LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NE VISOS DARBO DIENOS ARBA SAVAITĖS DARBO LAIKO NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1995 m. sausio 9 d. Nr. 21
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 46 straipsnio ketvirtąja dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21
Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarka
1. Darbuotojui susitarus su darbdaviu, gali būti nustatytas ne visas darbo laikas – ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė.
Ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė gali būti nustatyta, kai darbuotojas priimamas į darbą (sudarant neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį), taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį).
2. Darbdavys privalo nustatyti ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, jeigu to pageidauja:
2.3. tėvas, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba invalidą vaiką iki 16 metų, globėjas, auginantis tokio pat amžiaus vaiką (vaikus);
3. Susitariant dėl ne viso darbo laiko, gali būti numatyta:
3.1. sutrumpinti tam tikru valandų skaičiumi darbo (pamainos) laiką, kai kurias arba visas savaitės darbo dienas;
4. Nurodyta 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose tvarka nustatytas ne visas darbo laikas gali būti suskaidomas dalimis.
5. Ne visa darbo diena (pamaina) negali būti trumpesnė už pusę darbo dienos (pamainos), o ne visa darbo savaitė negali būti trumpesnė už 3 darbo dienas per savaitę.
6. Darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
7. Darbas ne visą darbo laiką neapriboja darbuotojų teisių nustatant jiems kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą ir įgyvendinant kitas darbo teises.
8. Ši tvarka taikoma įmonėse, įstaigose ir organizacijose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo.