LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL ORGANIZACINIO TVARKOMOJO STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.05.04: 1998 „STATINIO STATYBOS PAGRINDIMAS“ PATVIRTINIMO

1998 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 141

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788, pakeitimas – Žin., 1997, Nr. 65-1548) 23 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 05 22 nutarimo Nr. 620 „Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos reorganizavimo tvarkos bei terminų“ (Žin., 1998, Nr. 48-1320) 1.1 punktu,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.04: 1998 „Statinio statybos pagrindimas“ (pridedamas).

2. Aplinkos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis žodžiais „reglamentas“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                                    ALGIS ČAPLIKAS

PATVIRTINTA

Aplinkos ministerijos

1998 08 06 įsakymu Nr. 141

ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS reglamentas str 1.05.04:1998 stATINIo statybos pagrindimas

1. taikymo sritis ir bendrieji nuostatai

1.1. šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato statinio ar statinių grupės (toliau – statinys) statybos pagrindimo (toliau – pagrindimas) privalomumą, tikslus, sudėtį, jo rengimo ir sprendimo dėl jo priėmimo tvarką.

1.2. Pagrindimas yra statytojo (užsakovo) sumanymo statyti statinį nepriklausomo vertinimo dokumentas, kuris nagrinėja statinio statybos ir jo funkcionavimo pasekmes bei įrodo (ar paneigia), kad statinį statyti yra tikslinga.

1.3. Pagrindimas rengiamas siekiant iki statinio projektavimo pradžios įsitikinti, ar statinį statyti tikslinga ir ar galima pradėti rengti jo projektą. Kad būtų išvengta nereikalingų išlaidų ir darbo sąnaudų statinio projektui rengti, draudžiama be pagrindimo pradėti statinių, jei jų statybos pagrindimas yra privalomas, tyrimų (reikalingų projektui rengti) ir projektavimo darbus.

1.4. Pagrindimas yra vienas iš privalomųjų dokumentų statinio projektui rengti [6] (šio reglamento 1.5 punkto nurodytais atvejais).

1.5. Vadovaujantis pagrindimu:

1.5.1. rengiamos valstybės investicijų ir valstybės skolinimosi programos [5];

1.5.2. planuojamos valstybės ir savivaldybių investicijos [5];

1.5.3. planuojamos projektavimo ir statybos lėšos valstybės biudžete (kai investicijos mažesnės nei 3 mln. litų) [5] bei savivaldybių biudžetuose;

1.5.4. įrodomas privačių investicijų tikslingumas, jei yra prieštaravimų tarp sumanymo statyti statinį ir teritorijų planavimo dokumentų;

1.5.5. vertinamas pirminis poveikis aplinkai arba parengiama išsamaus vertinimo programa [4];

1.5.6. rengiami teritorijų planavimo dokumentai [2], nustatomos statinių projektavimo sąlygos, rengiami statinių projektai [1], [6];

1.5.7. sprendžamos kitos problemos.

1.6. Pagrindimo išvados negali būti kliūtis valstybės ar vietos savivaldos institucijoms (pagal joms suteiktą kompetenciją) priimti kitokį (nei pagrindime siūlomą) sprendimą (politinį).

1.7. Esminiai reglamento reikalavimai surašyti normaliu (stačiu) šriftu, o juos detalizuojantys ir paaiškinantys reikalavimai – pasvirusiu šriftu. Nepriklausomai nuo šrifto formos visi reikalavimai yra privalomi.

2. NUORODOS

[1] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas 1996 03 19 Nr. I-1240 (Žin., 1996, Nr. 32-788, pakeitimas – Žin., 1997, Nr. 65-1551).

[2] Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas 1995 12 13 Nr. I-1120 (Žin., 1995, Nr. 107-2391, pakeitimas – Žin., 1997, Nr. 65-1548).

[3] Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymas 1996 08 13 Nr. I – 1491 (Žin., 1996, Nr. 84-2000).

[4] Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas 1996 08 15 Nr. I-1495 (Žin., 1996, Nr. 68-651).

[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1997 11 13 Nr. 1251 „Dėl valstybės investicijų planavimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 104-2639).

[6] Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 „Projektų rengimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 32-807).

3. PAGRINDIMO PRIVALOMUMAS

3.1. Privaloma rengti pagrindimus statyti statinius:

3.1.1. kuriuos planuojama įrašyti į valstybės investicijų programą [5];

3.1.2. kurių projektavimo ir statybos darbai yra finansuojami valstybės biudžeto lėšomis [5];

3.1.3. kurių planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamus vertinimas yra privalomas [4];

3.1.4. jei juose planuojama naudoti ar sandėliuoti sprogiąsias, nuodingąsias, greitai užsiliepsnojančias medžiagas.

3.2. Savivaldybės:

3.2.1. nustato, kokių svarbių statinių, kurių statyba finansuojama savivaldybių biudžeto lėšomis, pagrindimus privaloma rengti;

3.2.2. privalo reikalauti iš statytojų (užsakovų) pateikti pagrindimą, jei sumanymas statyti statinį neatitinka teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų planų) nustatyto teritorijos tvarkymo režimo.

3.3. Pagrindimą gali rengti statytojas (užsakovas) savo iniciatyva, kad įrodytų valstybės ar savivaldos institucijoms, jog jo sumanymas statyti statinį naudingas ir nepažeidžia:

3.3.1. teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų, detaliųjų ir specialiųjų planų) [2] reikalavimų;

3.3.2. aplinkos apsaugos norminių aktų reikalavimų bei nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai [4], [5];

3.3.3. statybos techninių reglamentų ir statybos specialiųjų normatyvinių dokumentų reikalavimų [1];

3.3.4. kai jis nori suderinti nukrypimus nuo 3.3.1–3.3.3 punktų reikalavimų ir juos kompensuojančias priemones.

4. PAGRINDIMO TIKSLAI

4.1. Pagrindimo tikslai yra šie:

4.1.1. įvertinti poreikį statyti statinį (toliau – poreikis);

4.1.2. įvertinti statinio statybos ir jo funkcionavimo pasekmes (toliau – pasekmės).

4.2. Poreikio vertinimo aspektai yra šie:

4.2.1. valstybės bei visuomenės interesai (ūkio, kitos veiklos, socialinių, aplinkos apsaugos ir kt. strateginių plėtros programų vykdymas, valstybės, regionų, savivaldybių lygiu, tarptautinių susitarimų realizavimas ir pan.);

4.2.2. privati iniciatyva.

4.3. Vertinant poreikį, pateikiamos šios prognozės (samprotavimai):

4.3.1. ekonominės: rinka, pelnas, poveikis ekonomikos plėtrai ir pan.;

4.3.2. techninės: galimos statinio statybos vietos (jų privalumai ir trūkumai, geologinių sąlygų apžvalga ir pan.), pagrindiniai statinio plano ir tūrio rodikliai, technologijos apžvalga, esama infrastruktūros būklė, jos plėtros poreikis, žmonių ir aplinkos apsaugos priemonės;

4.3.3. finansinė – investicijų dydis (įvertinus 4.3.2 punkto prognozes).

4.4. Privalomieji pasekmių vertinimo aspektai yra šie:

4.4.1. strateginis ekonominis (valstybės, savivaldybės interesai, tarptautiniai susitarimai ir pan., įtaka šalies, regiono, vietos ekonomikai);

4.4.2. socialinis;

4.4.3. taupios (racionalios) žemėnaudos;

4.4.4. poveikio žmonėms bei aplinkai;

4.4.5. techninis (4.3.1 punkte nurodytų techninių prognozių vertinimas, techninės problemos, sunkumai ir pan.);

4.4.6. finansinis (4.3.3 punkte pateiktų ekonominių finansinių duomenų vertinimas, investuotojų suinteresuotumas, investavimo proceso pobūdis ir pan.).

4.5. Priklausomai nuo statinio paskirties bei pagrindimo paskirties poreikis ir pasekmės gali būti vertinami ir kitais aspektais.

4.6. Nagrinėjant poreikį ir pasekmes:

4.6.1. kiekvienu iš aukščiau išvardytų aspektų įvertinama prognozuojama nauda, žala ir pateikiami pasiūlymai;

4.6.2. pateikiami tik esminiai apibendrinti rodikliai (vengiant smulkmeniškumo), kurie dažniausiai išreiškiami kiekybiniais parametrais.

