LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
2007 M. KOVO 28 D. ĮSAKYMO Nr. 3-106 „DĖL ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. lapkričio 23 d. Nr. 3-738
Vilnius
P a k e i č i u Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-106 „Dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 53-2074), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-106
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2011 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 3-738 redakcija)
ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šventosios valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato naudojimosi Šventosios valstybinio jūrų uosto žeme ir akvatorija, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinės saugos, saugos darbe, uosto režimo reikalavimus.
Šios taisyklės privalomos visiems Šventosios valstybiniame jūrų uoste (toliau – uostas) esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems juridiniams ir fiziniams asmenims (toliau – asmenys).
2. Atskirų veiklų ypatumus ir joms keliamus reikalavimus nustato atitinkamos veiklos reglamentavimo taisyklės.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 2006, Nr. 132-4987) ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974).
4. Šios taisyklės galioja visoje uosto teritorijoje ir akvatorijoje, kurios ribos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1197 „Dėl Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskiriamo žemės sklypo ploto ir išorinės akvatorijos ribų ir ploto nustatymo ir uostui priskirtos žemės ir akvatorijos perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai“ (Žin., 2009, Nr. 118-5074).
5. Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) įgaliotų asmenų sprendimai šių taisyklių vykdymo klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant.
6. Asmenys ir uosto žemės naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik uosto paskirtį atitinkančią veiklą, jeigu šie asmenys yra sudarę su Uosto direkcija sutartį dėl veiklos uoste arba (ir) sutartį dėl uosto žemės nuomos ir jeigu yra gavę veiklai vykdyti būtinus leidimus (licencijas). Uosto naudotojai yra atsakingi už visų leidimų ar suderinimų gavimą.
II. UOSTO ŽEMĖ
7. Asmenys, atliekantys uoste (uosto žemėje ir akvatorijoje) mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tai suderinti su kontrolės teisę turinčiomis institucijomis ir Uosto direkcija.
8. Visus darbus, galinčius kelti grėsmę saugiai laivybai, papildomai privaloma derinti su uosto kapitonu ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – LSLA).
9. Asmenys, šių taisyklių 7 punkte nurodytus darbus atlikę be atitinkamo leidimo, Uosto direkcijai pareikalavus, privalo darbus nutraukti, pastatus ir įrenginius nugriauti, o sklypą sutvarkyti iki pradinės būklės.
10. Asmenys, atlikę uosto žemėje ir akvatorijoje statybos ar kitus darbus, apie tai privalo pranešti uosto kapitonui, kad jie būtų nurodyti navigaciniuose vadovuose, locijose ir jūrlapiuose.
11. Visi asmenys, atliekantys uoste mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus, privalo nedelsdami išvežti statybos atliekas, gruntą, likusias medžiagas ir kt. Darbus pabaigus, statybos aikštelė turi būti išvaloma ir sutvarkoma.
12. Pastatytus naujus ir rekonstruotus statinius, įrenginius eksploatuoti leidžiama tik juos priėmus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) nustatyta tvarka. Sudarytos komisijos sudėtyje turi būti ir Uosto direkcijos atstovų.
13. Asmenys, eksploatuojantys gamybinius ir sandėliavimo pastatus bei įrenginius, kuriuose veikiantys prietaisai ir transporto priemonės turi įtakos konstruktyvių elementų būklei, privalo nustatyti eksploatacines apkrovas pastatų grindims ir perdengimams.
14. Uosto žemės naudotojai nuomojamoje uosto žemėje privalo užtikrinti, kad visa uosto žemė, išskyrus žaliąją zoną, būtų padengta tam tikra danga, kurios tipas ir konstrukcija atitiktų eksploatacines sąlygas.
15. Uosto žemės naudotojai nuomojamoje uosto žemėje privalo užtikrinti, kad keliuose, privažiuojamuosiuose keliuose ir pagalbinėse aikštelėse visos transporto priemonės galėtų laisvai judėti, o priešgaisrinė technika privažiuoti prie visų objektų ir stovinčių prie krantinių laivų.
16. Uosto žemės naudotojai nuomojamoje uosto žemėje privalo valyti visus kelius, o žiemos metu esant slidžiai kelio dangai ir pabarstyti. Išnuomotą uosto žemę uosto žemės naudotojai privalo apželdinti, tvarkyti aplinką, laikytis sanitarinių normų reikalavimų.
17. Pastatų, fasadų, stacionarių pakėlimo mechanizmų spalvinių sprendimų, reklamos ir kitos vaizdinės informacijos projektai turi būti suderinti su Uosto direkcija.
18. Uosto žemės naudotojai eksploatuoti uosto žemėje esančius statinius, įrenginius ir prietaisus, juos prižiūrėti ir nuolat remontuoti turi pagal šių statinių, įrenginių bei prietaisų gamintojo techninės eksploatacijos dokumentų reikalavimus.
19. Išnuomota uosto žemė privalo būti apšviesta pagal atitinkamų gamybos kategorijų darbo apšvietimo normas ir ES EN 12464-1:2002. Įėjimai ir įvažiavimai privalo būti apšviesti ne mažiau kaip 50 lx. Pagrindiniai įėjimai ir įvažiavimai, kur yra intensyvūs srautai, – ne mažiau kaip 50 lx. Išorinio apšvietimo schema turi būti parinkta tokia, kad neturėtų įtakos navigacinių įrenginių signalinių šviesų matomumui ir neakintų laivavedžių, manevruojančių laivais prie uosto krantinių.
20. Uosto žemėje esančios gamybinės patalpos ir sandėliai (statiniai) turi atitikti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225) ir kitų visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus.
III. UOSTO AKVATORIJA, NAVIGACINIAI ĮRENGINIAI
23. Už saugų laivų stovėjimą prie krantinių atsako laivo kapitonas, uosto žemės naudotojas. Už uosto akvatorijos kontrolę ir saugios laivybos užtikrinimo kontrolę atsakingas uosto kapitonas.
24. Kanalo gabaritai ir įplaukiančių į uostą laivų leistina grimzlė nustatoma uosto kapitono įsakymu pagal Uosto direkcijos teikiamą batimetrinę ir hidrografinio tralavimo informaciją.
25. Navigacinius įrenginius uosto akvatorijoje įrengia Uosto direkcija. Šių įrenginių išvaizda, spalva, signalinės šviesos ir stovėjimo vieta turi atitikti patvirtintus tarptautinius standartus. Visi darbai, keliantys grėsmę saugiam laivų plaukiojimui ar stovėjimui uosto akvatorijoje, derinami su uosto kapitonu.
26. Kranto ir plūdrieji navigaciniai įrenginiai gali būti nuimti (išjungti) skubiam remontui tik juos pakeitus kitais. Ką nors keisti navigaciniuose įrenginiuose (nuimti senus arba statyti naujus), iš anksto nesuderinus su uosto kapitonu, draudžiama. Navigacinių įrenginių veikimo zonose, nesuderinus su Uosto direkcija, draudžiama bet kokia ūkinė veikla.
27. Apie navigacinių sąlygų bei plaukiojimo režimo pokyčius uosto akvatorijoje uosto kapitonas ar jo įgalioti asmenys (tarnybos) informuoja LSLA.
28. Duomenis apie pakeistą navigacinių įrenginių išdėstymą ir vandens lygį uosto akvatorijoje laivams teikia Uosto direkcija tiesiogiai telefonu, radijo telefonu, kitomis ryšio priemonėmis pagal paklausimą.
29. Uosto direkcija pažymi navigaciniais įrenginiais uosto akvatorijoje nuskendusį turtą (laivus, plaukiojančius įrenginius ir t. t.) šio turto savininko sąskaita, o vietas, kur atliekami pavojingi darbai laivų plaukiojimui, – darbų užsakovo sąskaita.
30. Laivo kapitonas, pastebėjęs, kad uosto akvatorijoje atsirado navigacinė kliūtis ar faktiniai gyliai neatitinka paskelbtų gylių, nėra nustatytų navigacinių įrenginių arba jie stovi ne vietoje ar nešviečia jų signalinės šviesos, privalo nedelsdamas apie tai pranešti Uosto kapitonui.
32. Nesuderinus su Uosto direkcija, draudžiama montuoti radijo sistemas kranto navigacinės įrangos veikimo zonose.
33. Uosto akvatorijoje Uosto direkcija atlieka šiuos techninės priežiūros darbus:
34. Leidimą gilinti ar valyti uosto akvatoriją, sandėliuoti krante gruntą ar jį gramzdinti jūroje išduoda Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2010, Nr. 153-7780) nustatyta tvarka.
35. Darbai, susiję su povandeninių inžinerinių komunikacijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, atliekami tik Uosto direkcijai leidus ir suderinus su uosto kapitonu, taip pat su uosto žemės naudotojo, prie kurio naudojamų krantinių atliekami darbai, administracija.
IV. HIDROTECHNINIAI ĮRENGINIAI
V. POVANDENINIAI DARBAI
38. Povandeniniai darbai ir laivų korpusų remonto žemiau laivo vaterlinijos darbai uosto akvatorijoje atliekami tik leidus uosto kapitonui.
39. Atliekant darbus po vandeniu, ant laivo, skirto povandeniniams darbams, taip pat ant laivo, prie kurio vykdomi šie darbai, turi būti signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG-72) reikalavimus.
40. Visi laivai, kateriai ir valtys privalo praplaukti povandeninių darbų vietą iš anksto iki leidžiamų ribų sumažintu greičiu ir būti ypač atsargūs.
42. Draudžiama plaukti laivams į povandeninių darbų vietą ir švartuotis prie laivo, skirto povandeniniams darbams ar prie kurio vykdomi šie darbai, taip pat išmesti už laivo borto skęstančius daiktus.
43. Laivui, prie kurio atliekami povandeniniai darbai, ir šalia stovintiems laivams draudžiama sukti eigos sraigtą.
44. Jeigu povandeninių darbų rajone perstatomi laivai, budintis dispečeris privalo ne vėliau kaip prieš valandą apie tai pranešti povandeninius darbus vykdančiam laivui.
VI. UOSTO REŽIMAS
46. Asmenys savo veiklą uoste organizuoja taip, kad nesukeltų pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei, nebūtų atskleistos ar prarastos valstybės paslaptys, taip pat imasi prevencinių priemonių, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams, diversiniams ir kitiems neteisėtiems veiksmams, ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotikų bei narkotinių medžiagų ir kitos kontrabandos vežimui ar nelegaliam žmonių vykimui per valstybės sieną.
47. Susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar įvykiams, asmenys, atsižvelgdami į įvykio pobūdį, nedelsdami apie tai privalo informuoti Uosto direkciją ir specialiąsias tarnybas, taip pat organizuoti veiksmus pagal tarpžinybinės sąveikos planus ir konkrečią situaciją.
VII. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
49. Priešgaisrinę saugą uoste ir uoste esančiuose laivuose užtikrina uoste esančios įmonės, kurios pagal konkrečias veiklos sritis rengia savo įmonės priešgaisrinės saugos taisykles (toliau – priešgaisrinės saugos taisyklės), kurias tvirtina įmonės vadovas, prieš tai jas suderinęs su Klaipėdos apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba. Rengdamos šias taisykles, įmonės vadovaujasi Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2005, Nr. 26-852).
50. Priešgaisrinės saugos taisyklės yra privalomos toje uosto teritorijoje esantiems, dirbantiems ar veiklą vykdantiems asmenims.
51. Uoste esantys, dirbantys ar veiklą vykdantys asmenys pagal savo veiklos specifiką, be šių priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, privalo vadovautis ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais.
52. Asmuo, pastebėjęs gaisro židinį, nedelsdamas privalo telefonu ar kitomis priemonėmis pranešti Šventosios miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir objekto apsaugos tarnybai apie gaisro vietą ir imtis visų galimų priemonių jį likviduoti.
