LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. VASARIO 26 D. ĮSAKYMO Nr. 77 „DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 46-2002 PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. balandžio 5 d. Nr. D1-286
Vilnius
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 77 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46-2002 patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr. 78-3586; 2008, Nr. 139-5521) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 46A-2002 „GRUNTO KASIMO JŪRŲ IR JŪRŲ UOSTŲ AKVATORIJOSE IR IŠKASTŲ GRUNTŲ TVARKYMO TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 20-499), Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2010, Nr. 153-7780) 13 straipsniu,
2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“:
2.1. išdėstau pavadinimą taip:
2.2. išdėstau 4.2 punktą taip:
2.3. išdėstau 4.3 punktą taip:
„4.3. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą (Žin., 1996, Nr. 53-1245);“;
2.5. išdėstau 4.7 punktą taip:
„4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 67 „Dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų poveikio žuvininkystei vertinimo“ (Žin., 1997, Nr. 36-888); “
2.6. išdėstau 4.11 punktą taip:
„4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716); “
2.7. papildau 4.13 punktu:
„4.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448).“;
2.8. išdėstau 5 punktą taip:
„5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kasimas – einamasis gilinimas arba valymas, tvarkomasis gilinimas ir kapitalinis gilinimas.
Einamasis gilinimas arba valymas – tai susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas, kai siekiama atstatyti projektinį uosto akvatorijos gylį ir/arba plotį.
Tvarkomasis gilinimas – gruntų, užterštų įvykus avarijoms, ir gruntų, kurių neleidžiama šalinti jūroje, kasimas, taip pat dugno kasimo darbai, vykdomi jūroje laivų, kitų įrenginių ir pamestų krovinių pašalinimo ar gelbėjimo metu ir pan.
Kapitalinis gilinimas – tai grunto kasimas, didinant esamos uosto akvatorijos projektinį gylį ar plotį arba įrengiant naują uosto akvatoriją, taip pat iškasų kasimas jūrų ir jūrų uostų akvatorijose statybos tikslais – povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimui, pamatų įrengimui ir pan.
Grunto tvarkymas – iškasto grunto šalinimas, tikslingas panaudojimas, sandėliavimas ar utilizavimas sausumoje.
Grunto šalinimas į jūrą (toliau – grunto šalinimas) – valant ar gilinant jūros dugną iškasamų nuosėdų ar nuogulų išpylimas iš laivo jūroje, išskyrus smėlio išpylimą jūroje siekiant papildyti priekrantės ir paplūdimių sąnašų atsargas.
Grunto tikslingas panaudojimas – iškasto grunto panaudojimas statybos tikslams, žemės ūkio ar pramonės poreikiams, aplinkos būklės pagerinimui.
Darbų užsakovas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija arba kita įmonė, organizuojanti darbus (išvardytus 1 punkte) ir atliekanti užsakovo funkcijas.
Darbų vykdytojas – juridinis asmuo (įmonė), turintis nustatyta tvarka išduotą leidimą vykdyti grunto kasimą jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir šalinimą jūroje ir atsakingas už leidimo sąlygų vykdymą.
Gruntas – šiame normatyviniame dokumente reiškia įvairios sudėties ir fizinės būklės nuosėdas ar nuogulas, iškasamas valymo ar gilinimo metu.
Kitos vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatyme (Žin., 2006, Nr. 132-4987).“;
2.9. išdėstau IV dalį taip:
„IV. PRIVALOMIEJI DOKUMENTAI IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA
6. Šių taisyklių 6 priede nurodytos formos leidimą grunto kasimo ir šalinimo darbams išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Klaipėdos RAAD), įvertinęs grunto kiekį, savybes, teršiančių medžiagų koncentraciją, darbų vykdymo laiką, grunto kasimo ir tvarkymo aplinkosaugines sąlygas.
7. Norint gauti leidimą grunto kasimo ir šalinimo darbams, Klaipėdos RAAD teikiamas šių taisyklių 5 priede nustatytos formos prašymas.
8. Gilinimui (tvarkomajam ir kapitaliniam) ir naujų iškasto grunto šalinimo vietų jūroje nustatymui atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo. Atranką dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo atlieka Klaipėdos RAAD.