4.7. Pagrindime gali būti pateikiami alternatyvūs ir kompromisiniai statytojo (užsakovo) sumanymo pasiūlymai (kaip suderinti prieštaraujančius tarpusavyje poreikio bei pasekmių vertinimo aspektus; įvertinti kompensuojančias priemones, kai nukrypstama nuo nustatytų norminių reikalavimų).

5. Pagrindimo sudėtis

5.1. Pagrindimo sudėtis priklauso nuo konkretaus statinio paskirties, jo teritorijos ir su juo susijusių problemų ir turi atitikti poreikio ir pasekmių vertinimo, nurodyto 4 punkte, turinį.

5.2. Pagrindimas užbaigiamas pasiūlymu – tikslinga ar netikslinga statyti statinį.

6. Pagrindimo rengimo tvarka

6.1. Pagrindimas atliekamas statytojo (užsakovo) užsakymu ir jo lėšomis. Statinių, planuojamų statyti biudžeto lėšomis, užsakovus pagrindimams rengti ir rengimo finansavimo tvarką nustato institucijos ar subjektams paveda:

6.1.1. valstybės biudžeto lėšomis – atitinkamos valstybės institucijos;

6.1.2. savivaldybių biudžetų lėšomis – savivaldybės.

6.2. Rengti pagrindimą turi teisę fiziniai asmenys – statybos, kitų technikos sričių ar ekonomikos specialistai, turintys habilituotų daktarų ir daktarų mokslo laipsnius, taip pat nustatyta tvarka atestuoti statinių projektų vadovai ir projektų ekspertizės vadovai ir juridiniai asmenys – mokslo ir studijų institucijos, projektavimo įmonės, konsultacinės firmos ir kitos visuotinai pripažintos organizacijos, kuriuose dirba aukščiau išvardyti specialistai. Tik tie specialistai turi teisę pasirašyti pagrindimą rengėjo vardu.

6.3. Pagrindimo rengėjų kvalifikacija turi būti tokia, kad jie sugebėtų savarankiškai pasirinkti pagrindimo rengimo metodiką, nustatyti jo turinį ir atsakyti už pagrindimo išvadas.

6.4. Kai pagrindimo rengimo paslaugoms taikomas Viešojo pirkimo įstatymas [3], jo rengėjas parenkamas šio įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais – statytojo (užsakovo) užsakovo pasirinktu būdu.

6.5. Rengiant pagrindimą, vadovaujamasi valstybės institucijų ūkio krypčių vystymo strategijos dokumentais, plėtros programomis, teritorijų planavimo dokumentais [2], verslo planais (jei jie yra parengti), tarptautiniais bei ūkiniais susitarimais, ketinimų protokolais, kitais statytojo (užsakovo) pateiktais dokumentais, analogais, statistikos duomenimis, užsienio šalių patirtimi, specialiąja literatūra ir pan.

6.6. Užsakovas turi teisę pateikti rengėjui pastabas dėl pagrindimo. Rengėjas privalo jas išnagrinėti ir pagal jas pataisyti pagrindimą, ar jas atmesti (paaiškinus motyvus).

7. Sprendimo priėmimas

7.1. Sprendimą, tikslinga statyti statinį ar jo nestatyti, priima institucija, kuriai ši teisė suteikta įstatymų ar poįstatyminių aktų, priklausomai nuo pagrindimo naudojimo paskirties (žr. 1.5 punktą).

7.2. Priimdama 7.1 punkte nurodytą sprendimą, institucija vadovaujasi poreikio ir pasekmių vertinimo aspektais (žr. 4.1–4.7 punktais), įvertinusi jų prioritetus bei pagrindimo rengėjų pasiūlymus. Ta pati institucija priima sprendimą dėl pasiūlytų kompromisų (žr. 4.7 punktą) ar alternatyvų, o jei jos kompetencija nepakankama – ji perduoda klausimą spręsti kitoms institucijoms (pagal jų kompetenciją).

______________