KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SOCIALINĖS REABILITACIJOS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 4/07-243

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), 12.17 punktu, taip pat siekdamas užtikrinti efektyvesnį socialinės paramos teikimą visiems asmenims, esantiems Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) regionų pataisos inspekcijoms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų įskaitoje, bei nusikalstamų veikų recidyvo mažinimo:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programą;

1.2. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialinės reabilitacijos programą;

1.3. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialinės reabilitacijos programą.

2. Nurodau Kalėjimų departamento Mokymo centrui kartu su Kalėjimų departamento Pataisos inspekcijų skyriumi iki 2004 m. vasario 1 d. organizuoti Kalėjimų departamento regionų pataisos inspekcijoms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų pareigūnų mokymus darbui su šiuo įsakymu patvirtintomis socialinės reabilitacijos programomis.

3. Pavedu:

3.1. Kalėjimų departamento regionų pataisos inspekcijų direktoriams užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintų socialinės reabilitacijos programų vykdymą pavaldžiose teritorinėse pataisos inspekcijose;

3.2. Kalėjimų departamento Administracijos reikalų skyriaus Kanceliarijos poskyriui su šiuo įsakymu pasirašytinai supažindinti Kalėjimų departamento Pataisos inspekcijų skyriaus pareigūnus, o Kalėjimų departamento Mokymo centro direktoriui Dmitrijui Usikui su šiuo įsakymu susipažinti pasirašytinai.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                                   RIMVIDAS KŪGIS


 

PATVIRTINTA

Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

direktoriaus

2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4/07-243

 

ASMENŲ, PADARIUSIŲ NUSIKALSTAMAS VEIKAS PANAUDOJANT SMURTĄ,

SOCIALINĖS REABILITACIJOS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programos (toliau – programa) tikslas – padėti asmenims, esantiems pataisos inspekcijų įskaitoje, nuteistiems už nusikalstamas veikas, kurias jie padarė panaudojant smurtą (pvz., Baudžiamojo kodekso 135, 140, 148, 180 str. ir pan.), suvokti padarytų veiksmų pasekmes, ugdyti joje dalyvaujančių asmenų atsakomybę už savo veiksmus, suteikti žinių apie smurto pasekmes žmogaus asmenybei ir padėti ateityje susilaikyti nuo smurtavimo prieš kitą asmenį, taip pat ugdyti savianalizės pradmenis.

2. Programa vykdoma visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių regionų pataisos inspekcijų teritorinėse pataisos inspekcijose paskaitų, seminarų, ekskursijų ar pratybų forma.

3. Programą vykdo pataisos inspekcijų pareigūnai, kurie atlieka dalyvaujančių programoje asmenų priežiūrą arba kiti regionų pataisos inspekcijų direktorių įsakymais paskirti pareigūnai. Į programos užsiėmimus gali būti kviečiami dalyvauti specialistai iš gydymo ar pan. įstaigų.

 

II. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

 

4. Per pastaruosius trejus metus užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje mažėjo: 2000 m. užregistruota 82370 nusikaltimų, 2001 m. – 79265, 2002 m. – 72646. Tačiau nusikaltimų, kurie padaromi panaudojant smurtą, tokių kaip plėšimas ir chuliganizmas, skaičius nemažėja. 2000 m. užregistruoti 4374 plėšimai ir 2690 chuliganizmo atvejų, 2001 m. – 4185 plėšimai ir 2401 chuliganizmo atvejis ir 2002 m. – 4535 plėšimai ir 2301 chuliganizmo atvejis. Pažymėtina, kad būtent nusikaltimai, padaryti panaudojant smurtą, yra patys pavojingiausi žmogaus sveikatai ir gyvybei, be to, sukelia didžiausią nepasitenkinimą visuomenėje. Tokius nusikaltimus padarę asmenys dažnai net nesusimąsto apie įvykdytus nusikaltimus ir kokias pasekmes jų įvykdyti nusikaltimai padaro tiems asmenims, prieš kuriuos buvo panaudotas smurtas.

5. Programa turi padėti joje dalyvaujantiems asmenims iš esmės suprasti padarytos nusikalstamos veikos padarinius, suvokti, kokias pasekmes gali sukelti ir sukelia smurto pasireiškimas, bei kokių priemonių turėtų imtis ar į ką turėtų kreiptis asmuo, siekiantis valdyti savo smurto protrūkius.