9. Esant ekstremaliems atvejams, kai grunto kasimo darbai turi būti atliekami laivų, kitų įrenginių, pamestų krovinių pašalinimo ar gelbėjimo metu, atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo netaikoma.
10. Prieš teikiant prašymą gauti leidimą vykdyti grunto kasimą (tvarkomąjį ir kapitalinį gilinimą) ar šalinti gruntą naujoje vietoje jūroje, Klaipėdos RAAD turi priimti teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu ar pateikti atrankos išvadą, kad nereikia privalomo poveikio aplinkai vertinimo.
11. Žuvų neršto migracijos laikotarpiu grunto kasimo darbai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ribojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 67 „Dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų poveikio žuvininkystei vertinimo“. Klaipėdos RAAD su Aplinkos ministerija derina sprendimą, ar išduoti leidimą grunto kasimo darbams Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje žuvų neršto migracijos laikotarpiu.
12. Galimuose gintaro išplitimo plotuose (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Baltijos jūros šelfe) grunto kasimo (kapitaliniam gilinimui) darbams privalomas ir papildomas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimas, išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 985 „Dėl kasybos darbų, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, galimuose gintaro išplitimo plotuose vykdymo tvarkos“.
13. Grunto kasimo ir šalinimo darbų leidimas išduodamas arba neišduodamas, nurodant motyvą, per 10 darbo dienų po reikalingos dokumentacijos (3 ir 5 priedas) pateikimo dienos. Jei sprendimą dėl leidimo išdavimo reikia suderinti su Aplinkos ministerija, leidimas išduodamas per 20 darbo dienų po reikalingos dokumentacijos pateikimo dienos. Leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 18 mėnesių laikotarpiui. Prireikus leidimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jei nėra informacijos apie taršos šaltinius ar kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos grunto kokybei. Leidimą galima pratęsti tol, kol galioja leidimui gauti pateikta dokumentacija (2 metai).
2.10. išdėstau 21 punktą taip:
2.11. išdėstau 22 punktą taip:
2.12. išdėstau 26 punktą taip:
2.13. išdėstau 27 punktą taip:
„27. Siekiant mažinti šalinamo grunto poveikį jūros ekosistemai, kiekvienu grunto kasimo atveju pirmiausia reikia nagrinėti grunto tikslingo panaudojimo galimybes – paplūdimių atkūrime, žemės ūkyje, statybos darbuose (šiems darbams skirto grunto panaudojimas reglamentuojamas šiuo ir kitais teisės aktais).“;
2.14. išdėstau 28 punktą taip:
„28. Gruntai, kuriems atliekamas cheminis tyrimas, skirstomi į keturias užterštumo klases (2 lentelė).
2 lentelė. Gruntų klasifikacija pagal užterštumą
| Užterštumo klasė |
Grunto tipas |
Teršiančių medžiagų koncentracija mg/kg sausos masės |
|||||||||||
| NP |
Cu |
Pb |
Zn |
Ni |
Cd |
Cr |
Hg |
As |
PCB |
PAA |
TBA |
||
| I |
Smėlis |
<100 |
<10 |
<20 |
<60 |
<10 |
<0,5 |
<30 |
<0,1 |
<3 |
< 0,007 |
<1,0 |
<0,01 |
| II |
Smėlis |
100–200 |
10–40 |
20–50 |
60–100 |
10–20 |
0,5–1 |
30–50 |
0,1–0,2 |
3–5 |
0,007–0,01 |
1,0–1,5 |
0,01 |
| Dumblas |
<500 |
<100 |
<100 |
<300 |
<50 |
<2 |
<100 |
<0,5 |
<10 |
<0,02 |
<2,0 |
0,01 |
|
| III |
Smėlis |
200–1500 |
40–200 |
50–200 |
100–400 |
20–100 |
1–5 |
50–200 |
0,2–1,2 |
5–29 |
0,01–0,03 |
1,5–3,0 |
0,01–0,2* |
| Dumblas |
500–1500 |
100–200 |
100–200 |
300–400 |
50–100 |
2–5 |
100–200 |
0,5–1,2 |
10–29 |
0,02–0,03 |
2,0–3,0 |
0,01–0,2* |
|
| IV |
Smėlis Dumblas |
>1500 |
>200 |
>200 |
>400 |
>100 |
>5 |
>200 |
>1,2 |
>29 |
>0,03 |
>3,0 |
>0,2* |
Pastaba.
