LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO RENGIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2004 m. balandžio 28 d. Nr. D1-210

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2276; 2002, Nr. 72-3016) 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766; 2003, Nr. 11-403, Nr. 84-3834) 6.10 ir 11.5 punktais, atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 25 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-135 patvirtintą Europos Sąjungos teisės derinimo priemonių 2004 m. planą bei įgyvendindamas 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyvomis 87/101/EEB ir 91/692/EEB, reikalavimus,

1. Tvirtinu Alyvų atliekų tvarkymo plano rengimo nuostatas (pridedama).

2. Įpareigoju Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyrių per tris mėnesius nuo Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo parengti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano pakeitimo projektą, atsižvelgiant į Alyvų atliekų tvarkymo plano rengimo nuostatas.

3. Šio įsakymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui Aleksandrui Spruogiui.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. D1-210

ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO RENGIMO NUOSTATOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alyvų atliekų tvarkymo plano (toliau – Plano) tikslas – nustatyti priemones ir veiksmus, mažinančius ir ribojančius galimą taršą alyvų atliekomis, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką bei įgyvendinti 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyvomis 87/101/EEB ir 91/692/EEB, reikalavimus.

2. Alyvų atliekų tvarkymo plano rengimo pagrindinėse nuostatose vartojamos sąvokos atitinka apibrėžimus, pateiktus Alyvų atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 698 (Žin., 2003, Nr. 33-1391).

3. Plane numatyti veiksmai ir priemonės, kurias turi įgyvendinti valstybės ir savivaldybių institucijos, pramonės įmonės ir organizacijos.

4. Alyvų atliekų tvarkymo planas taikomas bet kokioms tepimo ar pramoninėms alyvoms, kurios tapo netinkamomis naudoti tam, kam jos buvo pradžioje skirtos, tarp jų netinkamoms naudoti vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvoms, mineralinėms tepimo alyvoms, turbininėms ir hidraulinėms alyvoms.

5. Rengiant Planą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 761 „Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1999, Nr. 52-1695), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 698 patvirtintas Alyvų atliekų tvarkymo taisykles (Žin., 2003, Nr. 33-1391), Europos Sąjungos pavojingų atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus – Pavojingų atliekų direktyvą (91/689/EEB), Bendrąją atliekų direktyvą (75/442/EEB), atliekų deginimo direktyvą (2000/76/EB).

II. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA

6. 2002 metais Lietuvoje atliekų susidarė 19 procentų daugiau nei 2001 metais, iš jų – 98 procentai (4.779 tūkst. tonų) nepavojingų, tai yra 777 tūkst. tonų daugiau nei 2001 m. Pavojingų atliekų išliko tiek pat – jos sudarė 2 procentus (111 tūkst. tonų).

7. Didžiausią pavojingų atliekų dalį – daugiau kaip 95 proc. Lietuvoje susidarančių pavojingų atliekų, sudaro naftos produktų ir vandens mišiniai. Šios atliekos dažniausiai susidaro naftos produktų gaudyklėse, tačiau į šią grupę patenka ir kitos naftos produktų turinčios atliekos, pvz., tepimo – aušinimo skysčiai, naudotos alyvos.

8. Per metus Lietuvoje suvartojama 15-20 tūkst. tonų pagrindinių alyvų. Remiantis statistiniais ir skaičiuojamaisiais duomenimis (transporto kiekis, alyvų suvartojimas ir kita), nustatyta, kad per metus Lietuvoje susidaro apie 12-15 tūkst. tonų alyvų atliekų. Pagal alyvų suvartojimą 80 proc. alyvų atliekų susidaro naudojant individualias transporto priemones.

9. Tik apie 12 proc. teoriškai apskaičiuotų alyvų atliekų yra surenkama ir sutvarkoma laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Lyginant su Europos Sąjungos šalimis, šis rodiklis labai mažas.

10. Lietuvoje apie 60 proc. per metus surenkamų alyvų atliekų yra deginama, 20 proc. regeneruojama ar perdirbama ir 20 proc. šių atliekų saugoma įmonėse. Šis procentinis pasiskirstymas panašus į Europos Sąjungos šalių alyvų atliekų tvarkymą.

