LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE DAUGIAMETĖS 2008–2013 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2008 m. liepos 9 d. Nr. A1-236

Vilnius

 

Vadovaudamasi 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančio Tarybos sprendimą Nr. 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p. l), 18 straipsniu:

1. Tvirtinu Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje daugiametę 2008–2013 m. programą (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretorei Violetai Murauskaitei.

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                  VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 

_________________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. A1-236

 

EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE DAUGIAMETĖ 2008–2013 M. PROGRAMA

 

VALSTYBĖ NARĖ – LIETUVA

FONDAS – EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDAS (toliau vadinama – EPF)

ATSAKINGA INSTITUCIJA – LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

LAIKOTARPIS – 2008–2013 M.

 

1. POLITINĖ PADĖTIS VALSTYBĖJE NARĖJE, SUSIJUSI SU EPF TIKSLAIS

1.1. Padėtis valstybėje narėje ir migracijos srautai, darantys jai įtaką

Lietuvos Respublikoje už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir sprendimų prieglobsčio klausimais priėmimą yra atsakingas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Migracijos departamentas). Šios institucijos spendimu pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų, negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Papildomą apsaugą Migracijos departamentas suteikia užsieniečiams, neatitinkantiems pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negalintiems grįžti į savo kilmės valstybę dėl baimės, kad jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi, jų pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms iškils rimtas pavojus. Pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga yra skirtingos prieglobsčio formos, suteikiamos Lietuvoje. Nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų, Migracijos departamentas priima sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti užsienietį iš valstybės.

1995 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578; negalioja nuo 2004 m. balandžio 30 d.). Šis įstatymas įsigaliojo 1997 m. liepos 27 d. kartu su 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolu dėl pabėgėlių statuso, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1997 m. sausio 21 d. (Žin., 1997, Nr. 12-227). Įsigaliojus minėtam įstatymui, Migracijos departamentas pradėjo nagrinėti užsieniečių prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

1998 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikoje buvo priimtas įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 1998, Nr. 115-3236; negalioja nuo 2004 m. balandžio 30 d.). Šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta užsieniečių teisė gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių (dėl negrąžinimo principo, dėl ligos, kai būtina gydytis Lietuvoje, ir kt.). Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, dažniausiai patvirtindavo, kad užsieniečiui suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Prieglobsčio suteikimo procedūra, pagrįsta galiojančių teisės aktų reikalavimais, apėmė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo arba dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos) priėmimą, atstovavimą teismuose bei sprendimų vykdymo kontrolę.

2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539). Įstatymas įsigaliojo 2004 m. balandžio 30 d. Šiuo įstatymu pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos įstatymai „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir „Dėl pabėgėlio statuso“.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtino Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašą (Žin., 2004, Nr. 168-6196). Tai yra pagrindinis įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, nustatantis institucijų, atsakingų už prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, teises ir pareigas.

Be aukščiau išvardintų teisės aktų, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitos institucijos, dalyvaujančios prieglobsčio suteikimo procedūroje, vadovaujasi:

– Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1V-31/A1-28 patvirtintomis Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre taisyklėmis (Žin., 2005, Nr. 20-641);

– Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1V-408 patvirtintomis Pabėgėlio kelionės dokumento išdavimo taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 180-6675);

– Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 patvirtintomis Užsieniečio paso išdavimo taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 168-6195);

– Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtintomis Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklėmis (Žin., 2005, Nr. 4-70);

– Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 patvirtintu Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašu (Žin., 2004, Nr. 157-5741).

Atsakinga institucija taip pat yra parengusi ir patvirtinusi visus būtinus teisės aktus, reikalingus EPF administruoti, įgyvendinti, prižiūrėti, mokėti, viešinti ir kt. veiksmams vykdyti.

1997 m. Migracijos departamentui pradėjus nagrinėti užsieniečių prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pradėta rinkti, kaupti ir teikti statistikos duomenis.

 

1 lentelė. Prieglobsčio Lietuvos Respublikos suteikimas užsieniečiams

Metai

Suteiktas pabėgėlio statusas

Suteikta papildoma apsauga

Atmesti prašymai dėl prieglobsčio

Nutrauktas prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimas

1997

6

-

53

-

1998

28

-

116

108

1999

11

-

171

104

2000

15

80

113

200

2001

3

266

58

97

2002

1

287

37

55

2003

3

485

56

230

2004

12

407

50

91

2005

15

328

30

7

2006

12

385

29

16

Iš viso

106

223S

713

908

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

2 lentelė. Užsieniečių, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, skaičius pagal pilietybę

 

Pilietybė

2002

2003

2004

2005

2006

Baltarusijos

 

 

 

 

3

Rusijos

1

2

12

15

9

Ukrainos

 

1

 

 

 

Iš viso

1

3

12

15

12

 

3 lentelė. Užsieniečių, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, skaičius pagal pilietybę

 

Pilietybė

2002

2003

2004

2005

2006

Afganistano

12

16

26

21

23

Armėnijos

1

3

1

 

 

Azerbaidžano

 

1

2

 

 

Baltarusijos

6

11

1

 

 

Be pilietybės

5

10

7

5

3

Estijos

 

1

 

 

 

Irako

 

 

2

2

1

Irano

 

2

 

 

 

Izraelio

1

1

 

 

 

Jemeno

 

 

1

 

 

Jugoslavijos

1

 

 

 

 

Kamerūno

 

 

 

 

2

Kazachstano

1

3

4

 

 

Kinijos

 

1

 

 

 

Kongo DR

2

2

1

1

1

Latvijos

1

 

 

 

 

Lenkijos

 

5

1

 

 

Nigerijos

 

1

2

 

1

Pakistano

 

 

 

2

2

Rusijos

231

409

348

288

343

Somalio

10

5

1

3

4

Šri Lankos

4

3

4

5

2

Togo

 

 

 

1

1

Ukrainos

8

11

6

 

 

Uzbekistano

1

 

 

 

2

Vietnamo

1

 

 

 

 

Vokietijos

2

 

 

 

 

Iš viso

287

485

407

328

385

 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

 

4 lentelė. Sprendimai, priimti per 2007 m. I pusmetį

 

Pilietybė

Sprendimai, priimti per 2007 m. I pusmetį

Neišnagrinėtų prašymų likutis 2007 m. liepos 1 d.

