LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREKIŲ IR PASLAUGŲ ŽENKLŲ

Į S T A T Y M A S

1993 m. birželio 3 d. Nr. I-173

Vilnius

I SKIRSNIS.

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja prekių ir paslaugų ženklų registravimą, teisinę apsaugą bei naudojimą. Įstatyme terminas "ženklas" vartojamas kalbant ir apie prekių ženklus, ir apie paslaugų ženklus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys gaminamas ar teikiamas prekes bei paslaugas žymi prekių (paslaugų) ženklais, užregistruotais Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.

II SKIRSNIS.

ŽENKLO SĄVOKA IR JO APSAUGA

2 straipsnis. Ženklo sąvoka; žymenys, galintys būti ženklu

Bet koks žymuo, kurio paskirtis atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas nuo kito asmens teikiamų paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai, laikomas žymeniu, galinčiu būti ženklu.

Žymenys, galintys būti ženklu:

1) žodžiai, asmenų pavardės, šūkiai;

2) raidės ir skaitmenys;

3) piešiniai, emblemos;

4) erdvinės formos (gaminių išorinis vaizdas, jų įpakavimas ar talpa);

5) spalva ar spalvų derinys, jų išdėstymas;

6) bet koks anksčiau minėtų žymenų derinys.

3 straipsnis. Absoliutūs reikalavimai ženklui

Žymuo nepripažįstamas ženklu, jeigu jis:

1) neturi skiriamojo požymio;

2) nusistovėjusioje veikloje yra tapęs bendriniu;

3) žymi tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, kilmės vietą, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ar paslaugų charakteristikas;

4) gali suklaidinti visuomenę;

5) prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, taip pat etinėms visuomenės normoms, žmogiškumo principams.

4 straipsnis. Kiti reikalavimai ženklui

Prekių ir paslaugų ženklais negalima registruoti žymenų, kurie yra tapatūs ar panašūs:

1) į jau užregistruotus arba pareikštus registruoti Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure prioriteto teisę turinčius ženklus tokioms pat ar panašioms prekėms ar paslaugoms;

2) į plačiai Lietuvos Respublikoje žinomus ženklus, priklausančius kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims;

3) į firmų vardus ar tų firmų stilių bei iškabas, priklausančius kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie teisę į juos įgijo iki paraiškos ženklui įregistruoti padavimo ar prioriteto datos;

4) į Lietuvos Respublikoje saugomus prekių kilmės vietos pavadinimus ar prekių kilmės vietos nurodymus, išskyrus tuos pavadinimus bei nurodymus, kurie yra kaip nesaugomas elementas įtraukti į ženklą, registruojamą asmens, turinčio teisę naudoti konkretų kilmės vietos pavadinimą ar kilmės vietos nurodymą;

5) į saugomą pramoninį pavyzdį, autorinėmis teisėmis saugomą kūrinį, kito asmens pavardę ar portretą, išskyrus atvejus, kai šių teisių savininkas yra davęs sutikimą;

6) į herbus, vėliavas, oficialius valstybių pavadinimus bei valstybių emblemas, garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus ir religinius simbolius, taip pat sutrumpintus arba pilnus tarptautinių organizacijų pavadinimus, jeigu nėra jų sutikimo.

III SKIRSNIS.

ŽENKLO REGISTRACIJA

5 straipsnis. Paraiškos padavimas

Fizinis ar juridinis asmuo, norintis registruoti ženklą, turi paduoti paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraišką gali paduoti keletas fizinių ar keletas juridinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu.

Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti jo atstovas. Juridiniai ir fiziniai asmenys iš užsienio valstybių paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

Paraiška paduodama tiktai vienam ženklui registruoti.

Paraišką paduodantis pareiškėjas turi sumokėti mokesčius.

Paraiška paduodama lietuvių kalba.

