Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL KLAIPĖDOS KOLEGIJOS REORGANIZAVIMO
2009 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 926
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 57-2140) 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Patvirtinti Klaipėdos kolegijos reorganizavimo prijungimo prie Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos būdu sąlygų aprašą (pridedama).
3. Pakeisti Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos pavadinimą – Klaipėdos valstybinė kolegija ir patvirtinti Klaipėdos valstybinės kolegijos statutą (pridedama).
4. Įgalioti iki 2009 m. rugsėjo 1 dienos:
4.1. Klaipėdos kolegijos direktorių – teisės aktų nustatyta tvarka išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Klaipėdos kolegiją ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Klaipėdos kolegijos išregistravimu iš Juridinių asmenų registro.
4.2. Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos direktorių – teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui Klaipėdos valstybinės kolegijos statutą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Klaipėdos valstybinės kolegijos statuto registravimu ir šiuo nutarimu patvirtintame apraše nurodytų reorganizavimo sąlygų įgyvendinimu.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 926
KLAIPĖDOS KOLEGIJOS REORGANIZAVIMO PRIJUNGIMO PRIE KLAIPĖDOS
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJOS BŪDU SĄLYGŲ APRAŠAS
1. Klaipėdos kolegijos reorganizavimo prijungimo prie Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos būdu sąlygų aprašas (toliau vadinama – šis aprašas) nustato reorganizuojamos įstaigos Klaipėdos kolegijos (toliau vadinama – reorganizuojama įstaiga) reorganizavimo prijungiant ją prie reorganizavime dalyvaujančios įstaigos Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos (toliau vadinama – reorganizavime dalyvaujanti įstaiga) tvarką. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr.74-2262) 2.95–2.97 straipsniais, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 138 straipsniu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322) 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 46-1120).
2. Duomenys apie reorganizuojamą įstaigą:
3. Duomenys apie reorganizavime dalyvaujančią įstaigą:
4. Reorganizavimo būdas – reorganizuojamos įstaigos prijungimas prie reorganizavime dalyvaujančios įstaigos. Visas reorganizuojamos įstaigos teises ir pareigas po reorganizuojamos įstaigos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro perima reorganizavime dalyvaujanti įstaiga, kurios pavadinimas keisis ir bus toks: Klaipėdos valstybinė kolegija.
5. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. visos jos teisės ir pareigos pereina reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai.
6. Reorganizuojamo juridinio asmens turtas 2008 m. gruodžio 31 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus):
7. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos 2009 metams:
9. Reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens turtas 2008 m. gruodžio 31 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus):
10. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos 2009 metams:
11. Reorganizavime dalyvaujantis juridinis asmuo turi sąskaitą „Swedbank“, AB, a. s. LT15 7300 0100 7417 8790.
12. Reorganizavimo tikslas – efektyviai naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, gerinti vykdomų studijų programų infrastruktūros bazes, studijų sąlygas, stiprinti dėstytojų personalą, aukštosios mokyklos konkurencingumą, gauti ir efektyviai naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą.
14. Iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. inventorizuojami 2009 m. rugpjūčio 1 d. būklės reorganizuojamos įstaigos turtas, piniginės lėšos ir atsiskaitymai, parengiami projektai teisės aktų dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu reorganizuojamos įstaigos patikėjimo teise valdomo turto perdavimo reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 16 „Dėl Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-48; 2003, Nr. 13-504) nustatyta tvarka pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinės apskaitos duomenis reorganizuojamos įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, teisės ir prievolės perduodami po reorganizavimo tęsiančiai veiklą reorganizavime dalyvaujančiai įstaigai.
16. Iki 2009 m. rugsėjo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (Žin., 2007, Nr. 77-3046) Klaipėdos valstybinė kolegija Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia metinės apimties finansinių ataskaitų rinkinius.
17. Po reorganizavimo tęsianti veiklą reorganizavime dalyvaujanti įstaiga, pakeitus Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos pavadinimą į Klaipėdos valstybinę kolegiją, perregistruoja visą turtą nauju pavadinimu.
18. Reorganizuojamos įstaigos apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentus perima reorganizavime dalyvaujanti įstaiga. Apskaitos ir finansinės atskaitomybės, kitų dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo reorganizuojamos įstaigos direktorius ir reorganizavime dalyvaujančios įstaigos direktorius.
19. Antspaudai su Lietuvos valstybės herbu, kuriais disponuoja reorganizuojama įstaiga, po to, kai pasirašomi turto ir dokumentacijos perdavimo ir priėmimo aktai, teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami (atsakingas juridinis asmuo – Klaipėdos valstybinė kolegija).
20. Reorganizuojant įstaigą, užtikrinamas jos veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas.
21. Po reorganizavimo numatomi šie reorganizavime dalyvaujančios įstaigos tikslai:
21.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes, atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį;
21.2. plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
21.3. sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, talkinti ūkio subjektams – organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą, įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą;
21.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius savarankiškai dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis, pasirengusius integruotis į Lietuvos ir tarptautinę bendruomenę;
22. Kolegijos veiklos uždaviniai:
22.2. užtikrinti aukštos kokybės studijas, laiduojančias studijuojančiojo profesinę karjerą ir asmenybės ugdymą;
22.3. vykdyti mokslo taikomąją ir konsultacinę veiklą, skirtą studijų kokybei gerinti ir regiono poreikiams tenkinti;
22.4. parengti ir įgyvendinti svarbias darbo rinkai formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų mokymo programas;
23. Numatoma Klaipėdos valstybinės kolegijos struktūra: Socialinių mokslų fakultetas, Technologijų fakultetas, Sveikatos mokslų fakultetas, Pedagogikos fakultetas.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 926
KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos valstybinė kolegija (toliau vadinama – kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Kolegijos buveinės adresas – Klaipėda, Jaunystės g. 1.
2. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinama – Vyriausybė). Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga. Kolegija turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau vadinama – Mokslo ir studijų įstatymas) garantuojamą autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve.
II. KOLEGIJOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI,
VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
5. Kolegijos misija – rengti aukštąjį koleginį išsilavinimą turinčius technologijos, fizinių, socialinių, humanitarinių, meno, biomedicinos mokslų specialistus, laiduoti modernų ir Europos aukštojo mokslo erdvės reikalavimus atitinkantį studijų procesą aktyviai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; ugdyti bendruosius studentų gebėjimus ir pilietines vertybines nuostatas, būtinas kolegijos absolventų darbui ir tęstinėms studijoms.
6. Kolegijos veiklos tikslai:
6.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes, atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį;
6.2. plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
6.3. sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, talkinti ūkio subjektams – organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą, įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą;
6.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlius specialistus, gebančius savarankiškai dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis, pasirengusius integruotis į Lietuvos ir tarptautinę bendruomenę;
7. Kolegijos veiklos uždaviniai:
7.2. užtikrinti aukštos kokybės studijas, laiduojančias studijuojančiojo profesinę karjerą ir asmenybės ugdymą;
7.3. vykdyti mokslo taikomąją ir konsultacinę veiklą, skirtą studijų kokybei gerinti ir regiono poreikiams tenkinti;
7.4. parengti ir įgyvendinti svarbias darbo rinkai formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų mokymo programas;
9. Pagrindinė veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 85.42.10.
10. Kita veikla, kurios gali imtis kolegija (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
III. MOKSLO IR STUDIJŲ ORGANIZAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
12. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje. Koleginės studijos skirtos pasirengti profesinei veiklai.
14. Studijos kolegijoje vyksta pagal kolegines studijų programas. Kolegija vykdo laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, taip pat neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes) kolegijos nustatyta tvarka.
15. Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato akademinė taryba. Vasarą studentams skiriamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.
16. Studijos kolegijoje gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir stojančiųjų lėšomis. Su studentais sudaromos studijų sutartys.
17. Kolegijoje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.
19. Bendrą studijų vietų skaičių nustato kolegija, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
20. Asmenims, baigusiems kolegijoje laipsnį suteikiančias koleginių studijų programas, suteikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas ir atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis.
21. Diplomo priedėlis – neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
22. Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Kiti pažymėjimai išduodami kolegijos nustatyta tvarka.
IV. KOLEGIJOS ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA, JŲ RINKIMAS (SKYRIMAS, ŠAUKIMAS) IR ATŠAUKIMAS
24. Kolegijoje veikia kolegialūs valdymo organai – taryba ir akademinė taryba, taip pat vienasmenis valdymo organas – direktorius.
