LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PAGRINDINĖS TIKSLINĖS ŽEMĖS NAUDOJIMO PASKIRTIES NUSTATYMO IR KEITIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

1994 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 776

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarką (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       RIMANTAS KARAZIJA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 776

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarka

Bendroji dalis

1. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma teritorinio planavimo dokumentuose: savivaldybių teritorijų tvarkymo planuose, miestų ir gyvenviečių generaliniuose bei detaliuosiuose planuose, preliminariniuose ir kompleksiniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose (žemės reformos laikotarpiu), taip pat kituose projektuose ir schemose, kurių pagrindu gali būti formuojamos žemėnaudų ribos. Vadovaudamosi šiais teritorinio planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba miestų (rajonų) valdybos priima sprendimus dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo arba pakeitimo.

2. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma arba keičiama vadovaujantis šiomis taisyklėmis:

2.1. rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, buvusių žemės ūkio įmonių teritorijoje suformuoti žemės sklypai priskiriami žemės ūkio paskirties žemei, išskyrus tuos atvejus, kai:

2.1.1. visą suformuotą žemės sklypą užima miškas, miškų ūkio veiklai naudojama žemė arba žemė, kurioje pagal miškotvarkos arba pažeistos žemės rekultivavimo projektus numatyta sodinti mišką;

2.1.2. žemės sklypas suformuotas pagal nustatytąja tvarka parengtą žemės skyrimo projektą ir naudojamas ne žemės ūkio veiklai;

2.1.3. žemės sklypas suformuojamas privačių namų valdoms arba prie kitų įsigytų privatinėn nuosavybėn pastatų;

2.1.4. žemės sklypas, vadovaujantis nustatytąja tvarka parengtu detaliuoju planu, suformuojamas laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje arba teritorijoje, priskirtoje valstybės išperkamai žemei, ir šiame sklype numatoma statyti pastatus ar įrenginius, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, taip pat naudoti jį pagal kitą paskirtį;

2.1.5. visą suformuojamą žemės sklypą sudaro gamtos, istorijos, architektūros ir kultūros paminklų teritorija;

2.1.6. žemės sklypas suformuotas vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtinta nacionalinio ar regioninio parko planavimo schema arba draustinio detaliuoju planu, numatant nustatyti konservacinę teritorijos, kurioje yra sklypas, paskirtį ir uždrausti joje ūkinę veiklą, nesusijusią su šios teritorijos ir joje esančių objektų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga;

2.1.7. žemės sklypas suformuojamas žemės ūkio gamybai nenaudojamoje žemėje, kurios netikslinga įdirbti arba rekultivuoti;

2.2. miškų urėdijoms priskirtoje teritorijoje suformuoti žemės sklypai priskiriami miškų ūkio paskirties žemei, išskyrus tuos atvejus, kai:

2.2.1. suformuotą žemės sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos arba plotai, nustatytąja tvarka leisti paversti žemės ūkio naudmenomis;

2.2.2. žemės sklypas suformuotas pagal nustatytąja tvarka parengtą žemės skyrimo projektą ir naudojamas ne miškų ūkio veiklai;

2.2.3. žemės sklypas suformuojamas privačių namų valdoms arba prie kitų įsigytų privatinėn nuosavybėn pastatų;

2.2.4. žemės sklypas, vadovaujantis nustatytąja tvarka parengtu detaliuoju planu, suformuojamas laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje arba teritorijoje, priskirtoje valstybės išperkamai žemei, ir šiame sklype numatoma statyti pastatus ar įrenginius, eksploatuoti naudingąsias iškasenas, taip pat naudoti jį pagal kitą paskirtį;

2.2.5. visą suformuojamą žemės sklypą sudaro gamtos, istorijos, architektūros ir kultūros paminklų teritorija;

2.2.6. žemės sklypas suformuotas vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtinta nacionalinio ar regioninio parko planavimo schema arba draustinio detaliuoju planu, numatant nustatyti konservacinę teritorijos, kurioje yra sklypas, paskirtį ir uždrausti joje ūkinę veiklą, nesusijusią su šios teritorijos ir joje esančių objektų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga;

2.2.7. žemės sklypas suformuojamas nenaudojamoje žemėje, kurios pagal miškotvarkos arba pažeistos žemės rekultivavimo projektus nenumatyta apsodinti mišku;

2.3. miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse suformuoti žemės sklypai priskiriami kitos paskirties žemei, išskyrus tuos atvejus, kai:

2.3.1. suformuotą žemės sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos arba plotai, nustatytąja tvarka leisti paversti žemės ūkio naudmenomis;

2.3.2. žemės sklypą sudaro miškas, miškų ūkio veiklai naudojama žemė, parkas, žemė, kurioje pagal miškotvarkos projektus numatyta sodinti mišką (parką);