6 straipsnis. Paraiška ženklui įregistruoti

Paraišką ženklui įregistruoti sudaro:

1) prašymas, kuriame nurodomas pareiškėjas ir jo adresas, taip pat (jei to reikia) jo atstovo vardas ir pavardė, adresas. Jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo, nurodomas jo vardas ir pavardė. Jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, nurodomas pilnas oficialus juridinio asmens pavadinimas;

2) registruojamo ženklo vaizdas;

3) prekių ir paslaugų, kurioms norima užregistruoti ženklą, sąrašas, sudarytas pagal Tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų klasifikacijos klases, nustatytas Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos;

4) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;

5) atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas (jei reikia);

6) nuoroda, kad ženklas, kurį norima įregistruoti, yra erdvinis prekių ženklas (jei reikia);

7) nuoroda, kad spalva ar spalvų derinys, jų išdėstymas yra laikomi skiriamuoju ženklo požymiu (jei reikia);

8) nuoroda, kad ženklas, kuriam įregistruoti paduodama paraiška, yra kolektyvinis ženklas, taip pat to ženklo naudojimo nuostatų kopija.

7 straipsnis. Prioriteto teisė

Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioritetą vienos ar daugiau pirmiau paduotų paraiškų tam pačiam ženklui registruoti valstybėje, kuri yra Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo dalyvė, jeigu pareiškėjas ar jo teisių perėmėjas paduoda paraišką į Valstybinį patentų biurą per 6 mėnesius nuo pirmosios paraiškos ar paraiškų padavimo datos.

Paraiškoje gali būti prašymas pripažinti prioriteto datą, kuria prekės, pažymėtos šiuo ženklu, buvo eksponuojamos oficialioje arba oficialiai pripažintoje tarptautinėje parodoje, jeigu paraiška paduodama į Valstybinį patentų biurą per 6 mėnesius nuo parodos atidarymo dienos.

Pareiškėjas, norintis pasinaudoti pirmosios ir antrosios dalių nuostatomis, privalo pateikti Valstybiniam patentų biurui pirmosios paraiškos ar paraiškų patvirtintą kopiją arba parodos, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojamos šiuo ženklu paženklintos prekės, administracijos pažymą. Tokie dokumentai gali būti pateikti paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje metu arba per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo dienos.

Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad šio straipsnio trečiosios dalies reikalavimai neįvykdyti, pripažįsta, kad pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti prašymai nebuvo paduoti.

8 straipsnis. Formali paraiškos ekspertizė

Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos atlieka formalią paraiškos ekspertizę.

Jeigu paraiška atitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, Valstybinis patentų biuras priima paraišką ir suteikia jai padavimo datą bei numerį.

Valstybinis patentų biuras išsiunčia pareiškėjui paraiškos priėmimo pažymą, kurioje nurodoma paraiškos padavimo data, paraiškos numeris, prekių ir paslaugų klasės, pareiškėjo pavardė ar pavadinimas bei adresas.

Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad paraiška neatitinka 6 straipsnio reikalavimų, praneša apie tai pareiškėjui arba jo atstovui. Jeigu per 3 mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo dienos paraiška neištaisoma, Valstybinis patentų biuras pripažįsta ją nepaduota.

9 straipsnis. Pareikšto ženklo ekspertizė

Valstybinio patentų biuro ekspertas patikrina, ar pareikštas ženklas atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.

Valstybinio patentų biuro ekspertas, nustatęs, kad ženklas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimų, atmeta paraišką ir apie tai praneša pareiškėjui arba jo atstovui.

Pareiškėjas turi teisę per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos užprotestuoti Valstybinio patentų biuro eksperto sprendimą. To nepadarius, paraiška galutinai atmetama.

Valstybinio patentų biuro ekspertas, išnagrinėjęs pareiškėjo proteste pateiktus argumentus, atlieka pakartotinę ekspertizę ir apie priimtą sprendimą praneša pareiškėjui.

