LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS IR DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO

2003 m. balandžio 18 d. Nr. 481

Vilnius

Siekdama išsaugoti dvarų paveldą ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100), 114 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Dvarų paveldo išsaugojimo programą;

1.2. Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemones.

2. Nustatyti, kad lėšos Dvarų paveldo išsaugojimo programai vykdyti numatomos pagal šalies finansines galimybes kasmet rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Kultūros ministrė                                                                            Roma Dovydėnienė

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481

DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMAI. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Dvarų paveldas – viena seniausių ir ryškiausių kultūros paveldo, kuris pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (Žin., 1997, Nr. 2-16) yra tarp pagrindinių nacionalinio saugumo objektų, dalis, turinti įvairiausią sudėtinę kultūrinę (architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę, dendrologinę ir kitokią) vertę.

2. Ši programa parengta vadovaujantis Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos (Žin., 1997, Nr. 19-411), Europos kultūros konvencijos (Žin., 2001, Nr. 101-3599), Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos (Žin., 1999, Nr. 100-2896), Pataisytos 1992 metų Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos (Žin., 1999, Nr. 100-2895), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 2001, Nr. 55-1948), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) ir kitų įstatymų nuostatomis. Atsižvelgta ir į Valstybinės paminklosaugos komisijos patvirtintą Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepciją (Žin., 2002, Nr. 96-4240).

3. Šioje programoje numatyti dvarų paveldo išsaugojimo tikslai, prioritetai ir šios programos įgyvendinimo priemonės iki 2007 metų.

4. Dvarų paveldo išsaugojimas – šio paveldo sisteminis mokslinis ištyrimas, nustatymas ir apskaita, teisinis reglamentavimas, saugojimas, pristatymas visuomenei, vaidmens atkūrimas. Dvarų paveldo išsaugojimo subjektai – dvarų savininkai, valdytojai, naudotojai (valstybė, savivaldybės, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys).

5. Dvarų paveldo sisteminis mokslinis ištyrimas – valstybinės mokslinių istorinių, archeologinių, kraštovaizdžio ir statinių architektūros, žemėtvarkos ir žemėnaudos raidos ir kitų tyrimų sistemos principų suformulavimas ir mokslinių tyrimų darbų tąsa – jų išplėtimas.

6. Dvarų paveldo nustatymą ir apskaitą sudaro:

6.1. informacijos rinkimas, kaupimas, sisteminimas – valstybės, savivaldybių, kitų juridinių ir fizinių asmenų veikla – rinkimas informacijos apie nekilnojamuosius daiktus, galinčius turėti nekilnojamojo kultūros paveldo kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės požymių, tokios informacijos kaupimas ir sisteminimas;

6.2. inventorizavimas – pagal paieškos duomenis nuolat valstybės mastu vykdomas fizinės apimties, sudėties ir būklės duomenų rinkimas, kaupimas ir sisteminimas;

6.3. apskaitos tyrimai – apskaitai vykdyti būtini istoriografiniai, ikonografiniai, natūriniai (ardantieji, neardantieji), kiti tyrimai;

6.4. įvertinimas – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės nustatymas pagal inventorizavimo, tyrimo duomenis, vertinimo kriterijus ir atrankos tvarką.

7. Dvarų paveldo apsaugos teisinis reglamentavimas yra:

7.1. įstatyminės bazės parengimas, priežiūros ir naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ar specialiųjų sąlygų (toliau vadinama – naudojimo apribojimai) pagal apskaitos duomenis nustatymas apsaugos reglamentuose;

7.2. įrašymas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (toliau vadinama – Registras);

7.3. įrašymo į Registrą juridinio fakto, naudojimo apribojimo juridinio fakto registravimas viešajame (nekilnojamojo turto) registre, tokio paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų įforminimas Nekilnojamojo turto kadastre;

7.4. apsaugos ir integravimo į visuomenės gyvenimą užtikrinimas teritorijų planavimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos bendrasis planas ir kiti planai).

8. Dvarų paveldo saugojimas – tokių vertybių stebėsenos (monitoringo), priežiūros ir tvarkymo darbai ir jų kontrolė.

9. Dvarų paveldo pristatymas visuomenei – informacijos apie dvarų paveldą ir jų apsaugą skleidimas, tokias vertybes populiarinančių renginių organizavimas, informacinių leidinių, kitokios paveldosaugos literatūros leidyba, skatinimas organizuoti kultūrinius renginius kultūros paveldo objektuose.

