VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO SKAIČIAVIMO METODIKOS
2009 m. liepos 21 d. Nr. O3-105
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) 15 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau vadinama – Komisija) nutaria:
1. Patvirtinti Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką.
2. Nustatyti, kad karšto vandens tiekėjai atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą savivaldybės institucijai teikia kartu su karšto vandens kainos dedamųjų projektu.
3. Nustatyti, kad kol nepatvirtintas Lyginamosios analizės aprašas, skaičiavimuose vadovaujamasi viešai Komisijos skelbiamais vidutiniais geriamojo vandens pardavimo veiklos lyginamosios analizės rodikliais.
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105
ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika (toliau vadinama – Metodika) parengta įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 10-355, Nr. 61-2402) 15 straipsnio 3 dalies nuostatą. Ši Metodika nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio (toliau vadinama – apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis) skaičiavimo principus ir kainodaros reikalavimus.
2. Metodika privaloma visiems Šilumos ūkio įstatymo numatytiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.
3. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas nediskriminavimo, būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais.
4. Atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus (toliau vadinama – apskaitos prietaisai) daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjai ar kiti asmenys, teikiantys atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas (toliau vadinama – apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas).
5. Apskaitos prietaisai įrengiami laikantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintose Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šių prietaisų patikros terminus nustato Lietuvos metrologijos tarnyba, kontrolę atlieka Lietuvos metrologijos inspekcija.
II. SĄVOKOS
6. Atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už suvartotą karštą vandenį.
7. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, patikros organizavimas.
8. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo ataskaitinis laikotarpis – keturi paskutiniai metų ketvirčiai iki apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projekto rengimo pradžios.
9. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – tai mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas.
10. Būtinosios sąnaudos – pagal šią Metodiką nustatytos pagrįstos sąnaudos, naudojamos apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui skaičiuoti.
11. Karšto vandens vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami karšto vandens vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie pastato karšto vandens sistemos.
12. Veiklos planas – apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai.
III. APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO NUSTATYMO TVARKA
14. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (litais vartotojui per mėnesį arba litais per mėnesį už apskaitos prietaisą) veiklos plano vykdymo laikotarpiui nustato savivaldybių tarybos.
15. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis diferencijuojamas pagal duomenų nuskaitymo būdą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas mokesčio diferencijavimo principus derina su savivaldybės institucija.
16. Nepasibaigus veiklos plano vykdymo laikotarpiui apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti perskaičiuojamas vartotojų kainų indeksui pasikeitus daugiau kaip 10 proc. Tokiu atveju apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas savivaldybės institucijai teikia naują apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą.
17. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui.
18. Apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti savivaldybės institucijai pateikia veiklos planą, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą (priedas), jo pagrindimą ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
IV. APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO MOKESČIO SKAIČIAVIMAS
20. Skaičiuojant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, įvertinamos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, veiklos sąnaudų dalis ir normatyvinis pelnas.
21. Apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui pasirinkus ir savivaldybės institucijai pritarus, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti nustatomas arba litais vartotojui per mėnesį, arba litais per mėnesį už apskaitos prietaisą. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas litais vartotojui per mėnesį, skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(Lt vartotojui per mėnesį) (1)
čia:
Sapsk – būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, tūkst. Lt;
NP – normatyvinis pelnas, tūkst. Lt;
Vsk – apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto aptarnaujamoje teritorijoje esančių karšto vandens vartotojų skaičius.
22. Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas litais per mėnesį už apskaitos prietaisą, skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(Lt per mėnesį už apskaitos prietaisą) (2)
čia:
Ask – apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto aptarnaujamoje teritorijoje esantiems karšto vandens vartotojams įrengtų (reikiamų įrengti) apskaitos prietaisų skaičius.
23. Būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos (Sapsk.) nustatomos atsižvelgus į faktines ataskaitinio laikotarpio arba planuojamas sąnaudas, veiklos planą ir Lyginamosios analizės apraše nustatytus normatyvus bei rodiklius. Šias sąnaudas sudaro:
23.1. materialinės ir joms prilygintos sąnaudos. Tai mažaverčiai instrumentai ir kitas inventorius, transporto sąnaudos, sąnaudos už kitų įmonių suteiktas apskaitos prietaisų įrengimo, metrologinės patikros, remonto ir kitas paslaugas;
23.2. apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos. Jos skaičiuojamos nuo apskaitos prietaisų pradinės vertės, taikant ne mažesnį kaip apskaitos prietaisų metrologinės patikros galiojimo metų skaičiaus, nusidėvėjimo normatyvą;
23.3. darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į šiai veiklai priskirtų darbuotojų skaičių. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas darbuotojų skaičių padauginus iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Darbuotojų skaičius ribojamas Lyginamosios analizės apraše nustatytu normatyvu. Darbuotojai, kurie tiesiogiai negali būti priskirti apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklai, tarp veiklų paskirstomi proporcingai tiesiogiai priskirtiems darbuotojams arba proporcingai pagal atitinkamoje veikloje dirbtą darbo laiką. Vidutinis darbo užmokestis ribojamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamo garo ir karšto vandens tiekimo sektoriaus vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu;
23.4. įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka;
23.5. palūkanų sąnaudos vertinamos tik už paskolas, paimtas apskaitos prietaisų įsigijimui ir nuotolinei duomenų nuskaitymo sistemai diegti. Jos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas ir (ar) veiklos plane numatytas paimti paskolas. Palūkanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palūkanų normos dydžiu.
24. Jei apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas vykdo ir kitas veiklas, veiklos sąnaudos paskirstomos proporcingai atitinkamos veiklos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų sumai.
25. Kitos, šiame skyriuje nepaminėtos sąnaudos, būtinosiomis sąnaudomis pripažįstamos vadovaujantis Verslo apskaitos standartais ir kitais teisės aktais.
26. Normatyvinis pelnas skaičiuojamas pagal priklausomybę:
(tūkst. Lt) (3)
čia:
NPn – normatyvinio pelno dydis lygus karšto vandens tiekimo veiklai nustatytam normatyvinio pelno dydžiui, %;
K – apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos ilgalaikis turtas, kuris nustatomas pagal ataskaitinio laikotarpio duomenis ir (ar) į veiklos plane numatytą įsigyti ilgalaikį turtą.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS