LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL MĖSOS PRODUKTŲ IR KITŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ RUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. liepos 21 d. Nr. B1-662
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin.,1992, Nr. 2-15) ir siekdamas įgyvendinti 1977 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 77/99/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai mėsos produktais:
1. Tvirtinu pridedamas Mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles.
2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 377 „Dėl Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-26).
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
Tarnybos direktoriaus
2004 m. liepos 21 d. įsakymu
Nr. B1-662
MĖSOS PRODUKTŲ IR KITŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ RUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 77/99/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai mėsos produktais.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – nustatyti mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų, kurie po apdorojimo yra skirti žmonių maistui arba kitų maisto produktų gaminimui, ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles.
2. Taisyklės netaikomos mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų, kurie bus naudojami žmonių maistui, laikymui ir ruošimui mažmeninės prekybos įmonėse, kai mėsos ir kiti gyvūniniai produktai ruošiami ir sandėliuojami, kad patektų tiesiogiai vartotojui.
3. Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
Apdorojimas – cheminiai ar fiziniai procesai arba jų visuma (apdorojimas karščiu, rūkymas, sūdymas, marinavimas, džiovinimas, injektavimas sūrymu), kuriais pailginamas mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų arba maisto produktų, į kurių sudėtį jie įeina, galiojimo laikas.
Apdorojimas karščiu – mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų veikimas sausu ar drėgnu karščiu.
Brandinimas – sūdytos žalios mėsos laikymas natūraliomis sąlygomis, kuriomis palaipsniui ir lėtai mažėja drėgmė ir vyksta natūralūs fermentacijos procesai, per tam tikrą laiką suteikiantys produktui būdingas juslines savybes ir užtikrinantys jo užsikonservavimą ir visavertiškumą normalioje aplinkos temperatūroje.
Džiovinimas – natūralus ar dirbtinis drėgmės mažinimas.
Injektavimas sūrymu – druskos sūrymo įterpimas injektavimo būdu į visą produktą.
Įvyniojimas – mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų apsukimas pakavimo medžiaga, tiesiogiai besiliečiančia su produktu.
Įmonė – įmonė, gaminanti mėsos produktus, kitus gyvūninius produktus ir pusgaminius.
Hermetiška talpykla – nelaidi orui talpykla, apsauganti turinį nuo mikroorganizmų patekimo apdorojimo karščiu metu ir po jo.
Kiti gyvūniniai produktai – mėsos ekstraktai, lydyti gyvūniniai taukai (įskaitant taukus, gautus perdirbant mėsą, kaulus, kurie yra skirti žmonių maistui), spirgai (baltyminiai perdirbtos žaliavos likučiai, gauti iš dalies atskyrus riebalus ir vandenį), mėsos milteliai, odų milteliai, konservuotas ar džiovintas kraujas, sūdyta ar džiovinta kraujo plazma, skrandžiai, pūslės ir žarnos, valytos, konservuotos, džiovintos ir/arba termiškai apdorotos.
Mėsa – mėsa, kaip nurodyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. B1-126 patvirtintose Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 27-854), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. B1-793 patvirtintose Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 14-441), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintose Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 2001, Nr. 16-517), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintose Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 2001, Nr. 16-517), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintuose Gyvūnų šviežios mėsos prekybos su Europos Sąjungos šalimis veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2002, Nr. 3-90), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 726 patvirtintuose Galvijų, avių, ožkų ir kiaulių, šviežios mėsos bei mėsos produktų importo veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2003, Nr. 1-33), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. B1-500 patvirtintuose Sumedžiotų laukinių paukščių ir žvėrių mėsos tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimuose (Žin., 2003, Nr. 55-2483).
Mėsos produktai – produktai, pagaminti iš mėsos arba naudojant mėsą, kuri yra taip apdorota, kad pjūvio paviršiuje nebūtų matyti šviežiai mėsai būdingų požymių. Mėsos produktams nepriskiriama mėsa, kuri buvo apdorota tik šalčiu. Tokiai mėsai galioja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintos Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės (Žin., 2001, Nr. 16-517), kuriose nustatyti smulkintos mėsos (faršo) ir mėsos pusgaminių gamybos ir prekybos reikalavimai.
Pakavimas – vieno ar daugiau įvyniotų ar neįvyniotų mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų dėjimas į pakuotę.
Perpakavimo centras – įmonė ar sandėlis, kuriame rinkai skirtos mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų siuntos yra iš naujo perrenkamos ir/arba pervyniojamos.
Pusgaminiai – pagal kulinarinius reikalavimus paruošti mėsos produktai, apdoroti karščiu ar paruošti apdoroti, įpakuoti, taip pat atšaldyti ar sušaldyti.
Siunta – mėsos produktų kiekis, kurį lydi tas pats prekybos dokumentas arba veterinarijos sertifikatas.
Sūdymas – druskos naudojimas.
Tiekimas į rinką – laikymas ir eksponavimas, turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti, pardavimas, pristatymas ar kitoks perleidimas šalies viduje, išskyrus mažmeninę prekybą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Žaliava – gyvūniniai produktai, naudojami gaminant mėsos produktus ir kitus gyvūninius produktus arba ruošiant pusgaminius.
4. VMVT, nepažeisdama 9 punkte nustatytų sąlygų, turi užtikrinti, kad į rinką tiekiami mėsos produktai:
4.1. būtų ruošiami ir laikomi patvirtintoje ir kontroliuojamoje įmonėje pagal (pasirinktinai):
4.2. būtų pagaminti iš šviežios mėsos, kaip nurodyta „mėsos“ sąvokos apibrėžime; iš trečiosios šalies importuota žaliava mėsos produktų gamybai turi atitikti Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimus ir būti patikrinta laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 patvirtintos Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin., 2004, Nr. 85-3096);
4.3. būtų paruošti pagal VI skyriaus reikalavimus, o hermetiškoje talpykloje esantys pasterizuoti ar sterilizuoti mėsos produktai ar pusgaminiai atitiktų atitinkamai XI bei XII skyrių reikalavimus;
4.4. būtų patikrinti pagal įmonės savikontrolės programą, kaip numatyta 12–15 punktuose, ir kontroliuojami VMVT pagal VII skyrių;
4.6. būtų įvynioti, supakuoti ar paženklinti pagal VIII skyriaus reikalavimus vietoje ar VMVT patvirtintuose perpakavimo centruose, jeigu mėsos produktai vyniojami, pakuojami ar ženklinami;
4.7. būtų gamintojo paženklinti nepažeidžiant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 288 patvirtintų Veterinarijos reikalavimų mėsos gaminiams (Žin., 2002, Nr. 70-2966):
4.7.2. ženklu, nustatytu pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatytą tvarką tuo atveju, kai prekiaujama vidaus rinkoje,
4.8. būtų tvarkomi, laikomi ir gabenami pagal X skyriaus reikalavimus; jeigu mėsos produktai yra laikomi atskiroje šaldymo įmonėje, ši įmonė turi būti patvirtinta ir tikrinama pagal Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių 37–52 punktų reikalavimus;
4.9. būtų lydimi:
4.9.1. prekybos dokumento:
4.9.1.1. kuriame privaloma be 90–92 punktuose minimų reikalavimų nurodyti kodą, pagal kurį būtų galima nustatyti už kilmės įmonės priežiūrą atsakingą kompetentingą instituciją,
4.9.2. veterinarijos sertifikato (priedas), kai gabenami mėsos ir kiti gyvūniniai produktai, gauti iš skerdyklos, esančios regione ar teritorijoje, kuriai taikomi apribojimai dėl gyvulių ligų, mėsa, kuri nurodyta Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių 21 punkte, arba produktai, kurie bus siunčiami į kitą ES šalį po tranzito per trečiąją šalį užplombuota transporto priemone.