2.3.3. žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai pagal teritorinio planavimo dokumentus numatyta nustatyti konservacinę paskirtį ir uždrausti joje ūkinę veiklą, nesusijusią su šios teritorijos ir joje esančių objektų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga;

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose suformuoti žemės sklypai priskiriami kitos paskirties žemei, išskyrus tuos atvejus, kai suformuotą žemės sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos arba plotai, nustatytąja tvarka leisti paversti žemės ūkio naudmenomis;

2.5. žemės ūkio pagrindinė tikslinė paskirtis žemės sklypams nustatoma 2.1, 2.2.1 ir 2.3.1 punktuose nurodytais atvejais;

2.6. miškų ūkio pagrindinė tikslinė paskirtis žemės sklypams nustatoma 2.1.1, 2.2 ir 2.3.2 punktuose nurodytais atvejais;

2.7. konservacinė pagrindinė tikslinė paskirtis žemės sklypams nustatoma 2.1.5, 2.1.6, 2.2.5, 2.2.6 ir 2.3.3 punktuose nurodytais atvejais;

2.8. kitos pagrindinės tikslinės paskirties žemės sklypai nustatomi 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4, 2.2.2, 2.2.3, 2.2.4, 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytais atvejais.

Kita pagrindinė tikslinė žemės sklypų naudojimo paskirtis (privačių namų valdoms, gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti, transporto ir ryšių komunikacijoms, rekreacijai ir kt.) miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, taip pat kaimo gyvenvietėse nustatoma vadovaujantis miestų ir miesto tipo gyvenviečių generaliniais bei detaliaisiais planais.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymas

3. Suformuotų naujų sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma, kai jie pirmą kartą įregistruojami miesto (rajono) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539, Nr. 28-653; 1993, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, 33-602, 56-1101) nustatyta tvarka, vadovaujantis šiais juridiniais dokumentais:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu dėl žemės sklypo grąžinimo arba suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4, 5, 6 ir 16 straipsnius, taip pat pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnį;

3.2. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi;

3.3. notariškai patvirtinta žemės pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartimi – kai įsigyjama dalis Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruoto privačios žemės sklypo ir ši žemės sklypo dalis įregistruojama kaip atskiras sklypas. Jeigu įsigytą žemės sklypą numatoma naudoti ne pagal tą paskirtį, kuri buvo nustatyta žemės perleidėjo privačios žemės sklypui, prie sutarties turi būti pridedamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba miesto (rajono) valdybos leidimas pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

3.4. žemės nuomos sutartimi. Jeigu išnuomojama dalis Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruoto žemės sklypo ir ši žemės sklypo dalis įregistruojama kaip atskiras sklypas, numatomas naudoti ne pagal tą paskirtį, kuri buvo nustatyta ankstesniam žemės sklypui, prie sutarties turi būti pridedamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba miesto (rajono) valdybos leidimas pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba miesto (rajono) valdybos sprendimu dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo naudotis nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarties.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas

4. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama, jeigu prašoma, kad Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruotą žemės sklypą arba jo dalį, remiantis teritorinio planavimo dokumentais, būtų leista naudoti ne pagal tą paskirtį, kuri buvo nustatyta žemės sklypo įregistravimo metu.

5. Raštišką prašymą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį žemės naudotojas: privačios žemės savininkas, valstybinė institucija, įstaiga arba įmonė, kurioms nustatytąja tvarka suteikta teisė naudotis žeme arba ją valdyti – valstybinės žemės nuomininkas, – pateikia miesto (rajono) valdybai. Prašyme nurodomi žemės naudojimo paskirties pakeitimo, o prireikus – žemės sklypo suskaidymo motyvai. Prie prašymo pridedama:

5.1. pažyma apie žemės sklypo teisinį įregistravimą miesto (rajono) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre;

5.2. žemės sklypo planas. Kai kartu su pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo klausimu numatoma nagrinėti ir žemės sklypo suskaidymo klausimą, žemės sklypo plane pažymimos pageidaujamos suformuoti žemės sklypo dalys ir ribos.

6. Žemės naudotojų prašymus pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį per mėnesį nuo jų pateikimo dienos išnagrinėja miesto (rajono) valdybos sudaryta nuolatinė komisija, į kurios sudėtį įeina miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovas, miesto (rajono) architektūros tarnybos atstovas arba vyriausiasis architektas, Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžios tarnybos atstovas, miškų urėdijos atstovas, o prireikus – kitų valstybinių institucijų ir tarnybų specialistai. Komisija, išnagrinėjusi prašymus, parengia išvadas apie jų tenkinimą.

7. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama tik vadovaujantis 1 punkte nurodytais teritorinio planavimo dokumentais.

