LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAVYZDINIO EKSPORTO SUBSIDIJŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2001 m. rugsėjo 19 d. Nr. 279
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 50-1431) 44 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 909 „Dėl priemonių Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymui ir Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatymui įgyvendinti“ (Žin., 2000, Nr. 65-1962) 1.2 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 279
PAVYZDINIS EKSPORTO SUBSIDIJŲ SĄRAŠAS
1. Pavyzdinis eksporto subsidijų sąrašas (toliau – sąrašas) nustato, kokios subsidijos yra laikomos eksporto subsidijomis bei kaip su eksporto subsidijavimu yra susijusios eksportuojamų prekių gamybos sąnaudos ir šioms sąnaudoms taikomas muitų grąžinimas ar atleidimas nuo muitų.
2. Šiame sąraše vartojamos sąvokos:
Tiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriais apmokestinamas darbo užmokestis, palūkanos, pajamos už nuomą, autoriniai atlyginimai ir kitos pajamos bei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas;
Importo rinkliavos – tarifai, muitai ir kitos importui taikomos piniginės rinkliavos;
Netiesioginiai mokesčiai – pardavimo, akcizo, apyvartos, pridėtinės vertės, franšizės, žyminis, transfero, atsargų ir įrangos mokesčiai, pasienio mokesčiai ir visi kiti mokesčiai, išskyrus tiesioginius mokesčius ir importo rinkliavas;
Kumuliatyviniai (didėjantys) netiesioginiai mokesčiai – daugiaetapiai netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos vienos gamybos stadijos prekės ar paslaugos yra naudojamos tolesnėje gamybos stadijoje, taikomi, kai nėra vėlesnio mokesčių kreditavimo mechanizmo;
Ankstesnės gamybos stadijos mokesčiai – mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės ar paslaugos, tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos prekės gamybos procese;
Atleidimas nuo mokesčių – mokesčių sumažinimas arba jų grąžinimas;
Atleidimas nuo importo rinkliavų arba jų grąžinimas („remission“ ar „drawback“) – visiškas ar dalinis atleidimas nuo importo rinkliavų arba jų atidėjimas, arba grąžinimas;
Gamybos proceso sąnaudos – eksportuojamos prekės gamybos procese fiziškai sunaudotos žaliavos, energija, kuras, nafta bei jų perdirbimui reikalingi katalizatoriai.
3. Eksporto subsidijomis laikoma:
3.1. valiutos kurso palaikymo programos ar panašios priemonės, įskaitant eksporto skatinimo programas, taikomos siekiant padidinti svarstomos prekės eksportą;
3.2. vidaus pervežimo ar pakrovimo (frachto) mokesčiai, nustatyti ar taikomi eksportuojamų prekių siuntoms daug palankesnėmis sąlygomis nei gabenant prekių siuntas, skirtas vidaus vartojimui;
3.3. Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal Vyriausybės programas tiekiamos importuotos ar vietinės gamybos prekės bei paslaugos, naudojamos eksportuojamoms prekėms gaminti palankesnėmis sąlygomis ar aplinkybėmis nei tiekiamos panašios arba tiesiogiai konkuruojančios prekės bei paslaugos, naudojamos vidaus vartojimo prekėms gaminti, jeigu (prekėms) šios sąlygos ar aplinkybės palankesnės už eksportuotojams komerciniu būdu pasaulio rinkose pasiekiamas sąlygas. Komerciniu būdu pasiekiamos sąlygos reiškia, kad importuotos ir vietinės gamybos prekės pasirinkimas neribojamas ir priklauso tik nuo komercinių sumetimų;
3.4. visiškas ar dalinis atleidimas nuo tiesioginių mokesčių ar socialinio draudimo įmokų, kurias sumokėjo ar turi sumokėti pramonės ar prekybos įmonės, arba jų atidėjimas, ypač susijęs su eksportu;
3.5. tam tikros mokesčių lengvatos, tiesiogiai susijusios su eksportu ar eksporto rodikliais, viršijančios lengvatas, taikomas vidaus vartojimui skirtų prekių gamybai, naudojamos apskaičiuojant apmokestinimo tiesioginiais mokesčiais bazę;
3.6. eksportuojamų prekių gamybos ir paskirstymo (platinimo) atleidimas nuo netiesioginių mokesčių arba jų sumažinimas daugiau, negu tokiais mokesčiais apmokestinama panašių prekių gamyba ir paskirstymas (platinimas), parduodant jas vidaus vartojimui;
3.7. atleidimas nuo ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių, jų sumažinimas ar atidėjimas, kai tokiais mokesčiais apmokestinamos prekės ar paslaugos, naudojamos eksportuojamų prekių gamyboje, daugiau, negu nuo panašių ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių atleidžiama arba kurie yra sumažinami arba atidedami, kai tokiais mokesčiais apmokestinamos prekės ar paslaugos, naudojamos vidaus vartojimui skirtų prekių gamybai; tačiau su sąlyga, kad eksportuojamos prekės gali būti atleistos nuo ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių arba jie gali būti sumažinti arba atidėti, net jeigu panašios prekės, skirtos vidaus vartojimui, nėra atleistos nuo tokių mokesčių arba jie nėra joms sumažinti ar atidėti, jeigu ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyviniai mokesčiai yra taikomi sąnaudoms, naudojamoms eksportuojamų prekių gamyboje (atsižvelgiant į įprastą atliekų normą). Šis punktas netaikomas pridėtinės vertės mokesčių sistemai bei pasienio mokesčiams, taikomiems vietoje. Šis punktas yra aiškinamas vadovaujantis šio sąrašo 1 priede pateikiamomis rekomendacijomis dėl gamybos proceso sąnaudų;
3.8. atleidimas nuo importo rinkliavų arba jų atidėjimas arba grąžinimas, daugiau negu importo rinkliavos, taikomos importuojant sąnaudas, naudojamas eksportuojamų prekių gamybai (atsižvelgiant į įprastą atliekų normą); tačiau su sąlyga, kad tam tikrais atvejais įmonei leidžiama kaip importuojamų sąnaudų pakaitalą naudoti tokį pat kiekį vietinės rinkos sąnaudų, turinčių analogišką kokybę ir savybes, kad gautų naudos pagal šią nuostatą, jeigu importo ir atitinkamos eksporto operacijos vyksta per atitinkamą laikotarpį, ne ilgesnį kaip dveji metai. Šis punktas turi būti aiškinamas vadovaujantis šio sąrašo 1 bei 2 priede pateikiamomis rekomendacijomis;
3.9. Vyriausybės (arba atitinkamų Vyriausybės kontroliuojamų institucijų) eksporto kreditų garantijų ar draudimo programų teikimas, draudimo arba garantijų programų teikimas padidėjus eksportuojamų prekių kaštams, arba valiutos keitimo rizikos programos didesniu už nominalią vertę keitimo kursu, kuris neadekvatus tam, kurio reikia ilgalaikėms veiklos sąnaudoms ir programų nuostoliams padengti;
3.10. Vyriausybės (arba atitinkamų institucijų, kurias kontroliuoja arba kurios yra pavaldžios Vyriausybei) teikiami eksporto kreditai už mažesnes palūkanas nei tos, kurias faktiškai reikia mokėti už taip naudojamas lėšas (arba kurios turėtų būti mokamos, jei lėšų būtų skolinamasi tarptautinėse kapitalo rinkose tam pačiam terminui, tomis pačiomis kreditavimo sąlygomis ir tos pačios denominacijos valiuta, kaip ir eksporto kreditas), arba Vyriausybės ar minėtų institucijų apmokamos visos ar dalis išlaidų, kurias patiria eksportuotojai ar finansinės institucijos, gaudamos kreditus tiek, kiek jie naudojami eksporto kreditavimo sąlygų materialinės naudos apsaugai. Tačiau su sąlyga, kad valstybė, Pasaulio prekybos organizacijos narė, yra tarptautinio įsipareigojimo dėl oficialių eksporto kreditų šalis, ir kad mažiausiai 12 valstybių narių, pasirašiusių GATT sutartį „Dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių“ 1979 m. sausio 1 d. (arba vėliau sutinkant įsipareigojimą pasirašiusioms valstybėms narėms), yra tokio įsipareigojimo šalys, arba jeigu ji praktiškai taiko atitinkamo įsipareigojimo palūkanų normų sąlygas, eksporto kreditavimo būdas, kuris neprieštarauja toms sąlygoms, nelaikomas eksporto subsidija, kurią draudžia GATT sutartis „Dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių“;
Pavyzdinio eksporto
subsidijų sąrašo
1 priedas
REKOMENDACIJOS DĖL GAMYBOS PROCESO SĄNAUDŲ
1. Pagal netiesioginių mokesčių lengvatų programas galima atleisti nuo ankstesnės gamybos stadijos kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių, kuriais apmokestinamos gamybos sąnaudos (atsižvelgiant į įprastą atliekų normą), naudojamos eksportuojamų prekių gamybai, arba juos sumažinti arba atidėti. Panašiai pagal muito grąžinimo ir atleidimo nuo muitų programas galima atleisti nuo importo rinkliavų, taikytų gamybos sąnaudoms (atsižvelgiant į įprastą atliekų normą), naudojamoms eksportuojamų prekių gamybai, ar jas grąžinti.
