LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ

Į S A K Y M A S

DĖL METODINĖS MEDŽIAGOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ NAMUOSE ORGANIZAVIMUI PATVIRTINIMO

1999 m. kovo 30 d. Nr. 31

Vilnius

Vykdydama Socialinių paslaugų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 104-2367) ir siekdama plėtoti socialinių paslaugų namuose sistemą bei užtikrinti šių paslaugų kokybę,

1. Tvirtinu metodinę medžiagą socialinių paslaugų namuose organizavimui ir pagalbos namuose tarnybų steigimui miestų (rajonų) savivaldybėse:

1.1. Pagalbos namuose tarnybos bendruosius nuostatus (pridedama) ir jų priedus:

1.1.1. Asmens savarankiškumo įvertinimo metodiką (priedas Nr. 1),

1.1.2. Poreikių gauti socialines paslaugas įvertinimo anketą (priedas Nr. 2),

1.1.3. Pagalbos namuose tarnybos vadovo pareiginę instrukciją (priedas Nr. 3),

1.1.4. Lankomosios priežiūros darbuotojo pareiginę instrukciją (priedas Nr. 4),

1.1.5. Tarnybos vadovo (socialinio darbo organizatoriaus) bei lankomosios priežiūros darbuotojo darbo krūvio normatyvus (priedas Nr. 5).

2. Pavedu Socialinės paramos departamentui išplatinti šiuos dokumentus visų miestų (rajonų) savivaldybėms, rekomenduojant jais vadovautis steigiant pagalbos namuose tarnybas bei vystant jų veiklą.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Socialinės paramos departamento direktorei V. Murauskaitei.

SOCIALINĖS APSAUGOS

IR DARBO MINISTRĖ                                                                                    IRENA DEGUTIENĖ

PATVIRTINTA

socialinės apsaugos ir darbo ministrės

1999 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 31

PAGALBOS NAMUOSE TARNYBOS BENDRIEJI NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagalbos namuose tarnyba (toliau – Tarnyba) – tarnyba, organizuojanti ir teikianti pagalbos namuose paslaugas.

2. Tarnybos bendraisiais nuostatais (toliau – Tarnybos nuostatai) vadovautis rekomenduojama savivaldybėms, rengiant pagal paslaugų gavėjų poreikius detalizuotus pagalbos namuose tarnybos nuostatus.

3. Tarnyba veikia, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Socialinių paslaugų katalogu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl socialinių paslaugų apmokėjimo principų ir tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu bei kitais teisės aktais.

II. TARNYBOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4. Tarnybos veiklos tikslas – teikti pagalbos namuose paslaugas pagyvenusiems žmonėms, žmonėms su negalia, šeimoms, turinčioms socialinių problemų, padedant spręsti iškilusias socialines problemas bei sudarant jiems sąlygas gyventi savo namuose.

5. Pagrindiniai Tarnybos veiklos uždaviniai:

5.1. skatinti paslaugų gavėjo aktyvumą;

5.2. padėti paslaugų gavėjui, kad jis pats galėtų pasirūpinti savimi ateityje;

5.3. sudaryti sąlygas paslaugų gavėjui būti labiau savarankišku;

5.4. teikti kokybiškas pagalbos namuose paslaugas;

5.5. padėti paslaugų gavėjui išsaugoti arba atgauti fizines, psichines funkcijas arba išspręsti socialines problemas.

III. TARNYBOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

6. Tarnyba gali būti steigiama savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus sudėtyje arba kaip atskiras savivaldybės struktūrinis padalinys. Tarnyba gali būti ir kaip atskira savivaldybės biudžetinė socialinių paslaugų institucija. Tarnybą gali steigti ir nevyriausybinė organizacija, fizinis ar juridinis asmuo.

7. Tarnybos darbą koordinuoja ir kontroliuoja savivaldybės Socialinės paramos skyrius, kuris kaupia informaciją apie socialinės paramos poreikį, teikiamų paslaugų rūšis ir mastą.

IV. PAGALBOS NAMUOSE PASLAUGŲ GAVĖJAI

8. Pagalbos namuose paslaugų gavėjai gali būti:

8.1. vieniši pensinio amžiaus žmonės;

8.2. žmonės su negalia;

8.3. pensinio amžiaus žmonės ir žmonės su negalia, kurių vaikai neturi pakankamo pragyvenimo šaltinio ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali jiems padėti;

8.4. šeimos, auginančios vaikus su negalia;

8.5. šeimos, turinčios socialinių problemų;

8.6. kiti asmenys, kuriems pagal jų savarankiškumo įvertinimą reikalingos paslaugos namuose.

9. Paslaugų gavėjai, sergantys infekcinėmis, psichinėmis ligomis arba chronišku alkoholizmu, narkomanija ir kt., taip pat turi gauti specialiųjų įstaigų ir tarnybų pagalbą namuose.

10. Paslaugų teikimo tvarką ir prioritetus atskiroms gavėjų grupėms nustato savivaldybė, įvertinusi paslaugų poreikį.

11. Paslaugų gavėjas turi teisę apskųsti lankomosios priežiūros darbuotojo darbą Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo darbą – savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vadovui.

V. PAGALBOS NAMUOSE PASLAUGOS

12. Savivaldybė tvirtina pagrindinių ir papildomų pagalbos namuose paslaugų sąrašą, vadovaudamasi gyventojų poreikiais.

13. Tarnybos darbuotojai tam tikram laikui (atostogų, komandiruočių metu ir t. t.) gali teikti paslaugas ir pavaduoti sutuoktinius, tėvus, giminaičius, rūpintojus ar globėjus, prižiūrinčius asmenį su fizine ar psichine negalia.

14. Tarnyba (arba Socialinės paramos skyrius) teikia informaciją bendruomenės nariams apie namuose teikiamas socialines paslaugas.

VI. TARNYBOS DARBUOTOJAI

15. Tarnybai vadovauja tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius).

16. Paslaugas teikia lankomosios priežiūros darbuotojai.

17. Tarnybos personalo struktūra:

17.1. tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius);

17.2. lankomosios priežiūros darbuotojai;

17.3. sveikatos priežiūros specialistai;

17.4. savanoriai;

17.5. kiti darbuotojai.

18. Lankomosios priežiūros darbuotoju gali būti priimtas dirbti asmuo, išklausęs nustatytos apimties mokymo kursą.

19. Tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius) atsakingas už informacijos naujai priimtam dirbti lankomosios priežiūros darbuotojui suteikimą bei jo mokymo organizavimą.

20. Kiekvienam lankomosios priežiūros darbuotojui turi būti sudarytas veiklos grafikas, parengtos atsiskaitymo už atliktą darbą formos bei kiti reikalingi dokumentai.

21. Tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius) bei lankomosios priežiūros darbuotojai savo veikloje vadovaujasi patvirtintomis pareiginėmis instrukcijomis.

VII. PAGALBOS NAMUOSE TEIKIMO ORGANIZAVIMAS

22. Informacija apie asmenis, kuriems reikia socialinių paslaugų namuose, gali būti gaunama iš įvairių šaltinių: paties asmens, šeimos narių, artimųjų, kaimynų, sveikatos priežiūros specialistų, kitų fizinių ar juridinių asmenų.

23. Tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius) įvertina asmens savarankiškumą, užpildo asmens savarankiškumo įvertinimo formą ir nustato, kokiai savarankiškumo pakopai paslaugų gavėjas gali būti priskirtas.

24. Nuo asmens savarankiškumo pakopos priklauso socialinių paslaugų rūšys, kiekis ir paslaugų teikimo dažnumas.

25. Prašymą skirti pagalbos namuose paslaugas gali pateikti pats asmuo, šeimos narys, globėjas, rūpintojas.

26. Asmenys, norintys gauti pagalbos namuose paslaugas arba jas gaunantys, privalo pateikti duomenis, būtinus sprendžiant dėl pagalbos namuose paslaugų skyrimo.

27. Pagalbos namuose paslaugos turi būti koreguojamos pagal pakitusius asmens poreikius. (Tarnyba nustato, kaip dažnai ir kokiais atvejais pagalbos namuose poreikis turi būti vertinamas iš naujo.)

28. Priimant į darbą Tarnybos darbuotojus bei nustatant jų darbo krūvį, savivaldybė vadovaujasi darbuotojų darbo krūvio normatyvais.

VIII. TARNYBOS DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

29. Pateikęs atitinkamą dokumentą, Tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius) turi teisę gauti jam reikalingą informaciją iš įvairių valstybinių ir savivaldybių įstaigų, jeigu tai reikalinga dėl socialinių paslaugų teikimo.

30. Tarnybos darbuotojas už savo pareigų vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka.

31. Tarnybos darbuotojas, teikiantis paslaugas namuose, neturi teisės atskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims apie paslaugų gavėją be jo sutikimo, išskyrus atvejus, kuriuos numato įstatymai.

IX. TARNYBOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

32. Tarnyba, vertindama paslaugų gavėjo poreikį pagalbai ir teikdama pagalbos namuose paslaugas, bendradarbiauja su sveikatos priežiūros, švietimo bei kitomis institucijomis.

33. Lankomosios priežiūros darbuotojai gali dirbti ir pirminės sveikatos priežiūros komandoje.

34. Tarnybos darbuotojų pareigybių struktūroje gali būti sveikatos priežiūros specialistų, jeigu paslaugų gavėjams reikalingos slaugos paslaugos.