* TBA ribinė vertė: nuo 2013 m. sausio 1 d. – 0,1 mg/kg sausos masės, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,06 mg/kg sausos masės.“;
2.15. išdėstau 29 punktą taip:
2.16. išdėstau 31 punktą taip:
2.17. išdėstau 32 punktą taip:
2.18. išdėstau 34 punktą taip:
2.19. išdėstau 35 punktą taip:
„35. Kai grunto kasimo darbai vykdomi jūrų uostų akvatorijose, darbų užsakovas kiekvienais metais iki sausio 31 d. pateikia Klaipėdos RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentui naujausią uosto akvatorijos batimetrinį planą (M 1:2000) ir kiekvieną ketvirtį informaciją apie iškastą gruntą nustatytos formos lentelėse (4 priedas). Šie duomenys pateikiami per 10 darbo dienų pasibaigus ketvirčiui.“;
2.20. išdėstau 36 punktą taip:
2.21. išdėstau 37 punktą taip:
„37. Siekiant užtikrinti šių taisyklių 36 punkte nurodytų sąlygų vykdymą, darbų užsakovas, planuojantis šalinimo darbus, turi parengti ir su prašymu leidimui gauti pateikti šalinimo vietų planą, kuriame būtų pažymėta grunto šalinimo akvatorija, numatomos grunto šalinimo vietos (koordinatės), numatomo šalinti grunto kiekis kiekvienoje vietoje ir vietų keitimo eiliškumas (3 priedas).“;
2.22. išdėstau 38 punktą taip:
„38. Laivai, kuriais vykdomi grunto šalinimo darbai jūroje, privalo turėti Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytus standartus atitinkančią Automatinę laivų identifikavimo sistemą (AIS), Globalią pozicionavimo sistemą (GPS), kurios privalo veikti nuolat, kad valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai galėtų nustatyti, ar grunto šalinimo darbai vykdomi leidime nurodytose vietose.“;
2.23. išdėstau 39 punktą taip:
2.24. išdėstau 40 punktą taip:
„40. Darbų vykdytojas privalo pildyti grunto šalinimo jūroje žurnalą, kuriame registruojama informacija apie grunto šalinimo laiką, kiekį ir vietą (koordinatės). Žurnalus darbų užsakovas turi saugoti ne trumpiau kaip 3 metus po šalinimo darbų pabaigos ir pareikalavus pateikti kontroliuojančioms institucijoms.“;
2.25. išdėstau 41 punktą taip:
„41. Šalinimo darbų užsakovas privalo užtikrinti, kad grunto šalinimo akvatorijoje ir galimo poveikio zonoje būtų vykdoma poveikio aplinkai stebėsena, kurios rezultatai būtų pakankami grunto šalinimo darbų poveikiui įvertinti. Šalinimo darbų užsakovas, šalinęs daugiau kaip 5 mln. m3 grunto nuo paskutinės asimiliacinės talpos vertinimo į vieną šalinimo akvatoriją, privalo atlikti grunto šalinimo akvatorijos asimiliacinės talpos vertinimą. Stebėsenos ir grunto asimiliacinės talpos vertinimo programa turi būti suderinta su Klaipėdos RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentu.“;
2.26. išdėstau 42 punktą taip:
„42. Grunto asimiliacinės talpos vertinimo ataskaita ir grunto šalinimo darbų poveikio aplinkai stebėsenos vertinimo ataskaita, kurią sudaro laivo pakrovimo data (metai, mėnuo, diena, tikslus laikas), priimto grunto kiekis (m3 ir tonomis), grunto kasimo vieta, kasimo vietos koordinatės, atvykimo į grunto šalinimo vietą data (metai, mėnuo, diena, tikslus laikas), grunto šalinimo vietos koordinatės, grunto šalinimo darbų pradžia ir pabaiga (tikslus laikas), Klaipėdos RAAD leidimo numeris, pagal kurį atliekami grunto kasimo darbai, turi būti teikiama Klaipėdos RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentui. Prie stebėsenos ataskaitų turi būti pridėta grunto šalinimo žurnalo kopija.“;
2.27. išdėstau 44 punktą taip:
„44. Apie grunto kasimo ir šalinimo darbų pradžią ir pabaigą darbų vykdytojas iš anksto, ne vėliau kaip prieš darbo dieną, raštu (faksu ir paštu) informuoja Klaipėdos RAAD, Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentą ir Lietuvos saugios laivybos administraciją. Informacijoje apie darbų pradžią nurodyti apie laive, kuris bus naudojamas gruntui šalinti jūroje, veikiančią Automatinę laivų identifikavimo sistemą (AIS) ir Globalią pozicionavimo sistemą (GPS).“;
2.29. Išdėstau 2 priedo 1 punktą taip:
„1. Gruntų savybių tyrimus gali atlikti laboratorijos, turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711(Žin., 2005, Nr. 4-81; 2007, Nr. 108-4444), nustatyta tvarka arba turinčios Europos akreditacijos organizacijai priklausančios akreditavimo įstaigos išduotą akreditavimo pažymėjimą konkretiems parametrams nustatyti.“;
2.30. išdėstau 2 priedo 5 punktą taip:
„5. Atliekant gruntų cheminių savybių tyrimus, vertinamos šios teršiančios medžiagos: Cd – kadmis, Cr – chromas, Cu – varis, Pb – švinas, Ni – nikelis, Zn – cinkas, Hg – gyvsidabris, NP – naftos produktai, As – arsenas, PCB – polichlorbifenilų suma (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180), PAA – policiklinių aromatinių angliavandenilių suma: antracenas, benz(a)antracenas, benz(ghi)perilenas, benz(a)pirenas, chrizenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, pirenas, fenantrenas, TBA – tributilalavas:
5.1. Cu, Pb, Zn, Ni, Cd, Cr, As nustatomas bendras kiekis grunte taikant standartus LST EN ISO 11885:2009, LST EN ISO 15586:2004, ISO 22036:2008 arba kitus tapačius standartus;
5.4. PAA kiekiai nustatomi taikant standartus ISO 13877:1998, ISO 18287:2006 arba kitus tapačius standartus;
5.6. Naftos produktai nustatomi vadovaujantis aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 89-2010 reikalavimais, taikant standartą ISO 16703:2004 arba kitus tapačius standartus.
Atliekant gruntų cheminių savybių papildomus tyrimus, tiriamos tos teršiančios medžiagos, kurių koncentracijos pateko į III užterštumo klasės ribas.“;
2.31. išdėstau 3 priedo 2 punktą taip:
„2. Duomenys apie kasamą gruntą.
Planuojamo iškasti grunto kiekis pagal tipus (smėlis, dumblas, moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis) ir jo granuliometrinė sudėtis.
Planuojamo iškasti grunto kiekis pagal užterštumo klases.
Gruntų mėginių ėmimo protokolas su ėmimo vietų schema (1 priedas).
Gruntų tyrimo rezultatai (originalai su laboratorijos vadovų parašais).
Leidimo tirti žemės gelmes kopija.
Dokumentai, įrodantys, kad atlikusi gruntų savybių tyrimus laboratorija yra atestuota ar turi reikiamus leidimus tokiems tyrimams atlikti.“;
2.32. Taisyklių 3 priedo 3 punktą išdėstau taip:
„3. Duomenys apie iškasto grunto tvarkymą:
3.1. planuojant gruntą šalinti jūroje:
3.1.2. grunto šalinimo vietų planas (grunto šalinimo teritorijos schemoje pažymėtos grunto šalinimo vietos (koordinatės), numatomo šalinti grunto kiekis kiekvienoje vietoje ir vietų keitimo eiliškumas);
3.2. planuojant taikyti kitus grunto tvarkymo būdus:
2.33. Taisyklių 3 priedo 4 punktą išdėstau taip:
„4. Aplinkos ministerijos ar Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu ar atrankos išvada, nereikalaujanti privalomo poveikio aplinkai vertinimo.