Suteiktas statusas

Atmesta

Nutrauktas prašymo nagrinėjimas

Perduotas kitai ES valstybei pagal Dublino II reglamentą

Iš viso

Pabėgėlio statusas

Papildoma apsauga

Afganistano

 

12

 

 

 

12

6

Angolos

 

 

1

1

 

2

 

Armėnijos

 

 

 

 

 

 

5

Asmens be pilietybės

 

4

1

 

 

5

1

Baltarusijos

1

1

3

 

1

6

1

Bangladešo

 

 

 

2

 

2

 

Eritrėjos

3

 

 

 

 

3

 

Etiopijos

 

3

1

 

 

4

 

Gruzijos

 

 

2

3

 

5

4

Irako

 

 

 

 

 

 

 

Izraelio

 

 

 

1

 

1

 

Kamerūno

 

 

1

 

 

1

 

Kazachstano

 

 

3

 

 

3

 

Kubos

 

 

 

 

 

1*

1

Maroko

 

 

 

4

 

4

 

Moldovos

 

 

1

 

 

1

 

Nepalo

 

 

 

 

 

 

3

Nigerijos

 

 

2

 

1

3

 

Pakistano

 

1

2

 

 

3

 

Rusijos

 

207

17

6

 

230

35

Sirijos

 

1

 

 

 

1

 

Somalio

 

2

 

 

 

2

 

Uzbekijos

4

4

 

 

 

8

 

Zimbabvės

 

1

 

 

 

1

 

Iš viso

8

239

34

17

2

301

56

 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

 

1.2. Iki šiol įgyvendintos valstybės narės priemonės

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, nuo 2004 m. gegužės 1 d. pradėjo aktyviai dalyvauti tarptautinėje veikloje, kuria siekiama pagerinti prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, procedūras, integracijos į Lietuvos visuomenę procesus ar savanoriško grįžimo veiklas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2005 m. buvo paskirta atsakinga institucija, administruojančia Europos pabėgėlių fondo (toliau vadinama – EPF) programą, ir nuo to laiko yra atsakinga už sėkmingą šios programos įgyvendinimą ir tinkamą lėšų panaudojimą. Dauguma organizacijų, dalyvaujančių EPF finansuojamose veiklose, dirba su prašančiais prieglobsčio ar jį jau gavusiais asmenimis, todėl labai gerai žino prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos į Lietuvos visuomenę problemas bei rodo iniciatyvą jas sprendžiant.

Prieglobsčio prašytojai, tik atvykę į Lietuvą, dažniausiai būna apgyvendinami Pabradės Užsieniečių registracijos centre (toliau vadinama – URC), kur iki trijų mėnesių laukia sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. Šis laikotarpis jiems tampa dideliu išbandymu, ypač vaikams ir moterims. Izoliacija nuo išorinio pasaulio, kaltės jausmas dėl nesugebėjimo šiuo laikotarpiu aprūpinti šeimą, informacijos stoka, nuolatinis būtiniausių buities reikmenų trūkumas, nerimas dėl likusių tėvynėje artimųjų, nežinomybė dėl ateities – tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria prieglobsčio prašytojai. Jas spręsti mėginama pasitelkiant EPF skiriamas lėšas. EPF lėšomis apmokamas URC dirbančios socialinės darbuotojos darbas, kurios tikslas padėti spręsti socialines problemas, mažinti tokiomis sąlygomis neišvengiamą įtampą, užkirsti kelią konfliktinėms situacijoms; įvairiais renginiais, šventėmis paįvairinti monotonišką URC gyventojų kasdienybę. URC įrengtoje sporto salėje vyksta kūno kultūros užsiėmimai moterims ir vaikams. Iš EPF lėšų prieglobsčio prašytojai gauna humanitarinę pagalbą maisto paketais, higienos reikmenimis, rūbais, o reikalui esant, gali pasinaudoti odontologo, okulisto ir kitomis medicinos paslaugomis. Valstybės institucija gali suteikti jiems vieną iš Lietuvoje įstatymo nustatytų tarptautinės apsaugos formų – pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą. Tapę laikinais arba nuolatiniais Lietuvos gyventojais, prieglobstį gavę užsieniečiai įgyja žinių apie kultūrinę, socialinę, teisinę šalies aplinką.

Gavę prieglobstį, užsieniečiai vyksta į Pabėgėlių priėmimo centrą (toliau vadinama – PPC) Rukloje, kur pradeda integracijos programą, o jai pasibaigus – vyksta gyventi į įvairias Lietuvos savivaldybes.

PPC yra socialines paslaugas teikianti biudžetinė institucija, skirta apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius užsieniečius, bei įgyvendinanti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją.

PPC steigėjas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Paramos integracijai PPC gavimo laikotarpiu užsieniečiams:

– teikiamos būtiniausios socialinės, sveikatos priežiūros bei teisinės paslaugos;

– organizuojami intensyvūs lietuvių kalbos kursai;

– organizuojami Lietuvos visuomenės pažinimo kursai;

– kartu su teritorine darbo birža ir teritorine darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba organizuojamas tinkamo darbo ir asmeninių savybių įvertinimas, profesijos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo paieškos kursai;

– ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti vaikų darželį;

– mokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti bendrojo lavinimo mokyklas;

– teikiama psichologo pagalba.

Teikiant valstybės paramą integracijai PPC gyventojams kas mėnesį išmokama piniginė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms; gyventojai pagal normatyvus aprūpinami būtiniausiais rūbais, higienos reikmenimis, namų apyvokos daiktais ir priemonėmis. Kas mėnesį išmokamos piniginės pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms dydis:

– vienišam asmeniui / nelydimam vaikui – 169 Lt/žm.

– sutuoktiniui / vaikui – 156 Lt/žm.

2005 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-234 „Dėl Pabėgėlių priėmimo centro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 102-3795) atnaujinti 2002 m. kovo 29 d. patvirtinti PPC nuostatai. PPC pavesta organizuoti ir įgyvendinti užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, socialinę integraciją savivaldybių teritorijose.

Parama prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai PPC ir savivaldybių teritorijose teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 „Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašo“ (Žin., 2004, Nr. 57-5741). Integracija PPC trunka iki 6 mėnesių. Jeigu per nustatytą laikotarpį užsieniečiui, gavusiam prieglobstį, dėl objektyvių priežasčių nepavyksta pasirengti integracijai savivaldybės teritorijoje, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 12 mėnesių. Jeigu užsieniečiai, gavę prieglobstį, priklauso pažeidžiamoms grupėms – nelydimi nepilnamečiai vaikai, nėščios moterys, asmenys, patyrę kankinimus, asmenys, turintys psichikos sutrikimų, pensinio amžiaus asmenys, taip pat neįgalūs asmenys, šeimos, turinčios nepilnamečių vaikų kuriose yra tik vienas iš tėvų, šis laikotarpis jų prašymu gali būti pratęstas iki 18 mėnesių.

Pirmieji užsieniečiai PPC buvo apgyvendinti 1997 m. kovo 3 d. Oficialiai PPC atidarytas 1998 m. gegužės 14 d. Finansinė parama PPC įkurti buvo gauta iš Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovybių Baltijos ir Skandinavijos šalyse, taip pat Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos vyriausybių.

Šiuo metu yra glaudžiai bendradarbiaujama su Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Estijos pabėgėlių ar prieglobsčio prašytojų priėmimo centrais bei migracijos tarnybomis; reguliariai vyksta patirties mainai prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių priėmimo, apgyvendinimo, jų socialinės integracijos tvarkos klausimais.

Per dešimt veiklos metų PPC gyveno apie 2000 užsieniečių. PPC taip pat aktyviai dalyvauja EPF remiamose veiklose, nes, norint suteikti kuo daugiau paslaugų, kurios užtikrintų ne tik tinkamą bet ir aktyvų bei efektyvų trečiųjų šalių piliečių integracijos procesą į mūsų visuomenę, – būtina ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) lėšomis teikiama pagalba.