Jeigu žemės naudotojo norimoje vietoje pageidaujama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis neatitinka nurodytosios teritorinio planavimo dokumentuose, šie dokumentai 6 punkte nurodytos komisijos pasiūlymu gali būti patikslinti nustatytąja tvarka ar pakeisti. Kai yra rengiami arba tikslinami miestų ir gyvenviečių generaliniai bei detalieji planai, už jų rengimą (tikslinimą) sumoka žemės naudotojas proporcingai pertvarkomos teritorijos daliai. Kai pertvarkomi žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypų pakeitimo žemėtvarkos projektą arba žemės sklypo padalijimo projektą savo lėšomis užsako žemės naudotojas.

Žemės sklypai gali būti suskaidomi tik įstatymų nustatyta tvarka.

8. Miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyba, gavusi žemės naudotojo prašymą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir 6 punkte nurodytos komisijos išvadą šiuo klausimu, parengia šiuos papildomus dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo priimti: teritorinio planavimo dokumentus rengusios institucijos arba miesto (rajono) architekto patvirtintą teritorinio planavimo dokumento (brėžinio arba jo dalies) kopiją, žemės sklypų pakeitimo žemėtvarkos projektą arba žemės sklypo padalijimo projektą (prireikus) ir pasiūlymus dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo. Pasiūlymuose nurodoma:

8.1. žemės sklypo adresas ir kam jis priklauso;

8.2. žemės sklypo arba jo dalies plotas, esama ir numatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;

8.3. pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo sąlygos, įskaitant miško kirtimo ir pagamintos medienos naudojimo tvarką;

8.4. žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio nuostolių, susijusių su pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimu, dydis, nuostolius atlyginantys asmenys ir nuostolių atlyginimo tvarka.

9. Žemės ūkio gamybos nuostolius dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo sudaro kainos skirtumas tarp kitos paskirties nominalios indeksuotos žemės kainos ir buvusios žemės ūkio paskirties nominalios indeksuotos žemės kainos. Nominali indeksuota žemės sklypo kaina apskaičiuojama vadovaujantis Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284; 1994, Nr. 47-880). Žemės ūkio gamybos nuostolius valstybei atlygina asmenys, pateikę prašymus pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, sumokėdami pinigus į Žemės reformos fondą.

Žemės ūkio gamybos nuostolių žemės naudotojai valstybei neatlygina tais atvejais, kai:

9.1. atskiriamas žemės sklypas, kuris suformuojamas esamai privačių namų valdai arba prie pastatytų ar pradėtų statyti gyvenamųjų namų bei ūkinės-komercinės paskirties pastatų, nuosavybės teise priklausančių dabartiniam (būsimam) žemės sklypo savininkui arba nuomininkui (jeigu iki 1992 m. kovo 15 d. nustatytąja tvarka gautas leidimas šiuos pastatus statyti);

9.2. žemės sklypai suteikiami naudotis iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms;

9.3. žemės sklypai naudojami savivaldybių butų fondui plėsti, visuomeninės ir komunalinės paskirties objektams statyti;

9.4. žemės sklypai suteikiami neatlygintinai individualiems statiniams statyti;

9.5. žemės sklypai apsodinami mišku;

9.6. žemės sklypams nustatoma konservacinė paskirtis;

9.7. žemė išnuomojama arba leidžiama laikinai naudoti pagal kitą paskirtį, jeigu pagal žemės nuomos sutartis arba žemės suteikimo sąlygas pasibaigus žemės naudojimo laikui:

9.7.1. nebus sumažintas žemės ūkio naudmenų plotas ir pabloginta jų vertė;

9.7.2. žemę išsinuomoję arba gavę laikinai ja naudotis asmenys pažeistas žemės ūkio naudmenas rekultivuos savo lėšomis ir atlygins būsimas dirvos derlingumo atkūrimo išlaidas. Šių išlaidų vertė lygi buvusios nepažeistos žemės ūkio paskirties žemės nominaliai indeksuotai kainai, padaugintai iš 3. Išlaidos atlyginamos žemės naudotojui, kuriam turi būti sugrąžinta rekultivuota žemė. Kai rekultivuota žemė sugrąžinama į laisvos valstybinės žemės fondą, šios lėšos sumokamos į rajono valdybos specialią sąskaitą;

9.8. žemės ūkio gamybos nuostolius dabartiniai arba buvę žemės naudotojai yra atlyginę valstybei anksčiau arba žemę rekultivavę ir atlyginę dirvų derlingumo atkūrimo išlaidas;

9.9. sodininkų bendrijos sodo sklypo savininkas (naudotojas) šiame sklype, nustatytąja tvarka gavęs leidimą, perstato sodo namelį į gyvenamąjį namą arba pasistato individualų gyvenamąjį namą (išskyrus tuos atvejus, kai šis asmuo išstoja iš sodininkų bendrijos arba kai kompleksiškai statant individualius gyvenamuosius namus likviduojama sodininkų bendrija ar sumažinamas sodininkų bendrijai skirtas žemės plotas).

10. Miškų ūkio nuostolius dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo sudaro:

10.1. miško žemės nominali indeksuota kaina, padauginta iš 3;

10.2. medynų tūrio nominali indeksuota kaina (kai brandųjį mišką kerta ne miško savininkas ar valdytojas) ir nuostoliai dėl medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai iškertami nepasiekę brandos medynai. Šie nuostoliai apskaičiuojami pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką;

10.3. miškų sodinimo išlaidos. Jos neskaičiuojamos, jeigu miško savininkui ar valdytojui grąžinama rekultivuota ir mišku apsodinta žemė. Miškų sodinimo išlaidos apskaičiuojamos pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

11. Miškų ūkio nuostolius valstybei atlygina asmenys, pateikę prašymą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, sumokėdami pinigus į Miškų ūkio ministerijos miško auginimo fondą.

Miškų ūkio nuostolių žemės naudotojai valstybei neatlygina tais atvejais, kai:

11.1. atskiriamas žemės sklypas, kuris suformuojamas esamai privačių namų valdai arba prie pastatytų ar pradėtų statyti gyvenamųjų namų bei ūkinės-komercinės paskirties pastatų, nuosavybės teise priklausančių dabartiniam (būsimam) žemės sklypo savininkui arba nuomininkui (jeigu iki 1992 m. kovo 15 d. nustatytąja tvarka gautas leidimas šiuos pastatus statyti);

11.2. žemės sklypai, neapsodinti mišku (išskyrus sklypus, skirtus miškui atkurti):

11.2.1. suteikiami naudotis iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms;

11.2.2. naudojami savivaldybių butų fondui plėsti ir visuomeninės paskirties objektams statyti;

11.2.3. suteikiami neatlygintinai individualiems statiniams statyti;

11.3. žemės sklypams nustatoma konservacinė paskirtis;

11.4. žemės sklypai naudojami (nustatytąja tvarka gavus leidimą) žemės ūkio paskirčiai, o brandųjį mišką nusikerta ir medieną naudoja miško savininkas arba valdytojas.

12. Miesto (rajono) valdyba apsvarsto miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybos pasiūlymus dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir jiems pritarusi parengtą medžiagą perduoda Žemės ūkio ministerijai (kai leidimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį duoda Lietuvos Respublikos Vyriausybė) arba priima sprendimą dėl leidimo pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

13. Leidimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį duoda Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiais atvejais:

13.1. kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas, suformuojamas miškų ūkio ar kitos paskirties žemėje, yra didesnis kaip 10 hektarų;

13.2. kai kitos paskirties žemės sklypas, suformuojamas žemės ūkio, miškų ūkio arba konservacinės paskirties žemėje, yra didesnis kaip hektaras miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse ir didesnis kaip 10 hektarų – kaimo vietovėje;

13.3. kai konservacinės paskirties žemės sklypas suformuojamas žemės ūkio, miškų ūkio ar kitos paskirties žemėje.

Kitais atvejais leidimą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį duoda miesto (rajono) valdyba.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendimą dėl leidimo pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį priima atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos raštišką išvadą ir prie jos pridedamą žemės sklypo planą, suderintą su:

14.1. žemės naudotoju, norinčiu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

14.2. Statybos ir urbanistikos ministerija;

14.3. Miškų ūkio ministerija – kai keičiama miškų ūkio ir konservacinės paskirties žemės, esančios miškuose, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis;

14.4. Aplinkos apsaugos ministerija – kai žemės sklypas yra draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose, taip pat kai keičiama miškų ūkio paskirties ir konservacinės paskirties žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis.

15. Miesto (rajono) valdyba sprendimą dėl leidimo pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį priima atsižvelgdama į miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybos pasiūlymus ir prie jų pridedamą žemės sklypo planą, suderintą su:

15.1. žemės naudotoju, norinčiu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

15.2. miesto (rajono) vyriausiuoju architektu – kai keičiama miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse esančios žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis arba kai kaimo vietovėje esančią žemę numatoma panaudoti pagal kitą paskirtį ir kai kitos paskirties žemę numatoma panaudoti žemės ūkio, miškų ūkio ar konservacinei paskirčiai;

15.3. Miškų ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija – kai keičiama miškų ūkio paskirties žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis;

15.4. Aplinkos apsaugos ministerija arba jai pavaldžiomis tarnybomis – kai žemės sklypas yra draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose, taip pat kai keičiama miškų ūkio paskirties ir konservacinės paskirties žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba miesto (rajono) valdybai leidus pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyba Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka patikslina įrašus miesto (rajono) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre tik gavusi dokumentą, patvirtinantį, kad žemės naudotojas yra apmokėjęs su žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties pakeitimu susijusius žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio nuostolius.

______________