5. 4.9.2 punktas netaikomas mėsos produktams hermetiškomis talpyklomis (metalinėms, stiklinėms), kurie buvo apdoroti vienu iš 100.1 punkte nurodytų būdų, jeigu sveikumo ženklas neištrinamai dedamas ant pakuotės pagal taisyklių, parengtų pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nurodytą tvarką, reikalavimus.
6. Detalios 4.9.2 punkto taikymo taisyklės turi būti priimamos pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nurodytą tvarką.
7. Mėsos produktus draudžiama apdoroti jonizuojančia spinduliuote. Ši nuostata netaikoma produktų apdorojimui medicinos tikslais pagal nacionalines taisykles.
8. Pagal Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių 19–21 punktų reikalavimus, paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių XII skyrių, kitus VMVT teisės aktus mėsos produktų gamybai draudžiama naudoti mėsą, netinkamą žmonių maistui, bei šiuos organus:
9. VMVT turi užtikrinti, kad, be 4–8 punktuose išvardytų reikalavimų:
9.1. mėsos produktai:
9.1.1. būtų termiškai apdorojami, sūdomi, marinuojami ar džiovinami, taip pat rūkomi ar brandinami specifinio mikroklimato sąlygomis, naudojant 47 punkte nurodytas konservuojančias medžiagas; mėsos produktai gali būti ruošiami su kitais maisto produktais ir prieskoniais,
9.2. 4.7.1–4.7.2 punktuose nurodyti mėsos produktai nebūtų siunčiami į kitos ES šalies teritoriją ir jų pardavimas Lietuvos Respublikos rinkoje būtų griežtai kontroliuojamas;
10. VMVT turi užtikrinti, kad kiti gyvūniniai produktai:
10.1. būtų pagaminti įmonėse, kurios atitinka 12–15 punktų reikalavimus, yra patvirtintos ir registruotos pagal 34–36 punktus, atitinka II–III skyrių reikalavimus ir yra tikrinamos pagal 16–29 punktus;
11. Siekiant užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, kitiems gyvūniniams produktams gali būti nustatomos papildomos sąlygos.
12. VMVT užtikrina, kad gamybos įmonių, perpakavimo centrų savininkai ar atsakingi asmenys užtikrintų, kad visais gamybos ar perpakavimo etapais būtų laikomasi Taisyklių reikalavimų. Gamybos įmonės privalo nuolat vykdyti gamybos savikontrolę, pagrįstą tokiais principais:
12.3. mėginių ėmimas tyrimui VMVT patvirtintoje laboratorijoje valymo ir dezinfekavimo metodų efektyvumui patikrinti;
12.4. RVASVT informacijos registravimas ir pateikimas VMVT; tikrinimų ir tyrimų rezultatai turi būti saugomi dvejus metus, išskyrus 14 punkte nurodytų mėsos produktų, kurių tikrinimų ir tyrimų rezultatai turi būti saugomi šešis mėnesius, skaičiuojant nuo produkto tinkamumo vartoti termino pabaigos;
12.6. VMVT informavimas, kai pagal laboratorinių tyrimų rezultatus ar kitą informaciją mėsos produktai ar kiti gyvūniniai produktai yra nesaugūs žmonių sveikatai;
12.7. technologiškai panašiomis sąlygomis pagamintų nesaugių žmonių sveikatai mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų išėmimas iš rinkos; išimtas iš rinkos mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų kiekis turi būti VMVT prižiūrimas ir kontroliuojamas, kol bus sunaikintas, panaudotas ne žmonių maistui arba, VMVT leidus, dar kartą perdirbtas taip, kad būtų užtikrintas nekenksmingumas.
13. 12.1–12.2 punktuose nurodyti savikontrolės principai turi būti parengiami kartu su VMVT, kuri privalo reguliariai kontroliuoti jų laikymąsi.
14. Gamybos įmonės ar perpakavimo centrai privalo užtikrinti, kad mėsos produktai, kurių negalima laikyti aplinkos temperatūroje, būtų paženklinti, nurodant jų laikymo temperatūrą ir tinkamumo vartoti terminą.
15. Įmonių savininkai ar įgalioti asmenys turi sudaryti personalo apmokymo gamybos higienos programą, jeigu darbuotojai neturi reikiamos ir diplomais patvirtintos kvalifikacijos. Apmokymo programa būtina 30–33 punktuose nurodytoms įmonėms. VMVT turi dalyvauti sudarant programas ir jas įgyvendinant.
16. VMVT sudaro 34 punkte nenurodytų įmonių sąrašą, kuriame pateikia kiekvienos įmonės veterinarinio patvirtinimo numerį. Sąrašas siunčiamas ES šalims ir Europos Komisijai.
17. Veterinarinis patvirtinimas suteikiamas:
17.1. įmonei ar perpakavimo centrui, kurie perdirba ar perpakuoja mėsos produktus ar kitus gyvūninius produktus, gautus iš žaliavų, kaip nurodyta „mėsos“ sąvokos apibrėžime;
18. VMVT suteikia veterinarinį patvirtinimą įmonėms, kurios atitinka Taisykles. Jeigu patvirtinimo pagal Taisykles siekianti įmonė yra neatskiriama įmonės, patvirtintos pagal Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles, Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintas Veterinarijos taisykles žuvininkystės produktams (Žin., 2001, Nr. 16-517) ar Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 16-517), dalis, patalpos, įrengimai ir įranga bei visos patalpos, kuriose nekyla pavojus užteršti žaliavas ar neįvyniotus mėsos produktus ir kitus gyvūninius produktus, gali būti bendri abiem įmonėms.
19. Jei nesilaikoma Taisyklėse nurodytų higienos reikalavimų ar nėra sąlygų įmonės kontrolei, VMVT gali:
19.1. nurodyti pakeisti įrengimų ar patalpų paskirtį, sumažinti gamybos apimtis ar laikinai sustabdyti gamybą;
21. VMVT apie laikiną įmonės veterinarinio patvirtinimo sustabdymą arba veterinarinio patvirtinimo panaikinimą informuoja ES šalis ir Europos Komisiją.
23. Atsižvelgusi į įmonių gamybos pajėgumą, gaminamos produkcijos pobūdį, gamybos rizikos įvertinimą ir 12.5, 13 punktų reikalavimus, VMVT reguliariai arba nuolatos tikrina įmones.