 

1.3. Skirtos nacionalinės lėšos

URC

 

2006 m.

3153400,00 Lt (913287,77 eurų), iš jų:

 

144500,00 Lt (41850,09 eurų) maitinimui;

 

14500,00 Lt (4199,49 eurų) medikamentams;

 

43500,00 Lt (12598,47 eurų) užsieniečių išsiuntimo išlaidoms;

 

12500,00 Lt (3620,25 eurų) pašalpoms, skirtoms tik prieglobsčio prašytojams.

* Iš visų užsieniečių, esančių URC, prieglobsčio prašytojai 2006 m. sudarė 47 proc.

 

2007 m.

3485800,00 Lt (1009557,46 eurų), iš jų:

 

176200,00Lt (51031,05 eurų) maitinimui;

 

14000,00 Lt (4054,68 eurų) medikamentams;

 

56800,00 Lt (16450,42 eurų) užsieniečių išsiuntimo išlaidoms;

 

13200,00 Lt (3822,98 eurų) pašalpoms, skirtoms tik prieglobsčio prašytojams.

*Iš visų užsieniečių, esančių URC, prieglobsčio prašytojai 2007 m. sudarė 60 proc.

 

PPC

 

2006 m.

2769700,00 Lt (802160,57 eurų), iš jų:

 

104100,00 Lt (30149,44 eurų) socialinei paramai pinigais;

 

949500,00 Lt (274994,21 eurų) prekėms ir paslaugoms;

 

616100,00 Lt (178434,89 eurų) darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (darbuotojų);

 

1100000,00 Lt (318582,02 eurų) pabėgėlių integracijai.

 

 

2007 m.

2831600,00 Lt (820088,07 eurų), iš jų:

 

131000,00 Lt (37940,22 eurų) socialinei paramai pinigais;

 

779900,00 Lt (225874,65 eurų) prekėms ir paslaugoms;

 

720700,00 Lt (208729,18 eurų) darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (darbuotojų);

 

1200000,00 Lt (347544,02 eurų) pabėgėlių integracijai.

 

 

EPF daugiametei 2005–2007 m. programai (tik nacionalinės lėšos)

2005 m.

579026,00 Lt (167697,52 eurų), iš jų:

 

26759200 Lt (77500,00 eurų) priėmimo sąlygų gerinimo veiklai;

 

287733,32 Lt (83333,33 eurų) integracijos veiklai;

 

23700,68 Lt (6864,19 eurų) savanoriško grįžimo veiklai;

 

techninei pagalbai lėšų neskirta.

 

 

2006 m.

616015,85 Lt (178410,52 eurų), iš jų:

 

345280,00 Lt (100000,00 eurų) priėmimo sąlygų gerinimo veiklai;

 

230186,67 Lt (66666,67 eurų) integracijos veiklai;

 

40549,18 Lt (11743,85 eurų) savanoriško grįžimo veiklai;

 

techninei pagalbai lėšų neskirta.

 

 

2007 m.

656454,83 Lt (190122,46 eurų), iš jų:

 

309385,21 Lt (89604,15 eurų) priėmimo sąlygų gerinimo veiklai;

 

310752,00 Lt (90000,00 eurų) integracijos veiklai;

 

36317,62Lt (10518,31 eurų) savanoriško grįžimo veiklai;

 

techninei pagalbai lėšų neskirta.

 

2. VALSTYBĖS NARĖS POREIKIŲ ANALIZĖ

2.1. Valstybės narės poreikiai atsižvelgiant į esamą padėtį

Europos komiteto prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) duomenimis, per pastaruosius metus pasiekta didelių teigiamų pokyčių gerinant sąlygas prieglobsčio prašantiems asmenims, laikinai gyvenantiems URC. Pavyzdžiui, šiame centre yra specialiai įrengtos patalpos, atskirtos nuo tų kuriomis naudojasi asmenys, sulaikyti dėl kriminalinių nusikaltimų įvykdymo, tačiau legaliai ir nelegaliai esančių asmenų atskyrimo klausimas dar išlieka aktuali problema. URC kiekvienais metais apytiksliai gyvena nuo 40 iki 70 asmenų, kuriems privalo būti sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos: aprūpinimas maistu, higienos reikmenimis, buitine technika, o svarbiausia, suteikta psichologinė ir medicininė pagalba. URC būtina plėsti socialinę infrastruktūrą ypač apgyvendinimo patalpas, didinti personalą (trūksta socialinių darbuotojų, psichologų ir kt.). Skiriamų nacionalinių lėšų tam akivaizdžiai nepakanka, todėl EPF parama – tai viena iš galimybių padėti asmenims, gyvenantiems šiame centre. Tačiau ne tik URC būtina pagalba: taip pat būtina sudaryti tinkamas sąlygas ties Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos išorės sienomis ir pagerinti turimų laikino apgyvendinimo Lietuvoje patalpų vietos policijos padaliniuose būklę. Tai apima ir medicinos punktus asmenims, kuriems būtina skubi medicininė pagalba, ir konsultacijas su teisininkais, Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro valdybos atstovu ir pan. Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į pažeidžiamus asmenis (nepilnamečius, nėščias moteris, vienišus tėvus, neįgalius, pagyvenusius, traumuotus asmenis ir pan.).

Įgyvendinant integracijos veiksmus Lietuvoje, viena iš didžiausių problemų yra darbas. Todėl ypač reikia stiprinti tikslinės grupės gebėjimus, kad būtų užtikrinta galimybė gauti geriau apmokamą darbą vienodai skatinti tiek vyrų, tiek moterų užimtumą užtikrinant lygias galimybes šeimoje, ir mažinti etninę ir religinę diskriminaciją darbo vietoje. Dauguma Lietuvoje gyvenančių prieglobstį gavusių užsieniečių sugebėtų integruotis daug lengviau, jeigu jiems būtų suteikta galimybė įgyti Lietuvos darbo rinkoje paklausias profesijas. Dėmesys turėtų būti atkreiptas į asmenis, kuriems baigta teikti valstybės parama (pointegracinis laikotarpis).

Nors Lietuvoje ir nėra didelių migrantų srautų, bet visuomenė yra per mažai informuota, dažniausiai neigiamai reaguojanti į tikslinės grupės keliamus klausimus ar lūkesčius.

2.2. Valstybės narės veiklos tikslai, nustatyti šiems poreikiams įgyvendinti

Siekiant kuo efektyvesnio lėšų panaudojimo ir realesnių rezultatų įgyvendinant EPF Lietuvoje daugiametę 2008–2013 m. programą turi būti užtikrinamas:

2.2.1. Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas apgyvendinimo infrastruktūrai ir teikiamų paslaugų kokybei bei prieinamumui. Siekiant įgyvendinti šį tikslą bus finansuojami veiksmai, įtraukti į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančio Tarybos sprendimą Nr. 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p. l), 3 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai prieglobsčio srityje skirti efektyviam prieglobsčio suteikimui užtikrinti. Pirmenybė šioje srityje teikiama apgyvendinimui pasienio kontrolės postuose ties Lietuvos Respublikos išorės sienomis ir apskričių policijos padaliniuose. Tai apima ir medicinos punktus asmenims, kuriems būtina skubi medicinos pagalba, ir sąlygas pasitarti su teisininkais, JT pabėgėlių komisaro atstovybėmis ir kt.

Šiuo metu visi prieglobsčio prašantys asmenys, išskyrus nelydimus nepilnamečius, apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Šis centras neatitinka pabėgėlių priėmimo įstaigai keliamų reikalavimų. Ypač tai pasakytina apie moterų, vaikų ir kitų specialių poreikių turinčių pabėgėlių padėtį. Todėl šiandien Užsieniečių registracijos centras yra speciali įstaiga, turinti keletą atskirų teritorijų skirtingą statusą turintiems užsieniečiams.

Kiti poreikiai šioje srityje: plėtoti Užsieniečių registracijos centro socialinę infrastruktūrą ypač apgyvendinimo patalpas, psichologo paslaugas, profesionalų personalą atsižvelgiant į specialius vaikų moterų, traumas patyrusių pabėgėlių poreikius, vaikų darželius, profesinį mokymą lietuvių kalbos kursus, visuomenės pažinimą.

Apibendrinant galima teigti, jog prieglobsčio sąlygų ir procedūrų gerinimas apima keturis svarbiausius klausimus: 1) naudos gavėjų veiklą; 2) socialinio ir psichologinio konsultavimo paslaugų gerinimą; 3) materialinių priėmimo sąlygų kūrimą ir tobulinimą; 4) institucijų bendradarbiavimą.

2.2.2. Integracijos į visuomenę skatinimas

Kaip minėta ankstesniame skyriuje, svarbiausia yra sumažinti prieglobstį gavusių asmenų ar pabėgėlių priklausomumą nuo valstybės paramos. Aktualiausias aspektas – prieglobstį gavusių užsieniečių įdarbinimas, žinių ir įgūdžių lavinimas bei kvalifikacijų pripažinimas ar perkvalifikavimas.

Prieglobstį gavusių užsieniečių integravimas į vietos bendruomenes – vienas iš pažeidžiamiausių Lietuvos prieglobsčio sistemos elementų. Šių asmenų integravimą į Lietuvos visuomenę organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagrindiniai šios veiklos tikslai: efektyviai integruoti prieglobstį gavusius užsieniečius į Lietuvos visuomenę, pasiekti, kad jie galėtų laisvai bendrauti lietuvių kalba, sumažinti priklausomumą nuo valstybės paramos. Ne mažiau svarbūs ir įdarbinimo ir žinių/įgūdžių lavinimo aspektai.

Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuolatinių pastangų įtraukti į Socialinio integravimo programą daugiau savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų į ją kasmet įsitraukia vis daugiau vietos bendruomenių ir organizacijų.

Tik labai nedidelė dalis užsieniečių, kuriems Lietuvoje suteiktas prieglobstis, gali patys save išlaikyti. Lietuvos integracijos strategijos prieglobstį gavusiems užsieniečiams pagrindas – tikslinės priemonės, skirtos plėsti prieglobstį gavusių žmonių socialinę erdvę, teikti jiems individualias konsultacijas dėl darbo, palengvinti kontaktus su vietos bendruomenėmis, įskaitant darbdavių asociacijas ir verslininkus, Lietuvos moterų ir jaunimo organizacijas, savivaldybių, darbo biržų, ligonių kasų pareigūnus bei vietos žiniasklaidos priemones. Lietuva nelaiko prieglobstį gavusių žmonių pasyviais socialinės paramos gavėjais, bet skatina juos būti aktyvius. Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam, psichologiniam ir teisiniam konsultavimui, atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus, kad prieglobstį gavę asmenys būtų informuoti integracijos klausimais ir galėtų geriau konkuruoti socialinėje bei darbo rinkoje. Be to, Lietuva siekia užtikrinti prieglobstį gavusioms moterims profesinį mokymą, pagalbą įsidarbinant ir kitą su integracija susijusią paramą. Todėl labai svarbu turėti gerai parengtus socialinės integracijos konsultantus ir tikslinę paramos programą.

2.2.3. Valstybių narių gebėjimo plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką bei jų praktinio bendradarbiavimo rėmimas

Lietuvai, įgyvendinant šį tikslą, svarbu išmokti ne tiek vertinti administracinius darbuotojų gebėjimus analizuoti ar plėtoti prieglobsčio politiką, kiek įvertinti nacionalinį poveikį, apklausti tikslines grupes, nustatyti rodiklių lyginamąją metodiką.

 

3. TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO STRATEGIJA

Lietuvos Respublika, administruodama EPF Lietuvoje 2008–2013 m. daugiametę programą įgyvendins 1 ir 2 prioritetus. Trečiojo prioriteto Lietuvos Respublika neįgyvendins, nes pagal dabartinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką ši veikla Lietuvoje nevykdoma.

 

3.1. 1 PRIORITETAS

Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, įgyvendinimas.

Tai turėtų padėti užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras bei visapusišką ir visiems galiojantį 1951 m. konvencijos dėl pabėgėlio statuso taikymą Fondo tikslinėms grupėms, remiantis šiais Bendrijos teisės aktais:

1) 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (OL 2003 L 31, p. 18);

2) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos sujungimą (OL 2003 L 251, p. 12), kiek atitinkamos nuostatos yra susijusios su pabėgėliais;

3) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (Kvalifikacinė direktyva, OL 2004 L 304, p. 12);

4) 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL 2005 L 326. p. 13).

Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, įgyvendina visus minėtus dokumentus. Europos Sąjungos dokumentų ir Lietuvos Respublikos įstatymų tikslas – veiksmingai suteikti prieglobstį. Daugiausiai problemų keliantis dalykas – priėmimo ir apgyvendinimo Lietuvoje sąlygos. Direktyvos ir reglamentai nustato minimalius standartus, kurių Lietuvoje dar ne visada laikomasi, ypač steigiant apgyvendinimo centrus, kuriuose (ir policijos padaliniuose) būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinant veiksmingą prieglobsčio prašančių asmenų ir pabėgėlių šeimų apsaugą ir mokant asmenis, dirbančius pabėgėlių centruose.

Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 proc. projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:

(1) veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių, poreikius, ir specifinės priemonės, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus ir tinkamai reaguoti į tokius poreikius;

(2) veiksmai, dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas.

Lietuvai svarbiausios šios priemonės:

– sukurti priėmimo sąlygas ir priemones laikinam apgyvendinimui prie Lietuvos Respublikos išorės sienų;

– pagerinti turimas laikino apgyvendinimo patalpas vietos policijos padaliniuose (dešimtyje Lietuvos Respublikos apskričių centrų);

– plėtoti Užsieniečių registracijos centro socialinę infrastruktūrą.

Lietuvos Respublikos prieglobsčio įstatymai skirti efektyviam prieglobsčio teikimui užtikrinti prie Lietuvos Respublikos išorės sienų, pasienio kontrolės postuose turi būti įrengtos apgyvendinimo patalpos. Oro uostai ir sienos kirtimo punktai turi būti pertvarkyti įrengiant laikino apgyvendinimo patalpas, įskaitant patalpas gyventi 48 val. ar ilgiau (ypač policijos padaliniuose), medicinos punktus, kuriuose būtų teikiama skubi medicinos pagalba, teisininkų, JT pabėgėlių komisaro atstovybių darbuotojų ir kitos konsultacijos.