2. Sąrašo 3.8 ir 3.9 punktuose vartojamas terminas „sąnaudos, naudojamos eksportuojamų prekių gamybai“. Pagal sąrašo 3.8 punktą netiesioginių mokesčių lengvatos gali būti laikomos eksporto subsidijomis, jeigu jas taikant, atleidimo nuo ankstesnio etapo kumuliatyvinių netiesioginių mokesčių, jų sumažinimo arba atidėjimo suma yra didesnė už sumą, kuria faktiškai apmokestinamos sąnaudos eksportuojamų prekių gamybai. Pagal sąrašo 3.9 punktą muitų grąžinimo ir atleidimo nuo muitų programos gali būti laikomos eksporto subsidija, jeigu jas taikant atleidimo nuo importo rinkliavų ar tokių importo rinkliavų grąžinimo suma faktiškai yra didesnė už sumą, kuria apmokestinamos sąnaudos, naudojamos eksportuojamų prekių gamybai. Abiejuose punktuose nustatyta, kad įprastinė atliekų norma turi būti daroma atsižvelgiant į sąnaudas eksportuojamos prekės gamybai. Sąrašo 3.9 punktas taip pat numato ir pakaitalo tam tikrais atvejais galimybę.
3. Atlikdama eksportuojamų prekių gamybos sąnaudų tyrimą, kuris yra Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatyme numatyto tyrimo dalis, institucija laikosi tokios tvarkos:
3.1. kai yra įtariama, kad netiesioginių mokesčių lengvatos ar muitų grąžinimo ar atleidimo nuo muitų programos gali būti laikomos subsidijomis dėl tos priežasties, kad yra suteikiamos per didelės netiesioginių mokesčių ar importo rinkliavų už sąnaudas, naudojamas eksportuojamų prekių gamybai lengvatos, tyrimą atliekanti institucija pirmiausia turėtų nustatyti, ar eksportuojančios valstybės narės vyriausybė turi ir taiko sistemą ar tvarką, pagal kurią galima patvirtinti, kokios sąnaudos ir koks jų kiekis buvo panaudotas eksportuojamų prekių gamybai. Kai taikoma tokia sistema ar tvarka, tyrimą atliekanti institucija turėtų išnagrinėti tą sistemą ar tvarką, kad nustatytų, ar ji yra pagrįsta, ar efektyvi siekiamo tikslo atžvilgiu ir ar ji atitinka eksportuojančios šalies visuotinai priimtą prekybos praktiką. Tyrimą atliekanti institucija gali manyti esant reikalinga atlikti tam tikrus praktinius testus, kad patikrintų informaciją ar įsitikintų, kad sistema ar tvarka yra taikoma efektyviai;
3.2. jei tokios sistemos ar tvarkos nėra ar ji nepagrįsta, arba ji numatyta ir laikoma pagrįsta, bet nustatyta, kad netaikoma arba taikoma neefektyviai, tolesnis tyrimas, grindžiant faktiniu panaudotų sąnaudų kiekiu, turėtų būti atliekamas, siekiant nustatyti, ar iš tiesų įvyko permokėjimas. Jeigu tyrimą atliekanti institucija mano esant reikalinga, tolesnis tyrimas turėtų būti atliekamas laikantis šio priedo 3.1 punkto nuostatų;
3.3. tyrimą atliekanti institucija turėtų traktuoti sąnaudas kaip fiziškai įjungtas, jeigu tos sąnaudos yra panaudotos gamybos procese ir fiziškai egzistuoja eksportuojamoje prekėje. Pažymėtina, kad sąnaudos galutiniame produkte neturi būti tokios, kokios buvo prieš patekdamos į gamybos procesą;
3.4. nustatant eksportuojamos prekės gamyboje sunaudotų tam tikrų sąnaudų kiekį, turėtų būti atsižvelgiama į „įprastinę normą atliekoms“ ir tokios atliekos turi būti laikomos panaudotomis eksportuojamos prekės gamybai. Terminas „atliekos“ reiškia tokią sąnaudų dalį, kuri neatlieka savarankiškos funkcijos gamybos procese, nėra sunaudota eksportuojamos prekės gamybai (dėl tokių priežasčių kaip neefektyvumas) ir nėra to paties gamintojo atgauta, panaudota ar parduota;
3.5. tyrimą atliekanti institucija, nustatydama, ar reikalaujama lengvata atliekoms yra „įprasta“, turi atsižvelgti į gamybos procesą, įprastinę eksportuojančios šalies pramonės šakos patirtį ir kitus techninius veiksnius, kurie šiuo atveju yra tinkami. Tyrimą atliekanti institucija turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, ar eksportuojančios valstybės narės institucijos pagrįstai apskaičiavo atliekų kiekį, kai į tą kiekį ketinama atsižvelgti taikant mokesčių ar muitų lengvatas ar atleidimus.
______________
Pavyzdinio eksporto
subsidijų sąrašo
2 priedas
REKOMENDACIJOS, PAGAL KURIAS NUSTATOMA, AR MUITO GRĄŽINIMO AR ATLEIDIMO NUO MUITŲ PROGRAMOS YRA NAUDOJAMOS KAIP EKSPORTO SUBSIDIJŲ PAKAITALAS
1. Muitų grąžinimo ar atleidimo nuo muitų programos gali leisti grąžinti arba kompensuoti importo rinkliavas sąnaudoms, kai eksportuojamos prekės gamybai naudojamos vietinės sąnaudos yra tos pačios kokybės ir turi tas pačias savybes kaip ir importuotos sąnaudos, kurios yra keičiamos. Pagal sąrašo 3.9 punktą pakaitinė muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų programa gali būti laikoma eksporto subsidija tiek, kiek grąžinta importo rinkliava yra didesnė už importo rinkliavas, kuriomis buvo apmokestintos importuojamos gamybos sąnaudos, kurias buvo prašoma grąžinti.
2. Atlikdama pakaitinės muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų programos tyrimą, kuris yra Lietuvos Respublikos kompensacinių muitų įstatyme numatyto tyrimo dalis, tyrimą atliekanti institucija laikosi tokios tvarkos:
2.1. sąrašo 3.10 punktas nustato, kad vidaus rinkos sąnaudomis gali būti pakeistos importuojamos sąnaudos eksportuojamos prekės gamybai su sąlyga, kad yra vienodas tų sąnaudų kiekis ir jos yra tos pačios kokybės bei turi tas pačias savybes kaip ir importuojamos sąnaudos, kurios jomis keičiamos. Tikrinimo tvarkos ar procedūros egzistavimas svarbus tuo, kad sudaro sąlygas eksportuojančios šalies vyriausybei užtikrinti ir parodyti, kad sąnaudų, už kurias importo rinkliavas prašoma grąžinti, kiekis neviršija panašių bet kokia forma eksportuojamų prekių kiekio ir kad grąžinto importo muito suma nėra didesnė už rinkliavų, kuriomis iš pradžių buvo apmokestintos atitinkamos importuotos sąnaudos, sumą;
2.2. kai yra įtariama, kad taikant muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų programą gali būti suteikta subsidija, tyrimą atliekanti institucija pirmiausiai turėtų nustatyti, ar eksportuojančios valstybės vyriausybė turi ir taiko tikrinimo sistemą ar tvarką. Ten, kur nustatoma, kad tokia sistema ar tvarka taikoma, tyrimą atliekanti institucija turėtų ištirti tikrinimo tvarką, kad nustatytų, ar ji pagrįsta, ar veiksminga siekiamo tikslo atžvilgiu ir ar atitinka eksportuojančios šalies visuotinai priimtą prekybos praktiką. Jeigu nustatoma, kad tokia tvarka atitinka tyrimo reikalavimus ir yra veiksmingai taikoma, neturėtų būti pripažįstama, kad egzistuoja subsidija. Tyrimą atliekanti institucija, vadovaudamasi Kompensacinių muitų įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, gali laikyti esant reikalinga atlikti tam tikrus praktinius testus, kad patikrintų informaciją arba įsitikintų, kad tikrinimo tvarka yra veiksmingai taikoma;
2.3. ten, kur tikrinimo tvarkos nėra ar ji yra nepagrįsta, arba kur ji numatyta ir laikoma pagrįsta, bet nustatyta, kad ji netaikoma arba taikoma neveiksmingai, gali egzistuoti subsidija. Tokiais atvejais tolesnis eksportuojančios šalies tyrimas atliekamas grindžiant atitinkamais sandoriais, siekiant nustatyti, ar iš tiesų įvyko permokėjimas. Jeigu tyrimą atliekanti institucija laiko esant reikalinga, tolesnis tyrimas turėtų būti atliekamas laikantis šio priedo 2.2 punkto nuostatų;
2.4. Muito grąžinimo ar atleidimo nuo muito programos nuostatos, pagal kurias eksportuotojams leidžiama pasirinkti atitinkamas importo siuntas, kurioms taikoma muito grąžinimo ar atleidimo nuo muito programa, pačios savaime negali būti laikomos subsidija;
2.5. grąžinto importo muito perviršis, apibūdintas sąrašo 3.9 punkte, turėtų būti laikomas egzistuojančiu, kai vyriausybės sumokėjo palūkanas, už bet kurias importo rinkliavas, grąžintas pagal muito grąžinimo ar atleidimo nuo muitų programas, faktiškai sumokėtų ar mokėtinų palūkanų lygiu.
______________