LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. BIRŽELIO 14 D. NUTARIMO NR. 647 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. vasario 29 d. Nr. 249
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 75-2725; 2006, Nr. 35-1249; 2007, Nr. 80-3260; 2008, Nr. 55-2081; 2009, Nr. 34-1294, Nr. 62-2479, Nr. 158-7170; 2010, Nr. 137-7042; 2011, Nr. 46-2181, Nr. 118-5555):
1. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Draudėjais registruojami šie subjektai: Lietuvos juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės; užsienio juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės bei kiti užsienio vienetai, privalantys mokėti socialinio draudimo įmokas įstatymų nustatyta tvarka; užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir tarptautinių organizacijų atstovybės (toliau vadinama – atstovybės), akredituotos ir reziduojančios Lietuvos Respublikoje, jeigu šios atstovybės privalo mokėti socialinio draudimo įmokas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šių atstovybių personalo nariai, įdarbinę Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius Lietuvos gyventojus; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (Žin., 2010, Nr. 25-1176) (toliau – šeimynos dalyviai); fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti socialinio draudimo įmokas ar privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“
2. Išdėstyti 20.13.1 punktą taip:
„20.13.1. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ketinantys įsigyti arba turintys verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų pagrindinei pensijos daliai gali nemokėti, jeigu verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu avansu yra sumokėję socialinio draudimo įmokas, ne mažesnes kaip 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos per mėnesį. Ūkininkai ir jų partneriai, taip pat individualios įmonės už individualių įmonių savininkus, ūkinės bendrijos už ūkinių bendrijų tikruosius narius, šeimynos dalyviai, ketinantys įsigyti arba turintys verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų pagrindinei pensijos daliai gali nemokėti, jeigu verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu yra sumokėję socialinio draudimo įmokas nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga per mėnesį.“
3. Išdėstyti 20.13.2 punktą taip:
„20.13.2. Kai asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nuo praėjusiais metais gautos pajamų metinės sumos moka socialinio draudimo įmokas, ne mažesnes kaip 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos per mėnesį, o individuali įmonė už individualios įmonės savininką, ūkinė bendrija už ūkinės bendrijos tikrąjį narį, ūkininkas ar jo partneris, šeimynos dalyvis nuo sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga per mėnesį, jo, kaip verslo liudijimą turėjusio asmens, už tą patį laikotarpį sumokėtos socialinio draudimo įmokos įskaitomos kaip savarankiškai dirbančio asmens, nurodyto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokos arba jo prašymu grąžinamos.“
4. Išdėstyti 20.15 punktą taip:
5. Išdėstyti 20.17 punkto pirmąją pastraipą taip:
„20.17. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas pagal Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintą I grupės nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifą nuo minimaliosios mėnesinės algos, taikomos asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, moka:“.
8. Išdėstyti 27 punktą taip:
„27. Individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, taip pat ūkininkų ir jų partnerių, šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos nuo jų išsiimamos individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams sumos, kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti didesnė kaip einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma per mėnesį. Individualios įmonės už individualių įmonių savininkus, ūkinės bendrijos už ūkinių bendrijų tikruosius narius, kurie nepriklauso asmenims, išvardytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1, 5 ir 7 dalyse ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, turi mokėti 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo išsiimtos iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų sumos, tačiau ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, turi teisę avansu skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o privalomojo sveikatos draudimo įmokas – Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytais terminais, nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne didesnės kaip einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma per mėnesį. Socialinio draudimo įmokos, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos (sumokėtos ir mokėtinos socialinio draudimo įmokų sumos skirtumas), turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario už einamuosius metus sumokėtos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra mažesnės, negu socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų suma, mokėtina nuo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotos individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams išsiimtos sumos, tai iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos turi būti sumokėtas mokėtinos sumos ir faktiškai sumokėtų sumų skirtumas.“
9. Išdėstyti 28 punktą taip:
„28. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis), ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų deklaraciją. Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir kitų valstybinio socialinio draudimo įmokų) sumos. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir kitų socialinio draudimo įmokų) suma, tačiau ne mažesnė kaip 12 minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnė kaip einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 12 dydžių suma per metus. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme.“
Individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams skirta iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos veiklos gauta pajamų suma, kuri priskirtina individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 34 punkte, ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti didesnė kaip šio punkto 3 pastraipoje numatyta pajamų suma per mėnesį.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, ūkininkus ir jų partnerius, šeimynos dalyvius, socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė už 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumą, o per mėnesį negali būti didesnė už 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumą.“
10. Išdėstyti 281 punktą taip:
„281. Apskaičiuojant likviduojamų individualių įmonių savininkų (ūkinių bendrijų tikrųjų narių) išsiimamų individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams pajamų sumą, taip pat apskaičiuojant likviduojamų šeimynų dalyvių valstybinio socialinio draudimo įmokų prievolę, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas iki šių subjektų (individualių įmonių, ūkinių bendrijų, šeimynų) veiklos pabaigos, kurios data deklaruojama pateikiamoje Valstybinei mokesčių inspekcijai paskutinio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijoje.“
11. Išdėstyti 29 punktą taip:
„29. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, mėnesio socialinio draudimo įmokos turi būti apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo minimaliosios mėnesinės algos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, mėnesio socialinio draudimo įmokos turi būti apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo jų pačių pasirinktos pajamų sumos, bet ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga ir ne didesnės kaip einamųjų metų draudžiamosios pajamos per mėnesį.“
12. Išdėstyti 30 punktą taip:
„30. Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Kai savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus verslo liudijimą turintį asmenį, per mokestinius metus yra individualios įmonės savininkas ir (arba) tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir (arba) šeimynos dalyvis, ir (arba) užsiima individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir (arba) yra ūkininkas ar jo partneris, kiekvienos veiklos pajamų metinė suma apskaičiuojama pagal deklaruotas pajamas iš kiekvienos veiklos.“
13. Išdėstyti 482 punktą taip:
„482. Tais atvejais, kai individuali įmonė ar ūkinė bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra pranešusi Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai kas mėnesį už save moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jeigu jie nepriklauso asmenims, išvardytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ar 17 straipsnio 1?8 dalyse. Individuali įmonė ar ūkinė bendrija taip pat laikoma nevykdančia veiklos, jeigu iki 2008 m. gruodžio 31 d. jai buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas, o visi jos darbuotojai atleisti iš darbo.“
14. Išdėstyti 57 punktą taip:
„57. Fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio 25 dienos už praėjusį kalendorinį mėnesį pagal Registro duomenis apskaičiuoja privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos už meno kūrėjus, negaunančius pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausančius asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 ir 4–9 dalyse. Pasibaigus kalendoriniams metams, gavusi papildomų duomenų iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos apie meno kūrėjus, už kuriuos buvo mokėtos įmokos iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos, tačiau jie gavo pajamų pagal autorinę sutartį arba priklausė asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 ir 4–9 dalyse, Fondo valdyba patikslina lėšų poreikį už praėjusius kalendorinius metus ir atitinkamai sumažina lėšų poreikį už artimiausią mėnesį.“
15. Papildyti 60 punktu:
„60. Už laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nurodytų palūkanų už suteiktą mokestinę paskolą dydį. Palūkanos skaičiuojamos už visą atidėtą laikotarpį, pradedant tuo mėnesiu, kurį sudaryta skolos sumokėjimo atidėjimo sutartis, ir mokamos pagal sutartyje nustatytą grafiką. Palūkanos mokamos iki skolos sumokėjimo atidėjimo sutarties galiojimo pabaigos. Pagal skolos sumokėjimo atidėjimo sutartį pirmiausia sumokamos palūkanos, vėliau atidėtas įsiskolinimas pagal sutartyje patvirtintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, kol laiku nesumokėta skola yra sumokama. Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas dydžiui. Palūkanos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
16. Išdėstyti 61.4 punktą taip:
17. Išdėstyti 65 punktą taip:
„65. Jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas nesumoka einamųjų socialinio draudimo įmokų, nevykdo sutarties sąlygų arba yra reorganizuojamas, Fondo valdybos teritorinis skyrius per vieną mėnesį priima sprendimą sutartį su draudėju nutraukti ir priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis.“
18. Išdėstyti 69 punktą taip:
„69. Mokant grynais pinigais, socialinio draudimo įmokų sumokėjimo diena laikoma diena, kurią socialinio draudimo įmokos sumokamos kredito įstaigos, kurioje yra Fondo administravimo įstaigos sąskaita, kasoje, o mokant grynais pinigais per mokėjimo įstaigas, su kuriomis Fondo valdyba yra sudariusi sutartis dėl įmokų surinkimo ir įmokų apskaitai reikalingos informacijos teikimo, – diena, kurią socialinio draudimo įmokos sumokamos mokėjimo įstaigos kasoje.“
19. Išdėstyti 71 punktą taip:
20. Papildyti 871 punktu:
„871. Pažeidus delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo sutartį, laiku nesumokėjus privalomųjų (einamųjų) socialinio draudimo įmokų, Fondo valdybos teritorinis skyrius nutraukia delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo sutartį ir priverstine tvarka iš draudėjo išieško likusią nesumokėtą delspinigių dalį.“
21. Išdėstyti 99 punktą taip:
„99. Pažeidus baudų sumokėjimo atidėjimo sutartį, laiku nesumokėjus privalomųjų (einamųjų) socialinio draudimo įmokų, Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius priima sprendimą nutraukti baudų sumokėjimo atidėjimo sutartį ir priverstine tvarka iš draudėjo išieškoti likusią nesumokėtą baudos dalį.“
22. Papildyti 127 punktu:
„127. Visas išlaidas, susijusias su mokėjimo nurodymo Fondo biudžetui vykdymu, sumoka draudėjas. Mokėjimo nurodyme jis privalo nurodyti, kad komisinį atlyginimą už mokėjimo nurodymo vykdymą sumoka mokėtojas. Draudėjui nurodžius, kad komisinį atlyginimą už mokėjimo nurodymo vykdymą visiškai arba iš dalies padengia gavėjas, Fondo administravimo įstaiga draudėjui įskaito mokėjimo nurodyme nurodytą socialinio draudimo įmokų sumą, sumažintą iš Fondo administravimo įstaigos sąskaitos išskaičiuota komisinio atlyginimo suma.“
23. Papildyti 1291 punktu:
„1291. Fondo valdyba pagal patvirtintą įmokų tarifo dydį nedarbo socialiniam draudimui gautas lėšas kas savaitę perveda Užimtumo fondui, kurio lėšas administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasibaigus ketvirčiui, nedarbo socialinio draudimo įmokos perskaičiuojamos pagal faktiškai gautas ir į Fondo valdybos ataskaitą įtrauktas draudėjų įmokas, papildomai apskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų. Pasibaigus metams, lėšos, viršijusios išlaidas, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu grąžinamos į Fondo biudžetą.“