Šiuo metu visi prieglobsčio prašantys asmenys, išskyrus nelydimus nepilnamečius, apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Šis centras neatitinka pabėgėlių priėmimo įstaigai keliamų reikalavimų. Ypač tai pasakytina apie moterų, vaikų ir kitų specialių poreikių turinčių pabėgėlių padėtį. Šiandien užsieniečių registracijos centras yra speciali įstaiga, turinti keletą atskirų teritorijų skirtingą statusą turintiems užsieniečiams.

Kitas šios srities prioritetas – Užsieniečių registracijos centro socialinės infrastruktūros plėtra. Ji turėtų apimti:

– psichologo paslaugas ir tinkamas apgyvendinimo patalpas;

– profesionalių darbuotojų veiklą atsižvelgiant į specialius vaikų moterų, kankinimus ar kitas traumas patyrusių prieglobsčio prašančių asmenų poreikius;

– vaikų darželį ir socialinių patalpų vaikams įrengimą

– saugią teritoriją vienišoms moterims;

– profesinį mokymą lietuvių kalbos pamokas, galimybes susipažinti su visuomene.

Svarbiausias nacionalinės prieglobsčio sistemos uždavinys – ginti nepilnamečių interesus. Kadangi vaiko padėtį lemia jo šeimos statusas, ypatingą dėmesį reikia skirti šeimai, atsižvelgiant į specialiuosius šeimos poreikius ir laikantis vieningos šeimos principo.

Siekiant sukurti efektyvią prieglobsčio sistemą įskaitant priėmimo Lietuvoje sąlygas, būtina sukurti nuolatinio darbuotojų mokymo sistemą. Ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam ir teisiniam mokymui.

 

3.2. 2 PRIORITETAS

Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis

Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 proc. projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:

(1) priemonės, skirtos atlikti nepriklausomą nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrą

(2) priemonių, kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kūrimas;

(3) priemonės, skirtos didinti nacionalinių prieglobsčio tarnybų galimybes bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.

Bendradarbiaujant Lietuvai bus suteikta galimybė susipažinti su kitų valstybių sistemomis ir praktika, plėtojant prieglobsčio tarnybų glaudesnius ryšius veiklos lygmeniu. Tai sukurs pagrindą bendradarbiauti platesnėse srityse, įgyti pasitikėjimą ir abipusio suinteresuotumo pojūtį.

Pagrindinis praktinio bendradarbiavimo tikslas – tobulinti valstybių narių sprendimų priėmimą pagal Bendrijos prieglobsčio teisės aktų nustatytų taisyklių sistemą. Lietuva, glaudžiai bendradarbiaudama su kitų valstybių narių prieglobstį teikiančiomis valdžios institucijomis, įgis bendros prieglobsčio sistemos patirties. Taip pagerės prieglobsčio sistemos valdymas, ypač sprendimų priėmimas. Naudodama tuos pačius įrankius ir taikydama tas pačias apsaugos priemones kaip ir kitos valstybės narės, Lietuva pasieks didesnės darnos praktikoje bei įgis kitų valstybių narių pasitikėjimą. Sprendžiant šį klausimą, labai svarbu atkreipti dėmesį į prieglobsčio tarnybų darbuotojų mokymą.

 

3.3. 3 PRIORITETAS

Priemonės, padedančios stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių dalijimąsi atsakomybe (ne privalomas)

Tai yra valstybių narių savanoriškų pastangų rėmimas perkeliant trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės iš trečiosios šalies į valstybę narę, kurioje jiems leidžiama gyventi turint pabėgėlio statusą arba statusą, pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę suteikiantį tokias pačias teises ir privilegijas kaip ir pabėgėlio statusas, ir perkeliant prieglobsčio prašytojus arba tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis iš vienos valstybės narės į kitą. Tačiau Lietuvos atsakinga institucija neįgyvendins šio prioriteto, nes valstybė nevykdo veiksmų, susijusių su asmenų persikėlimu iš šalies ar regiono, kuriame numatyta įgyvendinti regioninę apsaugos programą, bei veiksmų, kuriais prieglobsčio prašytojus arba tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis siekiama perkelti iš valstybių narių, kurių prieglobsčio sistemos patiria ypatingą spaudimą.

 

Pasirinktų prioritetų analizė

 

1) Strategijos tikslai ir pagrindinių veiksmų pavyzdžiai

Lietuvos politika ir praktika pabėgėlių klausimu dar nėra galutinai susiformavusi. Nors pabėgėlių integracijos programa buvo patvirtinta 2000 metų pabaigoje, tačiau ne visi aktualūs klausimai yra išspręsti, o kai kurioms problemoms spręsti būtina skirti ypatingą dėmesį. Pirma, būtina užtikrinti veiksmingą vaikų interesų principo taikymą, specifinių moterų poreikių tenkinimą priimant prieglobsčio prašytojus, nustatant jų statusą bei psichologinės pagalbos ir reabilitacijos paslaugų prieinamumą prieglobsčio prašytojams, patyrusiems kankinimus, seksualinį smurtą ir kitas traumas. Antra, kad būtų tinkamai įgyvendinamos tarptautinės pabėgėlių statusą ir žmogaus teises apibrėžiančios konvencijos, dar reikia patobulinti įstatyminę pabėgėlių apsaugos bazę. Trečia, skatinti organizacijas ir tikslinės grupės atstovus dalyvauti EPF remiamose veiklose, o institucijas, administruojančias Europos Sąjungos paramą – tobulinti savo kvalifikaciją ir žinias.

Pagrindinis EPF Lietuvoje daugiametės 2008–2013 m. programos strateginis prioritetas – patenkinti pažeidžiamiausių prieglobsčio prašančių asmenų (nelydimų nepilnamečių, nėščių moterų, vienišų motinų ar tėvų su mažamečiais vaikais, neįgaliųjų, traumuotų, pagyvenusių asmenų, patyrusių kankinimus, išžaginimą ar kitą sunkių formų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą asmenų) poreikius.

Kaip jau minėta, pabėgėlių priėmimo sistema Lietuvoje nepakankamai užtikrina socialinio ir psichologinio konsultavimo paslaugas bei jų kokybę. Pavyzdžiui, URC ypač reikalingas profesionalus ir patyręs socialinis darbuotojas (-ai), kurį (-iuos) prieglobsčio prašantys asmenys laikytų neutraliu (-iais) ir nešališku (-ais). Kita vertus, EPF Lietuvoje 2008–2013 m. daugiametės programos ilgalaikė strategija turėtų apimti ir centro darbuotojų mokymą dirbti atsižvelgiant į lyties, amžiaus bei traumų aspektus, gilinti žinias bei gerinti įgūdžius, kaip dirbti su kankinimų aukomis ir kitas traumas patyrusiais asmenimis. Laipsniškas psichologinių ir socialinių paslaugų sistemos, apimančios visas sulaikymo ir priėmimo įstaigas, plėtojimas – ilgalaikis uždavinys. Būsimų socialinių darbuotojų mokymas taip pat labai svarbus, norint užtikrinti kokybiškas pabėgėlių priėmimo sistemos paslaugas.