 

III. PROGRAMOS TURINYS

 

6. Vykdant programą, asmenys supažindinami su atsakomybe, numatyta už nusikalstamas veikas, padarytas panaudojant smurtą, smurto poveikiu kito asmens fizinei ir psichinei sveikatai, galimybėmis valdyti savo smurto protrūkius, be to, programos vykdymo laikotarpiu jiems gali būti nustatoma intensyvesnė priežiūra.

7. Programą sudaro 6 užsiėmimų kursas, ne mažiau kaip po 1 akademinę valandą per savaitę arba per dvi savaites.

8. Užsiėmimuose dirbama individualiai arba grupėmis (bet ne daugiau kaip su 10 asmenų).

9. Visi užsiėmimai trumpai aprašomi pažymose, kuriose nurodomas tikslus laikas (valandomis ir minutėmis), kada prasidėjo užsiėmimai ir kada baigėsi. Pažymas pasirašo pareigūnai (ar kiti asmenys), vykdantys programą ir patys programoje dalyvaujantys asmenys. Šios pažymos saugomos dalyvaujančiųjų programose asmens bylose.

10. Užsiėmimų tematika:

10.1. I tema. Supažindinimas su smurto poveikiu žmogui.

1996 m. Pasauliniame sveikatos suvažiavime buvo prieita prie vieningos išvados, kad smurtas – sveikatos apsaugos prioritetas. Šią išvadą sąlygojo tai, kad:

1) smurtas sukelia sveikatos sutrikimus;

2) smurtas daro neigiamą įtaką keletui sveikatingumo problemų – t. y. saugiai motinystei, šeimos planavimui bei užsikrėtimui lytiniu būdu plintančioms ligoms – ŽIV, AIDS ir kt.;

3) psichikos ligos ir polinkis į alkoholizmą ar kitas priklausomybes neretai yra smurto pasekmė.

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, paaiškinama, kad smurtas gali būti suprantamas kaip:

1) fizinis smurtas (stumdymas, mušimas, kankinimas, sužeidimas, nužudymas);

2) seksualinis smurtas (seksualinis priekabiavimas, kraujomaiša, prievartinis lytinis kontaktas, prievartinė prostitucija ir pan.);

3) psichologinis smurtas (žeminimas, įžeidinėjimas, grasinimas, prievartinės vedybos, savo valios primetimas kitam, draudimas mokytis, dirbti ir pan.);

4) ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas, diskriminacija darbinėje veikloje ir pan.).

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, pabrėžiama, kad smurtas, ypač psichologinis, veikia ne tik žmogų, kurio atžvilgiu yra smurtaujama, bet ir pačiam smurtautojui daro neigiamą poveikį.

10.2. II tema. Asmenų, padariusių nusikaltimus panaudojant smurtą, atsakomybė.

Asmenys supažindinami su Lietuvos Respublikos administraciniame, baudžiamajame ir civiliniame kodeksuose nustatyta atsakomybe už veikas, padarytas panaudojant smurtą ir sužalojus ar susargdinus kitą asmenį.

10.3. III tema. Išvyka į gydymo, ugdymo įstaigą, specialiuosius globos namus ar pan.

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, organizuojama išvyka į gydymo, ugdymo įstaigą, specialiuosius globos namus ar panašią įstaigą (pvz., Moterų krizių centrą, Paramos vaikams centrą, Vaiko teisių apsaugos tarnybą), esančią pataisos inspekcijos veiklos teritorijoje. Iš anksto suderinus su įstaigos administracija ir atsižvelgiant į programą lankančiųjų asmenybes, dalyvaujantys programoje asmenys supažindinami su šių įstaigų veikla, jų veiklos ypatumais, problemomis, su kuriomis susiduria šių įstaigų pacientai ar ugdytiniai, smurto sukeltomis problemomis ir kaip bandoma jas spręsti.

10.4. IV tema. Nuvykimas į programoje dalyvaujančio asmens gyvenamąją vietą.

Pataisos inspekcijų pareigūnai apsilanko programoje dalyvaujančių asmenų gyvenamosiose vietose, pasikalba su jais kartu gyvenančiais asmenimis. Šio apsilankymo tikslas – išsiaiškinti teigiamas programoje dalyvaujančių asmenų savybes, kurios gali padėti ir jiems patiems, ir pareigūnams, vykdantiems jų priežiūrą. Rekomenduojama kalbėtis su artimaisiais apie tai, kokias gerąsias savybes jie mato programą lankančiajame asmenyje, ką jis labiausiai gerbia iš jam artimų žmonių, kokie jo pomėgiai.

10.5. V tema. Supažindinimas su galimybėmis valdyti emocijas.

Paaiškinama, kas yra emocijos, kokios jos gali būti. Emocijos ir jausmai yra santykio su savimi ir aplinka išgyvenimai. Emocijų skalė labai plati (ekstazė, aistra, nerimas, baimė, panika, manija, euforija, morija, depresija, emocijų skurdumas, emocijų šaltumas, emocinis bukumas ir t. t.).

Emocijos gali veikti žmogų: 1) silpninančiai – neigiamos emocijos; 2) skatinančiai – teigiamos emocijos. Pyktis – tai emocinė reakcija susidūrus su kliūtimi, siekiant patenkinti savo poreikius ar pasiekti kokius nors tikslus. Jį sukelia įvairūs išoriniai poveikiai: situacija, įžeidimas, draudimas, apgaulė, kritika ir pan. Pyktis gali žmogų veikti: pozityviai ir negatyviai.

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, paaiškinama, kad viena išeitis yra užgniaužti pyktį, kita – jį išlieti, todėl yra svarbu supykus apsispręsti, ar kurstysime toliau pyktį, ar stengsimės jį įveikti.

10.6. VI tema. Laiškas asmeniui, patyrusiam fizinį smurtą.

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, pasiūloma rašyti laišką arba konkrečiam asmeniui, prieš kurį jis buvo panaudojęs smurtą, arba įsivaizduojamam. Laišką galima pasiūlyti parašyti ir namuose, o aptarti jį jau atvykus į pataisos inspekciją, užsiėmimo metu. Pataisos inspekcijos pareigūnai iš karto turi įspėti asmenį, kad šis laiškas galės būti be adresato ir jo siųsti niekam nereikės, nebent to pageidaus pats programoje dalyvaujantis asmuo. Laiškas turėtų būti laisvos formos, apie tai, ką išgyveno asmuo, pavartojęs smurtą, jo bandymas analizuoti, kodėl taip atsitiko, kaip, jo nuomone, to buvo galima išvengti.

10.7. Alternatyva VI temai. Namų užduotis – situacija, sukėlusi pyktį.

Programoje dalyvaujantiems asmenims pasiūloma savaitės laikotarpiu stebėti savo reakcijas į įvairias situacijas. Prašoma užrašyti situaciją, kuri sukėlė pykčio reakciją, kaip jie tuo metu jautėsi, ką galvojo, kaip kiti asmenys reagavo į situaciją, ar suprato savo pyktį, kaip išsisprendė situacija arba kaip ją būtų galima išspręsti.

11. Minimalus teisės aktų ir kitos literatūros bei informacijos šaltinių, reikalingų šiai programai vykdyti, sąrašas:

11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014);

11.2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741);

11.3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

11.4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 73-3084);

11.5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1);

11.6. Teisiniai medicininiai smurto aspektai. Vilnius, 2002;

11.7. James Gilligan. Smurto prevencija. Vilnius, Eugrimas, 2002;

11.8. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklalapis (http://www.nplc.lt);

11.9. Bandzevičienė R. Savireguliacija ir streso įveikimas. Vilnius, 1994;

11.10. Dembinskas A. Teisininkams apie stresą: kolektyvinė mokslinė studija. Vilnius: LTU, 2000;

11.11. Poškienė A. Charakteris. Vilnius, 1991;

11.12. Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. Vilnius: LTU, 1999;

11.13. Valickas G. Psichologinės asocialaus elgesio ištakos. Vilnius, 1997;

11.14. Valickas G. Smurtinių televizijos laidų poveikis žiūrovų agresyvaus elgesio pasireiškimui// Kriminalinė justicija. Vilnius, 1997, Nr. 7, 8;

11.15. Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas. Vilnius, 1998;

11.16. Justickis V. Akcentuotas nepilnametis nusikaltėlis (Asmenybė. Nusižengimai. Korekcija). Vilnius, 1993;

11.17. Fleming M., Murray P. Alkoholio vartojimo problemos ir jų sprendimo būdai bendrojoje praktikoje. Kaunas: Vitae Litera, 2000.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Pataisos inspekcijų pareigūnai, prieš pradėdami vykdyti programą, parengiami dirbti su ja.

