LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

R E Z O L I U C I J A

DĖL BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS TĘSTINUMO IR NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ATNAUJINIMO

 

2005 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas:

1) į Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130 patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos laikotarpiui iki 2020 metų nuostatas, kuriose pabrėžiama, kad Lietuvos elektros energetikos sektoriaus plėtros strategija yra pagrįsta saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumu, perimamumu ir plėtote;

2) į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programą, kurioje įsipareigojama siekti, kad Lietuva išliktų branduolinę jėgainę turinti valstybė, ir pritraukti investicijas naujiems branduoliniams reaktoriams statyti;

3) į 2004 metais parengtos Branduolinės energetikos naudojimo Lietuvoje tęstinumo studijos rezultatus;

4) į atliktus ir planuojamus atlikti darbus integruojant Lietuvos energetinius tinklus į ES energetinę sistemą,

konstatuoja:

1) Europos Sąjungoje didėja priklausomybė nuo išorinių energijos tiekėjų, todėl priimta daug bendros energetikos politikos teisės aktų, kuriais siekiama sumažinti šią priklausomybę;

2) nors kai kurios Europos Sąjungos šalys deklaravo branduolinės energetikos moratoriumą, tačiau Kioto protokolo reikalavimai ir naftos bei dujų kainų ir tiekimo patikimumo problemos verčia peržiūrėti anksčiau priimtus sprendimus;

3) aplinkosaugos ir energijos tiekimo patikimumo problemų sprendimo būtinybė sudaro palankias prielaidas atominės energetikos plėtrai. Todėl tikimasi, kad Europos Sąjunga gali pozityviai peržiūrėti atominės energetikos perspektyvas;

4) Ignalinos atominės elektrinės galutinis sustabdymas, vis didėjantis gamtinių dujų bei naftos produktų vartojimas komplikuos Lietuvos prisiimtų aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymą, didins elektros kainas vartotojams ir apsunkins elektros energijos tiekimo patikimumo užtikrinimą visame Baltijos regione, neigiamai atsilieps ekonomikos plėtrai;

pabrėžia:

1) Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos rinką svarbus ne tik techninis, bet ir ekonominis energijos tiekimo patikimumo ir konkurencingumo aspektas;

2) kad būtų galutinai sustabdyta Ignalinos atominės elektrinės eksploatacija, reikės gerokai padidinti pirminių energijos išteklių, ypač gamtinių dujų, importą ir dėl to gali dar labiau padidėti Lietuvos Respublikos priklausomybė nuo vienintelio pirminės energijos tiekėjo iš Rytų;

3) didėjant dujų ir naftos kainoms, lėtai pereinant prie naujausių elektros gamybos technologijų, energijos kaina neišvengiamai didės ir tai neabejotinai neigiamai paveiks šalies ekonomiką, žmonių gerovę;

4) statant Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje naują reaktorių, būtų išvengta reaktorių galutinio sustabdymo neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtrai ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui;

5) pripažįstant branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje svarbą šalies ekonomikai, kartu būtina užtikrinti energijos gamybos įvairovę (branduolinę, šiluminę energetiką, hidroenergetiką), nemažinant dėmesio atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių vartojimui;

pareiškia:

1) pripažindamas pirminių energijos išteklių, tarp jų branduolinės energijos, įvairovės būtinybę, Lietuvos Respublikos Seimas sieks, kad Lietuva išliktų branduolinės energetikos valstybe ir toliau gamintų elektros energiją šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje atominėje elektrinėje;

2) Lietuvos Respublikos Seimas teisiškai ir politiškai rems investicijas į naujo reaktoriaus statybą;

siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) apsvarstyti galimybes ir priimti konkrečius sprendimus dėl naujos atominės elektrinės statybos perspektyvų;

2) parengti branduolinės energetikos raidos Lietuvoje programą, kurioje būtų įtvirtinti naujos atominės elektrinės statybos principai, įsipareigojimų ir atsakomybės pasiskirstymas, finansavimo sąlygos, valstybės vaidmuo ir poveikio mechanizmas, naujo reaktoriaus tipo ir galios parinkimas, reikalavimai potencialiems investuotojams ir gamintojams;

3) rengiant, priimant ir vykdant sprendimus dėl Ignalinos atominės elektrinės galutinio sustabdymo, atsižvelgti į atominės energetikos tęstinumo Lietuvoje ir naujų reaktorių statybos perspektyvą;

4) finansuoti Ignalinos atominės elektrinės regiono socialines ekonomines priemones ir projektus iš Europos Sąjungos 2004–2006 metų biudžeto ir siekti, kad tai būtų numatyta rengiant 2007–2013 metų Europos Sąjungos finansinę perspektyvą;

5) plėtoti regioninį bendradarbiavimą ir kooperaciją kuriant bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką, integruotą į Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkas;

6) bendradarbiaujant su Latvija ir Estija parengti pasiūlymą Europos Komisijai dėl pagalbos naujos atominės jėgainės statybai;

7) iki 2006 m. III ketvirčio atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                         ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________