53. Laivo įgula, kuri pastebėjo gaisrą uoste arba kitame laive, privalo paskelbti gaisro aliarmą ir nedelsdama pranešti Šventosios miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai arba objekto apsaugos tarnybai, taip pat dalyvauti gesinant gaisrą arba saugoti objektus, esančius netoli gaisro židinio.
54. Gaisrui gesinti uoste arba laive gali būti pasitelkiami žmonės ir gaisro gesinimo priemonės iš visų asmenų ir laivų, esančių objekto teritorijoje arba akvatorijoje.
55. Visi priešgaisriniai gelbėjimo laivai ir vilkikai po gaisro aliarmo ar pareikalavus uosto kapitonui privalo nedelsdami maksimaliai leistinu greičiu plaukti į gaisro vietą, o atvykę – vykdyti vadovaujančio gaisro gesinimui asmens nurodymus.
56. Draudžiama bunkeruoti laivus iš transporto priemonių, kai:
57. Leidžiama bunkeruoti laivą, jei laivo krovinio ir bunkeravimui skirto kuro savaiminio užsidegimo (pliūpsnio) temperatūra yra aukštesnė nei 61oC pagal Tarptautinio jūra gabenamų pavojingų krovinių kodekso terminologiją, Tarptautines naftos tankerių ir terminalų taisykles ir Europos Sąjungos atitinkamų teisės aktų reikalavimus.
58. Draudžiama bunkeruoti laivą naftos produktais:
58.1. kai laive arba bunkeriniame laive netvarkinga priešgaisrinė įranga arba nepasiruošta gaisrui gesinti;
59. Ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas apie numatomą bunkeravimo operaciją uosto žemės naudotojas, kurio teritorijoje numatomas bunkeravimas, privalo informuoti Uosto direkciją.
60. Prieš pradedant bunkeravimą, laivo administracija laive privalo kruopščiai patikrinti elektros įrangą.
61. Pirotechnikos signalinės priemonės laivuose turi būti saugomos ant atviro tiltelio pastatytose metalinėse uždarose spintose ar dėžėse su įrengtais stelažais, kad šios priemonės nesiliestų tarpusavyje ir į spintos ar dėžės sieneles, vadovaujantis Civilinių pirotechnikos priemonių apskaitos tvarkymo ir duomenų pateikimo, prekybos 1 ir 2 kategorijų fejerverkais, leidimų prekybai 2 kategorijos fejerverkais išdavimo ir reikalavimų patalpoms, kuriose gaminamos ir (ar) laikomos civilinės pirotechnikos priemonės, taip pat leidimų gaminti ir (ar) laikyti civilines pirotechnikos priemones šiose patalpose išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-547 (Žin., 2010, Nr. 81-4260), reikalavimais. Pirotechnikos priemones uoste galima panaudoti tik nelaimės atveju.
62. Uosto teritorijoje esančių įmonių ir organizacijų gamybinės, sandėliavimo, administracinės patalpos, teritorija ir kitos didesnio žmonių susitelkimo vietos pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus turi būti aprūpintos priešgaisrinėmis priemonėmis. Minėtos priemonės turi būti tvarkingos, saugomos lengvai prieinamose vietose.
63. Asmenys, vykdantys veiklą uoste, privalo užtikrinti, kad prie visų pastatų, sandėlių ir kitų objektų būtų galima laisvai privažiuoti, o priešgaisriniai tarpai tarp minėtų objektų būtų neužkrauti.
VIII. APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
65. Asmenys uoste privalo vykdyti visų Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų aplinkos apsaugos srities teisės aktų reikalavimus.