13. Asmenys, esantys pataisos inspekcijų įskaitoje, programos užsiėmimuose dalyvauja savanoriškai. Jų sutikimas patvirtinamas raštišku prašymu, kuris įdedamas į asmens bylą. Atsisakymas dalyvauti programoje taip pat įforminamas raštu.

14. Pataisos inspekcijų pareigūnai turi skatinti pataisos inspekcijų įskaitoje esančių asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, padarytas panaudojant smurtą, dalyvavimą programoje.

______________


 

PATVIRTINTA

Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

direktoriaus

2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4/07-243

 

ASMENŲ, PADARIUSIŲ NUSIKALSTAMAS VEIKAS APSVAIGUS NUO ALKOHOLIO,

SOCIALINĖS REABILITACIJOS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialinės reabilitacijos programos (toliau – programa) tikslas – padėti pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, kurias jie padarė apsvaigę nuo alkoholio, bei asmenims, kuriems skirtos administracinės nuobaudos, susijusios su alkoholio vartojimu, suvokti padarytų veiksmų pasekmes, ugdyti jų atsakomybę už savo veiksmus, suteikti jiems žinių apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai ir jo vartojimo socialines ir juridines pasekmes, formuoti socialiai priimtinam gyvenimui reikalingus įgūdžius, siekiant mažinti nusikalstamų veikų, padaromų apsvaigus nuo alkoholio, recidyvo.

2. Programa vykdoma visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių regionų pataisos inspekcijų teritorinėse pataisos inspekcijose paskaitų, diskusijų ar ekskursijų forma.

3. Programą vykdo pataisos inspekcijų pareigūnai, kurie atlieka dalyvaujančių programoje asmenų priežiūrą, arba kiti regionų pataisos inspekcijų direktorių įsakymais paskirti pareigūnai. Į programos užsiėmimus gali būti kviečiami dalyvauti specialistai iš kitų organizacijų ar institucijų.

 

II. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

 

4. Alkoholis žaloja ne tik fizinę, bet ir dvasinę žmogaus sveikatą, lemia moralinį jo nuosmukį, skatina nusikalsti. Lietuvoje neblaivūs asmenys padaro apie trečdalį visų užregistruotų nusikaltimų: 2000 m. neblaivūs asmenys padarė 7047 nusikaltimus (28,1 proc. nuo visų užregistruotų nusikaltimų), 2001 m. – 8210 nusikaltimų (30,8 proc.), o 2002 m. – 8644 nusikaltimus (net 33,6 proc.). Neblaivūs asmenys, padarę nusikalstamas veikas, dažnai net nesusimąsto apie jas ir kokias jie sukėlė pasekmes. Per 2002 metus 871 pataisos inspekcijų įskaitoje buvęs asmuo buvo nubaustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje. Tai sudaro 6,0 proc. nuo bendro pataisos inspekcijų įskaitoje esančių nuteistųjų skaičiaus ir net 33,4 proc. nuo bendro nubaustų administracine tvarka nuteistųjų skaičiaus.

5. Ši programa turi padėti asmenims, esantiems pataisos inspekcijų įskaitoje, suprasti padarytų nusikalstamų veikų padarinius, suvokti kokias pasekmes gali sukelti alkoholio vartojimas.

 

III. PROGRAMOS TURINYS

 

6. Vykdant programą, joje dalyvaujantys asmenys supažindinami su atsakomybe už teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, įvairiomis problemomis, kurios gali iškilti vartojant alkoholį.

7. Programą sudaro 5 užsiėmimų kursas, ne mažiau kaip po 1 akademinę valandą per savaitę arba per dvi savaites.

8. Užsiėmimuose dirbama individualiai arba grupėmis (bet ne daugiau kaip su 10 asmenų).

9. Visi užsiėmimai trumpai aprašomi pažymose, kuriose nurodomas tikslus laikas (valandomis ir minutėmis), kada užsiėmimai prasidėjo ir kada baigėsi. Pažymas pasirašo pareigūnai (ar kiti asmenys), vykdantys programą, ir patys programoje dalyvaujantys asmenys. Šios pažymos saugomos dalyvaujančiųjų programose asmens bylose.

10. Užsiėmimų tematika:

10.1. I tema. Problemos, galinčios kilti piktnaudžiaujant alkoholiu.

Asmenys, dalyvaujantys šiame programos užsiėmime, supažindinami su socialinėmis (ginčai šeimoje, agresyvumas, alkoholio vartojimas viešose vietose, darbo netekimas, pinigų trūkumas, skolos ir pan.), emocinėmis (nemiga, nerimas, depresija, psichologinė priklausomybė, apatija, bandymas nusižudyti ir pan.) ir fizinėmis (traumos ir nelaimingi atsitikimai, ligos, kurias sukelia piktnaudžiavimas alkoholiu, pavyzdžiui, centrinės nervų sistemos ligos, kepenų cirozė, vėžys ir pan.) problemomis, kurios kyla vartojant alkoholį. Šios temos metu galima su joje dalyvaujančiais asmenimis diskutuoti apie tai, kas kiekvienam iš jų yra alkoholis, kokie jų alkoholio vartojimo motyvai.

10.2. II tema. Alkoholio vartojimas – sunkinanti aplinkybė padarius teisės pažeidimą.

Asmenys, dalyvaujantys šiame užsiėmime, supažindinami su nusikaltimų, padarytų asmenų, apsvaigusių nuo alkoholio, oficialia statistika. Akcentuojama, kad apsvaigusio nuo alkoholio asmens padarytas teisės pažeidimas yra sunkinanti aplinkybė. Taip pat pabrėžiama žala, kurią patiria ne tik pats asmuo, vartojantis alkoholį, bet ir kiti asmenys – šeimos nariai, asmenys, prieš kuriuos buvo padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, bei jų šeimos nariai. Užsiėmimo metu siekiama, kad asmenys suvoktų padarytų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų pasekmes bei ateityje šių veikų ar pažeidimų nedarytų. Taip pat supažindinama su nusikalstamų veikų sukeliamais neigiamais padariniais ir finansinėmis pasekmėmis, kurias tiesiogiai patiria nukentėjusieji bei patys nusikaltimų kaltininkai, pvz., vieniems turtas sunaikinamas, o kitiems jis teismo sprendimu konfiskuojamas (pateikiama įvairių pavyzdžių).

10.3. III tema. Išvyka į programoje dalyvaujančio asmens gyvenamąją vietą.

Pataisos inspekcijos pareigūnai vyksta į asmenų, dalyvaujančių programoje, gyvenamąsias vietas. Išvykos metu susipažįstama su asmenų materialinėmis ir buitinėmis gyvenimo sąlygomis, domimasi laisvalaikio praleidimu, bendravimo aplinka, bendraujama su šeimos nariais ar artimaisiais. Bendraujant su šeimos nariais, jiems akcentuojama, kokia yra svarbi jų pagalba asmens, dalyvaujančio programoje, socialinės reabilitacijos procese. Nustačius, kad asmenų gyvenimo aplinka gali skatinti programoje dalyvaujančius asmenis vartoti alkoholį, kito susitikimo su jais metu, siūloma šią aplinką keisti ar šalinti priežastis, skatinančias alkoholio vartojimą.

10.4. IV tema. Išvyka į priklausomybės ligų centrą (ar kitą įstaigą, kuri dirba su asmenimis, priklausomais nuo alkoholio).

Dalyvaujantiesiems programoje organizuojama išvyka į pataisos inspekcijos veiklos teritorijoje esančią įstaigą (prieš tai suderinus su jos administracija), kurioje gydomi asmenys, turintys problemų dėl alkoholio vartojimo. Išvykos metu asmenys supažindinami su šios įstaigos veikla, problemomis, su kuriomis susiduria įstaigos pacientai bei kaip bandoma jas spręsti. Ši išvyka – prevencinė priemonė, kad asmenys suprastų ir pagalvotų apie alkoholio vartojimo žalingas pasekmes ir patys stengtųsi sumažinti vartojamo alkoholio kiekį arba nustotų jį vartoti.

10.5. Alternatyva IV temai. Išvyka į muziejų.

Pataisos inspekcijų pareigūnai pasiūlo asmenims, dalyvaujantiems programos užsiėmimuose, gal net su šeima ar artimaisiais, nuvykti į muziejų susipažinti su ten veikiančia ekspozicija. Tai leistų asmenims ne tik patirti naujų įspūdžių, bet ir skatintų juos ieškoti naujų laisvalaikio praleidimo formų. Daugelyje šalies muziejų 1 kartą per savaitę (dažniausiai tai yra trečiadienis) visi asmenys, norintys apsilankyti, tai gali padaryti nemokamai.

10.6. V tema. Diskusija „Kodėl aš nenorėčiau, kad man artimas žmogus būtų priklausomas nuo alkoholio“.

Su asmenimis, dalyvaujančiais programoje, diskutuojama apie tai, ką iš programos užsiėmimų metu įgytų žinių jie galėtų pritaikyti (o gal jau pritaikė) savo asmeniniame gyvenime. Su dalyvaujančiais užsiėmime asmenimis kalbamasi apie tai, kodėl jie nenorėtų, kad jų artimas žmogus (pavyzdžiui, žmona, tėvas ar vaikas) būtų priklausomas nuo alkoholio, kokios būtų pasekmės, jei artimas žmogus būtų linkęs vartoti alkoholį, kaip jie elgtųsi šioje situacijoje, kokių veiksmų pirmiausia jie imtųsi, ką keistų, siekdami pašalinti šią problemą. Taip pat su užsiėmimo dalyviais diskutuojama, ką reiktų jiems patiems padaryti siekiant, kad jų artimieji netaptų priklausomi nuo alkoholio, kaip jie sprendžia dėl alkoholio vartojimo kylančias problemas šeimoje.

11. Minimalus teisės aktų ir kitos literatūros bei informacijos šaltinių, reikalingų šiai programai vykdyti, sąrašas:

11.1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741);

11.2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1);

11.3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

11.4. Subata E. „Alkoholio vartojimo problemos ir jų sprendimo būdai bendrojoje praktikoje“, Kaunas, 1999;

11.5. Banaitis V. „Priklausomybė nuo alkoholio“, Vilnius, 1999;

11.6. „Vaikai klausia“, Vilnius, 2001;

11.7. Bulotaitė L. „Priklausomybių psichologiniai aspektai“, Vilnius, 1998;

11.8. Grimalauskienė O., Bulotaitė L., Subata E. „Narkotikų vartojimo prevencija bendruomenėje“, Vilnius, 2002;

11.9. Informacija apie ŽIV/AIDS, lytiškai plintančias infekcijas ir narkomaniją, Vilnius, 2002;

11.10. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklalapis (http://www.nplc.lt);

11.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapis (http://www.sam.lt);

11.12. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapis (http://www.socmin.lt);

11.13. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos tinklalapis (http://www.vvspt.lt);

11.14. Valstybinio psichikos sveikatos centro tinklalapis (http://www.vpsc.lt);

11.15. Lietuvos priklausomybių psichiatrijos asociacijos tinklalapis (http://www.lppa.lt).

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Pataisos inspekcijų pareigūnai, prieš pradėdami vykdyti šią programą, parengiami dirbti su ja.

13. Asmenys, esantys pataisos inspekcijų įskaitoje, programos užsiėmimuose dalyvauja savanoriškai. Jų sutikimas patvirtinamas raštišku prašymu, kuris įdedamas į asmens bylą. Atsisakymas dalyvauti programoje taip pat įforminamas raštu.

14. Pataisos inspekcijų pareigūnai turi skatinti pataisos inspekcijų įskaitoje esančių asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, kurias jie padarė apsvaigę nuo alkoholio, bei asmenų, kuriems skirtos administracinės nuobaudos, susijusios su alkoholio vartojimu, dalyvavimą programoje.

______________


 

PATVIRTINTA

Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

direktoriaus

2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4/07-243

 

ASMENŲ, PADARIUSIŲ NUSIKALSTAMAS VEIKAS TRANSPORTO EISMO SAUGUMUI, SOCIALINĖS REABILITACIJOS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialinės reabilitacijos programos (toliau – programa) tikslas – padėti pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, bei asmenims, kuriems skirtos administracinės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, suvokti padarytų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų pasekmes bei skatinti atlyginti arba pašalinti nusikalstama veika padarytą turtinę ar moralinę žalą ir ateityje nedaryti kelių eismo taisyklių ir kitų teisės pažeidimų.

2. Programa vykdoma visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių regionų pataisos inspekcijų teritorinėse pataisos inspekcijose paskaitų, diskusijų ar ekskursijų forma.

3. Programą vykdo pataisos inspekcijų pareigūnai, kurie atlieka dalyvaujančių programoje asmenų priežiūrą, arba kiti regionų pataisos inspekcijų direktorių įsakymais paskirti pareigūnai. Į programos užsiėmimus gali būti kviečiami dalyvauti specialistai iš kitų organizacijų ar institucijų.

 

II. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

 

4. Kasmet užregistruojama apie 6 tūkst. įskaitinių autoavarijų, kuriose nukenčia žmonės. Lietuvoje nuo 1992 metų iki 2002 metų autoavarijose žuvo 7547 žmonės ir 58185 buvo sužeisti. Žmonių, po autoavarijų tapusių neįgaliais, tris kartus daugiau negu žuvusių. Tačiau skaudžius autoavarijų padarinius patiria kur kas daugiau žmonių, negu rodo statistika. Įvykus autoavarijai (ar tai būtų mirtinas atvejis, ar tik sužeidimas), jos dalyvius ištikusios nelaimės padariniai kur kas baisesni už materialinius nuostolius. Tai daugybė prarastų aktyvaus gyvenimo metų, sugriauti žmonių likimai. Pastaraisiais metais vis daugiau vairuotojų sukelia autoavarijas apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir dažniausiai šių autoavarijų padariniai būna labai skaudūs. Per 2002 metus net 703 pataisos inspekcijų įskaitoje buvę asmenys buvo nubausti administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai sudaro 4,9 proc. nuo bendro pataisos inspekcijų įskaitoje esančių nuteistųjų skaičiaus ir net 27,0 proc. nuo bendro nubaustų administracine tvarka nuteistųjų skaičiaus.

5. Programa turi padėti asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, bei asmenims, kuriems skirtos administracinės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ateityje išvengti nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui ir nepažeidinėti kelių eismo taisyklių bei nedaryti kitų teisės pažeidimų.

 

III. PROGRAMOS TURINYS

 

6. Vykdant programą joje dalyvaujantys asmenys supažindinami su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIX skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui“ ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 skirsnio „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ straipsniais, ypatingą dėmesį skiriant transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimams, jų metu padaromai fizinei, materialinei ar moralinei žalai tiek nukentėjusiesiems, tiek ir kaltininkams.

7. Programą sudaro 4 užsiėmimų kursas, ne mažiau kaip po 1 akademinę valandą per savaitę arba per dvi savaites.

8. Užsiėmimuose dirbama individualiai arba grupėmis (bet ne daugiau kaip su 10 asmenų).

9. Visi užsiėmimai trumpai aprašomi pažymose, kuriose nurodomas tikslus laikas (valandomis ir minutėmis), kada užsiėmimai prasidėjo ir kada baigėsi. Pažymas pasirašo pareigūnai (ar kiti asmenys), vykdantys programą, ir patys programoje dalyvaujantys asmenys. Šios pažymos saugomos dalyvaujančiųjų programose asmens bylose.

10. Užsiėmimų tematika:

10.1. I tema. Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimų pasekmės.

Asmenys, dalyvaujantys šiame užsiėmime, supažindinami su atsakomybe dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamajame kodeksuose. Akcentuojama, kad fizinę, materialinę ir moralinę žalą patyrė ne tik įvykio kaltininkas, bet ir kiti asmenys – nukentėjusieji bei jų šeimų nariai. Užsiėmimo metu asmenys, kuriems yra teismo skirtas įpareigojimas atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, skatinami šį įpareigojimą įvykdyti bei pabrėžiama žalos atlyginimo svarba. Jiems primenamos bendrosios vairuotojų pareigos ir vairuotojų pareigos pėstiesiems, kurios yra nustatytos Kelių eismo taisyklėse. Dalyvaujantiems programoje asmenims šio užsiėmimo metu išaiškinama, kokios gali būti pasekmės dėl pareigų nevykdymo. Jie taip pat supažindinami su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta atsakomybe už autoįvykių metu padarytą žalą.

10.2. II tema. Alkoholio ir narkotinių medžiagų poveikis vairuojant transporto priemones.

Užsiėmimo metu asmenys išsamiai supažindinami su alkoholio ir narkotinių medžiagų poveikiu vairuojant transporto priemones. Dalyvaujantiesiems šiame užsiėmime akcentuojama, kad saugiai vairuoti transporto priemones gali tik neapsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų asmenys. Taip pat akcentuojama vairuotojo atsakomybė ne tik už savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatą.

10.3. III tema. Kas vyksta mūsų miesto (rajono) keliuose?

Šio užsiėmimo metu asmenims suteikiama informacija apie Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančias ar įvykusias įvairias akcijas, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, bei jų rezultatus. Dalyviai supažindinami su didesnį atgarsį visuomenėje sukėlusiais autoįvykiais bei jų atsiradimo priežastimis. Užsiėmimo metu asmenys taip pat supažindinami su vairuotojų dažniausiai pažeidžiamais Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimais. Taip pat siūloma padiskutuoti apie kiekvieno programoje dalyvaujančiojo patirtį – į kokias eismo nelaimes jis yra patekęs ar tapęs liudininku, kokias kelių eismo taisykles jam yra tekę pažeisti bei dėl kokių priežasčių ir pan. Į užsiėmimą gali būti pakviesti ir teritorinių policijos įstaigų viešosios tvarkos ir eismo priežiūros tarnybų pareigūnai, kurie atsakytų į užsiėmimo dalyvius dominančius klausimus, supažindintų su teritorinės policijos įstaigos pagrindiniais uždaviniais, vykdant transporto eismo priežiūrą.

Esant galimybei, užsiėmimo metu gali būti rodomi prevencinio pobūdžio filmai, kurie vėliau aptariami kartu su dalyvaujančiais užsiėmime asmenimis.

10.4. IV tema. Diskusija „Ar moki Kelių eismo taisykles?“

Šiam užsiėmimui parengiami klausimai iš Kelių eismo taisyklių ir pateikiami užsiėmime dalyvaujantiems asmenims. Klausimai parenkami tokie, kurie skatintų diskusijos dalyvius dar kartą susipažinti su Kelių eismo taisyklėmis. Į šį užsiėmimą galima kviesti specialistus iš kitų institucijų ar organizacijų, suinteresuotų eismo dalyvių saugumu Lietuvoje, pavyzdžiui, vairuotojų rengimo centrų, teritorinių policijos įstaigų viešosios tvarkos ir eismo priežiūros tarnybų, savivaldybėse esančių saugaus eismo komisijų specialistus ir pan.

11. Minimalus teisės aktų ir kitos literatūros bei informacijos šaltinių, reikalingų šiai programai vykdyti, sąrašas:

11.1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741);

11.2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1);

11.3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

11.4. Kelių eismo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 7-263);

11.5. Informacija apie ŽIV/AIDS, lytiškai plintančias infekcijas ir narkomaniją, Vilnius, 2002;

11.6. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklalapis (http://www.nplc.lt);

11.7. Lietuvos vairuotojų sąjungos tinklalapis (http://www.lvs.lt);

11.8. Automobilinis elektroninis žurnalas (http://www.ratai.lt);

11.9. Visuomeninės organizacijos „Autos Klubas“ tinklalapis (http://klubas.autos.lt);

11.10. Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės tinklalapis (http://www.policija.lt/viesoji/ept.).

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Pataisos inspekcijų pareigūnai, prieš pradėdami vykdyti šią programą, parengiami dirbti su ja.

13. Asmenys, esantys pataisos inspekcijų įskaitoje, programos užsiėmimuose dalyvauja savanoriškai. Jų sutikimas patvirtinamas raštišku prašymu, kuris įdedamas į asmens bylą. Atsisakymas dalyvauti programoje taip pat įforminamas raštu.

14. Pataisos inspekcijų pareigūnai turi skatinti pataisos inspekcijų įskaitoje esančių asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, bei asmenų, kuriems skirtos administracinės nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalyvavimą programoje.

______________