24. VMVT turi teisę laisvai patekti į bet kokią įmonės vietą, kad įsitikintų, jog laikomasi Taisyklių reikalavimų, o kilus abejonių dėl mėsos kilmės – gauti įmonės apskaitos dokumentus, pagal kuriuos gali nustatyti, iš kokios skerdyklos ar laikymo vietos gautos žaliavos.
25. VMVT privalo reguliariai analizuoti 12–13 punktuose nustatytų tikrinimų rezultatus ir jų pagrindu atlikti kitus tyrimus visais gamybos etapais.
26. 25 punkte nurodytų tikrinimų pobūdis, dažnumas bei mėginių ėmimo ir mikrobiologinio tyrimo metodai nustatomi pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą.
27. 25 punkte nurodytų tikrinimų rezultatai, išvados ir rekomendacijos pateikiami raštu įmonei, kuri privalo ištaisyti nurodytus trūkumus.
28. Pakartotinai nustačius trūkumų, tikrinimai atliekami dažniau ir, esant reikalui, panaikinamas įmonės veterinarinis patvirtinimas.
29. 16–28 punktų reikalavimai įgyvendinami pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatytą tvarką.
30. VMVT gali pramoninės struktūros ar gamybinių pajėgumų neturinčiai įmonei taikyti išimtis IV skyriaus ir 52.2.7 punkto reikalavimams (dėl čiaupų) bei 52.11 punkto reikalavimams (dėl spintelių vietoj persirengimo patalpų).
31. VMVT gali taikyti išimtis 52.3 punkte nurodytoms patalpoms, kuriose laikomos žaliavos ir gatavi produktai. Tačiau šiuo atveju įmonė privalo turėti:
31.1. patalpą ar tinkamą vietą, jei reikia, su šaldymo įranga žaliavoms laikyti, jeigu jos laikomos įmonėje;
32. VMVT gali pratęsti 30–31 punktuose numatytų išimčių taikymo laikotarpį įmonėms, kurioms taikomi Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių 8.1.1, 11–15 punktai, jei įmonėse laikomasi Taisyklių reikalavimų.
33. X skyriaus nuostatos netaikomos 30–31 punktuose nurodytose įmonėse sandėliuojant ir transportuojant 14 punkte nenurodytus mėsos produktus ir kitus gyvūninius produktus.
34. VMVT gali taikyti išimtis 16–29 punktams įmonėms, kurios gamina mėsos produktus ir kitus gyvūninius produktus, ir nėra patvirtintos pagal 16–29 punktus. Tokioms įmonėms VMVT suteikia patvirtinimą tiekti mėsos produktus ir kitus gyvūninius produktus į Lietuvos Respublikos rinką bei, siekdama nustatyti produktų kilmės įmonę, gali suteikti kiekvienai įmonei specialų veterinarinio patvirtinimo numerį. Tačiau, kai gamyba vyksta prie patvirtintos skerdyklos esančiose patalpose, veterinarinis patvirtinimas taip pat taikomas ir toms patalpoms, jeigu laikomasi Taisyklių reikalavimų.
35. Jeigu kontrolės metu nustatoma, kad nesilaikoma Taisyklių reikalavimų, VMVT turi imtis veiksmų, įskaitant 19 punkte nurodytas priemones.
36. Tyrimai turi būti atliekami patvirtintais ir moksliškai pripažintais metodais, pirmiausiai tais, kurie nustatyti Europos Komisijos reglamentuose ir tarptautiniuose standartuose. VMVT nustato kontrolinius metodus pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatytą tvarką.
37. Europos Komisijos ekspertai gali, kiek tai reikalinga vienodam Taisyklių taikymui, bendradarbiaudami su VMVT, vykdyti patikrinimus Lietuvos Respublikoje. Siekdami įsitikinti, ar VMVT tikrina, kaip patvirtintos įmonės laikosi Taisyklių, jie gali atlikti reprezentatyvios įmonių dalies patikrą.
40. Bendrosios 37–39 punktų įgyvendinimo taisyklės priimamos pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatytą tvarką.
41. Mėsos produktų, kurių sudėtyje yra kitų maisto medžiagų ir tik nedidelė dalis mėsos, mėsos gaminių ar mėsos pusgaminių gamybai VMVT pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatytą tvarką gali nustatyti išimtis dėl 4–8 punktų reikalavimų taikymo.
42. 41 punkte nurodytos išimtys taikomos:
44. Nepaisydama 41–43 punktų nuostatų, VMVT turi užtikrinti, kad į rinką tiekiami mėsos produktai ir kiti gyvūniniai produktai būtų saugūs, pagaminti iš šviežios mėsos, mėsos produktų arba produktų, kuriems taikomos Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisyklės.
45. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. B1-520 patvirtintos Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin., 2004, Nr. 85-3096) nuostatos taikomos ES vidaus rinkos organizavimui ir veiksmams, susijusiems su ES šalies vykdoma vidaus rinkos kontrole ir taikomomis apsaugos priemonėmis.
46. Kol bus priimti ES teisės aktai, reglamentuojantys reikalavimus tiekiant į rinką sumedžiotus laukinius gyvūnus, remiantis bendromis Europos Ekonominės Bendrijos Sutarties nuostatomis, sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsai, naudojamai produktų gamybai, taikomi Taisyklių reikalavimai.
47. Mėsos produktų gamybai naudojami maisto priedai turi atitikti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ (Žin., 2004, Nr. 45-1491, Nr. 65-2298) ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai, leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“ (Žin., 2002, Nr. 24-891; 2004, Nr. 21-648, Nr. 81-2907).
48. Gamybos įmonės, esančios didmeninėse prekyvietėse, turi atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 233 patvirtintas Gamybos įmonių, esančių didmeninėse prekyvietėse, patvirtinimo taisykles (Žin., 2002, Nr. 52-2034).
49. Perpakavimo centrai turi atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 324 patvirtintas Mėsos gaminių perpakavimo centrų veterinarinio patvirtinimo taisykles (Žin., 2002, Nr. 77-3329).
50. VMVT, įtarusi, kad nesilaikoma Taisyklių nuostatų, ar esant abejonių dėl mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų tinkamumo žmonių maistui, nepažeisdama specialiųjų Taisyklių nuostatų, gali imti mėginius ir atlikti reikalingus tyrimus.
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI ĮMONIŲ PATVIRTINIMUI
52. Įmonėse privalo būti:
52.1. pakankamo dydžio darbo patalpos, kad darbą būtų galima atlikti tinkamomis higienos sąlygomis; jos turi būti taip suprojektuotos ir įrengtos, kad būtų išvengta Taisyklėse nurodytų žaliavų ir produktų užteršimo;
52.2. patalpos žaliavų tvarkymui, ruošimui ir perdirbimui bei Taisyklėse nurodytų produktų gamybai, kuriose turi būti:
52.2.1. tvirtos, vandeniui atsparios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos grindys, įrengtos taip, kad vanduo lengvai nutekėtų į nuotekų surinkimo sistemą, arba būtų vandens pašalinimo įranga,
52.2.2. lygios, lengvai valomos ir atsparios vandeniui sienos, ne mažiau kaip du metrus nuo grindų padengtos šviesia, plaunama danga, o šaldymo ir sandėliavimo patalpose – mažiausiai iki produktų pakrovimo aukščio,
52.2.5. efektyvi ventiliacija, o kur reikalinga – gera vandens garų surinkimo įranga, kad nuo sienų, lubų ar stogo vidinio paviršiaus būtų kuo geriau pašalinamas kondensatas,
52.2.7. kuo arčiau darbo vietų, prie tualetų ir personalo patalpose pakankamas kiekis įrangos rankoms plauti ir dezinfekuoti šaltu ir karštu ar iki reikiamos temperatūros sumaišytu vandeniu; gamybos patalpose ir tualetuose vandens čiaupai neturi būti tiesiogiai valdomi rankomis; turi būti pakankamai priemonių rankoms plauti ir dezinfekuoti bei vienkartinių priemonių rankoms sausinti,
52.3. patalpos, kuriose laikomos žaliavos ir Taisyklėse nurodyti produktai ir kurioms taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir nurodyti 52.2 punkte, išskyrus:
52.3.1. šaldymo patalpas su lengvai valomomis ir dezinfekuojamomis grindimis, kurios įrengiamos taip, kad būtų tinkamas vandens nutekėjimas,
52.3.2. šaldymo ir gilaus šaldymo patalpas su vandeniui ir puvimui atspariomis, lengvai valomomis grindimis, kuriose turi būti įrengta tokia šaldymo sistema, kad žaliavos ir produktai būtų laikomi Taisyklėse nurodytoje temperatūroje; patalpose iki 1983 metų sausio 1 dienos įrengtos medinės sienos neturi būti pagrindas panaikinti įmonės patvirtinimą; patalpos turi būti pakankamo dydžio Taisyklėse nurodytoms žaliavoms ir produktams laikyti;
52.4. sąlygos higieniškam žaliavų ir nesupakuotų arba neįvyniotų produktų tvarkymui ir apsaugai iškrovimo ir pakrovimo metu;
52.6. instrumentai ir darbo įrenginiai, kurie tiesiogiai liečiasi su žaliavomis ir produktais: išpjaustymo stalai, talpyklos, konvejerinės juostos, pjūklai ir peiliai – pagaminti iš antikorozinės medžiagos bei lengvai valomi ir dezinfekuojami;
52.7. specialios vandeniui nelaidžios bei nerūdijančios talpyklos su dangčiais ir kaiščiais, neprieinamos pašaliniams asmenims, skirtos šalutiniams gyvūniniams produktams sudėti, arba rakinama patalpa jiems laikyti, jeigu jų kiekiai dideli arba jeigu jie po kiekvienos pamainos nepašalinami ar nesunaikinami; jei šalutiniai gyvūniniai produktai pašalinami per angas (vamzdžiais), jos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad neužterštų kitų žaliavų ar produktų;
52.8. tinkama įranga įrenginiams, įrankiams ir instrumentams plauti ir dezinfekuoti; įrenginiai, įrankiai ir instrumentai turi būti dezinfekuojami ne žemesnės kaip +82 °C temperatūros vandeniu arba naudojami kiti VMVT patvirtinti dezinfekavimo metodai;
52.10. tinkama geriamojo vandens tiekimo sistema; geriamasis vanduo turi atitikti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606); išimties tvarka negeriamo vandens tiekimas yra leidžiamas vandens garų gamybai, priešgaisrinei apsaugai, šaldymo įrenginių aušinimui, jeigu šiems tikslams skirtas vamzdynas įrengtas taip, kad negeriamo vandens nebūtų galima panaudoti kitais tikslais ir nekiltų pavojus tiesioginiam ar netiesioginiam produktų užteršimui; negeriamo vandens vamzdynas turi būti aiškiai atskirtas nuo geriamojo vandens vamzdyno;
52.11. pakankamas skaičius persirengimo patalpų su lygiomis, vandeniui atspariomis, plaunamomis sienomis ir grindimis, praustuvais ir sroviniais tualetais; tualetai neturi tiesiogiai jungtis su darbo patalpomis; praustuvai turi būti pritaikyti rankoms plauti; turi būti pakankamai higienos priemonių rankoms dezinfekuoti ir nusišluostyti; praustuvų čiaupai neturi būti valdomi rankomis;
52.12. tinkamai įrengta rakinama patalpa, naudojama VMVT reikmėms; jeigu VMVT pareigūnas įmonėje dirba ne visą darbo dieną, užtenka turėti rakinamą pakankamo dydžio spintą įrankiams ir medžiagoms susidėti;
III. BENDRIEJI PATALPŲ, ĮRENGIMŲ, ĮRANKIŲ, PERSONALO HIGIENOS REIKALAVIMAI
54. Darbui su žaliavomis, mėsos produktais ir kitais gyvūniniais produktais naudojami įrengimai ir įrankiai, taip pat grindys, sienos, pertvaros, lubos ar stogo vidinės dangos turi būti švarūs ir tvarkingi, kad neužterštų žaliavų, mėsos produktų; valyti, plauti ir dezinfekuoti patalpas, įrenginius ir įrankius būtina tokiu dažnumu ir metodais, kurie atitinka savikontrolės programų principus, nurodytus Taisyklių 12 punkte.
55. Įmonėje neturi būti gyvūnų. Patalpose ir įrengimuose turi būti nuolat naikinami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai; graužikų naikinimo priemonės, insekticidai, dezinfekuojančios ir kitos toksinį poveikį turinčios medžiagos turi būti laikomos rakinamose patalpose arba spintose, jų naudojimas neturi kelti mėsos ir kitų gyvūninių produktų užteršimo pavojaus.
56. Darbo patalpos, įrengimai ir įrankiai turi būti naudojami darbui tik su tokiais produktais, kurių gamybai turimas įmonės patvirtinimas. Tačiau, VMVT leidus, juos galima naudoti tuo pačiu arba kitu metu darbui su kitais žmonių maistui skirtais produktais. Ši išimtis netaikoma įmonės teritorijoje naudojamoms transporto priemonėms, neskirtoms darbui su Taisyklėse nurodytomis žaliavomis ir mėsos ir kitais gyvūniniais produktais.
57. Turi būti naudojamas geriamasis vanduo, atitinkantis Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Tačiau, kaip išimtis, negeriamo vandens tiekimas yra leidžiamas vandens garų gamybai, priešgaisrinei apsaugai, šaldymo įrenginių aušinimui, jeigu šiems tikslams skirtas vamzdynas įrengtas taip, kad negeriamo vandens nebūtų galima panaudoti kitais tikslais ir nekiltų pavojus žaliavų ir produktų užteršimui.
58. Plovimo priemonės, dezinfekavimo ir panašios medžiagos privalo būti naudojamos pagal gamintojo instrukcijas taip, kad neturėtų žalingo poveikio įrankiams, įrengimams, žaliavoms, mėsos produktams ir kitiems gyvūniniams produktams. Po plovimo priemonių ar dezinfekavimo medžiagų panaudojimo įrankiai ir įrengimai turi būti gerai nuplaunami geriamuoju vandeniu, išskyrus atvejus, kai instrukcijose nurodoma, kad nuplauti nebūtina.