Pateikiama tvarkomojo ir kapitalinio gilinimo atvejais bei siūlant gruntą šalinti naujoje vietoje jūroje, išskyrus Taisyklių 7 punkte nurodytus atvejus.“;
Aplinkos apsaugos normatyvinio
dokumento LAND 46A-2002 „Grunto
kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir
iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“
1 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. balandžio 5 d.
įsakymo Nr. D1-286 redakcija)
NURODYMAI GRUNTO MĖGINIŲ ĖMIMUI
1. Siekiant įvertinti grunto sudėtį ir užterštumą, turi būti ištirta numatyta grunto kasimo vieta ir paimti grunto mėginiai fizikinėms, cheminėms ir biologinėms grunto savybėms ištirti.
2. Grunto mėginius gali imti tik fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimą (leidimo rūšis – ekogeologinis tyrimas) tirti žemės gelmes, išduotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448), nustatyta tvarka. Grunto mėginių ėmimas registruojamas Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386), nustatyta tvarka.
I. Grunto mėginių ĖMIMO VIETŲ nustatymas
3. Grunto mėginių ėmimo vietų skaičius nustatomas priklausomai nuo planuojamo iškasti grunto kiekio ar planuojamos kasti akvatorijos ploto:
3.1. jei grunto kasimo gylis neviršija 1 m, grunto mėginių ėmimo vietų skaičius nustatomas pagal planuojamos kasti akvatorijos plotą (1 lentelė).
1 lentelė. Grunto mėginių ėmimo vietų skaičius pagal kasamos akvatorijos plotą.
| Planuojamas kasti akvatorijos plotas, m2 |
Mėginių ėmimo vietų skaičius |
| Iki 25 000 |
2 |
| 25 000–100 000 |
3–5 |
| 100 000–500 000 |
6–10 |
| 500 000–1000 000 |
11–20 |
| >1000 000 |
Papildomai po 10 kiekvienam 100 000 m2 |
3.2. jei grunto kasimo gylis viršija 1 m, grunto mėginių ėmimo vietų skaičius nustatomas pagal planuojamo kasti grunto kiekį (2 lentelė).
2 lentelė. Grunto mėginių ėmimo vietų skaičius pagal planuojamo kasti grunto kiekį.
| Planuojamas iškasti grunto kiekis, m3 |
Mėginių ėmimo vietų skaičius |
| Iki 25 000 |
3 |
| 25 000–100 000 |
4–6 |
| 100 000–200 000 |
7–10 |
| 200 000–500 000 |
11–15 |
| 500 000–1 000 000 |
16–25 |
| >1 000 000 |
Papildomai po 15 kiekvienam mln. m3 |
4. Grunto mėginių ėmimo vietos nustatomos tolygiai visame planuojamo kasimo plote, o ties potencialios taršos šaltiniais (dokais, laivų krovos krantinėmis, nuotekų kolektoriais ir pan.) sutankinamos. Kiekvieno potencialios taršos šaltinio galima poveikio zona turi būti charakterizuojama papildomais mėginiais, paimtais ne mažiau kaip iš 3 papildomų vietų.
5. Gruntų cheminių savybių tyrimo metu priskyrus mėginį III užterštumo klasei, imami ne mažiau kaip 3 papildomi mėginiai, kurių ėmimo vietos išdėstomos aplink mėginio, kuriame buvo nustatytas III užterštumo klasės gruntas, ėmimo vietą ne toliau kaip pusė atstumo iki artimiausio kito mėginio ėmimo vietos.
II. REIKALAVIMAI GRUNTO MĖGINIŲ PAĖMIMUI
6. Mėginių ėmimo vietoje vienas mėginys turi būti imamas iš dugno paviršiaus (0–10 cm), kiti – iš likusios planuojamo kasti sluoksnio dalies, tačiau mėginio vietų paėmimo intervalas neturi viršyti 1 m. Iš užteršto grunto sluoksnio turi būti imamas papildomas mėginys.
7. Jeigu planuojamo kasti ploto akvatorijos dugne atsidengia natūraliai iki uosto eksploatacijos pradžios susiformavęs gruntas, kurį sudaro moreninis priemolis ir priesmėlis, molis, aleuritas, sapropelitas, durpės, žvirgždas ar gargždas su rieduliais, tai tiriamas tik dugno paviršius iki 10 cm gylio.