Pareiškėjas, nesutinkantis su Valstybinio patentų biuro eksperto pakartotinės ekspertizės išvadomis, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio straipsnio ketvirtojoje dalyje minėto pranešimo gavimo dienos paduoti Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui prašymą peržiūrėti ekspertizės išvadas. Pareiškėjas turi teisę dalyvauti Apeliacinio skyriaus darbe svarstant jo pateiktą prašymą. Apie Apeliacinio skyriaus priimtą sprendimą pranešama pareiškėjui.

Pareiškėjas turi teisę per 3 mėnesius nuo Apeliacinio skyriaus priimto sprendimo gavimo dienos kreiptis su ieškiniu į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinio patentų biuro ekspertas, priėmęs sprendimą registruoti ženklą, apie tai praneša pareiškėjui. Pareiškėjas per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos turi sumokėti mokestį. Pareiškėjui laiku nesumokėjus mokesčio, ženklo registracija laikoma negaliojančia.

10 straipsnis. Paraiškos atšaukimas

Pareiškėjas turi teisę bet kurioje ekspertizės stadijoje atšaukti savo paraišką arba sumažinti joje nurodytų prekių (paslaugų) sąrašą.

11 straipsnis. Ženklo registravimas

Valstybinis patentų biuras ženklą įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registrą.

Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registre nurodoma: ženklo vaizdas, prekių ir paslaugų, kurioms žymėti registruojamas ženklas, sąrašas, nurodant klasę ar klases pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją; ženklo registracijos numeris; ženklo savininko pavadinimas ar vardas ir pavardė bei adresas; paraiškos padavimo data ir numeris; registracijos data ir registracijos galiojimo termino pasibaigimo data; jei pagal šio įstatymo 7 straipsnio pirmąją dalį reikalaujama konvencinio prioriteto, nurodomas ankstesnis prioritetas bei patentinės tarnybos, kuriai buvo paduota ankstesnį prioritetą turinti paraiška, pavadinimas; ankstesnės paraiškos numeris ir padavimo data; jei pagal šio įstatymo 7 straipsnio antrąją dalį reikalaujama parodos prioriteto, nurodomas šios parodos pavadinimas ir atidarymo data; atstovo (jei toks yra) pavardė; prireikus pateikiama nuoroda, kad ženklas yra kolektyvinis, erdvinis ir kad spalva yra laikoma skiriamuoju ženklo požymiu; kiti duomenys, susiję su ženklo registracija, vartojimu bei apsauga.

Bet kurių asmenų, sumokėjusių mokestį, prašymu Valstybinis patentų biuras išduoda išrašą iš Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registro.

12 straipsnis. Ženklo įregistravimo skelbimas ir užprotestavimas

Įrašius ženklą į Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registrą, apie tai skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo paskelbimo dienos, vadovaudamiesi šio įstatymo 2-4 straipsniais, sumokėję nustatytą mokestį, gali pareikšti protestą dėl ženklo įregistravimo. Protestas turi būti motyvuotas ir pareikštas raštu Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui. Įregistruoto ženklo savininkas supažindinamas su protestu ir jam suteikiama teisė per 3 mėnesius nuo protesto gavimo dienos pateikti motyvuotą atsakymą.

Jei protestas atmetamas, Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius apie tai praneša protestą padavusiam asmeniui ir registruojamo ženklo pareiškėjui.

Jei protestas pripažįstamas teisėtu, registracija visiškai arba iš dalies panaikinama. Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas skelbiamas oficialiame biuletenyje.

13 straipsnis. Registracijos liudijimo išdavimas

Jei 12 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatytomis sąlygomis nebuvo pareikštas protestas arba jis buvo atmestas, Valstybinis patentų biuras įregistruoto ženklo savininkui išduoda registracijos liudijimą.

Vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio antrąja dalimi, į ženklo registracijos liudijimą įrašomi duomenys iš Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registro.

14 straipsnis.       Pakeitimai Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registre ir registracijos liudijime

Ženklo savininkas privalo pranešti Valstybiniam patentų biurui, jeigu:

1) pasikeitė savininko pavadinimas arba adresas;

2) pasikeitė savininko atstovas arba jo adresas;

3) pasikeitė įregistruoto ženklo vaizdas, jei Valstybinio patentų biuro nuomone, toks pasikeitimas nėra susijęs su skiriamuoju ženklo požymiu;

4) trumpinamas prekių ir paslaugų sąrašas;

5) visiškai ar iš dalies pasikeitė teisės į prekių (paslaugų) ženklą subjektas.

Sumokėjus nustatytą mokestį ir pateikus reikiamus dokumentus, Valstybinis patentų biuras įrašo pakeitimus Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registre ir registracijos liudijime.

IV SKIRSNIS.

KOLEKTYVINIAI ŽENKLAI

15 straipsnis. Teisė į kolektyvinį ženklą

Fizinių ar juridinių asmenų sąjunga (asociacija) ar kitas savanoriškas įmonių susivienijimas turi teisę paduoti paraišką kolektyviniam ženklui registruoti.

16 straipsnis. Kolektyvinio ženklo registracija ir vartojimas

Kolektyviniam ženklui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, išskyrus 21 ir 22 straipsnius.

Kolektyvinį ženklą galima perleisti tiktai sutinkant visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie yra kolektyvinio ženklo registraciją turinčio kolektyvo (susivienijimo, asociacijos ir kt.) nariai.

V SKIRSNIS.

REGISTRUOTO ŽENKLO GALIOJIMO TERMINAS

IR JO PRATĘSIMAS

17 straipsnis. Galiojimo terminas

Pradinis ženklo galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo dienos.

18 straipsnis. Galiojimo termino pratęsimas

Ženklo galiojimo terminas gali būti pratęsiamas kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 metų.

Ženklo galiojimo terminas pratęsiamas, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:

1) prašymas galiojimo terminui pratęsti paduodamas ne vėliau kaip per paskutiniuosius ženklo galiojimo metus;

2) sumokėtas mokestis;

3) sumokėjus mokesčio už galiojimo termino pratęsimą 50 procentų priemoką, prašymą ženklo galiojimo terminui pratęsti galima paduoti per 6 mėnesius nuo jo galiojimo termino pasibaigimo dienos.

VI SKIRSNIS.

REGISTRAVIMO SUTEIKIAMOS TEISĖS

19 straipsnis. Ženklo apsaugos apimtis

Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ar paslaugoms, kurios yra nurodytos liudijime.

Praplėsti įregistruotų prekių ar paslaugų sąrašą ženklo savininkas gali tik padavęs naują paraišką.

20 straipsnis. Ženklo savininko teisės

Be registruoto ženklo savininko sutikimo niekas neturi teisės vartoti savo veikloje žymens, kuris:

1) tapatus įregistruotam ženklui tokioms pat prekėms ar paslaugoms;

2) tapatus įregistruotam ženklui panašių prekių ar paslaugų atžvilgiu, panašus į įregistruotą ženklą tų pačių ar panašių prekių bei paslaugų atžvilgiu, jei yra tikimybė, kad visuomenė gali juos supainioti, kai žymėjimas asocijuojasi su ankstesniu prekių ar paslaugų ženklu.

Žymens vartojimu laikoma:

1) prekių ar jų įpakavimo žymėjimas;

2) žymeniu paženklintų prekių siūlymas arba išleidimas į rinką, jų nuoma, skolinimas ar kitokios disponavimo jomis formos bei sandėliavimas, taip pat tokiu žymeniu ženklintų paslaugų siūlymas ar teikimas;

3) žymeniu ženklintų prekių importas, eksportas;

4) žymens vartojimas komercinės veiklos dokumentacijoje arba reklamoje;

5) žymens gaminimas arba jo pavyzdžių laikymas, turint tikslą atlikti bet kurį iš šio straipsnio 1-4 punktuose nurodytų veiksmų.

Įregistruoto ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo vartoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus ar panašus į jo ženklą ir gali pažeisti šio ženklo skiriamąjį požymį.

Skiriamasis ženklo požymis pažeidžiamas, kai:

1) žymuo vartojamas kaip firmos vardas ar tos firmos stilius bei iškaba, jei toks jo vartojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į registruotą ženklą ar prekes arba paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas;

2) žymuo atgaminamas arba daromos nuorodos į jį skelbimuose ar kitose informacijos priemonėse taip, kad gali susidaryti įspūdis, jog toks ženklas yra tapęs bendriniu tam tikrų prekių ar paslaugų pavadinimu.

Plačiai žinomo Lietuvos Respublikoje ženklo savininkas turi teisę, net jo neįregistravęs šio įstatymo nustatyta tvarka, uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo vartoti komercinėje veikloje bet kokį žymenį, susijusį su gerai žinomo jo ženklo atgaminimu, imitacija ar vertimu. Plačiai žinomo ženklo sąvoką nustato Valstybinis patentų biuras.

Šio straipsnio trečiosios ir penktosios dalių nuostatos nedraudžia bet kuriam asmeniui vartoti kaip žymėjimą:

1) savo pavardę ir adresą;

2) nuorodas į prekių ir teikiamų paslaugų rūšis, kiekį, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, pagaminimo laiką arba į prekių ar paslaugų charakteristikas;

3) kitam asmeniui priklausantį ženklą, kai reikia nurodyti prekių ar paslaugų paskirtį (pavyzdžiui, atsarginių dalių);

4) įregistruotą, kitam asmeniui priklausantį ženklą lyginamojoje reklamoje, jei tokia reklama yra leidžiama, su sąlyga, kad toks vartojimo atvejis derinasi su dora praktika pramoninėje ar komercinėje veikloje.

VII SKIRSNIS.

ŽENKLO PERDAVIMAS IR LICENCIJOS JĮ VARTOTI

SUTEIKIMAS

21 straipsnis. Ženklo perdavimas

Įregistruotą ženklą savininkas gali perduoti pagal sutartį visai ar iš dalies kartu su savo veikla arba be jos.

Ženklas gali būti perduotas vienai, kelioms arba visoms prekių ar paslaugų klasėms ženklinti. Lietuvos Respublikoje netaikomi jokie teritoriniai ribojimai.

Ženklo perdavimas negalioja, jei į Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registrą neįrašoma apie jo perdavimą.

22 straipsnis. Licencijos vartoti ženklą suteikimas

Ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ar paslaugų ženklinti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Licencinė sutartis negalioja, jeigu ji neįrašyta į Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registrą.

VIII SKIRSNIS.

ŽENKLO REGISTRACIJOS PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA IR

PANAIKINIMAS

23 straipsnis. Registracijos pripažinimas negaliojančia

Bet kurio suinteresuoto asmens reikalavimu teismas, vadovaudamasis tuo, kad ženklas neatitinka šio įstatymo 2-4 straipsnių nuostatų, gali pripažinti ženklo registraciją negaliojančia.

Teismas, priėmęs sprendimą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia, išsiunčia sprendimo nuorašą Valstybiniam patentų biurui, kuris duomenis apie ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registrą ir paskelbia savo oficialiame biuletenyje.

24 straipsnis. Registracijos panaikinimas

Bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas gali ženklo registraciją panaikinti, jeigu:

1) ženklas toje prekybos ar verslo srityje, kur prekiaujama prekėmis ar teikiamos paslaugos, kurioms jis buvo užregistruotas, tapo bendriniu prekių ar paslaugų ženklu dėl to, kad taip buvo traktuojamas savininko; tapo bendriniu pavadinimu dėl nepakankamo savininko aktyvumo; ženklą taip traktavo kiti;

2) ženklas nebuvo vartojamas arba savininkas rimtai nesirengė jį vartoti Lietuvos Respublikos teritorijoje be pateisinamų priežasčių penkerius metus iki teismo proceso pradžios.

Nustatant šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimus dėl ženklo vartojimo Lietuvos Respublikoje, kurioje jis buvo užregistruotas, vartojimu laikoma:

1) vartojimas žymens, kuris gali skirtis nuo įregistruoto ženklo, bet neturi palyginus su juo skiriamojo požymio;

2) kai savininkui sutikus įregistruotą ženklą vartoja kitas asmuo;

3) eksportinių prekių ar jų įpakavimo žymėjimas ženklu.