59. Patalpų ir įrangos priežiūrai bei valymui skirtos priemonės ir medžiagos turi būti laikomos 52.14 punkte nurodytose patalpose.
60. Darbo, žaliavų bei mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų sandėliavimo patalpose naudoti pjuvenas ar kitas panašias medžiagas draudžiama.
61. Darbuotojai privalo laikytis higienos reikalavimų:
61.1. vilkėti tinkamus darbo drabužius ir dėvėti plaukus slepiančius galvos apdangalus, ypač asmenys, tvarkantys nesupakuotas žaliavas, mėsos produktus ir kitus gyvūninius produktus;
61.2. su žaliavomis, mėsos produktais ir kitais gyvūniniais produktais dirbantys asmenys turi plauti rankas kiekvieną kartą prieš atnaujindami darbą ir/arba jas suteršę; žaizdos ant rankų turi būti užrištos vandeniui nelaidžiais tvarsčiais;
62. Įmonės savininkas ar atsakingas asmuo privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad galintys užteršti žaliavas, mėsos produktus ir kitus gyvūninius produktus asmenys jų netvarkytų. Asmenys, dirbantys su žaliava, mėsos produktais ir kitais gyvūniniais produktais, turi turėti medicinos pažymą, įrodančią, jog nėra priežasčių, dėl kurių negali dirbti šio darbo. Tokio asmens medicinos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
IV. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI MĖSOS PRODUKTUS GAMINANČIŲ ĮMONIŲ PATVIRTINIMUI
63. Be bendrųjų reikalavimų, nurodytų II skyriuje, mėsos produktus gaminančios ar perpakavimo įmonės privalo turėti:
63.1. pakankamo dydžio patalpas, kad būtų galima atskirai laikyti:
63.2. vieną ar daugiau pakankamai erdvių patalpų mėsos produktams ruošti ir pakuoti; jeigu šios operacijos sudaro vieningą gamybos ciklą, atitinkantį Taisyklių reikalavimus ir užtikrinantį žaliavų ir galutinių produktų saugumą, ir jeigu gamybos patalpos suplanavimas ir dydis yra tinkami, mėsos produktus ruošti ir pakuoti galima toje pačioje patalpoje;
63.3. patalpą ar vietą kitoms produktų gamybai būtinoms žaliavoms (prieskoniams, maisto priedams ir kt.) laikyti;
63.4. patalpas mėsos produktams ir kitiems gyvūniniams produktams pakuoti, išskyrus atvejus, kai laikomasi Taisyklių 82 punkte nurodytų reikalavimų, ir išvežti;
64. Priklausomai nuo gaminamų produktų rūšies įmonė privalo turėti:
64.4. patalpą ar įrengimus mėsos produktams ir kitiems gyvūniniams produktams džiovinti ar brandinti;
64.6. patalpą valgomajai druskai nuo žaliavų paviršiaus šalinti, žaliavoms, ypač natūralioms žarnoms, mirkyti ar kitaip apdoroti, jeigu tai nebuvo atlikta žaliavų gamybos įmonėje;
64.8. sūdymo patalpą (jei reikia, su oro kondicionavimo įranga), kad būtų palaikoma ne aukštesnė, nei 71 punkte nurodyta temperatūra;
64.10. patalpas (jei reikia, su oro kondicionavimo įranga) mėsos produktų, kurie bus parduodami, smulkinimui arba pjaustymui ir pakavimui;
65. Jeigu laikomasi 63.2 punkto reikalavimų, VMVT gali leisti kai kuriuos gamybos procesus atlikti toje pačioje patalpoje.
V. SPECIALIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI ĮMONĖMS, GAMINANČIOMS MĖSOS PRODUKTUS
67. Patalpoms, kuriose laikomi ir apdorojami maisto produktai (ne mėsos žaliavos ir mėsos produktai), kurie bus naudojami mėsos produktų gamybai, taikomi Taisyklėse nurodyti bendrieji higienos reikalavimai.
68. Žaliavos ir ingredientai, kurie naudojami mėsos produktų gamybai, taip pat patys mėsos produktai ir kiti gyvūniniai produktai bei jų laikymo talpyklos negali tiesiogiai liestis su grindimis ir turi būti tvarkomi taip, kad būtų išvengta užteršimo pavojaus. Žaliavos negali tiesiogiai liestis su galutiniais produktais.
69. Medieną galima naudoti mėsos produktų rūkymo, sūdymo, brandinimo, marinavimo, sandėliavimo ir išsiuntimo patalpose, atsižvelgus į produkto gamybos technologiją, jeigu užtikrinama, kad nėra pavojaus užteršti mėsos produktus. Mediniai padėklai gali būti naudojami tik supakuotos mėsos ir mėsos produktų transportavimui. Be to, kumpių ir dešrų džiovinimui leidžiama naudoti galvanizuotus metalus, jeigu jie nesurūdiję ir tiesiogiai nesiliečia su mėsos produktais.
70. Patalpose, kuriose tvarkoma mėsa, kaip žaliava naudojama smulkinta mėsa, mėsos produktai ir pusgaminiai, turi būti palaikoma tokia temperatūra, kuri užtikrintų higienišką gamybą; jei reikia, patalpose ar jų dalyse turi būti oro kondicionavimo įranga.
71. Smulkinimo, pjaustymo ir sūdymo procesų metu išpjaustymo ir sūdymo patalpose temperatūra negali viršyti +12oC temperatūros, išskyrus 30–33 punktuose nurodytas įmones.
VI. REIKALAVIMAI ŽALIAVOMS BEI MAISTO PRODUKTAMS, NAUDOJAMIEMS MĖSOS PRODUKTŲ GAMYBAI
73. Mėsa, naudojama mėsos produktų gamybai, turi būti:
73.1. gauta iš įmonių, patvirtintų mėsos, kaip nurodyta „mėsos“ sąvokos apibrėžime, produktų gamybai, ir pristatoma higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis;
74. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai, jeigu jie nėra gaminami 63.2 punkte nurodytose darbo patalpose, turi būti:
74.1. tiekiami iš įmonių, patvirtintų pagal Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimus, ir pristatomi higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis;
VII. REIKALAVIMAI GAMYBOS KONTROLEI
76. VMVT turi užtikrinti Taisyklių reikalavimų laikymąsi ir kontroliuoja:
76.2. įmonės atliktų tikrinimų efektyvumą pagal 12–15 punktų reikalavimus (tikrina rezultatus bei ima mėginius);
76.6. mėsos produktų ženklinimą sveikumo ženklu bei pripažintų netinkamais žmonių maistui produktų identifikavimą ir jų tolesnį naudojimą;
77. VMVT turi teisę:
77.3. tikrinti, ar mėsos produktai buvo pagaminti iš dokumentuose nurodytos mėsos, kitų maisto produktų, priedų ar prieskonių, nustatyti, ar jie atitinka nustatytus rodiklius, ar mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų sudėtis atitinka etiketėje pateiktą informaciją ir 89 punkte nurodytus ženklinimo reikalavimus.