8. Šiuolaikinės akumuliacijos zonose, kur grunto kasimo darbai (einamasis gilinimas arba valymas) atliekami ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, tiriamas tik dugno paviršius iki 10 cm gylio.
9. Grunto mėginiai imami vadovaujantis standartais ISO 5667-12:1995 (Water quality-Sampling-Part 12: Guidance on sampling of bottom sediments) ir LST EN ISO 5667-19: 2004 (Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. Nurodymai, kaip imti jūrų nuosėdų mėginius) reikalavimų. Jei tiriamas tik paviršinis dugno nuosėdų sluoksnis (iki 10 cm gylio), rekomenduotina naudoti gruntosemį, gilesniems dugno nuosėdų sluoksniams tirti naudoti gravitacinį vamzdį, smėlio gruntams taikyti vibracinį arba koloninį gręžimą (šiuo atveju kerno išeiga turi būti ne mažesnė kaip 80%).
10. Kiekvienas grunto mėginys turi būti homogenizuojamas mėginio ėmimo vietoje. Homogenizuotą mėginį suskaidžius į atskirus mėginius konkretiems laboratoriniams tyrimams, šie mėginiai registruojami Mėginių ėmimo protokole.
11. Kiekvienas į laboratoriją siunčiamo grunto mėginys turi dublikatą, kuris saugojamas laboratorijoje, kol baigsis leidimo vykdyti grunto kasimo darbus išdavimo procedūra. Gavus leidimą vykdyti grunto kasimo ir tvarkymo darbus, dublikatas saugomas iki leidime numatytų darbų vykdymo pabaigos. Dublikatus saugo grunto mėginius imanti institucija.
13. Imant mėginius dalyvauja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, kuris plombuoja grunto mėginius ir jų dublikatus.
14. Grunto mėginių ėmimo vietų koordinatės nustatomos palydovinės navigacijos (GPS) prietaisais ne mažesniu kaip 1 m tikslumu.
15. Imant grunto mėginius pildomas grunto mėginių ėmimo protokolas (priedas 1A). Grunto mėginių ėmimo vietos pažymimos plane su koordinatėmis (Lietuvos koordinačių sistema 94 – LKS-94). Plano mastelį nustato užsakovas, tačiau jis turi būti ne smulkesnis kaip 1:10 000. Planas yra privalomas grunto mėginių ėmimo protokolo priedas.
Aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“
1A priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. D1-286 redakcija)
GRUNTO MĖGINIŲ ĖMIMO PROTOKOLAS
20____ m. d. ________ Nr.
(laikas)
______________________
(vietos rekvizitai)
Užsakovas .............................................................................................................................
Objektas ................................................................................................................................
Protokolo sudarytojo pavadinimas .......................................................................................
| Mėginių ėmimo vietos Nr. |
Koordinatės1 X, Y |
Akvatorijos gylis, m |
Mėginio registracijos Nr. |
Sluoksnio, iš kurio paimtas mėginys, storis, cm/m |
Sluoksnio, iš kurio paimtas mėginys, gylis, m |
Mėginio paėmimo prietaisas |
Grunto aprašymas |
Mėginio paskirtis |
Plombavimo būdas ir žymuo |
Pastabos 2, 3 |
|
|
|
|
|
|
|
|
Preliminari litologinė sudėtis, spalva, tekstūriniai požymiai, fizikinių savybių apibūdinimas, priemaišos ir pan. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 – Koordinačių sistema (LKS-94).
2 – Mėginių, kurie paimti iš vieno sluoksnio, numeriai.
3 – Mėginių numeriai ir organizacija, kuriai atiduoti tirti.
Papildoma informacija: .................................................................................................................................................
(mėginių konservavimas, transportavimo, saugojimo sąlygos ir kt.)
PRIDEDAMA: grunto mėginių ėmimo vietų planas su nurodytu masteliu ...................................................................
Mėginius paėmė: ............................................................................................................................................................
(institucija arba įmonė, pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Užsakovas ar jo įgaliotas asmuo: ..................................................................................................................................
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas: .....................................................................................................