Ženklo registracijos panaikinimas, esant šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytiems pagrindams, įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

25 straipsnis. Apribojimai

Kai nuostatos, nurodytos 23 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse arba 24 straipsnyje, yra taikomos tik kai kurioms prekėms ar paslaugoms, tai užregistruotas ženklas anuliuojamas tiktai toms prekėms ar paslaugoms.

Pripažinti ženklą negaliojančiu arba jį panaikinti neleidžiama, jeigu ankstesnio įregistruoto ženklo savininkas penkerius metus aiškiai toleravo vėlesniojo ženklo vartojimą, pagrįstą sąžiningai paduota paraiška, išskyrus atvejus, kada lygiagretus jų vartojimas gali suklaidinti visuomenę arba prieštarauti viešajai tvarkai.

26 straipsnis. Teisė registruoti ženklą, kurio galiojimo terminas pasibaigęs

Jeigu ženklo galiojimo terminas yra pasibaigęs savininkui savanoriškai jo atsisakius arba nepratęsus galiojimo termino, tam pačiam ženklui registruoti Lietuvos Respublikoje gali būti paduota nauja paraiška:

1) buvusio registruoto ženklo savininko vardu bet kuriuo metu nuo tos dienos, kada nustojo galioti įregistruotas ženklas, jei šio straipsnio 2 punkte nurodytomis sąlygomis kitas asmuo nepadavė naujos paraiškos;

2) kito asmens, praėjus trejiems metams po ženklo registracijos termino pasibaigimo.

IX SKIRSNIS.

GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS

27 straipsnis. Organai, nagrinėjantys ginčus dėl ženklų teisinės apsaugos

Ginčus dėl ženklų registravimo ir vartojimo nagrinėja šie organai:

1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius - ginčus dėl ženklo registracijos, kurie kyla iki ženklo liudijimo išdavimo;

2) iki įsigalios Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl apygardos teismų, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsteigimo ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio papildymo", kaip pirmos instancijos teismas - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o įsigaliojus šiam įstatymui - Vilniaus apygardos teismas - ginčus dėl:

Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo atsisakyti įregistruoti ženklą ir išduoti ženklo liudijimą;

ženklo registracijos ir išduoto liudijimo pripažinimo negaliojančiais;

ženklo registracijos panaikinimo;

ženklo savininko teisių gynimo.

28 straipsnis. Teisių gynimas

Teismas pagal ženklo savininko ieškinį gali priimti sprendimą nutraukti bet kokius veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti 20 straipsnio pirmojoje-penktojoje dalyse nurodytas teises.

Teismas pagal ženklo savininko ieškinį gali priimti sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos ženklo savininkui veiksmais, pažeidusiais 20 straipsnio pirmojoje-penktojoje dalyse nurodytas teises.

Be šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų priemonių, teismas gali atstatyti padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo, ir nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus konfiskuodamas ir prireikus sunaikindamas neteisėtai naudojamus ženklus, priemones bei įrengimus jiems gaminti ir prekes, kai neteisėto ženklinimo svetimu prekės ženklu negalima nuo jų pašalinti.

29 straipsnis.       Muitinės veiksmai, garantuojantys prekės ženklo savininko teisių apsaugą

Registruoto ženklo arba licencijos savininkas turi teisę paduoti muitinei raštišką prašymą sulaikyti per Lietuvos Respublikos sieną gabenamas prekes, paženklintas tokiu ženklu, kurį ženklo savininkas laiko pažeidžiančiu jo teises į Lietuvos Respublikoje įregistruotą jo prekės ženklą. Muitinė nedelsdama informuoja prokurorą, pareiškėją ir muitinėje deklaruojantį prekes asmenį apie gabenamų prekių sulaikymą.

Siekdamas pradėti procesą, prekės ženklo arba licencijos savininkas gali pareikalauti, kad muitinė praneštų siuntėjų pavadinimus, adresus ir prekių kiekį.

