LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENŲ IR TERITORIJOS SANITARINĖS IR MEDICININĖS-KARANTININĖS APSAUGOS TVARKOS PATVIRTINIMO
1999 m. gruodžio 1 d. Nr. 1332
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2363) 10 straipsniu bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2364) 1 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės sienų ir teritorijos sanitarinės ir medicininės-karantininės apsaugos tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1332
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENŲ IR TERITORIJOS SANITARINĖS IR MEDICININĖS-KARANTININĖS APSAUGOS TVARKA
I. Bendrosios nuostatos
1. Ši tvarka reglamentuoja Tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse numatytų organizacinių, ekonominių, teisinių, sanitarinių, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimui į Lietuvos Respublikos teritoriją ir jų paplitimui, taikymo ypatumus.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
2.1. Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės – Pasaulio sveikatos organizacijos narėms privalomas tarptautinės teisės aktas, priimtas 1969 metais XXII Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėjoje, papildytas 1973 metais ir 1981 metais XXVI ir XXXIV Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėjose;
2.2. pavojingos ir ypač pavojingos užkrečiamosios ligos – užkrečiamosios ligos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą;
2.3. užkrečiamųjų ligų profilaktika – organizacinės, teisinės, ekonominės, technologinės, higieninės, epidemiologinės, imunobiologinės, chemoprofilaktikos, sveikatos ugdymo priemonės, taip pat kiti veiksmai ir metodai, kurie skirti užkrečiamųjų ligų atsiradimui ir jų plitimui išvengti;
2.4. užkrėsta teritorija – nustatytų ribų teritorija, kurioje dėl esančių pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ar jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti šiomis ligomis;
2.5. įgula – tarnyboje esantis laivo, lėktuvo, traukinio, automobilio ar kitos transporto priemonės personalas;
II. Asmenų, atvykusių į Lietuvos Respubliką, sveikatos dėl PAVOJINGŲ IR YPAČ PAVOJINGŲ užkrečiamųjų ligų tikrinimas
3. Į Lietuvos Respubliką atvykusio asmens sveikatos būklė turi būti patikrinta dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, jeigu jis įtariamas sergąs kuria nors iš šių ligų ir yra atvykęs iš teritorijų, apkrėstų ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėju, slaptu (inkubaciniu) ligos periodu.
4. Sveikata dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tikrinama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Šio patikrinimo išlaidos atlyginamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų sveikatos priežiūrai.
III. Medicininio-karantininio tikrinimo organizavimas
6. Asmenų, atvykusių į Lietuvos Respubliką, taip pat transporto priemonių, bagažo, konteinerių, prekių ir pašto siuntų, įvežtų į Lietuvos Respubliką, medicininį-karantininį patikrinimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau vadinama – jūrų uostas), taip pat upių ir oro uostų, automobilių kelių ir geležinkelio stočių pasienio kontrolės punktuose atlieka visuomenės sveikatos centro specialistai. Patikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto patvirtinta higienos norma HN 34-1993 „Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės“.
7. Keleiviams ir įgulos nariams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką, valstybės sienos perėjimo punktuose pirmiausia atliekamas medicininis-karantininis patikrinimas, o pasienio ir muitinės kontrolė vykdoma tik užbaigus medicininį-karantininį patikrinimą, prireikus – atlikus reikiamas priešepidemines priemones.
IV. Sanitarinės priešepideminės priemonės
8. Jūrų ir oro uostų, automobilių kelių ir geležinkelio stočių vadovai, transporto priemonių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką bei išvykstančių iš jos, savininkai bei valdytojai privalo užtikrinti:
8.1. transporto priemonių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką bei išvykstančių iš jos, atitinkamų higienos normų reikalavimų atitikimą;
8.2. transporto priemonių, įgulos narių ir keleivių aprūpinimą tinkamais maisto produktais bei geriamuoju vandeniu kelionės metu (jeigu šios paslaugos numatytos);
8.3. transporto priemonių, jūrų ir oro uostų, automobilių kelių bei geležinkelio stočių teritorijų, skirtų žmonėms aptarnauti, taip pat pastatų apsaugą nuo graužikų ir uodų;
8.4. profilaktinę deratizaciją, dezinsekciją ir dezinfekciją, jeigu jų būtinumą nustato visuomenės sveikatos centras;
8.5. transporto priemonių įgulos narių mokymo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikos klausimais organizavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 504 „Dėl privalomojo asmenų (darbuotojų) higieninio ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo“ (Žin., 1995, Nr. 32-754) nustatyta tvarka;
8.6. dezinfekcijos priemonių, įrašytų į Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto įsakymu patvirtintą rinkinį „Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių, ploviklių, leidžiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo ir kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje, sąrašai“, atsargas;
9. Reikalavimai, nurodyti šios tvarkos 8.5 ir 8.6 punktuose, taikomi Lietuvos Respublikoje įregistruotoms transporto priemonėms, kurios priklauso juridiniams asmenims.
10. Jūrų ir oro uostų, automobilių kelių ir geležinkelio stočių vadovai privalo užtikrinti sanitarinės prieplaukos jūrų uoste, sanitarinių aikštelių automobilių kelių stotyse bei oro uostuose, priimančiuose tarptautinius reisus, ir sanitarinių aklikelių geležinkelio stotyse įrengimą.
11. Juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatytąja tvarka organizuojantys turistines keliones į užsienį bei laikinąjį įdarbinimą užsienyje, privalo:
11.1. informuoti išvykstančius į turistines keliones asmenis apie epideminę situaciją kelionės maršruto vietose bei pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemones šiose kelionėse;
12. Jūrų ir oro uostų, automobilių kelių ir geležinkelio stočių vadovai, transporto priemonių savininkai bei valdytojai, antžeminių transporto priemonių vairuotojai, jūrų laivų kapitonai, įtarę asmenis sergant pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga kelionės metu ar pastebėję transporto priemonėje graužikų kritimą, privalo organizuoti šias priešepidemines priemones:
12.1. izoliuoti sergančius ar įtariamus sergant pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga asmenis, organizuoti medicinos pagalbą;
13. Transporto priemonių savininkų arba vykstančių grupių vadovų įgalioti asmenys privalo:
13.1. likus 2 valandoms iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, informuoti apie kelionės metu susirgusius ar įtariamus sergant pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga asmenis jūrų ar oro uosto, geležinkelio ar autobusų stoties vadovą, kuris nedelsdamas turi perduoti informaciją galutinio kelionės punkto visuomenės sveikatos centrui arba jam priklausančiam medicininio karantino postui; informacijos turinį reglamentuoja higienos normos HN 34-1993 „Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės karantininės apsaugos taisyklės“ B ir C priedai;
14. Jūrų ir oro uostų, automobilių kelių ir geležinkelio stočių vadovai privalo organizuoti atvykusios transporto priemonės, kurioje yra ligonis, sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, ar asmuo, įtariamas sergant šia liga, priėmimą į sanitarinę prieplauką (sanitarinę aikštelę ar sanitarinį aklikelį). Draudžiama išlaipinti atvykusiuosius be sveikatos priežiūros įstaigos leidimo.
15. Pasienio policijos, muitinės ir kitų tarnybų pareigūnai, patikrinimo metu pastebėję atvykusį į Lietuvos Respubliką ar išvykstantį iš jos asmenį su pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos požymiais, privalo nedelsdami informuoti apie tai teritorinio visuomenės sveikatos centro specialistus.
16. Jūrų ir oro uostų, automobilių kelių ir geležinkelio stočių vadovai bei teritorijų visuomenės sveikatos centrų medicininio karantino postų specialistai privalo informuoti pasienio policiją ir muitinę apie atvykstančius į pasienio kontrolės punktus įtariamus pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis užsikrėtusius asmenis ir keliančius pavojų užkrėstus krovinius, kad būtų imtasi reikiamų priešepideminių priemonių.
______________