10. Dvarų paveldo vaidmens atkūrimas – priemonės, užtikrinančios dvarų paveldo išsaugojimą – pritaikymą gyvenamajai, reprezentacinei, žemės ūkio ir pramonės, sociokultūrinei ir kitokiai istoriškai susiformavusiai paskirčiai, kuri turi kuo labiau atitikti šiandieninę žmogaus veiklą ir poreikius, drauge išsaugoti šios kultūros vertybės sudėtį, apimtį, charakterį, struktūrą ir aplinką.

11. Šios programos įgyvendinimą koordinuoja Kultūros ministerija.

II. PROGRAMOS TIKSLAI

12. Šios programos svarbiausiasis tikslas – užtikrinti sąlygas dvarų paveldą įvairiapusiškai integruoti į bendrą šalies ekonominę, socialinę, kultūrinę plėtrą, išsaugoti šias kultūros paveldo vertybes, įtvirtinti nuostatą, kad išsaugotas dvarų paveldas padeda stiprinti tautinį tapatumą, plačiau supažindinti pasaulį su Lietuvos kultūros istorija.

13. Numatoma:

13.1. nustatyti dvarų paveldo išsaugojimo darbų mastą, organizavimo principus, lėšų dvarų paveldui sistemiškai moksliškai ištirti, nustatyti, apskaityti, šio paveldo registrui suformuoti poreikį;

13.2. teisinėmis priemonėmis reglamentuoti dvarų paveldo išsaugojimą, savininkų ir valdytojų suinteresuotumą;

13.3. pagrįsti ir numatyti lėšų, būtinų dvarų paveldo stebėsenai organizuoti, jam prižiūrėti ir tvarkyti, skyrimą;

13.4. užtikrinti dvarų paveldo propagavimą, visuomenės švietimą;

13.5. sudaryti skleidžiant informaciją sąlygas išsaugoti dvarų paveldą;

13.6. išnagrinėti galimybes pritraukti šiai ir kitoms programoms, susijusioms su dvarų paveldo išsaugojimu, įgyvendinti privačias investicijas iš Lietuvos ir užsienio, imtis šios veiklos;

13.7. parengti metodinius dvarų paveldo vaidmens atkūrimo reikalavimus, atitinkamą teisinę bazę.

III. DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO SITUACIJA

14. Šiuo metu už nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą atsakingos institucijos nustato ir apskaito tik dvarų sodybas ir palivarkus (toliau vadinama – dvarų sodybos), tokio paveldo archeologinius objektus.

15. Istorijos ir kultūros paminklų sąrašuose buvo 128 dvarų sodybos, jų fragmentai ir pavieniai statiniai. 1991 metais į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašytos 789 dvarų sodybos (86 papildytos sudėtinėmis dalimis). Į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtrauktos 7 dvarų sodybos, jų pavieniai statiniai. Šiuo metu į Registrą įrašyta 100 dvaro sodybų, iš jų 7 paskelbtos kultūros paminklais. Valstybės saugomų objektų sąrašuose (pildytuose iki 1994 metų) likusios 488 dvarų sodybos ir jų fragmentai. 375 dvarų sodybos įvertintos ekspertų, jos siūlomos įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar skelbti kultūros paminklais. Neinventorizuotos ir neįvertintos 175 dvarų sodybos, o Registre be parengtų apskaitos dokumentų 17 dvarų sodybų.

16. Įrašytų į Registrą dvarų sodybų, teritorijų ir apsaugos zonų ribų planai perduodami Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui, tačiau jose esančių žemės sklypų savininkams, valdytojams taikomi paveldosaugos reikalavimai neįregistruojami, todėl neveiksmingi. Iki šiol neįteisintas reikalavimas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos zonų ribas sutapatinti su nekilnojamojo turto žemės sklypo (sklypų) ar jo dalių ribomis. Šią nuostatą įteisinus, nereikėtų atskirai žymėti teritorijų ir apsaugos zonų ribų, tačiau reikėtų perdaryti parengtus planus.