VIII. VYNIOJIMAS, PAKAVIMAS IR ETIKEČIŲ TVIRTINIMAS
79. Vyniojimas, pakavimas ir etikečių tvirtinimas turi būti atliekamas tam tikslui skirtose patalpose, laikantis higienos reikalavimų.
80. Vyniojimo ir pakavimo medžiagos turi atitikti sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-771 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 16:2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (Žin.,2004, Nr. 45-1486), būti pakankamai stiprios, kad apsaugotų mėsos produktus.
81. Vyniojimo ir pakavimo medžiagų negalima pakartotinai naudoti, išskyrus specialias talpyklas, pagamintas iš keramikos, stiklo ar plastmasės, kurias prieš naudojimą būtina išplauti ir išdezinfekuoti.
82. Mėsos produktų gamyba ir pakavimas gali būti atliekami toje pačioje patalpoje, jeigu pakuojama pagal 81 punktą arba laikomasi šių sąlygų:
82.1. darbo patalpa turi būti pakankamai didelė ir tinkamai įrengta, kad darbus būtų galima atlikti laikantis higienos reikalavimų;
82.2. pakavimo ir vyniojimo medžiagos turi būti po pagaminimo nedelsiant sandariai supakuotos; transportuojant į įmonę, pakuotės turi būti saugomos nuo pažeidimo, įmonėje laikomos tam tikslui skirtoje patalpoje laikantis higienos reikalavimų;
82.3. pakavimo medžiagų laikymo patalpose neturi būti dulkių ir kenkėjų; patalpos neturi susisiekti su patalpomis, kuriose laikomos medžiagos, galinčios užteršti mėsą, smulkintą mėsą, pusgaminius ar mėsos gaminius; pakavimo medžiagos negali būti laikomos tiesiog ant grindų;
82.4. prieš atgabenimą į pakavimo patalpą pakavimo medžiagos turi būti komplektuojamos laikantis higienos reikalavimų; išimtys gali būti taikomos automatiškai komplektuojamai pakuotei, jeigu nėra pavojaus užteršti mėsos produktų;
82.5. pakavimo medžiagos turi patekti į patalpą laikantis higienos reikalavimų ir nedelsiant būti naudojamos; su pakavimo medžiagomis negali dirbti asmenys, dirbantys su neįvyniota mėsa, pusgaminiais ar mėsos gaminiais;
83. Mėsos produktai turi būti paženklinti pagal sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530, Nr. 60-2741; 2004, Nr. 70-2458) ir Lietuvos standarto LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus, laikantis žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-560 „Dėl mėsos gaminių kokybės reglamentavimo“ (Žin., 2003, Nr. 124-5651).
84. Galutiniam vartotojui tiekiami mėsos produktai turi būti paženklinti ant mėsos produkto pakuotės ar ant etiketės aiškiai ir įskaitomai pateikiant informaciją:
85. Jeigu mėsos produktų pakuotė nėra skirta galutiniam vartotojui, gali būti nurodyta pagaminimo data arba kodas, pagal kurį gavėjas ir VMVT gali nustatyti pagaminimo datą.
IX. ŽENKLINIMAS SVEIKUMO ŽENKLU
87. Mėsos produktai privalo būti paženklinti sveikumo ženklu. Ženklinama įmonėje arba perpakavimo centre gamybos metu arba iš karto po jos. Sveikumo ženklą galima spausti tiesiai ant mėsos produkto ir kito gyvūninio produkto ar ant pakuotės, jeigu mėsos produktai ir kiti gyvūniniai produktai įpakuoti individualiai, arba ant etiketės, pritvirtintos prie įvyniojimo medžiagos pagal Taisyklių 91 punkto reikalavimus. Kai mėsos produktai vyniojami ir pakuojami atskirai, užtenka sveikumo ženklo ant pakuotės.
88. Jeigu sveikumo ženklu pagal 87 punktą paženklinti mėsos produktai vėliau yra perpakuojami, šis ženklas dedamas ir ant pakuotės.
89. Darant išimtį 87–88 punktų taikymui, sveikumo ženklu mėsos produktai gali būti neženklinami:
89.1. kai sveikumo ženklas pagal 90–92 punktų reikalavimus dedamas ant kiekvieno siuntos išorinio paketo paviršiaus;
89.2. jei siuntos skirtos tolesniam perdirbimui ar perpakavimui patvirtintose įmonėse, tuomet:
89.2.1. jos turi būti suženklintos siunčiančios patvirtintos įmonės sveikumo ženklu matomoje išorinio siuntos paviršiaus vietoje, nurodant paskirties vietą,
89.2.2. įmonė gavėja turi registruoti gaunamų mėsos produktų kiekį, rūšį ir kilmę ir saugoti registracijos dokumentus 12.4 punkte nustatytą laiką; mėsos produktai didelėmis pakuotėmis, kurios skirtos parduoti nedelsiant be tolesnio perdirbimo ar perpakavimo, privalo būti suženklinti sveikumo ženklu pagal 87, 88, 89.1 punktų reikalavimus;
89.3. jei maisto produktai nevyniojami ir nepakuojami, tačiau gamintojo parduodami urmu tiesiai mažmeninės prekybos įmonėms:
90. Sveikumo ženklas turi būti ovalo formos; jame turi būti nurodyta:
91. Sveikumo ženklas gali būti dedamas tiesiai ant produkto arba ant etiketės, pritvirtintos prie produkto ar jo vyniojimo ar pakavimo medžiagų, ar iš anksto atspausdintas ant vyniojimo ar pakavimo medžiagos. Sveikumo ženklas ant vyniojimo medžiagos turi būtų uždėtas taip, kad išvyniojant produktą jis būtų sunaikinamas. Sveikumo ženklas gali būti nesunaikinamas tik tada, kai išvyniojant produktą pažeidžiama pati vyniojimo medžiaga. Jei produktai siunčiami hermetiškomis talpyklomis, neištrinamas ženklas dedamas ant dangtelio arba ant pačios talpyklos.
92. Sveikumo ženklas taip pat gali būti įspaustas atsparios medžiagos plokštelėje, atitinkančioje visus higienos reikalavimus, kurioje pateikiama 90 punkte nurodyta informacija.
X. LAIKYMAS IR GABENIMAS
94. Mėsos produktai turi būti laikomi 63.1 punkte nurodytose patalpose, tačiau:
94.1. mėsos produktai, kurių negalima laikyti aplinkos temperatūroje, gali būti laikomi šaltuosiuose sandėliuose, kaip nurodyta 4.8 punkte, arba pagal teisės aktus patvirtintuose šaltuosiuose sandėliuose;
95. Mėsos produktai, kuriems pagal 14 punktą nustatyti specialūs laikymo temperatūros režimai, privalo būti laikomi toje temperatūroje.
96. Mėsos produktai turi būti gabenami taip, kad būtų apsaugoti nuo užteršimo. Būtina atsižvelgti į mėsos produktų gabenimo trukmę, naudojamą transporto priemonę ir oro sąlygas.
97. Jeigu mėsos produktams laikyti taikomi temperatūros režimai, mėsos produktai turi būti vežami tokiomis transporto priemonėmis, kurios užtikrintų nurodytą temperatūros režimą, ypač neviršytų 14 punkte nurodytos temperatūros.