(institucija, pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“
4 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. D1-286 redakcija)
INFORMACIJA APIE IŠKASTĄ GRUNTĄ
1 lentelė. Bendra informacija apie iškastą gruntą per _____ metų ____ketvirtį
| Data |
* Iškasto grunto kiekis |
Kasimo vieta |
Kasimo vietos GPS koordinatės X,Y (LKS-94) |
Kasimo priemonės |
Iškasto grunto tvarkymo būdas |
|
|
|
m3 |
T |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė. Informacija apie per _____metų ____ketvirtį iškasto grunto kokybę (rūšiuoti pagal kasimo vietą ir grunto tipus)
| Kasimo vieta |
Grunto tipas |
Tvarkymo būdas |
* Iškasto grunto kiekis |
Organinės medžiagos kiekis, % |
Teršiančių medžiagų kiekis, kg |
||||||||||||
|
|
|
|
m3 |
T |
|
NP |
Cu |
Pb |
Zn |
Ni |
Cd |
Cr |
Hg |
As |
PcB |
PAA |
TBA |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
* – Grunto kiekis m³ šalinant jūroje pateikiamas pagal laivo žurnalą; T – perskaičiuota į sauso grunto masę. Perskaičiuojant į sauso grunto masę, grunto tūris yra dauginamas iš koeficiento: smėlio gruntams – 1,27, dumblo gruntams – 0,45.
Užsakovo įgaliotas asmuo: .......................................................................
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Aplinkos apsaugos normatyvinio
dokumento LAND 46A-2002 „Grunto
kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir
iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“
5 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. balandžio 5 d.
įsakymo Nr. D1-286 redakcija)
(Prašymo leidimui vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus jūrų ir jūrų uosto
akvatorijoje forma)
___________________________________________________________________________
(Prašymą pateikiančio juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas ir kodas)
___________________________________________________________________________
(juridinio asmens buveinė, telefono Nr.)
________________Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui________________
jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje
20____ m. d.
Prašau išduoti leidimą atlikti einamojo gilinimo, valymo, tvarkomojo gilinimo,
(reikalingą pabraukti)
kapitalinio gilinimo darbus
___________________________________________________________________________
(akvatorija su koordinatėmis)
Numatomas darbų vykdymo laikas: 20__ m. d. – 20__ m. d.
Grunto kasimo tikslas: _________________________________________________________
Grunto kasimo būdas: _________________________________________________________
Planuojamo iškasti grunto kiekis, m3 ______________________________________________
Planuojamos iškasti akvatorijos plotas, m2 _________________________________________
Iškasto grunto tvarkymo būdas: _________________________________________________
Darbų vykdytojas (jei yra žinomas): ______________________________________________
Kita reikšminga informacija: ____________________________________________________
PRIDEDAMA:
Aplinkos apsaugos normatyvinio
dokumento LAND 46A-2002 „Grunto
kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir
iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“
6 priedas
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. balandžio 5 d.
įsakymo Nr. D1-286 redakcija)
(Leidimo vykdyti grunto kasimo ir šalinimo darbus jūrų ir jūrų uosto akvatorijoje forma)
Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos
Klaipėdos regiono aplinkos
apsaugos departamentas
(Leidimą išduodančios institucijos pavadinimas)
jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje
20____ m. d. Nr.
Leidžiama pagal ______________________________________________________________
(juridinio asmens pavadinimas)
pateiktą prašymą
___________________________________________________________________________
(juridinio asmens kodas, juridinio asmens buveinė, telefono numeris)
atlikti einamojo gilinimo, valymo, tvarkomojo gilinimo, kapitalinio gilinimo darbus
(reikalingą pabraukti)
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
(akvatorija su koordinatėmis)
£ Naujas leidimas
£ Pratęsiamas 20__ m. d. leidimas Nr. ____
(reikalingą pažymėti)
Grunto kasimo darbus vykdyti šiomis sąlygomis:
3. _________________________________________________________________________
Priedai: _____________________________________________________________________
| Grunto kasimo darbų vykdymo laikotarpiai: |
pradžia 20__ m. __________ d. |
| pabaiga 20__ m. __________ d. |
___________________________________________________________________________
| (pareigos) |
(parašas) |
(vardas, pavardė) |