17. Reikšmingiausių dvarų sodybų apskaitos dokumentų rengimą ir skelbimą kultūros paminklais stabdo Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme numatytas reikalavimas gauti savininkų sutikimus. Nemažai labai vertingų dvarų sodybų pastatų privatizuoti, ir tarp kelių ar keliolikos savininkų ar valdytojų dažnai atsiranda tokių, kurie šiam pasiūlymui nepritaria. Kadangi nėra galimybių suinteresuoti savininkus mokesčių ar kitokiomis lengvatomis, dvarų sodybų kompleksai neturi kultūros paminklo statuso.

18. Nemažai mūrinių, o ypač medinių dvarų sodybų pastatų, jų želdynai labai prastos fizinės būklės, dėl to negrįžtamai prarandami. Vienintelė priemonė informacijai apie tokias sodybas išsaugoti – detali inventorizacija atliekant fotogrametrinius matavimus ir išsamus istorinių želdynų fiksavimas, tačiau lėšų šiems darbams skiriama per mažai. Viena iš dvarų sodybų struktūros savybių – net ir vienas neišsiskiriantis statinys formuoja sodybos visumos planinę tūrinę erdvę ir yra svarbus komplekso komponentas, kurį praradus dvarų sodybų struktūros nuvertėja.

19. Istorijos ir kultūros paminklų (archeologijos) sąrašuose buvo 5 dvarvietės. Į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą įrašytos 9, o į laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukta 1 dvarvietė. Šiuo metu į Registro archeologinių vietų sąrašą įrašytos 29 dvarvietės, iš jų 6 paskelbtos kultūros paminklais. Artimiausiu metu į Registro archeologinių vietų sąrašą siūloma įrašyti 19 dvarviečių (3 – iš istorijos ir kultūros paminklų (archeologijos) respublikinės reikšmės sąrašo, 3 – iš tokio paties vietinės reikšmės sąrašo, 1 – iš laikinosios istorijos ir kultūros paminklų apskaitos sąrašo ir 12 surastų naujų). Registre yra 2 dvarvietės be parengtų apskaitos dokumentų.

20. Pagrindinis dvarų sodybų apsaugos dokumentas yra apsaugos reglamentas, įteikiamas vertybių savininkams, kurie privalo laikytis šio dokumento reikalavimų. Iš 588 dvarų sodybų, esančių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašuose, tokie reglamentai surašyti beveik 40 sodybų. Kol nustatomi dvarų sodybų naudojimo apribojimai neįregistruojami Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, jie praktiškai neveikia, todėl būtina kuo skubiau parengti dvarų sodybų apsaugos reglamentus. Apsaugos reglamento parengimo kaina priklausomai nuo dvaro sodybos dydžio (kompleksinių dalių gausos) – nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų.

21. Pagal kultūrinės vertės lygmenis numatytas savivaldybių vietinis registras, kurį pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą gali turėti savivaldybės. Kuriant vientisą dvarų sodybų apsaugos sistemą, būtina numatyti valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę ir tiesioginį rūpinimąsi dvarų paveldu. Svarbiausias dvarų sodybų įrašymo į Registrą kriterijus – kultūrinė vertė.

22. Istoriškai ir kompoziciškai vientisos dvarų sodybos skaidomos – privatizuojami pavieniai pastatai, apie juos formuojamos žemės valdos, sprendžiami infrastruktūros klausimai. Taip naikinamas jų kompleksiškumas, urbanistinė, neretai ir kraštovaizdžio vertė. Į naujųjų savininkų nuosavybės dokumentus dažniausiai nėra įrašomi servitutai. Kyla tokių sodybų viešo naudojimo ir vientisumo išlaikymo problemų.

23. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos nesuderintos, dėl to paveldosauginiai dvarų sodybų ir šio paveldo archeologinių objektų reikalavimai neatsispindi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose, kurie privalomi tokio planavimo organizatoriams, nekilnojamojo turto savininkams ir valdytojams.

24. Kultūros vertybių apsaugos departamentas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas dažniausiai skiria dvarų sodybų pastatų avarijos grėsmei pašalinti (stogams uždengti ir pamatams stiprinti). Prie šių darbų lėšomis prisideda ir naudotojai, tačiau šių lėšų pakanka tik menkai daliai gautų paraiškų atlikti vertybių tvarkymo darbus patenkinti. Likvidavus dvaro pastato avarinę būklę, nepritaikomas ir nenaudojamas dvaro pastatas nyksta.