XI. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI PASTERIZUOTŲ AR STERILIZUOTŲ PRODUKTŲ HERMETIŠKOMIS TALPYKLOMIS GAMYBAI
99. Be Taisyklių II ir III skyriuose nustatytų sąlygų, įmonės, gaminančios pasterizuotus ar sterilizuotus produktus hermetiškomis talpyklomis:
99.1. privalo turėti:
99.1.3. įrangą talpykloms plauti karštu geriamuoju vandeniu, kad būtų pašalinti riebalai nuo talpyklų po jų uždarymo ir prieš sudedant jas į terminio apdorojimo įrenginį,
99.2. privalo užtikrinti, kad:
99.2.1. hermetiškos talpyklos būtų išimamos iš terminio apdorojimo įrenginio, pakankamai aukštos temperatūros ir nebūtų liečiamos rankomis, kol neišdžius,
99.2.2. netinkamai termiškai apdorotos talpyklos, kuriose susikaupė dujų (bombažas), būtų tikrinamos,
99.2.4. talpyklos būtų:
99.2.4.2. išbrokuotos arba išvalytos, jeigu yra nešvarios, o prieš pat naudojimą gerai išvalytos, naudojant 99.1.3 punkte nurodytą valymo įrangą, nenaudojant stovinčio vandens,
99.2.4.4. jeigu reikalinga, plaunamos pakankamai karštu geriamuoju vandeniu, naudojant 99.1.3 punkte nurodytą įrangą, kad būtų pašalinti riebalai po talpyklų hermetiško uždarymo ir prieš sudedant jas į sterilizatorius,
100. Gaminančios pasterizuotus ar sterilizuotus produktus hermetiškomis talpyklomis įmonės savininkas ar atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad imant mėginius būtų patikrinta:
100.1. ar termiškai apdorotuose mėsos produktuose, kurie skirti laikyti aplinkos temperatūroje, buvo sunaikinti inaktyvuoti patogeniniai mikrobai ir patogeninių mikroorganizmų sporos; turi būti pildomas gamybos parametrų (terminio apdorojimo trukmės, apdorojimo temperatūros ir pan.) registracijos žurnalas; įrenginiuose, skirtuose produktų terminiam apdorojimui, turi būti įrengti kontrolės prietaisai, kad būtų galima patikrinti, ar talpyklos buvo pakankamai termiškai apdorotos;
100.2. ar medžiagos, naudojamos talpykloms gaminti, atitinka Lietuvos higienos normos HN 16:2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ reikalavimus;
100.3. nustatytu dažnumu uždarytų talpyklų sandarumo efektyvumas; būtina turėti tinkamą įrangą talpyklų siūlių tikrinimui;
100.4. imant papildomus mėginius:
100.4.1. ar mėsos produktai buvo tinkamai termiškai apdoroti; terminis apdorojimas turi būti tikrinamas laikant mėsos produktus ne žemesnėje kaip + 37° C temperatūroje ne mažiau kaip 7 dienas arba ne žemesnėje kaip + 35° C temperatūroje ne mažiau kaip 10 dienų ar kitokioje temperatūroje VMVT patvirtintą laikotarpį, lygiavertį aukščiau nurodytam; mikrobiologiniai tyrimai atliekami įmonės ar kitoje patvirtintoje laboratorijoje,
100.4.2. ar pasterizuoti mėsos produktai, esantys hermetiškose talpyklose, atitinka VMVT nurodytus kriterijus,
101. Norint apsaugoti hermetiškas talpyklas nuo korozijos bei suminkštinti ir dezinfekuoti vandenį autoklavuose, VMVT leidus galima papildomai naudoti tam tikras medžiagas. Medžiagų sąrašas turi būti sudarytas pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatytą tvarką.
102. VMVT gali leisti pakartotinai naudoti vandenį termiškai apdorotoms talpykloms aušinti. Toks vanduo turi būti išvalytas ir apdorotas chloru arba kitu būdu, patvirtintu pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatytą tvarką. Tokio apdorojimo tikslas – pasiekti, kad pakartotinai naudojamas vanduo atitiktų Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir neužterštų produktų, nesukeltų pavojaus vartotojų sveikatai.
103. Pakartotinai naudojamas vanduo turi cirkuliuoti uždara sistema, kad nebūtų galima jo panaudoti kitais tikslais.
XII. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI PRODUKTŲ, KURIŲ PAGRINDINĖ SUDĖTINĖ DALIS YRA MĖSA, GAMYBAI
105. Produktus, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra mėsa, gaminančios įmonės privalo laikytis Taisyklių II, III, IV, V, VI skyriuose nurodytų reikalavimų, taip pat turėti atskiras patalpas juos ruošti ir pakuoti. Atskirų patalpų nereikia, jeigu mėsa ir mėsos produktai tvarkomi skirtingu metu ir jeigu šiems darbams naudojamos patalpos valomos ir dezinfekuojamos tarp skirtingų rūšių produktų gamybos.
106. Mėsos produktai, kurie naudojami mėsos produktų, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra mėsa, gamybai po virimo turi būti:
106.1. kuo greičiau sumaišyti su kitais komponentais; laikas, kai mėsos produkto temperatūra yra tarp +10°C ir +60°C, turi būti ne ilgesnis kaip 2 valandos;
107. Jeigu įmonėse taikomi kiti pusgaminių ruošimo metodai, juos turi patvirtinti VMVT ir apie tai informuoti Europos Komisiją.
108. Mėsos produktai ir pusgaminiai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra mėsa, turi būti atšaldyti iki vidinės +10°C ar žemesnės temperatūros ne ilgiau kaip per 2 valandas nuo virimo pabaigos ir turi pasiekti laikymo temperatūrą kaip galima greičiau. Tačiau VMVT savo sprendimu gali įmonėms padaryti išimtį ir nereikalauti 2 valandų laikotarpio, jeigu ilgesnis laikotarpis pagrįstai susijęs su gamybos technologija ir jeigu naudojant tokią technologiją užtikrinama galutinio produkto sauga.
109. Jeigu produktai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra mėsa, tiekiami į rinką sušaldyti, jie turi būti sušaldomi arba greitai užšaldomi iš karto po atšaldymo.
110. Produktų, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra mėsa, ženklinimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus (nurodoma gyvūnų rūšis).
111. Ant išorinės produktų, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra mėsa, pakuotės privaloma nurodyti informaciją pagal 100 punktą ir produktų gamybos datą.