25. Taryba atlieka šias funkcijas:
25.2. išklausiusi akademinės tarybos nuomonę, teikia Vyriausybei tvirtinti kolegijos statuto pakeitimus;
25.4. nustato kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
25.5. nustato kolegijos direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų kolegijos direktorių;
25.7. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
25.8. nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;
25.9. tvirtina direktoriaus pateiktą kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
25.10. tvirtina direktoriaus pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;
25.11. užtikrina kolegijos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie kolegijos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;
25.13. išklausiusi akademinės tarybos nuomonę, tvirtina ir teikia Vyriausybei kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus;
26. Kolegijos taryba sudaroma iš 9 narių 5 metų kadencijai. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į tarybą skiriamus narius išrenka dėstytojų ir mokslo darbuotojų visuotiniame susirinkime. Vieną tarybos narį skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), du narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, vieną – administracija ir kiti darbuotojai, vieną tarybos narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su kolegijos akademine taryba, kitus keturis narius siūlo juridiniai ir fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių kolegijos personalui ir studentams. Šiuos tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs kolegijos tarybos nuomonę. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.
27. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti kolegijos tikslų ir įgyvendinti kolegijos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.
28. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
29. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras paskelbia sudaromos naujos tarybos sudėtį.
30. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos pirmame posėdyje pasirašo įsipareigojimą vadovautis kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme, statute nustatytas funkcijas.
31. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
32. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.
34. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo kolegijos statuto, tarybos darbo reglamento arba Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba šio įsipareigojimo nepasirašo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.
35. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį statuto nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir tarybos narys pasirašo įsipareigojimą.
36. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš kolegijos lėšų, pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.
39. Kolegijos akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
39.1. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl šių programų finansavimo ir kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
39.4. vadovaudamasi tarybos nustatytais kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
39.5. kolegijos direktoriaus iniciatyva arba kai to reikalauja daugiau nei pusė visų akademinės tarybos narių, organizuoja kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti. Apie susirinkimo (konferencijos) vietą, laiką ir darbotvarkę kolegijos akademinės bendruomenės nariai informuojami raštu ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki susirinkimo (konferencijos) dienos;
39.6. pagal direktoriaus motyvuotas rekomendacijas gali teikti nusipelniusio kolegijos darbuotojo, nusipelniusio kolegijos studento vardus už kultūros ir meno, sporto, mokslo nuopelnus;
42. Akademinę tarybą sudaro: kolegijos dėstytojai – 8, studentų atstovybės (konferencijos) skiriami atstovai – 2, mokslo darbuotojai – 4, kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai (socialiniai partneriai) – 3, kolegijos administracijos darbuotojai – 2. Akademinės tarybos nariai renkami pagal studijų sritis proporcingai dėstytojų etatų skaičiui kiekvienoje srityje. Kiekvienai studijų sričiai akademinėje taryboje turi atstovauti bent po vieną mokslininką. Akademinės tarybos nariai renkami visuotiniame dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkime. Direktoriaus įgaliotas asmuo ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų dėstytojams ir mokslo darbuotojams raštu (elektroniniu paštu) praneša apie kolegijos akademinės tarybos rinkimus. Visuotinis susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Rinkimai vyksta atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Renkami akademinės tarybos nariai atstovauja fakultetams pagal pariteto principą, atsižvelgiant į studijų sritis.
43. Kolegijos studentų atstovybės (toliau vadinama – studentų atstovybė) (jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų akademinės tarybos narių).
44. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai.
45. Kolegijos direktorius yra akademinės tarybos narys pagal pareigas. Kolegijos direktorius negali būti akademinės tarybos pirmininku.
46. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja kolegijos akademinės tarybos patvirtintas darbo reglamentas. Akademinės tarybos sudėtį ir jos pakeitimus tvirtina kolegijos direktorius įsakymu.
47. Akademinė taryba apie savo sprendimus nuolat informuoja bendruomenę viešai skelbimų lentoje ir kolegijos interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Kasmet, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos, akademinė taryba kolegijos interneto tinklalapyje pateikia savo veiklos metinę ataskaitą.
49. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas, kuris renkamas atviru balsavimu akademinės tarybos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos pirmininku negali būti kolegijos direktorius. Nesant akademinės tarybos pirmininko, jai vadovauja pirmininko pavaduotojas, kuris renkamas atviru balsavimu akademinės tarybos narių balsų dauguma.
50. Eilinis akademinės tarybos posėdis šaukiamas pagal patvirtintą akademinės tarybos veiklos planą. Posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per akademinius metus, kiekvieną semestrą. Neeilinis akademinės tarybos posėdis šaukiamas ne mažiau kaip trečdalio jos narių teikimu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teikimo. Neeilinis akademinės tarybos posėdis gali būti šaukiamas ir direktoriaus pasiūlymu. Akademinės tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma.
51. Akademinės tarybos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų akademinės tarybos narių.
52. Akademinės tarybos nariai gali būti atšaukiami iš pareigų jų pačių rašytiniu prašymu, kuris turi būti pateiktas akademinės tarybos pirmininkui ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Akademinės tarybos narys, negalintis atlikti savo pareigų dėl svarbių priežasčių, jo paties rašytiniu prašymu gali būti atšaukiamas nuo prašyme nurodytos datos. Akademinės tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų, jeigu jis netinkamai vykdo savo pareigas ir už jo atšaukimą iš pareigų balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje dalyvaujančių akademinės tarybos narių.
53. Kolegijos direktorius yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.
54. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:
54.1. vadovauja kolegijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
54.5. įvertinęs studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) pasiūlymus, teikia tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
54.6. atsako už kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
54.7. teikia tarybai tvirtinti ir viešai skelbia kolegijos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
54.8. supažindina akademinę tarybą su kolegijos metine veiklos ataskaita ir teikia ją Švietimo ir mokslo ministerijai;
54.9. teikia tarybai tvirtinti strateginį kolegijos veiklos ir kolegijos struktūros pertvarkos planus;
56. Taryba skelbia viešą konkursą eiti direktoriaus pareigas. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį slaptu balsavimu balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių.
58. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį kolegijos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo.
59. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios kolegijos direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
60. Jeigu tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma kolegijos direktoriaus pateikta metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atšauktas (atleistas) iš pareigų. Direktorius gali būti atleistas iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka.
61. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų gali pavesti savo pavaduotojams arba kitiems kolegijos darbuotojams.
62. Kolegijos direktoratas yra kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, padedanti siekti tarybos ir akademinės tarybos patvirtintų kolegijos tikslų ir veikianti pagal savo darbo reglamentą.
63. Kolegijos direktorato nariai yra direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir direktoriaus skiriami padalinių vadovai, studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) skirtas narys ir kitų kolegijos tarnybų vadovai.
V. STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
65. Mokslo ir studijų kolegijos darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
65.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
65.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
66. Dėstytojai kas penkeri metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laiką dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
67. Kolegijos darbuotojai, susiję su mokslo ir studijų veikla, privalo:
68. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
69. Studentai turi teisę:
69.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
69.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatytąja tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
69.8. kreiptis į kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
70. Studentas, neišlaikęs egzamino ar įskaitos, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti kolegijos nustatyta tvarka. Ši tvarka priimama išnagrinėjus studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) pasiūlymus.
71. Studentai privalo:
72. Už studentų pareigų pažeidimus kolegija gali studentams skirti šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, pašalinti juos iš kolegijos. Drausminės nuobaudos skiriamos dekano teikimu direktoriaus įsakymu ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kurią paaiškėja apie studento padarytą pareigų pažeidimą. Studentas gali būti pašalintas iš kolegijos tik akademinei tarybai pritarus. Prieš skiriant drausminę nuobaudą turi būti pareikalauta, kad studentas per rašte nurodytą terminą pasiaiškintų raštu. Jeigu per nustatytąjį terminą studentas be svarbių priežasčių atsisako pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, drausminė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.
73. Jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas (išskyrus tuos atvejus, kai nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą).
74. Studentų interesams atstovauja kolegijos studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
75. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenumato kitaip, taip pat kolegijos statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais.
76. Studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus studijų klausimais iš kolegijos ir jos padalinių administracijos, reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma pareikalauti kolegijos valdymo organų dar kartą apsvarstyti priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) susirinkimo protokolo išrašu.
77. Kolegijos studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas, kitas organizacijas ir dalyvauti tarptautinių studentų organizacijų veikloje įstatymų nustatyta tvarka.
78. Kolegija remia studentų atstovybę, skiria lėšų jos veiklai finansuoti. Studentų atstovybė atsiskaito už kolegijos skirtas lėšas pagal lėšų naudojimo ataskaitas kolegijos tarybai, studentų susirinkimui (konferencijai).
79. Kolegija turi turėti administraciją, būtiną institucijos ir institucijos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslo taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti. Administraciją sudaro kolegijos darbuotojai, išskyrus darbuotojus akademinių padalinių, įeinančių į kitų akademinių padalinių sudėtį, kurie turi teisę pagal kompetenciją duoti nurodymus kitiems darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.
80. Kolegijos akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.
81. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato kolegijos dėstytojų atestacijos ir konkursų pareigoms eiti nuostatai, kuriuos tvirtina akademinė taryba.
82. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas, atitinkantis profesoriaus pareigybės reikalavimus. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
83. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą kolegijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui akademinė taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
84. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti kolegijos mokslinėje ir kitoje veikloje. Jis nuolat informuojamas apie kolegijos mokslinę veiklą ir kviečiamas dalyvauti įgyvendinant įvairius kolegijos vykdomus projektus, moksliniuose tyrimuose, konferencijose.
85. Profesoriui emeritui iš kolegijos lėšų mokama tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
86. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas, atitinkantis docento pareigybės reikalavimus. Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas vieniems metams gali būti priimamas asmuo, turintis didelę praktinę dėstomojo dalyko (dalykų) darbo patirtį ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
87. Lektoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
88. Asistento pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir panašiai), padėti atlikti mokslo taikomuosius darbus ir dirbti metodinį darbą.
89. Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų dėstomojo dalyko praktinio darbo patirtį. Kvalifikacija dėstomo dalyko srityje turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka.
90. Dalykus, kuriuos kolegijoje turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai.
91. Į pagrindines pareigas dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus, priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.
92. Kolegija gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas darbo sutartis. Šių dėstytojų darbas apmokamas šalių susitarimu, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.
93. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus nustato kolegijos taryba, pritarus akademinei tarybai.
94. Konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato akademinė taryba. Ši tvarka netaikoma kviestiniams dėstytojams.
95. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie šį konkursą turi būti skelbiamas kolegijos ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose.
96. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai kolegijos akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
97. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai, taip pat asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai dalyvauja studijų procese akademinės tarybos nustatyta tvarka.
VI. STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS, STUDIJŲ NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
99. Į kolegijos nuosekliąsias kolegines studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
100. Stojantieji į pirmąjį kursą priimami pagal pasirinktas studijų programas ir gali būti priimti tik į vieną iš pasirinktų studijų programų.
101. Kolegija priima studentus, kurių studijas visiškai finansuoja valstybė, ir studentus, sutinkančius mokėti visą studijų kainą, patvirtintą direktoriaus teikimu kolegijos tarybos.
102. Kolegijos ir studento santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų sutartys nustato pagrindines studentų studijų kolegijoje sąlygas ir abiejų šalių įsipareigojimus.
103. Į valstybės finansuojamas studijų vietas studijų programoje gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai – ne žemesni už Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus minimalius rodiklius.
104. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius kolegijoje išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius kolegijoje išlieka per laikotarpį, iki pusantro karto ilgesnį už nustatytąjį atitinkamoms nuolatinės formos studijoms.
105. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti kolegijos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.
106. Asmuo, kurio studijos valstybės finansuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, turi teisę keisti studijų programą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės už tos studijų programos norminę studijų kainą.
107. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš kolegijos arba nutraukę studijas, privalo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
108. Kolegijoje studijuojantys asmenys turi teisę į akademines atostogas arba pertrauką moksle. Akademinės atostogos (pertrauka moksle) suteikiamos kolegijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į motyvuotą asmens rašytinį prašymą, kuriame nurodomos konkrečios priežastys ir pateikiami tai pagrindžiantys dokumentai.
109. Kolegija vykdo atskirą priėmimą į mokamas nuolatines ir ištęstines studijas, jeigu yra laisvų vietų po papildomo bendrojo priėmimo.
110. Studentas šalinamas iš kolegijos, jeigu:
VII. GINČŲ TARP STUDENTŲ IR ADMINISTRACIJOS IR KITŲ DARBUOTOJŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJŲ SUDARYMAS, GINČŲ NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS
112. Ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla, tarp studentų ir kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų sprendžia Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri skiriama kolegijos direktoriaus įsakymu 2 metams. Komisiją sudaro 3 kolegijos administracijos ir 3 studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys.
113. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai nepatenkinti kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą, ar negauna atsakymo per 30 dienų. Ginčų nagrinėjimo komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo.
114. Ginčų nagrinėjimo komisija veikia pagal Ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamentą, kurį tvirtina kolegijos direktorius įsakymu. Šios komisijos sekretorius priima ir registruoja komisijos gautus prašymus, skundus, pranešimus. Per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo, pranešimo) gavimo skiriamas Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdis. Apie posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų informuojamos ginčo šalys paštu ar elektroniniu paštu, kartu su šia informacija jiems pateikiama posėdžio medžiaga. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Posėdžiai protokoluojami. Sprendimai priimami Ginčų nagrinėjimo komisijos narių susitarimu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo. Sprendimas per 3 darbo dienas išsiunčiamas ginčo šalims. Ginčų nagrinėjimo komisija teikia sprendimus kolegijos direktoriui ir atitinkamo padalinio vadovui. Jeigu sprendimas neįvykdomas per 7 darbo dienas nuo jo gavimo, Ginčų nagrinėjimo komisija kreipiasi į akademinę tarybą dėl sprendimo įvykdymo. Jeigu susitarti nepavyksta, toliau ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VIII. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
116. Kolegija, valdydama, naudodama turtą ir disponuodama juo, vadovaujasi šiais principais: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei, ūkinės veiklos autonomijos.
117. Kolegijos turtą sudaro nekilnojamasis turtas (turimi pastatai ir žemė), kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) ir kitas teisėtai įgytas turtas. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
118. Kolegijos lėšas sudaro:
118.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos, skirtos:
118.1.1. moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
118.2. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos studijoms, skirtos:
118.2.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti įstatymo nustatyta tvarka;
118.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
119. Kolegija buhalterinę apskaitą organizuoja ir tvarko, finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas rengia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
120. Kolegija kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai, steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
121. Kolegija, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu ir kitais teisės aktais, nustato studentų studijų įmokų, taip pat įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, mokamų studijų įmokų mokėjimo tvarką ir dydžius.
122. Už Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimą atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka.
IX. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
125. Kolegija viešai (kolegijos interneto puslapyje) skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
126. Mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per kolegijos vidinės kokybės užtikrinimo sistemą, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį kolegijos vertinimą (akreditavimą).
127. Kolegija diegia vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir kolegijos tarybos patvirtinta kolegijos veiklos kokybės gerinimo strategija, numato būdus ir priemones, padedančius užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
128. Kolegija nuolat savo interneto tinklalapyje viešai skelbia kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus kolegijos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
130. Kolegija kiekvienais metais atlieka praėjusių metų veiklos savianalizę. Studijų programų savianalizės atliekamos kas 3 metus.
132. Kolegijos veiklos savianalizė atliekama ir studijų programų kokybė vertinama vadovaujantis kolegijos parengtais, direktoriaus ir akademinės tarybos patvirtintais vidinę kokybės sistemą reglamentuojančiais dokumentais.
133. Kolegijos veiklos kokybė vertinama pagal veiklos sritis (valdymas, studijų planavimas, studijų organizavimas, studijų laimėjimų vertinimo sistema, mokslo taikomoji veikla ir konsultavimo paslaugos, tarptautiniai ryšiai, materialiniai ir finansiniai ištekliai, personalas, vidinė kokybės užtikrinimo sistema), vadovaujantis veiklos atitikties misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitikties nustatytiesiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais.
X. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMas
136. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal kolegijos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles, ir filialas atsako pagal kolegijos prievoles.
139. Atstovybė veikia pagal kolegijos patvirtintus nuostatus. Atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal atstovybės prievoles, ir atstovybė atsako pagal kolegijos prievoles.
140. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami tarybos nutarimu, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nuostatų.
XI. STATUTO KEITIMO TVARKA