25. Būtina išsaugoti buvusias dvarų sodybas – istorijos ir architektūros, parkų meno ir statybos vertybes, istorinius žemėvaldos, žemėnaudos ir kaimo kraštovaizdžio reliktus, taip pat sudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų funkcionavimo sąlygas. Nėra priemonių, užtikrinančių, kad dvarų sodybos turėtų vieną šeimininką.

26. Dvarų sodybų propagavimui, apskaitos ir apsaugos problemų nagrinėjimui, mokslinių tyrimų skelbimui skiriama nepakankamai dėmesio ir lėšų. Didžiumoje publikacijų apie dvarus skelbiama tik pagrindinė informacija, trumpa istorinė apžvalga. Apie dvarų sodybas kalbama ir per Europos paveldo dienų renginius Lietuvoje.

27. Kultūros vertybių apsaugos departamente pradėta rengti visų įrašytų į valstybės saugomų objektų sąrašus Lietuvos paveldo objektų sisteminė informacinė duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje pradėta kaupti ir sisteminti išsami informacija apie dvarų paveldą, numatoma operatyviai atlikti minėtųjų objektų fizinės būklės analizę, pateikti skaitmeninę fotofiksaciją.

28. Neparengta dvarų sodybų vaidmens atkūrimo priemonių ir metodikų.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

29. Dvarų paveldą išsaugoti neįmanoma neatlikus sisteminių mokslinių tyrimų, kurie apibrėžtų būtino išsaugoti objekto sudėtį ir apimtį. Sukurti valstybinės mokslinių istorinių, archeologinių, kraštovaizdžio ir pastatų architektūros, žemėtvarkos ir žemėnaudos raidos, socialinių, kultūros ir kitų tyrimų sistemos principus numatyta šios programos įgyvendinimo priemonėse. Būtina parengti Lietuvos dvarų paveldo – istorinių dvarų fizinių, funkcinių teritorinių-erdvinių struktūrų, jų sankaupų (kompleksų), dėmenų, fragmentų, elementų – nuosavybės santykių ir formų, paveldo sklaidos ir fizinės būklės, esamos ekonominės ir sociokultūrinės situacijos, investicijų poreikių ir galimybių, užsienio analogų kompleksinę analizę, nustatyti minimų objektų ekonominės ir kultūrinės reikšmės ir vertės, jų tarpusavio santykius. Gyvenviečių istorinės teritorinės-erdvinės sklaidos, Lietuvos kaimo apgyvendinimo sistemos tyrimai leis moksliškai pagrįsti ir parengti rekomendacijas, kaip rengti Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo specialųjį planą.

30. Numatoma inventorizuoti ir įvertinti valstybės saugomų objektų sąrašuose likusias dvarų sodybas, taip pat šiuo metu nesančias sąrašuose (jeigu atliekant inventorizaciją tokių objektų būtų rasta) dvarų sodybas. Apibendrinus ir patikslinus ekspertų vertinimo rezultatus, numatoma parengti galutinį turinčių kultūrinę vertę dvarų sodybų sąrašą ir pateikti pasiūlymus dėl apsaugos statuso joms suteikimo. Sunykusias ir netekusias kultūrinės vertės požymių inventorizuotas dvarų sodybas, įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašus (iki 1994 metų), bus siūloma neįrašyti į Registrą. Įrašyti į Registrą ir paskelbti kultūros paminklais bus siūloma ekspertų įvertintas dvarų sodybas, surašius apskaitos dokumentus. Manoma, kad baigus dvarų sodybų apskaitą į Registrą bus įrašyta apie 300-350 dvarų sodybų, o kultūros paminklais paskelbta iki 50. Numatoma ieškoti ir tirti dvarų paveldo archeologinius (dvarvietės, dvarų sodybvietės, palivarkų vietos, senosios dvarų kapavietės ir kita) objektus, surašyti jų apskaitos dokumentus.

31. Fiskalinė politika turi skatinti dvarų paveldo ir pirmiausia dvarų sodybų savininkus ir naudotojus investuoti į kultūros paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą, o nekilnojamojo turto apmokestinimo politika privalo būti susijusi su paveldo apsaugos politika.