XIII. SPECIALIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI KITŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ GAMYBAI
113. Ne žmonių maistui skirtus gyvūninius produktus galima gaminti, jeigu:
113.1. žaliavos, netinkamos žmonių maistui:
114. Gyvūninių taukų, spirgų ir skerdenų šalutinių produktų, netinkamų žmonių maistui, žaliavas surenkančios ar perdirbančios įmonės privalo laikytis Taisyklių II ir III skyriaus reikalavimų ir turi papildomai atitikti šiuos reikalavimus:
114.1. žaliavų surinkimo ir perdirbimo įmonėse turi būti šaldymo įranga žaliavoms laikyti +7oC ar žemesnėje temperatūroje, jeigu žaliavos nesurenkamos ir neperdirbamos per 118, 119 punktuose nustatytą laiką;
114.2. perdirbimo įmonė privalo turėti:
114.2.1. šaldymo patalpas žaliavoms laikyti, jeigu žaliavos nesurenkamos ir neperdirbamos per 118, 119 punktuose nustatytą laiką,
114.2.7. aparatą taukų centrifugavimui arba kristalizavimui, kad būtų geriau juos tiekti į rinką ir supakuoti, jeigu įmonė išleidžia ne vien skystus lydytus taukus,
114.2.10. jei reikalinga, tinkamus įrengimus produktams, kurie susideda iš lydytų taukų, sumaišytų su kitais produktais ir/arba pagardais, ruošti,
115. Žaliavos turi būti gautos iš gyvūnų, kurie, atlikus priešskerdiminę apžiūrą ir poskerdiminį patikrinimą, buvo pripažinti tinkamais žmonių maistui.
116. Žaliavos turi būti gautos iš riebalinių audinių ar kaulų ir būti pripažintos tinkamomis žmonių maistui, neužterštos krauju ir mechaninėmis priemaišomis. Jos turi būti be gedimo požymių ir turi būti gautos laikantis higienos reikalavimų.
117. Gyvūninių taukų gamybai leidžiama naudoti riebalinius audinius ar kaulus, gautus iš skerdyklų, mėsos išpjaustymo ir perdirbimo įmonių. Iki perdirbimo žaliavos turi būti gabenamos ir laikomos laikantis higienos reikalavimų taip, kad aplinkos temperatūra neviršytų +7 °C.
118. Galima taikyti išimtį 117 punkte nurodytų žaliavų transportavimo ir laikymo temperatūrai – žaliavos gali būti nešaldomos sandėliuojant ir transportuojant, jeigu jos perdirbamos per 12 valandų nuo jų surinkimo.
119. Galima taikyti išimtį 117 punkte nurodytų žaliavų surinkimui – žaliavos gali būti surenkamos iš mažmeninės prekybos įmonių ar patalpų prie pardavimo vietų, kur mėsa ir paukštiena išpjaustoma ir sandėliuojama tiekti ją galutiniam vartotojui, ir naudojamos taukų gamybai, jeigu jos surinktos laikantis higienos reikalavimų ir yra tinkamai supakuotos. Jeigu žaliavos surenkamos kasdien, turi būti laikomasi 117, 118 punktuose nustatytų temperatūros reikalavimų. Jeigu žaliavos nesurenkamos kasdien, jas būtina nedelsiant atšaldyti.
120. Žaliavų surinkimui ir gabenimui naudojamos transporto priemonės ir talpyklos privalo turėti lygų, lengvai valomą, plaunamą ir dezinfekuojamą vidinį paviršių. Transporto priemonės turi būti patikimai uždengtos. Transporto priemonės-šaldytuvai turi būti taip įrengtos taip, kad visą gabenimo laiką būtų galima palaikyti tinkamą temperatūrą.
121. Prieš žaliavų perdirbimą patikrinama, ar nėra netinkamų žmonių maistui žaliavų, taip pat pašalinių medžiagų. Netinkamos žmonių maistui žaliavos bei pašalinės medžiagos turi būti pašalintos.
122. Žaliavos veikiamos temperatūra, slėgiu ar kitais patvirtintais metodais, po to taukai atskiriami centrifuguojant, filtruojant ar kitu metodu. Tirpiklius naudoti draudžiama.
123. Norint pagerinti gyvūninių taukų, kurie ruošiami pagal 115–117, 121–122 punktų reikalavimus, fizines ir chemines savybes, juos galima rafinuoti toje pačioje ar kitoje įmonėje, jeigu rafinavimui skirti taukai atitinka 124 punkte nurodytus reikalavimus.
124. Priklausomai nuo rūšies gyvūniniai taukai turi atitikti šiuos reikalavimus:
| Rodikliai |
Galvijų taukai |
Kiaulių taukai |
Kiti gyvūniniai taukai |
|||||
| Skirti žmonių maistui |
Skirti rafina-vimui |
Skirti žmonių maistui |
Skirti rafinavimui |
Taukai |
Skirti rafinavimui |
|||
| Taukai (*) |
Kiti |
Taukai (**) |
Kiti |
|||||
| Didžiausias kiekis FFA (riebiųjų rūgščių m/m %)
Didžiausias peroksidų kiekis |
0,75
4 meq/kg |
1,25
4 meq/kg |
3,0
6 meq/kg |
0,75
4 meq/kg |
1,25
6 meq/kg |
2,0
6 meq/kg |
1,25
4 meq/kg |
3,0
10 meq/kg |
| Drėgmė ir pašalinės medžiagos, % |
maks. 0,5 |
|||||||
| Kvapas, skonis, spalva |
Normalus, būdingas tam tikros rūšies taukams |
|||||||
* – gyvūniniai taukai, gauti žemoje temperatūroje perdirbus šviežius galvijų širdies, didžiosios taukinės, inkstų ir žarnų pasaito riebalinius audinius ir riebalinius audinius, gautus išpjausčius mėsos žaliavas
** – taukai, gauti lydant kiaulių riebalinius audinius
125. Spirgai, naudojami žmonių maistui, turi būti laikomi:
125.1. perdirbti +70 °C ar žemesnėje temperatūroje – žemesnėje kaip +7 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 24 val. arba –18 °C ar žemesnėje temperatūroje;
126. Perdirbtiems aukštesnėje negu +70 °C temperatūroje ir turintiems mažesnę negu 10% (m/m) drėgmę spirgams išskirtiniai temperatūros reikalavimai netaikomi.
127. Įmonės, gaminančios valytus, sūdytus arba džiovintus/arba kaitintus skrandžius, šlapimo pūsles ir žarnas, turi atitikti II, III, V skyrių ir papildomai šiuos reikalavimus:
127.1. žaliavos turi būti gautos iš gyvūnų, kurie, atlikus priešskerdiminę apžiūrą ir poskerdiminį patikrinimą, buvo pripažinti tinkamais žmonių maistui;
127.2. produktai, kurių negalima laikyti aplinkos temperatūroje, turi būti iki išsiuntimo laikomi tam tikslui skirtose atitinkamos temperatūros patalpose; nesūdyti ir nedžiovinti produktai turi būti laikomi žemesnėje negu +3 °C temperatūroje;
127.3. žaliavos iš skerdyklos į įmonę turi būti gabenamos laikantis higienos reikalavimų ir, jei reikia (atsižvelgus į laiką tarp skerdimo ir žaliavų išvežimo), atšaldytos; transporto priemonės privalo turėti lygius, lengvai valomus, plaunamus ir dezinfekuojamus vidinius paviršius; transporto priemonės-šaldytuvai turi būti įrengtos taip, kad visą gabenimo laiką būtų palaikoma tinkama temperatūra;
127.5. vyniojimas ir pakavimas turi būti atliekami laikantis higienos reikalavimų tam tikslui skirtoje patalpoje arba vietoje;