Apgyvendinimo infrastruktūros kūrimas, ypač daug dėmesio skiriant patalpoms suteikti prie išorės sienų prieglobsčio prašantiems asmenims, taip pat yra ilgalaikis Lietuvos prioritetas. Planuojant įsigyti arba rekonstruoti patalpas, būtina vadovautis pažeidžiamumo kriterijumi. Pirmenybė turi būti teikiama patalpoms prie išorės sienų steigti, kad būtų užtikrintas prieglobsčio prašančių asmenų materialinių poreikių tenkinimas šiems laukiant sprendimo dėl įleidimo į teritoriją.

Dar vienas labai svarbus aspektas – tai siekis bendradarbiauti su visais prieglobsčio sistemos dalyviais bei su pilietinės visuomenės atstovais. Si patirtis rodo, kad nevyriausybinės organizacijos yra svarbios Lietuvos valdžios institucijų partnerės sprendžiant prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemos problemas.

Tačiau problemų kyla ne tik gerinant priėmimo sąlygas ar prieglobsčio procedūras, bet susiduriama su sunkumais ir integracijos srityje. Tik nedaugelis užsieniečių, kuriems Lietuvoje suteiktas prieglobstis, gali patys save išlaikyti. Užimtumo klausimas tarp tikslinės grupės atstovų yra vienas iš pačių jautriausių ir dažnai keliantis net socialinę įtampą bendruomenėje. Nepakankamas profesinis mokymas, socialinių ryšių ir su integravimusi susijusios informacijos ar profesinių įgūdžių stoka – pagrindinės priežastys, neleidžiančios prieglobstį gavusiems užsieniečiams tapti lygiaverčiais vietos bendruomenių nariais.

Lietuvos Respublikoje įgyvendinama socialinės integracijos programa atitinka pagrindinius prieglobstį gavusių asmenų poreikius pradiniu jų gyvenimo šalyje laikotarpiu.

Tačiau užsieniečių integracijai skirtas laikotarpis yra trumpas. Todėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis šioje srityje (Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, „Caritas“, „Eupro“), tarptautinėmis organizacijomis (Tarptautine migracijos organizacija, Jungtinių Tautų Vyriausiuoju pabėgėlių komisaru) ir užsienio partneriais, kad būtų patenkinti pagrindiniai užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis ir kurių integracijos laikotarpis pasibaigęs, gyvenimo poreikiai.

Užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis, integracijos srityje Lietuvos valdžios institucijų veikla apima šias sritis:

– lygių galimybių skatinimą;

– jų įtraukimą į sprendimų dėl integracijos priėmimo ir įgyvendinimo procesą;

– gavusių prieglobstį užsieniečių individualių gebėjimų konkuruoti darbo rinkoje skatinimą;

– struktūrinio dialogo tarp prieglobstį gavusių užsieniečių ir vietos bendruomenės palengvinimą;

– su integracija susijusių socialinio konsultavimo paslaugų tobulinimą atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus. Lietuva teikia pirmenybę tiems pažeidžiamiems pagalbos gavėjams, kuriems valstybės remiamas integracijos laikotarpis pasibaigęs.

Integracijos veiklos priemonės skirtos plėsti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę erdvę, teikti jiems individualias konsultacijas dėl darbo, palengvinti ryšius su vietos bendruomenėmis, įskaitant darbdavių asociacijas ir verslininkus, Lietuvos moterų ir jaunimo organizacijas, savivaldybių, darbo biržų, teritorinių ligonių kasų darbuotojus bei vietos žiniasklaidos priemones. Lietuva nelaiko prieglobstį gavusių užsieniečių pasyviais socialinės paramos gavėjais, bet skatina priemones aktyviai jų integracijos veiklai vykdyti. Tuo pačiu metu ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam, psichologiniam ir teisiniam konsultavimui atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus, kad prieglobstį gavę asmenys būtų informuoti integracijos klausimais ir galėtų geriau konkuruoti socialinėje bei darbo rinkoje.

 

2) Tikslai ir naudojami rodikliai

EPF Lietuvoje 2008–2013 m. daugiametėje programoje nustatyti pagrindiniai ir specialieji prioritetai, tikslai ir bendros veiklos. Konkretesnių tikslų siekiama įgyvendinant kiekvieną veiklą. Vertinant EPF naudą Lietuvoje programos lygmeniu, reikia remtis šiais rodikliais:

– finansiniais rodikliais (išteklių naudojimui vertinti);

– fiziniais rodikliais (EPF veiklos mastams vertinti);

– rezultatų rodikliais (tiesioginiams rezultatams vertinti);

– poveikio rodikliais (trumpalaikio ir ilgalaikio laikotarpio poveikiui vertinti).

Atsižvelgiant į antrąjį 2005–2007 m. EPF programos įgyvendinimo laikotarpį, ne visi ištekliai buvo panaudoti. Tai sąlygojo keletas priežasčių, pagrindinė iš jų – nedidelis tikslinės grupės atstovų skaičius.

Vertinant fizinius rodiklius, reikia pabrėžti, kad nemažai žmogiškųjų išteklių buvo skirta tam, kad antrasis EPF etapas būtų efektyviai įgyvendinamas Lietuvoje ir institucijų, kurios yra tiesiogiai atsakingos už šio fondo administravimą, ir organizacijų, kurios tiesiogiai ruošėsi būti pareiškėjais ir projektų vykdytojais. Programos lygmeniu tam tikri pasiekti rezultatai leidžia daryti išvadas, kad ateityje prieglobstį gavusių asmenų padėtis turėtų tik gerėti, o dauguma rezultatų yra ilgalaikiai.

Vertinant EPF efektyvumą, naudingumą ir lėšų panaudojimą bei jų tinkamumą projektų lygmeniu, naudojami tokie rodikliai:

– paremtų projektų skaičius (5–7);

– dalyvavusiųjų veikloje skaičius (amžius / lytis / pažeidžiamumas);

– įsidarbinusių asmenų skaičius (amžius / lytis);

– sukurtų darbo vietų skaičius;

– išleistų leidinių skaičius;

– atliktų tyrimų ar galimybių studijų skaičius;

– suteiktų paslaugų skaičius;

– dalyvių, įgijusių profesinę kvalifikaciją, skaičius ir kt. (amžius / lytis).

Per antrąjį EPF laikotarpį kasmet pagal EPF atitinkamų metų metines programas buvo remiami 5–7 projektai, kurių veiklos srityse dalyvaudavo apie 300–350 tikslinės grupės atstovų. Dauguma projektų buvo skirti integracijos veiklai: mokymams, medicininei priežiūrai, psichologinei pagalbai, socialinei rūpybai ir kt. Keli tikslinės grupės atstovai buvo įtraukti į darbo rinką (dirbo projektuose, finansuojamuose iš EPF lėšų), tačiau nei vienas iš projektų tiesiogiai nebuvo skirtas būtent darbo vietoms kurti.

 

3) Jeigu įmanoma, nurodyti veiksmus, kuriais bus įgyvendinami specialieji prioritetai

 

Tinkamas reagavimas į pažeidžiamumą

Būtina išsamiau ir aiškiau apibrėžti būdus, kaip nustatyti ypatingus pažeidžiamiausių prieglobsčio prašytojų poreikius ir kaip į juos turėtų būti reaguojama visuose prieglobsčio suteikimo proceso etapuose.

Taikant tokį visapusišką požiūrį, dėmesys būtų skirtas pirmiausia tokiems klausimams: tinkamos medicininės ir psichologinės pagalbos bei konsultavimo paslaugų, teiktinų traumas patyrusiems asmenims, kankinimų aukoms bei prekybos žmonėmis aukoms, tikslesnis reglamentavimas; tinkamas nepilnamečių, ypač nelydimų nepilnamečių, poreikių nustatymas ir reagavimas į juos; tinkamos pokalbių su šiais asmenimis vedimo metodikos kūrimas atsižvelgiant, inter alia, į kultūrinius, amžiaus ir lyčių lygybės aspektus, remiantis tarpkultūriniais gebėjimais, naudojantis specialiai apmokytų pokalbių vedėjų ir vertėjų žodžiu paslaugomis; išsamesnių taisyklių, kuriose turėtų būti apibrėžta, į ką reikėtų atsižvelgti vertinant reikalavimus, pateiktus dėl persekiojimo dėl lyties arba vaikų persekiojimo, nustatymas.

PPC šiuo metu gyvena 5 nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai. Apgyvendinti Priėmimo skyriaus Nepilnamečių poskyriuje vaikai aprūpinami visomis jų poreikius atitinkančiomis priemonėmis (materialinėmis, higienos, buities, mokymo ir pan.). Jiems yra teikiamos socialinės pagalbos, ugdymo, mokymo, psichologinės paramos bei medicininės pagalbos paslaugos. Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų rūpybos klausimus koordinuoja ir gina vaikų teises paskirtas PPC socialinis darbuotojas.

Nelydimi nepilnamečiai vaikai yra mokomi lietuvių kalbos pagal individualią programą. Valstybinės kalbos kursas padeda vaikams įgyti būtiniausių lietuvių kalbos žinių ir pasiruošti mokymuisi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.

Taip pat PPC vykdomos kelios ugdymo ir pagalbos teikimo programos, skirtos nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams.

 

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimas ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos

Lietuva, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, įgyvendina ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, susijusius su prieglobsčio klausimais. Daugiausiai problemų keliantis dalykas – priėmimo ir apgyvendinimo Lietuvoje sąlygos. Direktyvos ir reglamentai nustato minimalius standartus, kurių Lietuvoje dar ne visada laikomasi, ypač steigiant apgyvendinimo centrus, kuriuose būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinant veiksmingą prieglobsčio prašančių asmenų ir pabėgėlių šeimų apsaugą ir mokant asmenis, dirbančius pabėgėlių centruose. Taip pat reikėtų toliau derinti nacionalines taisykles, reglamentuojančias sprendimų priėmimo kokybę, prašytojų pateiktų įrodymų vertinimą ir skundų nagrinėjimo procedūras. Labai svarbus aspektas Lietuvai – prašymų suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą vertinimo procedūra.

 

Integracija

Lietuvai labai svarbi teisė dirbti (ir jos apribojimai), nes pripažįstama, jog įsidarbinimas yra labai svarbus, integraciją palengvinantis elementas. Todėl reikia rasti būdų, kaip geriau informuoti darbo rinkos veikėjus apie vertę, kurią jų organizacijoms ir bendrovėms gali suteikti tarptautinės apsaugos gavėjai, ir koks galėtų būti šių asmenų įnašas, bei taip pat reikėtų kelti racionalaus apmokėjimo už darbą klausimus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šių asmenų darbo patirčiai, įgūdžiams ir gebėjimams nustatyti, taip pat jų kvalifikacijai pripažinti. Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti socialiniam, psichologiniam ir teisiniam konsultavimui, atsižvelgiant į lyčių, amžiaus ir traumų aspektus, kad prieglobstį gavę asmenys būtų informuoti integracijos klausimais ir galėtų geriau konkuruoti socialinėje bei darbo rinkoje (šiuo metu ypač aktyviai dalyvauti darbo ir socialinėje rinkoje reiktų skatinti moteris).

 

Glaudesnis praktinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis

Bendradarbiavimas prieglobsčio klausimais tarp Lietuvos ir kitų valstybių narių prieglobsčio sistemos institucijų turi būti naudingai plėtojamas, kad būtų pagerinta sprendimų priėmimo kokybė, prieglobsčio suteikimo proceso valdymo veiksmingumas bei nacionalinių teismų praktika.

Labai svarbus šioje veikloje yra darbuotojų, dirbančių prieglobsčio srityje, mokymas. Norint atlikti tam tikrus veiksmus praktinio bendradarbiavimo srityje, privaloma turėti atitinkamų gebėjimų, patirties ir praktikos, kitaip rezultatas nebus pasiektas.

 

4. SUDERINAMUMAS SU KITAIS FINANSINIAIS INSTRUMENTAIS

4.1. 1 Prioritetas

Sis prioritetas bus suderintas su EPF Lietuvos daugiamete (2005–2007 m.) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A1-110 (Žin., 2006, Nr. 45-1634), kuri Lietuvoje pakeitė ankstesnę EPF 2004 m. programą. Rengiant šio prioriteto aprašymą, buvo atsižvelgiama į ankstesnių laikotarpių EPF įgyvendinimo pasiekimus Lietuvoje, svarbiausias pamokas ir gerąją praktiką. Taip pat buvo atsižvelgiama į anksčiau iš PHARE programos lėšų finansuotas daugiašales programas, kurias nuo 2004 m. centralizuotai keliose srityse įgyvendina Europos Komisija, taip pat į Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) ir Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL veiklą (kuri naujuoju programavimo laikotarpiu bus integruota į vieną iš ESF veiksmų programų). Šis prioritetas bus suderintas ir su priemonėmis, kurias 2007–2013 m. laikotarpiu finansuos kiti Solidarumo ir migracijos srautų valdymo programos fondai. Tai ypač susiję su Europos fondu trečiųjų šalių piliečių integracijai.

Antra vertus, bus atsižvelgta ir į priemones, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Identiška priemonė negali būti finansuojama, nebent ji papildoma naujomis aktualiomis veiklomis arba akivaizdu, kad valstybės biudžeto lėšų esamai problemai išspręsti nepakanka, o susidariusi nepalanki padėtis ir toliau egzistuoja.

 

4.2. 2 Prioritetas

Tai naujas ir aktualus Lietuvai prioritetas, kuris pagal ankstesnes EPF daugiametes programas nebuvo įgyvendinamas. Kadangi tai specifinis prioritetas, surasti jam atitikmenų ar identiškų projektų, finansuotų iš kitų ES paramos lėšų, sudėtinga. Tačiau įgyvendinat šį prioritetą, kaip ir pirmąjį, bus užtikrintas visiškas jo suderinamumas su kitais ES finansiniais ar nacionaliniais instrumentais.

 

5. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO STRUKTŪRA

5.1. Programos viešinimas

Programos viešinimas yra skirtas visuomenės informuotumui apie EPF paramą didinti. Pagrindiniai uždaviniai: didinti informuotumą apie EPF paramos rezultatus visoje šalyje; užtikrinti galimybę naudotis EPF parama; gerinti visų lygmenų administracinius gebėjimus; teikti aiškias konsultacijas ir informaciją apie EPF programos administravimą ir strategiškai pagrįstą, kompetentingą lėšų valdymą; tobulinti vertinimo gebėjimus ir kt.

EPF programos įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo partnerystės narių, partnerystės turinio, reguliuojančių reglamentų, tikslų ir uždavinių suvokimo lygio. Taip pat svarbu, kad EPF pranašumai ir laimėjimai būtų plačiai skelbiami ir administruojant pirmąjį ir antrąjį EPF etapus įgyta patirtis būtų tinkamai panaudojama ateityje.

EPF programos viešinimas vykdomas keliais etapais (programos ir projektų lygmeniu):

1. Lietuvos Respublikos teisės aktai, skirti EPF daugiametei ir metinėms programoms įgyvendinti, skelbiami oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir atsakingos ir (ar) deleguotos institucijų interneto svetainėse.

2. Bendro pobūdžio dokumentai, susiję su EPF programos įgyvendinimu, skelbiami atsakingos ir (ar) deleguotos institucijų interneto svetainėse.

3. Projektų vykdytojų, atsakingos ir deleguotos institucijų straipsniai platinami spaudoje, rengiami leidiniai ar informaciniai pranešimai skelbiami jų interneto svetainėse.

4. Mokymų, konferencijų, seminarų medžiaga, skelbiama institucijų interneto svetainėse ir pan.

 

5.2. Pasirinkta galimybė įgyvendinti partnerystės principą

Vienas iš sėkmingų EPF programos įgyvendinimo aspektų yra atvira partnerystė visuose EPF daugiametės programos įgyvendinimo etapuose. Svarbiausias tikslas – sėkmingi ilgalaikiai ryšiai su partneriais (valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir pan.), projektų vykdytojais bei tikslinės grupės atstovais, geranoriškas bendradarbiavimas ir pasikeitimas gerąja patirtimi. Įgyvendinant partnerystės principą galima pasinaudoti kompleksiniais sudėtingų situacijų sprendimų metodais, nuolat tobulėti visose EPF daugiametės programos veiklos srityse bei pasiekti rezultatų, kurie užtikrintų tinkamas tikslinės grupės atstovų gyvenimo bei integracijos sąlygas ir asmenų, dirbančių su tiksline grupe, gebėjimus plėtoti, stebėti ir vertinti valstybės prieglobsčio politiką.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už partnerystės principo įgyvendinimą. Atsakinga institucija partnerystę suvokia dviem lygmenimis:

1. nacionaliniu:

1.1. valstybės narės ir kompetentingų regioninių, vietinių, miestų bei kitų viešųjų organizacijų partnerystė;

1.2. valstybės narės ir ekonominių, socialinių partnerių bei kitų organizacijų partnerystė;

2. tarptautiniu:

2.1. Europos Komisijos ir valstybės narės partnerystė;

2.2. valstybių narių, įgyvendinančių EPF programas, partnerystė.

Planuojant pasirengimo panaudoti EPF paramą Lietuvoje 2008–2013 m. procesą buvo imtasi priemonių, kad būtų tinkamai įgyvendintas partnerystės principas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A1-310 patvirtinta Priežiūros komiteto, kurį sudaro valdžios institucijų ir kitų įstaigų atstovai, sudėtis. Priežiūros komiteto posėdžiuose svarstant projektų atrankos klausimus patarėjo teisėmis taip pat yra kviečiamas dalyvauti Europos Komisijos atstovas. Visi dokumentai, kurie privalo būti pateikti Europos Komisijai, t. y. daugiametė programa, atitinkamų metų metinės programos, pažangos ir galutinės ataskaitos, minėtų dokumentų keitimai, yra derinami su Priežiūros komiteto atstovais pagal šio komiteto darbo reglamente nustatytą tvarką.

Galima išskirti dvi partnerystės rengiant EPF daugiametę 2008–2013 m. Lietuvos programą kryptis:

1) tiesioginį įtraukimą į rengimo procesą

2) visuomenės informavimą.

Tarptautiniu lygmeniu atsakinga institucija taip pat skatina ir plėtoja partnerystę, dalyvaudama tarptautiniuose renginiuose, rengdama tarptautinius projektus ar pati įsitraukdama į jų veiklą. Didžiausia tarptautinės partnerystės nauda – įgytos patirties mainai ir galimybė surasti novatoriškų minčių, idėjų, kurias būtų galima pritaikyti nacionalinėse programose.

 

6. PRELIMINARUS FINANSINIS PLANAS

6.1. Bendrijos indėlis

6.1.1. 1 lentelė

 

Preliminarus daugiametės programos finansinis planas

1 lentelė. Bendrijos indėlis

Valstybė narė – Lietuva

Fondas – EPF

(eurais)

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Iš viso

1 Prioritetas

400000,00

402801,00

402801,00

433944,00

433944,00

464184,00

2537674,00

2 Prioritetas

162521,68

172629,00

172629,00

185976,00

185976,00

198936,00

1078667,68

3 Prioritetas

0

0

0

0

0

0

0

Techninė pagalba

74598,41

75570,00

75570,00

57080,00

57080,00

58880,00

398778,41

IŠ VISO

637120,09

651000,00

651000,00

677000,00

677000,00

722000,00

4015120,09

 

6.1.2. Komentarai dėl skaičių

Techninei pagalbai 2008–2010 m. laikotarpiui skirta 7 proc. nuo visos ES lėšų dalies + 30000 eurų.

Techninei pagalbai 2011–2013 m. laikotarpiui skirta 4 proc. nuo visos ES lėšų dalies + 30000 eurų.

 

6.2 Bendras finansinis planas

6.2.1. 2 lentelė

 

Preliminarus daugiametės programos finansinis planas

2 lentelė. Bendras finansinis planas

Valstybė narė – Lietuva

Fondas – EPF

(eurais)

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Iš viso

Bendrijos indėlis

637120,09

651000,00

651000,00

677000,00

677000,00

722000,00

4015120,09

Valstybės finansavimas

187507,23

191810,00

191810,00

206640,00

206640,00

221040.00

1205447,23

Privatus finansavimas

0

0

0

0

0

0

0

IŠ VISO

824627,32

842810,00

842810,00

883640,00

883640,00

943040,00

5220567,32

Bendrijos indėlis, procentais

77,25 %

77,25%

77,25%

76,62%

76,62%

76,56%

76,93%

 

6.2.2. Komentarai dėl skaičių

Bendrijos finansavimas

75 proc. lėšų skiriama veikloms įgyvendinti (2008–2013 m.).

7 proc. + 30000 eurų skiriama techninei paramai (2008–2010 m.).

4 proc. + 30000 eurų skiriama techninei paramai (2011–2013 m.).

Nacionalinis finansavimas

25 proc. lėšų skiriama veikloms įgyvendinti (2008–2013 m.).

Lėšų techninei paramai (2008–2013 m.) neskiriama.

 

_________________