32. Visi veiklos apribojimai, nustatomi dvarų savininkams ir valdytojams, privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o tai įmanoma padaryti tik nustatytąja tvarka suformavus žemės sklypus ir kitus nekilnojamojo turto objektus.

33. Norint užtikrinti, kad dvarų paveldo išsaugojimo reikalavimai būtų įtraukti į teritorijų planavimo dokumentus ir susieti su kraštotvarkos procesu, turėtų būti parengtas Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo specialusis planas.

34. Numatoma parengti projektą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašo patvirtinimo, į kurį turėtų būti įrašyti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantys dvarų paveldo objektai. Būtina nustatyti, kad keičiantis į dvaro sodybos (dvaro) žemėvaldą įeinančių statinių ir žemės sklypų savininkams ar valdytojams pirmenybė juos įsigyti būtų suteikta potencialiam pagrindiniam dvaro sodybos savininkui (valdytojui). Dvaro sodyba turi būti valdoma vieno juridinio ar fizinio asmens.

35. Būtina tinkamai organizuoti dvarų paveldo objektų tvarkymo darbus, nustatyti, kuriuos objektus pirmiausia reikia tvarkyti, racionaliai šiuos darbus finansuoti, užtikrinti jų kokybę. Būtina nustatyti aiškią visų dvarų paveldo išsaugojimo darbų finansavimo ar kompensavimo tvarką, prioritetus, vertinimo kriterijus ir atrankos tvarką, skatinti privačius asmenis investuoti į dvarų paveldo objektų tvarkymą. Visi tvarkymo darbai turi būti suskirstyti pagal prioritetus į 2 grupes: pirmoji grupė – avarijos grėsmės pašalinimas, antroji – konservavimas, pritaikymas, restauravimas, o išimtiniais atvejais – atkūrimo darbai. Kitais atvejais didžiausia tvarkymo darbų dalis turėtų būti finansuojama privačių asmenų, kuriems taikomos esminės mokesčių lengvatos, naudojamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos, tačiau tik tada, kai tai atitinka Bendrojo programavimo dokumento bendrąją strategiją ir priemones, techninius reikalavimus ir atrankos kriterijus.

36. Atsižvelgiant į specifines medžio (statybinės medžiagos, istorinio želdyno) savybes, numatoma ypač rūpintis dvarų paveldo mediniais statiniais ir parkais, skirti tikslinį finansavimą jų tvarkymo darbams. Kadangi Lietuvoje nėra istorinių želdynų (parkų) restauravimo kvalifikuotų specialistų, numatoma finansuoti jų rengimą užsienyje.

37. Siekiant pristatyti dvarų paveldą, numatoma:

37.1. pateikti išsamią informaciją apie Lietuvos dvarų paveldą naujoje to paties pavadinimo sisteminėje informacinėje duomenų bazėje ir interneto puslapyje; interneto puslapyje skelbti naujausią informaciją apie dvarų paveldo būklę, investicijų programas ir mokslinius tyrimus. Bus galima nustatyti vertingiausius dvarų paveldo objektus (tiek valstybės, tiek privačių savininkų ar valdytojų), kryptingiau koordinuoti skiriamas lėšas jiems tvarkyti, numatyti dvarų paveldo integravimą į visuomenės gyvenimą;

37.2. parengti ir išleisti Lietuvos dvarų tinklo sklaidos ir raidos žemėlapius, išleisti atlasą „Lietuvos dvarų sodybos“.

38. Numatomos dvarų paveldo vaidmens atkūrimo priemonės, bus parengtas planuojamų investicijų leidinys, sudarytos sąlygos lankyti dvarų paveldo objektus, nustatyti metodiniai naujos šių objektų paskirties parinkimo reikalavimai.

39. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis Kultūros ministerijai ir Kultūros vertybių apsaugos departamentui, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų programoms finansuoti skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis, numatomos kapitalo investicijos bus įtrauktos į Valstybės investicijų programą. Lėšų programos įgyvendinimo priemonėms vykdyti poreikis gali būti tikslinamas rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

V. LAUKIAMI REZULTATAI

40. Įgyvendinant šią programą:

40.1. bus užtikrintas dvarų paveldo išsaugojimas ir integravimas į visuomenės gyvenimą, geriau naudojama Europos Sąjungos ir kita tarptautinė parama;