Prekių sulaikymas muitinėje atšaukiamas, jei per 15 dienų nuo jų sulaikymo asmuo, pareiškęs prašymą sulaikyti prekes, nepateikia: teismo nutarties dėl prekių areštavimo arba dokumento apie prasidėjusį teismo procesą ir piniginio užstato prekių saugojimo išlaidoms atlyginti.

30 straipsnis.       Prekės ženklo savininko pareiga atlyginti nepagrįstu ieškiniu padarytus nuostolius

Nepagrįstu ieškiniu atsakovui padarytus nuostolius atlygina ieškovas. Jis taip pat atlygina be pakankamo pagrindo jo prašymu muitinėje sulaikytų prekių saugojimo išlaidas.

Jeigu ieškinys patenkinamas, prekių saugojimo išlaidas muitinei atlygina atsakovas.

31 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už ženklo savininko teisių pažeidimą

Baudžiamąją atsakomybę už ženklo savininko teisių pažeidimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

32 straipsnis. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinius

Teisę pareikšti ieškinį dėl teisės į ženklą pažeidimo turi ženklo savininkas. Tačiau jam nepasinaudojus šia teise, ieškinį gali pareikšti licencijos savininkas, jei licencinėje sutartyje nebuvo numatyta kitaip.

Bet kuri licencinės sutarties šalis turi teisę dalyvauti kitos šalies pradėtame procese dėl teisių į ženklą pažeidimo ir gauti atlyginimą už padarytą žalą.

33 straipsnis.       Ženklo registracijos panaikinimas Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registre

Ženklo registracija panaikinama Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų registre, jei:

1) ženklo savininkas to raštu prašo;

2) ženklo registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) pagal 12 straipsnio ketvirtąją dalį ženklo registravimas buvo užprotestuotas;

4) ženklo registracijos galiojimas nutrauktas teismo sprendimu.

X SKIRSNIS.

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

34 straipsnis. Tarptautinės sutartys; užsienio fizinių ir juridinių asmenų teisės

Jeigu tarptautinės sutartys, kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustato kitokias taisykles ir jos ženklo pareiškėjui arba savininkui yra palankesnės už numatytas šiame įstatyme bei kituose norminiuose aktuose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi visomis šiame įstatyme bei kituose ženklų apsaugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatytomis teisėmis.

XI SKIRSNIS.

BAIGIAMOJI DALIS

35 straipsnis. Laikinieji nuostatai

Asmenų, kurie remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.362 "Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublioje", perregistravo TSRS prekių ir paslaugų ženklų liudijimus arba liudijimus (sertifikatus), išduotus pagal Madrido sutartį dėl tarptautinio ženklų registravimo, ir gavo Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų liudijimus, teises gina šis įstatymas.

Asmenys, kurie remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.362 "Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje", padavė prekių ir paslaugų ženklų paraiškas, turi teisę gauti prekių (paslaugų) ženklo liudijimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Tokių prekių ir paslaugų ženklų paraiškų prioritetas nustatomas pagal teisingai paduotos Valstybiniam patentų biurui paraiškos datą.

Asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr.126 "Dėl prekių ir paslaugų, išvežamų iš Lietuvos Respublikos, kvotų nustatymo ir licencijų išdavimo laikinosios tvarkos" padavė paraiškas prekių ir paslaugų ženklams įregistruoti užsienio patentų tarnybose ir jeigu šių paraiškų kopijos yra Valstybiniame patentų biure, turi teisę užregistruoti jas šio įstatymo nustatyta tvarka, paliekant šių kopijų pateikimo Valstybiniam patentų biurui prioriteto datą.

Prekių ir paslaugų ženklai, įregistruoti buvusioje TSRS, jeigu šių ženklų savininkai neperregistruoja jų Valstybiniame patentų biure Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki 1993 m. rugsėjo 30 d., nebegalioja.

36 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymas įsigalioja nuo 1993 m. spalio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________