali būti suteikta kultūros centrų filialams.

15. Nustatant kultūros centrų ir jų filialų kategorijas, remiamasi paskutinių metų materialinės bazės, veiklos ir kitais rodikliais.

16. Kultūros centrui, kuris išvystęs ypač turiningą kultūrinę veiklą, tačiau pagal kitus kriterijus priskirtinas žemesnei kategorijai, ekspertų komisijos siūlymu gali būti suteikta aukštesnė kategorija.

17. Suteiktos kategorijos peržiūrimos kas 4 metai. Kriterijai, pagal kuriuos yra suteikiamos kategorijos, tikslinami taip pat kas 4 metai.

______________

Kultūros centrų pertvarkymo gairių

priedas

 

KULTŪROS CENTRŲ IR JŲ FILIALŲ KATEGORIJŲ KRITERIJAI

 

Kriterijai

Aukščiausia kategorija

I kategorija

II kategorija

III kategorija

 

 

Balai 1–5

 

Balai 1–5

 

Balai 1–5

 

Balai 1–5

I. Gyventojų skaičius, kuriam kultūros centras teikia paslaugas

30000–

100000

 

5

 

9000–25000

 

5

 

 

800–2500

 

5

 

 

200–800

 

5

 

II. Materialinė bazė

 

1–5

 

1–5

 

1–5

 

1–5

Žiūrovų salė (vietų skaičius)

450–650

5

350–500

5

150–400

5

50–200

5

Patalpos kūrybinei veiklai

(skaičius)

8–10

4

4–8

4

2–3

4

1

4

Parodų salė m2

(III k. skaičius)

80–250

5

60–150

5

40–110

5

0–1

5

Šokių salė (skaičius)

1–2

3

1

3

1

3

0–1

3

Kavinė (skaičius)

1–2

3

1–2

3

1

3

0–1

3

Įgarsinimo aparatūros komplektai (skaičius)

3–5

4

2–4

4

1–2

4

0–1

4

Funkcionuojančios kino filmų demonstravimo

įrangos skaičius

 

1–2

 

4

 

1

 

4

 

0–1

 

4

 

0–1

 

4

Muzikos instrumentų komplektų skaičius

4–6

3

2–4

3

1–2

3

1

3

Rojalis, pianinas (skaičius)

2–3

2

1–2

2

1

2

0–1

2

III. Lėšos

 

1–5

 

1–5

 

1–5

 

1–5

Lėšos kapitaliniam remontui

taip/ne

2/0

taip/ne

2/0

taip/ne

2/0

taip/ne

2/0

Pajamos, gautos už teikiamas paslaugas (procentas nuo skirtų biudžeto lėšų)

 

15–20

 

5

 

10–15

 

5

 

5–10

 

5

 

0–5

 

5

Lėšos, gautos iš fondų, programų bei rėmėjų (procentas nuo skirtų biudžeto lėšų)

 

10–15

 

5

 

5–10

 

5

 

0–5

 

5

 

0–5

 

5

Iš viso:

 

50

 

50

 

50

 

50

 

IV. Darbuotojai

 

1–5

 

1–5

 

1–5

 

1–5

Kultūros ir meno

darbuotojų skaičius

16–24

4

10–20

4

2–6

4

1–3

4

Kultūros ir meno darbuotojų su humanitariniu aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu procentas nuo bendro darbuotojų skaičiaus

 

 

70–80

 

 

5

 

 

60–70

 

 

5

 

 

40–50

 

 

5

 

 

0–40

 

 

5

Kultūros ir meno darbuotojų, kėlusių kvalifikaciją per paskutinius 4 metus, procentas

 

70–80

 

5

 

60–70

 

5

 

40–50

 

5

 

0–40

 

5

V. Veikla

 

1–5

 

1–5

 

1–5

 

1–5

Meno kolektyvų ir studijų skaičius *

15–25

4

8–16

4

5–12

4

2–6

4

Dalyvių juose skaičius

400–700

5

250–400

5

80–200

5

20–50

5

Klubinių būrelių (sportiniai, techniniai, humanitariniai ir t. t.) skaičius

 

7–13

 

4

 

5–10

 

4

 

2–7

 

4

 

0–2

 

4

Dalyvių juose skaičius

100–200

5

50–100

5

25–50

5

5–20

5

Renginių skaičius vaikams ir moksleiviams (be diskotekų ir šokių vakarų) **

 

60–80

 

4

 

40–60

 

4

 

20–40

 

4

 

10–15

 

4

Renginių skaičius suaugusiesiems (be diskotekų ir šokių vakarų)

 

90–120

 

4

 

70–100

 

4

 

40–80

 

4

 

20–30

 

4

Profesionalių akademinių kolektyvų ir individualių atlikėjų koncertų skaičius nuo bendro renginių skaičiaus

 

 

8–15

 

 

5

 

 

6–10

 

 

5

 

 

2–4

 

 

5

 

 

1–2

 

 

5

Tarptautinių,

respublikinių ir regioninių renginių skaičius ***

 

4–6

 

5

 

2–4

 

5

 

1–3

 

5

 

1–2

 

5

Meno kolektyvų laimėjimai (prizinės vietos, diplomai) tarptautiniuose, respublikiniuose ir regioniniuose konkursuose

 

 

4–6

 

 

4

 

 

2–4

 

 

4

 

 

1–3

 

 

4

 

 

0–2

 

 

4

Parengtų ir įgyvendintų edukacinių ir meno programų bei projektų skaičius ****

 

3–4

 

5

 

2–3

 

5

 

1–2

 

5

 

0–1

 

5

Dalyvavimas etninės kultūros tiriamosiose ekspedicijose

 

taip/ne

 

1/0

 

taip/ne

 

1/0

 

taip/ne

 

1/0

 

taip/ne

 

1/0

Iš viso:

 

60

 

60

 

60

 

60

 

IŠ VISO:

 

110

 

110

 

110

 

110

 

Kategorijų kriterijuose vartojamos sąvokos:

 

* Mėgėjų meno kolektyvas (sambūris, ratelis, grupė, ansamblis, trupė) – savaveiksmis ir savarankiškas įvairaus amžiaus žmonių darinys, kūrybiškai įprasminantis laisvalaikį, ugdantis savo meninius ir kūrybinius sugebėjimus, siekiantis meninės saviraiškos, telkiantis bendruomenę, atliekantis estetinę ir švietėjišką funkciją, dirbantis visuomeniškai.

Studija – mokomojo ir švietėjiško pobūdžio darinys, skirtas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, turintis savo ilgalaikę estetinės veiklos programą.

** Renginys – plataus ir įvairaus masto sambūris, turintis ar puoselėjantis savas tradicijas, jungiantis įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones, tenkinantis jų laisvalaikio, kūrybinės raiškos, tarpusavio bendravimo poreikius, ugdantis estetinį skonį.

*** Tarptautinis renginys – renginys, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trijų užsienio šalių meno kolektyvai ar individualūs atlikėjai.

Respublikinis renginys – renginys, kuriame dalyvauja šalies meno kolektyvai ar pavieniai atlikėjai.

Regioninis renginys – renginys, kuriame dalyvauja kurios nors ar kelių apskričių meno kolektyvai ar pavieniai atlikėjai.

**** Meno programa – mėgėjų meninės kūrybos renginys, skirtas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, tenkinantis jų meninius poreikius, formuojantis estetinį skonį ir ugdantis meno pažinimą.

Edukacinė programa – švietėjiško ir pažintinio pobūdžio renginys, skirtas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, tenkinantis jų mokomuosius, auklėjamuosius, lavinimo, profesinius, pedagoginius ir praktinius poreikius.

______________