40.2. skatinama Lietuvos – savitos kultūrinės etninės Europos dalies raida, gerės sąlygos Lietuvą pristatyti Europai;

40.3. pagyvės valstybės ekonominė, socialinė ir kultūrinė raida, kultūrinės tapatybės elementų ir tradicijų, gyvenimo būdo ryšiai nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiais;

41. Finansinė parama ir fiskalinės politikos priemonės pagyvins dvarų paveldo objektų rinką, investicijos pagerins regionų ir savivaldybių ekonominę aplinką, prisidės prie darbo vietų kūrimo ir turimo biudžeto galimybių subalansavimo.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481

DVARŲ PAVELDO IŠSAUGOJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Įvykdymo terminas	Orientacinis lėšų poreikis (tūkst. litų)	Finansavimo šaltiniai
1. Sisteminių mokslinių tyrimų atlikimas:
1.1. valstybinės mokslinių istorinių, archeologinių, kraštovaizdžio ir pastatų architektūros, žemėtvarkos ir žemėnaudos raidos, socialinių, kultūrinių ir kitų tyrimų sistemos principų, teminio plano parengimas ir vykdymas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos istorijos institutas	principų ir teminio plano parengimas – 2004 metų II ketvirtis, vykdymas – nuolat	55 kasmet (per 5 metus – 275)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
1.2. Lietuvos dvarų paveldo fizinių, funkcinių teritorinių- erdvinių struktūrų, jų fragmentų ir elementų, nuosavybės santykių ir formų, sklaidos analizė, kompleksinis ištyrimas ir rekomendacijų, kaip šį paveldą išsaugoti, parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos istorijos institutas	2004 metų II ketvirtis	80	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
1.3. dvarų paveldo nulemtos gyvenviečių istorinės teritorinės- erdvinės sklaidos ir sistemos ištyrimas ir mokslinių rekomendacijų, kaip rengti Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo specialiojo plano projektą, parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Architektūros ir statybos institutas	2004 metų II ketvirtis	60	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
1.4. istorinių agroformų ir agroūkio modelių mokslinė studija, jų atkūrimo ir pavyzdinių tradicinės žemėnaudos ir žemėvaldos teritorijų suformavimo išsaugant infrastruktūros elementus galimybių analizė, pavyzdinių istorinių modelių projekto ir jo įgyvendinimo projekto parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos žemės ūkio universitetas	2004 metų II ketvirtis	75	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
2. Dvarų paveldo identifikavimas ir apskaita:
2.1. dvarų sodybų ir palivarkų paieškos ir apskaitos metinių programų parengimas ir vykdymas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2005 metų IV ketvirtis	320,1 kasmet (per 3 metus – 960,3)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
2.2. dvarų paveldo archeologinių objektų identifikavimo ir apskaitos metinių programų parengimas ir vykdymas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2007 metų IV ketvirtis	115 kasmet (per 5 metus – 565)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
2.3. dvarų sodybų ir palivarkų kompleksų papildymas kitomis dvarų paveldo dalimis pagal sisteminių mokslinių dvarų paveldo tyrimų duomenis	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2007 metų IV ketvirtis	75 kasmet nuo 2004 metų (per 4 metus – 300)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3. Teisinis reglamentavimas:
3.1. lėšų dvarų paveldo išsaugojimo ir integravimo į visuomenės gyvenimą programoms ir projektams įgyvendinti skyrimo pagal gaunamas paraiškas tvarkos parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2004 metų IV ketvirtis	14	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.2. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos naudojimo dvarų paveldui išsaugoti galimybių analizės parengimas, investavimo prioritetų nustatymas ir projektų rengimo metodinių reikalavimų parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2004 metų I ketvirtis	25	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.3. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašo patvirtinimo projekto parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2003 metų IV ketvirtis	-
3.4. Lietuvos Respublikos dvarų paveldo išsaugojimo, tvarkymo ir naudojimo specialiojo plano parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Valstybinė paminklosaugos komisija	2005 metų II ketvirtis	75	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.5. regionų plėtros planų ir kitų regionų plėtros planavimo dokumentų analizė, pasiūlymų dėl jų sudarymo atsižvelgiant į dvarų kultūros paveldo išsaugojimą ir saugomų teritorijų sistemą parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Vidaus reikalų ministerija	2004 metų I ketvirtis	8	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.6. apsaugos reglamentų rengimo tvarkos ir dvarų sodybų apsaugos reglamentų parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2005 metų IV ketvirtis	600 kasmet (per 3 metus – 1800)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
3.7. dvarų paveldo objektų apsaugos reikalavimų įteisinimas Nekilnojamojo turto registre	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kultūros paveldo centras, valstybės įmonė Registrų centras	nuolat	150 kasmet	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4. Saugojimas:
4.1. dvarų paveldo objektų – kultūros paminklų konservavimo, pritaikymo, restauravimo, išimtiniais atvejais – atkūrimo ir tvarkymo darbų pagal šių darbų programas organizavimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	nuolat	5000 kasmet (per 5 metus – 25000)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4.2. dvarų sodybų ir kitų vertingiausių dvarų paveldo objektų fizinės būklės analizė, šio paveldo savininkų ir valdytojų nustatymas, kiekvieno objekto poreikių ir tikslingumo į jį investuoti duomenų parengimas, šių objektų ekonominės ir kultūrinės reikšmės ir vertės, tarpusavio santykių nustatymas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2004 metų III ketvirtis	25	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4.3. ilgalaikės medinių dvarų paveldo objektų tvarkymo darbų programos parengimas ir vykdymo organizavimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	programa – 2004 metų IV ketvirtis, vykdymas – neterminuotas	2500 kasmet (per 5 metus – 12500)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4.4. ilgalaikės dvarų paveldo objektų – istorinių želdynų (parkų) tvarkymo darbų programos parengimas ir vykdymo organizavimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Aplinkos ministerija	programa – 2004 metų IV ketvirtis, vykdymas – neterminuotas	1500 kasmet (per 5 metus – 9500)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
4.5. dviejų istorinių želdynų (parkų) restauravimo specialistų rengimas užsienio mokslo įstaigose	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2004-2007 metai	120 kasmet (per 4 metus – 480)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5. Pristatymas visuomenei:
5.1. šviečiamosios kultūros paveldo propagavimo programos sukūrimas ir įtraukimas į bendrojo vaikų ir jaunimo lavinimo ir mokymo, suaugusiųjų švietimo ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija	2004 metų II ketvirtis	35	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.2. laidų apie dvarų paveldą ciklo per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją rengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija	transliacijų pradžia – 2004 metų I ketvirtis	25 kasmet (per 5 metus – 125)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.3. dviejų tomų atlaso „Lietuvos dvarų sodybos“ parengimas ir išleidimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	I tomas – 2006 metų I ketvirtis II tomas – 2007 metų I ketvirtis	243 200 (per 2 metus – 443,2)	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.4. Lietuvos dvarų tinklo sklaidos ir raidos žemėlapių parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2004 metų IV ketvirtis	80	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.5. informacinės sisteminės duomenų bazės „Lietuvos dvarų paveldas“ sukūrimas, jos duomenų pristatymas visuomenei interneto puslapyje	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2004 metų III ketvirtis	450	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.6. Lietuvos dvarų paveldo objektų gido parengimas ir išleidimas lietuvių ir užsienio kalbomis	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos	2004 metų II ketvirtis	80	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
5.7. kelio ženklų ir rodyklių, informuojančių apie dvarų paveldo objektus, įrengimas	Susisiekimo ministerija, Kultūros ministerija, savivaldybės (rekomenduojama)	2004 metų III ketvirtis	40	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir savivaldybių (rekomenduojama) biudžetai, kitos teisėtai įgytos lėšos
6. Vaidmens atkūrimas:
6.1. leidinio apie numatomas investicijas į dvarų paveldo objektus parengimas ir išleidimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, viešoji įstaiga Lietuvos ekonominės plėtros agentūra	2004 metų III ketvirtis	60	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos
6.2. dvarų paveldo objektų integravimo į visuomenės gyvenimą projektų, siekiančių gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, savivaldybės (rekomenduojama)	2007 metų IV ketvirtis	200 kasmet nuo 2004 metų	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir savivaldybių (rekomenduojama) biudžetai, kitos teisėtai įgytos lėšos
6.3. dvarų paveldo objektų pritaikymo analizė, metodinių naujos paskirties parinkimo reikalavimų parengimas	Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas	2004 metų II ketvirtis	10	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir kitos teisėtai įgytos lėšos

______________