III. PLANO RENGIMO TIKSLAI

11. Plano rengimo tikslai yra šie:

11.1. sukurti ir įdiegti alyvų atliekų tvarkymo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir užtikrinančią tinkamą visų alyvų atliekų sutvarkymą, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai bei aplinkai;

11.2. užtikrinti, kad alyvų atliekoms tvarkyti naudojamos techninės aplinkosauginės priemonės atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus;

11.3. maksimaliai panaudoti esamų Lietuvos įmonių galimybes kvalifikuotai tvarkyti alyvų atliekas;

11.4. skatinti vidaus ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris padėtų tinkamai tvarkyti alyvų atliekas;

11.5. skatinti valstybės, tarptautinių ir privačių Lietuvos investicijų kooperavimą alyvų atliekų tvarkymo problemoms spręsti;

11.6. informuoti visuomenę apie alyvų atliekų tvarkymo sistemas, žalą žmonių sveikatai bei aplinkai deginant alyvų atliekas tam nepritaikytuose deginimo įrenginiuose;

11.7. užtikrinti griežtą alyvų atliekų surinkimo ir tvarkymo reikalavimų vykdymo kontrolę;

11.8. administracinėmis, ekonominėmis, kontrolės ir kitomis priemonėmis sukurti sąlygas ir pasiekti, kad:

11.8.1. alyvų atliekos ir jų perdirbimo liekanos būtų deginamos ar kitaip tvarkomos laikantis nustatytų reikalavimų;

11.8.2. nuo 2005 m. alyvų atliekos būtų naudojamos kurui ar bazinei alyvai gauti;

11.8.3. iki 2008 m. būtų surenkama 80 proc. panaudotų alyvų atliekų;

11.8.4. 2007-2008 m. būtų įdiegtas pavojingų atliekų deginimo įrenginys;

11.8.5. nuo 2008 m. alyvų atliekų perdirbimo liekanos būtų deginamos pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose.

IV. PLANO PRINCIPAI

12. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pavojingų atliekų bei alyvų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, alyvų atliekų tvarkymo sistema turi remtis šiais prioritetais:

12.1. jei leidžia techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos, alyvų atliekos pirmiausia turi būti regeneruojamos;

12.2. alyvų atliekos turi būti deginamos laikantis atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų, panaudojant gaunamą energiją;

12.3. kai alyvų atliekos negali būti regeneruojamos ar deginamos, turi būti imamasi priemonių užtikrinti jų saugų šalinimą.

13. Lietuvoje įgyvendinama alyvų atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti, kad:

13.1. alyvų atliekos būtų surenkamos iš visų atliekų susidarymo šaltinių;

13.2. alyvų atliekos būtų renkamos tiesiogiai iš atliekų susidarymo šaltinių bei per savivaldybių diegiamas surinkimo sistemas, kuriose yra numatyta galimybė surinkti buityje susidarančias pavojingas atliekas;

13.3. alyvų atliekos būtų perdirbamos siekiant paruošti žaliavą regeneravimui į bazinę alyvą ir/arba kurą;

13.4. paruošta žaliava būtų regeneruojama į bazinę alyvą ir/ar kurą arba eksportuojama;

13.5. alyvų regeneravimo ar perdirbimo metu susidarančios liekanos būtų deginamos pavojingų atliekų deginimo įrenginyje.

14. Buityje susidarančias alyvų atliekas gyventojai gali perduoti tvarkyti atliekų tvarkytojams pagal savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

15. Alyvų atliekų tvarkymas vykdomas remiantis „gamintojo atsakomybės“ principu, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių gamintojas ar importuotojas. Jei gamintojai nesiims atitinkamų veiksmų šio principo reikalavimams įgyvendinti, bus svarstoma galimybė įvesti mokestį už aplinkos teršimą alyvų atliekomis.

16. Lietuvos alyvų importuotojų, gamintojų ir atliekų perdirbėjų organizacijoms rekomenduojama bendradarbiauti kuriant ir koordinuojant alyvų atliekų tvarkymo sistemą.

______________