66. Siekiant išvengti akvatorijos užteršimo iš laivų privaloma:
66.1. vožtuvus ir kitus įtaisus, per kuriuos atsitiktinai ar sąmoningai galimas kenksmingų medžiagų išmetimas, laikyti uždarytus ir užplombuotus, atitinkamose vietose pakabinti lenteles su įspėjamaisiais užrašais; atliekant operacijas su nafta, naftos produktais, užterštu naftos produktais vandeniu ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, denio špigatus uždaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais padėti padėklus;
66.3. darbus laive (apkala, korpuso dažymas, denių, triumų ir kitų laivo dalių plovimas) ir laivo remontą atlikti panaudojant visas reikiamas priemones akvatorijai nuo užteršimo apsaugoti gavus Uosto direkcijos leidimą;
67. Užpildant laivą naftos produktais (bunkeruojant) arba priimant iš laivo nafta užterštą vandenį, laivo, kuris bunkeruoja, arba laivo, kuris priima iš laivo nafta užterštą vandenį, kapitonas privalo gauti Uosto direkcijos leidimą ir atsakyti už tai, kad šios operacijos būtų vykdomos saugiai. Bunkeruojant iš transporto priemonių, visa atsakomybė už šios operacijos vykdymą tenka bunkeruojamo laivo kapitonui ir transporto priemonės valdytojui.
68. Laivo dokumentaciją, susijusią su aplinkos apsauga, budintis laivavedys turi būti visada paruošęs pateikti turintiems kontrolės teisę asmenims.
69. Laivas, stovintis uoste, užplombuotus vožtuvus gali atidaryti tik atiduodant užterštą vandenį į specialius laivus arba talpyklas, esančias krante.
70. Apie užbortinių vožtuvų atidarymą įvykus avarijai įrašoma laivo žurnale. Apie visus tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Uosto direkcijai.
72. Pagal prie krantinės stovinčio laivo kapitono paraišką uosto žemės naudotojas privalo įgulai sudaryti sąlygas priduoti susikaupusius eksploatacinius teršalus. Eksploatacinių teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistos 1978 m. protokolu (MARPOL 73/78), rekomenduojamą skaičiavimo metodiką. Jei užteršto vandens ar šiukšlių kiekiai yra didesni, nei apskaičiuota pagal šiame punkte nurodytą metodiką, Uosto direkcija atlieka papildomą laivo patikrinimą, siekdama išsiaiškinti didesnių kiekių susidarymo priežastis.
73. Laivams iš uosto leidžiama išplaukti tik pridavus eksploatacinius teršalus laikantis MARPOL 73/78, 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijų ir Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 (Žin., 2003, Nr. 77-3535), reikalavimų.
IX. SAUGOS DARBE REIKALAVIMAI
75. Asmenys, vykdantys veiklą uoste, privalo laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) ir kitų teisės aktų reikalavimų.
76. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones. Potencialiai pavojingų įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams ir kitiems žmonėms, aplinkai ar turtui, saugaus naudojimo, priežiūros ir kontrolės tvarką nustato teisės norminiai aktai ir tokių įrenginių gamintojo techniniai dokumentai.
77. Už saugų darbą nuomojamoje uosto žemėje atsako šios įmonės administracija arba jos įgalioti asmenys. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir nebėginio transporto saugų eismą uosto teritorijoje, turi būti parengtos ir viešai paskelbtos uosto žemės naudotojų administracijų vadovų patvirtintos nebėginio transporto ir pėsčiųjų saugaus eismo schemos. Sudarytose nebėginio transporto priemonių judėjimo schemose turi būti nurodytos leistinos ir draudžiamos kryptys, posūkiai, sustojimai, išvažiavimai, nusileidimai. Šios schemos turi būti viešai paskelbtos prie įvažiavimų į uosto žemės naudotojo nuomojamą teritoriją gerai matomose vietose.
78. Asmenys, vykdantys veiklą uoste, kurie uosto žemėje naudoja žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingąsias (lengvai užsidegančias, sprogias) medžiagas, privalo įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatos, aplinkos, taip pat ir darbuotojų saugai užtikrinti. Darbuotojai privalo mokėti dirbti su kenksmingomis ar pavojingosiomis medžiagomis, būti aprūpinti individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonėmis.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS