LIETUVOS RESPUBLIKOS

RYŠIŲ

Į S T A T Y M A S

1995 m. lapkričio 30 d. Nr. I-1109

Vilnius

I skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato valstybės, įmonių, įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų teises ir pareigas valdant, naudojant pašto ir telekomunikacijų technines priemones bei disponuojant jomis, įrengiant ir eksploatuojant telekomunikacijų tinklus, teikiant pašto ir telekomunikacijų paslaugas bei naudojantis jomis, taip pat bendrus atsakomybės principus už šio įstatymo pažeidimą.

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotose tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios nei šiame įstatyme pašto ir telekomunikacijų veiklos taisyklės, yra taikomos tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

ryšiai – paštų, telekomunikacijų įmonių ir telekomunikacijų techninių priemonių visuma;

Ryšių ir informatikos ministerija – Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerija;

ryšių administracija – Ryšių ir informatikos ministerija, taip pat kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ryšių ir informatikos ministerijos įgaliotos ryšių reguliavimo institucijos;

Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžios įmonės – Ryšių ir informatikos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos pašto ir telekomunikacijų specifinės paskirties akcinės bendrovės ir valstybės įmonės;

paštas – įmonė (įmonės padalinys), teikianti pašto paslaugas savo buveinėje ir aptarnaujamoje teritorijoje bei pervežanti (persiunčianti) pašto siuntas kitiems analogiškiems paštams šalyje ir užsienyje;

valstybės paštas – pašto paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos valstybės įmonės ir akcinės bendrovės, kurių kontroliniai akcijų paketai priklauso Lietuvos Respublikos valstybės valdžios ir valdymo institucijoms;

pašto paslaugos – laiškų, atvirukų (atvirlaiškių), spaudinių, sekogramų, aerogramų, smulkiųjų paketų, siuntinių priėmimas ar surinkimas, gabenimas ir pristatymas, pašto perlaidų priėmimas ir išmokėjimas, pašto kasos (žiro pašto) bankinių operacijų atlikimas;

pašto kasos (žiro pašto) bankinės operacijos – klientų atsiskaitymai per paštą negrynaisiais pinigais, lėšų pervedimas iš vieno kliento sąskaitos pašte į kito kliento sąskaitą ;

pašto perlaida – pinigų siuntimas paštu ar telegrafu;

pašto mokos ženklai – pašto ženklai ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

pagrindinės pašto paslaugos – pašto siuntų priėmimas (surinkimas), gabenimas ir įteikimas adresatui;

pašto siunta – laiškas, atvirukas (atvirlaiškis), spaudinys, sekograma, aerograma, smulkus paketas, siuntinys;

atvirukas (atvirlaiškis) – pašto lapelis laiškui, siunčiamas be voko, su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

laiškas – paštu siunčiamas rašytinis ar nerašytinis pranešimas, dedamas į voką su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

spaudinys – spausdintas leidinys, siunčiamas voke ar įdėtas į kitokį apvalkalą su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

siuntinys – įvairūs daiktai ar maisto produktai, siunčiami medinėje, kartono dėžėje, apsiūti audeklu ar įpakuoti į kitą patvarią medžiagą;

smulkus paketas – smulkių daiktų siunta, siunčiama medinėje, kartono dėžėje ar įpakuota į kitą patvarią medžiagą su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

sekograma – rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys neregiams iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašų kasetės bei specialus popierius akliesiems, siunčiamas voke ar įdėtas į kitokį apvalkalą su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

aerograma – oro paštu siunčiamas vienas lapas, sulenktas ir suklijuotas iš abiejų pusių, su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

telekomunikacija – bet koks ženklų, signalų, rašytinių tekstų, vaizdų ir garsų arba kitokio pobūdžio pranešimų perdavimas, transliavimas ir priėmimas laidinėmis, radijo, optinėmis arba kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis;

techninės telekomunikacijų priemonės – telefono, telegrafo, faksimilinio ryšio, duomenų perdavimo įrenginiai bei linijos, radijo ryšio, radijo ir televizijos transliavimo bei priėmimo, taip pat kitokie telekomunikacijai naudojami įrenginiai;

sertifikuotos techninės telekomunikacijų priemonės – techninės telekomunikacijų priemonės, kurių techniniai parametrai atitinka Lietuvos Respublikos nustatytas normas ir kurioms ryšių administracija yra išdavusi atitikties sertifikatą (atitikties pažymėjimą);

galiniai telekomunikacijų įrenginiai – telefono, telegrafo, faksimiliniai aparatai, modemai ir kiti telekomunikacijų paslaugų naudotojų įrenginiai, prijungti prie atitinkamo telekomunikacijų tinklo abonentinėmis linijomis;

telekomunikacijų tinklas – telekomunikacijų techninių priemonių sistema, išskirta pagal ryšio rūšį arba pobūdį (telefono, telegrafo, duomenų perdavimo, radijo, televizijos ir kt.) bei įrengimo teritoriją, sudaranti galimybes perduoti ir priimti informaciją visose vietose, kuriose įrengta prisijungimo prie tinklo aparatūra (galiniai telekomunikacijų įrenginiai);

bendrasis telekomunikacijų tinklas – telekomunikacijų tinklas, kurio paslaugos teikiamos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims;

bendrasis radijo ryšio tinklas – telekomunikacijų tinklas, skirtas perduoti ir priimti pranešimams tarp judančių arba tarp judančių ir stacionarių abonentų, kurio paslaugos teikiamos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims;

valstybiniai specialios paskirties telekomunikacijų tinklai – telekomunikacijų tinklai, kurie sukuriami ir naudojami tiktai tam tikrų valstybės valdymo institucijų ir jų struktūrų (valstybės saugumo, gynybos, vidaus reikalų ir kt.) veiklai laiduoti;

valstybinės reikšmės telekomunikacijų linijos – tarptautinės ir tarpmiestinės telekomunikacijų linijos, priklausančios valstybės ryšių įmonėms ir jų eksploatuojamos;

telekomunikacijų paslaugos – informacijos perdavimo telekomunikacijų techninėmis priemonėmis paslaugos;

pagrindinės telekomunikacijų paslaugos – telefono ir telegrafo ryšio paslaugos;

telekomunikacijų įmonė – įmonė, valdanti bei naudojanti technines telekomunikacijų priemones ir teikianti telekomunikacijų paslaugas;

telekomunikacijų tinklo operatorius – įmonė, naudojanti savo arba kitos įmonės telekomunikacijų tinklą (prižiūrinti, plėtojanti, valdanti jo darbą, sujungianti su kitais tinklais);

abonentas – juridinis arba fizinis asmuo, kuris reguliariai naudojasi pašto ir (arba) telekomunikacijų paslaugomis pagal sutartį, sudarytą su paslaugų teikėju;

radijo ir televizijos transliavimas – radijo ir (arba) televizijos laidų perdavimas gyventojams naudojant elektromagnetines bangas;

radijo ir televizijos tinklas – techninių priemonių visuma radijo ir televizijos laidoms transliuoti visoje šalyje ar jos dalyje;

licencija – dokumentas, suteikiantis jo gavėjui teisę tam tikrą laiką nustatytoje teritorijoje plėtoti dokumente nurodytą veiklą bei nustatantis šios veiklos sąlygas;

privalomos teikti paslaugos – pašto ir telekomunikacijų paslaugos, kurios įmonių įstatuose arba veiklos licencijose nurodytos kaip privalomos.

II skirsnis

RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMAS

3 straipsnis. Teisinis ryšių veiklos reguliavimas

1. Ryšių veiklą ir santykius tarp pašto bei telekomunikacijų operatorių ir jų paslaugų naudotojų Lietuvos Respublikoje reguliuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, taip pat kiti teisės aktai.

2. Radijo ryšio valdymą, naudojimą, kontrolę ir elektromagnetines bangas skleidžiančių įrenginių gaminimą, įvežimą iš užsienio, pardavinėjimą, naudojimą bei priežiūrą reguliuoja Radijo ryšio įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos tarptautinį bendradarbiavimą pašto ir telekomunikacijų srityse reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei tarptautinės sutartys.

4 straipsnis. Valstybinis ryšių veiklos reguliavimas

1. Ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją reguliuoja:

1) Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos;

2) Ryšių ir informatikos ministerija ir jos įgaliotos institucijos;

3) Krašto apsaugos ministerija;

4) Vidaus reikalų ministerija.

2. Krašto apsaugos ministerija reguliuoja ryšių, naudojamų šalies apsaugai ir gynybai, veiklą, taip pat telekomunikacijų techninių priemonių ir tinklų, kuriuos plėtoja ir prižiūri jai pavaldžios tarnybos, naudojimą.

Vidaus reikalų ministerija reguliuoja ryšių, naudojamų šalies sienų apsaugai, veiklą, taip pat telekomunikacijų techninių priemonių ir tinklų, kuriuos plėtoja ir prižiūri jai pavaldžios tarnybos, naudojimą.

Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos po konsultacijų su Ryšių ir informatikos ministerija priima sprendimus įrengti telekomunikacijų tinklus, palydovinio ryšio sistemas, radionavigacijos bei radiolokacijos stotis ir sistemas.

3. Ryšių administracija reguliuoja juridiniams bei fiziniams asmenims priklausančių telekomunikacijų tinklų ir priemonių veiklą, koordinuoja jų sąveiką, nustato pagrindinių telekomunikacijų paslaugų teikimo sąlygas.

Ryšių administracija nereguliuoja:

1) pašto operatorių veiklos, jei ji nesusijusi su valstybės paštu ir netrukdo kitiems paštams ;

2) su bendraisiais telekomunikacijų tinklais nesujungtų telekomunikacijų tinklų veiklos, jei ji nesusijusi su paslaugų teikimu tretiesiems asmenims ir netrukdo kitiems tinklams;

3) valstybinių specialios paskirties telekomunikacijų tinklų veiklos, jei ji netrukdo kitiems tinklams.

5 straipsnis. Ryšių ir informatikos ministerija

1. Ryšių ir informatikos ministerija šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų yra įgaliota įgyvendinti Vyriausybės politiką ryšių srityje, reguliuoti šalyje pašto ir telekomunikacijų veiklą. Ji rūpinasi pašto ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtojimu ir modernizavimu, stengiasi sudaryti visiems Lietuvoje esantiems asmenims lygias galimybes naudotis ryšių paslaugomis, skatina konkurenciją tarp ryšių paslaugų teikėjų.

2. Ryšių ir informatikos ministerija , vykdydama jai nustatytas pareigas, privalo ir turi teisę:

1) steigti, reorganizuoti, likviduoti pašto ir telekomunikacijų veiklos reguliavimo bei telekomunikacijų techninių priemonių naudojimo priežiūros institucijas ir tarnybas, tvirtinti jų įstatus;

2) teikti Vyriausybei pasiūlymus finansuoti pašto ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtros ir modernizavimo programas, kompensuoti iš valstybės biudžeto nuostolius, atsiradusius teikiant privalomas pašto ir telekomunikacijų paslaugas, taip pat suteikti valstybės pašto ir valstybės telekomunikacijų įmonių paskolų garantijas;

3) sudaryti bendrojo naudojimo telekomunikacijų tinklų numeracijos planus ir skirti telekomunikacijų tinklams atitinkamus numerius; išduoti arba pavesti telekomunikacijų veiklos reguliavimo bei telekomunikacijų techninių priemonių naudojimo priežiūros institucijoms ir tarnyboms išduoti leidimus naudoti telekomunikacijų technines priemones ir radijo dažnius spinduliuojančius ar galinčius spinduliuoti įrenginius;

4) nustatyti juridinių ir fizinių asmenų, teikiančių pašto ir telekomunikacijų paslaugas bei įrengiančių, plėtojančių, prižiūrinčių ir naudojančių telekomunikacijų technines priemones, kvalifikacijos ir jų veikloje naudojamos įrangos reikalavimus, taip pat šių asmenų atestavimo tvarką;

5) kontroliuoti vartotojams teikiamų pašto ir telekomunikacijų paslaugų kokybę, tikrinti bendrųjų ir su jais sujungtų telekomunikacijų tinklų techninius parametrus;

6) leisti (rengti ir tvirtinti) pašto ir telekomunikacijų taisykles; nustatyti pagrindinių pašto ir telekomunikacijų paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kokybės reikalavimus, tvirtinti tipines pašto ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų sutartis su abonentais;

7) nustatyti Lietuvos Respublikoje naudojamų pašto ir telekomunikacijų įrenginių techninių rodiklių reikalavimus; suderinus su Statybos ir urbanistikos ministerija, leisti normas ir taisykles, reglamentuojančias pašto ir telekomunikacijų įrenginių projektavimą bei statybą;

8) paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, karo grėsmės, gaivalinių nelaimių ar kitais Vyriausybės nustatytais atvejais leisti įsakymus, privalomus visiems paštams, telekomunikacijų įrenginių savininkams ir operatoriams;

9) bendradarbiauti su užsienio šalių pašto ir telekomunikacijų administracijomis, pagal kompetenciją atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse pašto ir telekomunikacijų organizacijose bei tarptautinėse konferencijose;

10) nustatyti pašto ženklų, ženklintų vokų ir atvirukų leidimo ir platinimo tvarką.

Ryšių ir informatikos ministerija taip pat atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

6 straipsnis. Ryšių veiklos licencijavimas

1. Ryšių ir informatikos ministerija pašto ir telekomunikacijų veiklos licencijas išduoda Įmonių įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis Žyminio mokesčio įstatymu, už išduotą licenciją mokamas Vyriausybės nustatytas žyminis mokestis.

2. Licencijose nustatytos veiklos sąlygos gali būti keičiamos Ryšių ir informatikos ministerijos ar licencijos savininko iniciatyva, esant abipusiam sutarimui. Jei licencijos savininkas nesutinka su Ryšių ir informatikos ministerijos siūlomais licencijos sąlygų pakeitimais, ginčą sprendžia teismas.

7 straipsnis. Kainos ir tarifai

1. Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžių įmonių teikiamų privalomųjų pašto ir telekomunikacijų paslaugų bei pašto ir telekomunikacijų paslaugų, kurių rinkoje įmonė dominuoja, kainas ir tarifus, taip pat kitų įmonių teikiamų pagrindinių telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausią ribą nustato Vyriausybė.

2. Pašto ir telekomunikacijų veiklos reguliavimo bei telekomunikacijų techninių priemonių naudojimo priežiūros institucijų ir tarnybų paslaugų tarifus nustato Ryšių ir informatikos ministerija.

III skirsnis

PAŠTAS

8 straipsnis. Valstybės pašto išimtinės teisės ir pareigos

1. Valstybės pašto išimtinė teisė ir pareiga yra surinkti ir pristatyti laiškus, atvirukus (atvirlaiškius), spaudinius, pristatyti pensijas bei teikti kitas pašto paslaugas, nustatytas Įmonių įstatyme.

Ribinį maksimalų socialinio draudimo pensijų pristatymo mokestį nustato Vyriausybė.

2. Valstybės paštas turi išimtinę teisę:

1) įrengti viešose vietose pašto dėžutes laiškams surinkti;

2) leisti pašto mokos ženklus. Valstybės pašto leidžiamuose mokos ženkluose turi būti užrašas „LIETUVA“. Juose gali būti Lietuvos valstybės herbas;

3) savo dokumentuose, štampuose ir antspauduose, reklaminiuose leidiniuose ir kitur naudoti užrašą „Lietuvos paštas“;

4) naudoti ir leisti kitoms įmonėms naudoti pašto paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones.

9 straipsnis. Valstybės pašto siuntų pervežimas

Valstybės pašto siuntos ir jas lydintys darbuotojai per valstybės sienos kontrolės postus, nuolatines ir laikinas jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlas leidžiami be eilės.

10 straipsnis. Pašto siuntų pristatymas

1. Pašto siuntos pristatomos (įteikiamos) siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui. Siuntos, adresuotos asmenims, esantiems karinėje tarnyboje, ligoninėse, sanatorijose, stovyklose ar įkalinimo vietose, gali būti pristatomos (įteikiamos) jų buvimo vietos administracijai.

2. Pašto siuntos gyventojams pristatomos į abonentines pašto dėžutes. Pašto siuntų juridiniams asmenims ir siuntų, adresuotų „iki pareikalavimo“, pristatymo tvarką nustato paštas.

3. Daugiabučių namų savininkai privalo kiekvienos laiptinės pirmuosiuose aukštuose įrengti abonentinių pašto dėžučių blokus. Sodininkų bendrijos privalo prie pagrindinio įėjimo (įvažiavimo) į sodą įrengti abonentines pašto dėžutes.

4. Individualiųjų namų savininkai privalo įrengti prie įėjimų į savo sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų abonentines pašto dėžutes, kad jos būtų pasiekiamos nuo šaligatvio ar kelkraščio.

5. Paštas gali įrengti grupines abonentines spintas individualiųjų namų rajonuose. Tokios spintos įrengiamos ne toliau kaip 300 m nuo pašto klientų gyvenamosios vietos miestuose ir 500 m – kaimuose. Į šias spintas pašto siuntos pristatomos tik tais atvejais, kai abonentui ne rečiau kaip tris kartus per savaitę yra siunčiami periodiniai leidiniai.

6. Pašto siuntų pristatymas namų valdų savininkams, nevykdantiems šio straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimų, ir gyventojams, neįsirengusiems abonentinių dėžučių, gali būti nutrauktas.

7. Jei pašto siuntos gavėjas per 30 dienų nesumoka siuntos išpirkos mokesčio ar kitos pašto rinkliavos, paštas gali parduoti siuntą, o gautas lėšas Finansų ministerijos nustatyta tvarka pervesti į biudžetą, jei per metus nuo siuntos pardavimo siuntėjas neatvyksta jos pasiimti. Lėšos už parduotą siuntą siuntėjui grąžinamos, atskaičius pašto išlaidas.

8. Pašto siuntų, kurių neįmanoma pristatyti gavėjui ir grąžinti siuntėjui, sunaikinimo ar pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo tvarką nustato Ryšių ir informatikos ministerija, suderinusi su Finansų ministerija.

11 straipsnis. Pašto siuntų kontrolė

1. Pašto darbuotojai, priimdami išsiųsti pašto siuntas, gali patikrinti, ar jose nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir sulaikyti jas, jei tokių daiktų randama.

2. Valstybės institucijos ir jų pareigūnai gali apžiūrėti pašto siuntas ir jų dokumentus, patikrinti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Pašto siuntų slaptumas

1. Pašto darbuotojams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims arba sudaryti jiems sąlygas gauti patiems bet kokią informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis.

2. Informacija apie pašto paslaugų naudotojus, reikalinga mokesčiams už paslaugas nustatyti, turi būti minimali ir negali būti atskleista kitiems asmenims, išskyrus pačius paslaugų naudotojus arba jų įgaliotus asmenis.

13 straipsnis. Pašto atsakomybė

1. Kompensacijų už prarastas arba sugadintas pašto siuntas bei pavėluotą jų pristatymą išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Jeigu paprasti laiškai arba juose ar paprastuose siuntiniuose siųsti pinigai bei kitos vertybės dingsta, kompensacija nemokama.

IV skirsnis

TELEKOMUNIKACIJOS

14 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų sąveika

1. Telekomunikacijų tinklai jungiami į bendruosius telekomunikacijų tinklus ir tarpusavyje pagal operatorių pasirašytas sutartis, laikantis ryšių administracijos nustatytų techninių sąlygų. Šios sutartys turi atitikti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijas, kurių taikymo sąlygas nustato Ryšių ir informatikos ministerija.

2. Telekomunikacijų tinklų operatoriams draudžiama tinklų sujungimo sutartyse numatyti sąlygas, diskriminuojančias vienus ir teikiančias privilegijų kitiems operatoriams. Ginčus tarp operatorių dėl rengiamos tinklų sujungimo sutarties sąlygų sprendžia Ryšių ir informatikos ministerija. Jei abiejų sujungtų tinklų operatoriai teikia paslaugas, šių tinklų tarpusavio sujungimo nutraukimo atvejus ir būdus nustato Ryšių ir informatikos ministerija.

3. Ryšių ir informatikos ministerija turi teisę išduodamose licencijose:

1) nustatyti telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių pagrindines sąlygas;

2) nurodyti sujungiamų telekomunikacijų tinklų techninį lygį;

3) nurodyti, kokia informacija telekomunikacijų tinklų operatoriai privalo keistis telekomunikacijų tinklų eksploatavimo metu;

4) įpareigoti telekomunikacijų įmonę organizuoti ryšį su specialiosiomis ir avarinėmis tarnybomis;

5) nustatyti tinklo numeraciją bei ryšio su kitais tinklais kodus.

15 straipsnis.       Telekomunikacijų techninių priemonių įvežimas, gaminimas, pardavinėjimas ir naudojimas

1. Telekomunikacijų techninių priemonių įvežimas (atsiuntimas) iš užsienio, gaminimas parduoti arba kitaip platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prekiavimas arba kitoks platinimas yra reguliuojami ryšių administracijos leidimais, kurių išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Be pirmojoje dalyje nurodyto leidimo galima įvežti (atsiųsti) iš užsienio arba gaminti parduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat prekiauti arba kitaip platinti tik sertifikuotas technines telekomunikacijų priemones. Elektromagnetines bangas spinduliuojantiems įrenginiams šios dalies nuostatos netaikomos.

3. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys gali be ribojimų naudoti Lietuvos Respublikos atitikties sertifikatą turinčius galinius bendrųjų telekomunikacijų tinklų įrenginius, radijo ir televizijos imtuvus, kitus radijo signalų priėmimo įrenginius. Telekomunikacijų paslaugų teikėjui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai versti paslaugų naudotojus įsigyti ar nuomoti kurio nors gamintojo tiekiamus galinius bendrųjų telekomunikacijų tinklų įrenginius.

4. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys gali be ribojimų savo patalpose ir žemės valdose įsirengti ir eksploatuoti laidinius telekomunikacijų tinklus, nesujungtus su kitais tinklais ir naudojamus savo poreikiams tenkinti.

5. Bendruosiuose telekomunikacijų tinkluose ir su jais sujungtuose tinkluose galima naudoti tik sertifikuotas technines telekomunikacijų priemones.

16 straipsnis. Telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimas

Telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybė.

17 straipsnis.       Telekomunikacijų galinių įrenginių jungimas prie bendrųjų telekomunikacijų tinklų

Galinius telekomunikacijų įrenginius prijungti prie bendrųjų telekomunikacijų tinklų, taip pat juos prižiūrėti gali tik atitinkamų bendrųjų tinklų operatorių įgalioti darbuotojai arba ryšių administracijos leidimus turintys asmenys. Leidimai išduodami tinkamos kvalifikacijos asmenims, turintiems reikiamą įrangą, Ryšių ir informatikos ministerijos nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų įrengimas

1. Valstybės įmonės ir valstybinių specialios paskirties telekomunikacijų tinklų operatoriai turi teisę tiesti telekomunikacijų linijas ir statyti jų įrenginius valstybei priklausančioje žemėje, taip pat bendro naudojimo keliuose (automobilių keliuose ir geležinkelyje bei jiems priskirtoje žemėje, gatvėse, aikštėse, valstybiniuose vandenyse ir jų pakrantėse, per tiltus, tunelius) ir oro erdvėje virš jų, suderinę su valstybinės žemės valdytojais ir naudotojais atliekamų darbų terminus ir sąlygas bei jų priežiūros tvarką.

2. Telekomunikacijų įmonės turi teisę tiesti požemines telekomunikacijų linijas ir statyti jų įrenginius nekeisdamos žemės paskirties:

1) žemėje, kuriai žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo ir telekomunikacijų įmonės tarpusavio susitarimu nustatytas servitutas;

2) žemėje, kurią telekomunikacijų įmonė linijų tiesimo laikui nuomoja iš žemės savininko arba valstybinės žemės naudotojo.

Žemės valdos savininkui ar naudotojui atsisakius išnuomoti žemę arba nustatyti jai servitutą, Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl žemės servituto nustatymo telekomunikacijų linijos tiesimo trasoje.

3. Telekomunikacijų įmonės turi sutvarkyti telekomunikacijų linijų tiesimo metu pažeistą aplinką ir pagal galiojančius įstatymus atlyginti žemės savininkams ir naudotojams padarytus nuostolius.

4. Statant ar rekonstruojant pastatus, kelius, tiltus ir kitus objektus, telekomunikacijų linijų iškėlimo darbus atlieka statybų užsakovai pagal minėtų linijų savininkų nurodytas technines sąlygas.

5. Jei žemės, kuriai nėra nustatytas servitutas, savininkas reikalauja iškelti per jo žemės valdą nutiestas telekomunikacijų linijas, telekomunikacijų įmonė iškėlimo darbus turi atlikti per dvejus metus nuo reikalavimo pateikimo. Jei žemės savininkas pareikalauja iš jo žemės valdos iškelti iki šio įstatymo įsigaliojimo nutiestas telekomunikacijų linijas, jų iškėlimo darbai atliekami pareiškėjo lėšomis. Telekomunikacijų įmonė, iškėlusi žemės savininko reikalavimu telekomunikacijų linijas iš jo žemės valdos, įgyja teisę išjungti iš įmonės telekomunikacijų tinklo visus šioje valdoje esančius galinius telekomunikacijų įrenginius.

19 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų apsauga

1. Telekomunikacijų tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis išilgai telekomunikacijų linijų ir aplink telekomunikacijų objektus, su jame esančiais augmenimis ir statiniais. Šioje zonoje draudžiama keisti žemės paskirtį, statyti pastatus ar kitus statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas, kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir atlikti kitus darbus, kurių metu ar dėl jų gali būti pažeisti telekomunikacijų statiniai, be išankstinio telekomunikacijų linijų ir (arba) objektų savininkų sutikimo.

2. Apsaugos zonų matmenys, jų žymėjimo būdai, darbų jose tvarka nustatoma Vyriausybės patvirtintose telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklėse.

3. Įmonės, organizacijos, žemės valdų savininkai ir naudotojai, taip pat kiti asmenys, dėl kurių kaltės buvo pažeistos telekomunikacijų techninės priemonės, turi atlyginti šias priemones eksploatuojančiai įmonei padarytus nuostolius.

4. Telekomunikacijų technines priemones eksploatuojančios įmonės įgalioti darbuotojai, suderinę su valstybinės žemės valdytojais ir naudotojais, turi teisę laisvai vaikščioti telekomunikacijų linijų apsaugos zonose, taisyti arba rekonstruoti linijas, kasti duobes, tranšėjas. Šiems darbuotojams taip pat leidžiama genėti medžių šakas, kirsti krūmus, kad būtų galima palaikyti projekte nustatytą proskynų plotį bei atstumą iki oro linijų laidų.

5. Baigus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus darbus, telekomunikacijų įmonės turi sutvarkyti pažeistą aplinką ir atlyginti žemės naudotojams padarytus nuostolius.

20 straipsnis. Radijo ir televizijos laidų transliavimas

1. Vienu laidinio radijo ar kabelinės televizijos tinklo kanalu turi būti transliuojamos Lietuvos radijo ir televizijos pirmosios nacionalinės programos laidos. Kitų kanalų naudojimas šiuo įstatymu nereglamentuojamas.

2. Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžios radijo ir televizijos laidų transliavimo įmonės privalo transliuoti visas Lietuvos radijo ir televizijos laidas. Kitų visuomenės informavimo priemonių (radijo ir televizijos studijų, redakcijų) laidas šios įmonės gali transliuoti Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

21 straipsnis.       Telekomunikacijų techninėmis priemonėmis perduodamų pranešimų slaptumas

1. Telekomunikacijų įmonių darbuotojams draudžiama atskleisti neįgaliotiems asmenims arba sudaryti jiems sąlygas sužinoti patiems telefono pokalbių, telegrafo pranešimų, kitos telekomunikacijų techninėmis priemonėmis perduodamos informacijos turinį, taip pat kitą informaciją, su kuria telekomunikacijų įmonių darbuotojai susipažįsta atlikdami tarnybines pareigas.

2. Informacija apie telekomunikacijų paslaugų naudotojus, reikalinga mokesčiams už paslaugas nustatyti, turi būti minimali ir negali būti atskleista kitiems asmenims, išskyrus pačius paslaugų naudotojus arba jų įgaliotus asmenis.

3. Informacija apie galinio telekomunikacijų įrenginio numerį, jo įrengimo vietą ir priklausomybę yra neslapta, bet abonento pageidavimu gali būti neatskleidžiama kitiems asmenims.

4. Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyta informacija gali būti atskleista arba sudarytos sąlygos ją sužinoti tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

5. Asmenys, pažeidę šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, traukiami administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Telekomunikacijų įmonių darbuotojai, padarę tokių pažeidimų, atleidžiami iš pareigų kaip netekę pasitikėjimo. Asmenys, pažeidę šio straipsnio antrosios dalies reikalavimus, traukiami administracinėn atsakomybėn.

V skirsnis

PAŠTO IR TELEKOMUNIKACIJŲ ĮMONIŲ TEISĖS,

PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

22 straipsnis. Įėjimo teisė

1. Telekomunikacijų įmonės raštu įgaliotas asmuo, iš anksto perspėjęs žemės valdos savininką, gali įeiti į šią valdą (jei ji neužstatyta pastatais, nenaudojama kaip sodas ar pramogų aikštelė) telekomunikacijų įrenginių projektiniams tyrimams.

2. Paštai ir telekomunikacijų įmonės turi teisę įrengti ir prižiūrėti abonentines pašto dėžutes bei dėžutes laiškams ir telekomunikacijų technines priemones gatvėse bei kitose viešose vietose, jeigu tai netrukdo žmonių bei transporto judėjimui, taip pat patekti į privačios nuosavybės objektus, kai reikia įrengti, patikrinti ar pataisyti juose esančias telekomunikacijų ryšių technines priemones. Jeigu naudojantis šiomis teisėmis privačiai ar viešajai nuosavybei padaroma materialinė žala, įmonė turi atlyginti padarytus nuostolius.

3. Į Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei jų struktūroms priklausančias žemės valdas telekomunikacijų įmonės atstovai gali įeiti šių ministerijų bei Ryšių ir informatikos ministerijos bendro įsakymo nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Informavimo pareiga

1. Paštai ir telekomunikacijų įmonės privalo iš anksto raštu pranešti Ryšių ir informatikos ministerijai apie pašto ir telekomunikacijų paslaugų teikimo pradžią, nutraukimą, taip pat apie jų teikimo sąlygų pasikeitimus.

2. Paštai ir telekomunikacijų įmonės privalo iš anksto viešai skelbti apie paslaugų teikimo sąlygų bei jų kainų pasikeitimus.

24 straipsnis. Taisyklių privalomumas

Paštai ir telekomunikacijų įmonės, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, teikiantys pašto ir telekomunikacijų paslaugas ar kitokiu būdu susiję su pašto ir telekomunikacijų veikla, privalo laikytis Ryšių ir informatikos ministerijos patvirtintų taisyklių.

25 straipsnis. Atsakomybė

Ryšių įstatymo pažeidėjai atsako pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.

26 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Lietuvos Respublikos ryšių įstatymas įsigalioja nuo 1996m. sausio 1 dienos.

2. Šio įstatymo 8 straipsnio pirmosios dalies pirmojo sakinio nuostata, kad valstybės pašto išimtinė teisė ir pareiga yra pristatyti socialinio draudimo pensijas, ir 10 straipsnis įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 dienos.

3. Pripažinti netekusiu galios 1991 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos ryšių įstatymą Nr. I-1392 (Žin., 1991, Nr. 17-451).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________