______________

1 PRIEDAS

ASMENS SAVARANKIŠKUMO ĮVERTINIMO METODIKA

I. Bendroji dalis

Asmens savarankiškumo (toliau – savarankiškumas) įvertinimo metodikos tikslas – nustatyti individualius asmens gebėjimus, pagalbos namuose poreikį bei reikiamą paslaugų kiekį.

Savarankiškumas nustatomas, įvertinant bendrąją asmens būklę. Asmens būklė įvertinama vadovaujantis 10 savarankiškumo vertinimo kriterijų. Šie kriterijai numatyti kaip pagrindiniai bei esminiai. Remiantis šiais kriterijais, nustatomas atskiro asmens gebėjimų lygmuo ir pagalbos poreikis, kurie skirstomi į 4 asmens savarankiškumo pakopas (A, B, C, D). Bendra asmens būklė įvertinama analizuojant ir apibendrinant išvadas pagal visus 10 savarankiškumo vertinimo kriterijų nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių socialinių paslaugų bus teikiama (pilnas/dalinis aptarnavimas, kokios laiko sąnaudos ir kt.).

Savarankiškumo įvertinimas leidžia geriau stebėti asmens gebėjimų kitimą, planuoti tolimesnę lankomąją priežiūrą.

Savarankiškumo įvertinimas yra bendrojo pobūdžio rekomendacija, kurią gali lanksčiai taikyti kiekviena savivaldybė, atsižvelgdama į savivaldybės specifiką bei konkrečią asmens situaciją. Kiekviena savivaldybė turėtų parengti smulkesnį savarankiškumo įvertinimo aprašymą, leidžiantį įvertinti asmens gebėjimus, numatyti teikiamų paslaugų kiekį bei laiko sąnaudas.

Įvertindami asmens savarankiškumą, socialiniai darbuotojai turi glaudžiai bendradarbiauti su paslaugų gavėju bei jo artimaisiais, kad galėtų surinkti kuo tikslesnius ir patikimesnius duomenis.

II. Savarankiškumo vertinimo kriterijai

1. Asmeninė priežiūra.

2. Valgymas ir gėrimas.

3. Judėjimas.

4. Namų ruoša.

5. Gebėjimas veikti.

6. Socialiniai ryšiai (komunikabilumas).

7. Psichinė būklė.

8. Jutimai (rega, klausa, skausmas).

9. Miegas ir poilsis.

10. Gyvenamasis būstas.

III. Savarankiškumo pakopos

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS

B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS

C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS

D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS

IV. Savarankiškumo įvertinimas

1. ASMENINĖ PRIEŽIŪRA

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Asmeninė higiena: pats gali rūpintis asmenine higiena, gali pats nusimaudyti ir (arba) .........................	Asmeninė higiena: iš esmės pats gali pasirūpinti asmenine higiena (viršutinės ir apatinės kūno dalies higiena), bet negali nusimaudyti. Sunku atlikti kai kuriuos veiksmus, pavyzdžiui, nusiskusti barzdą arba nusiplauti nugarą ir (arba) ................................................	Asmeninė higiena: gali pats pasirūpinti tik viršutinės kūno dalies higiena ir (arba) ...............	Asmeninė higiena: negali pasirūpinti asmenine higiena ir to nesistengia daryti ir (arba) .......................................
		Nusirengimas ir apsirengimas: gali pats atlikti tik kai kuriuos nusirengimo ir apsirengimo veiksmus ir (arba) ..................................	Nusirengimas ir apsirengimas: negali nei nusirengti, nei apsirengti ir nesistengia daryti ir (arba) .. ..................................................
Nusirengimas ir apsirengimas: pats gali nusirengti ir apsirengti ir (arba) ... .................................... Ėjimas į tualetą: gali nueiti į tualetą arba
pats gali pasikeisti išmatų surinktuvus, sauskelnes, kateterį (kai sutrikusi šlapimo pūslės veikla) ir pan.
	Nusirengimas ir apsirengimas: pats gali atlikti daugumą nusirengimo ir apsirengimo veiksmų ir (arba) ............................
	Ėjimas į tualetą: pats gali atlikti daugumą su tuo susijusių veiksmų. Pavyzdžiui, gali pats nueiti į tualetą, bet po to negali apsiprausti.

2. VALGYMAS IR GĖRIMAS

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Gali pasigaminti maistą ir pats pavalgyti.	Pats gali pasigaminti ir pasitiekti kai kuriuos (paprastesnius) valgius.	Gali pats valgyti tik tada, kai maistas patiektas, be to, reikia raginti valgyti ir gerti.	Negali pats valgyti bei gerti ir to nesistengia daryti.

3. JUDĖJIMAS

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Gali laisvai judėti savo būste ir už jo ribų pagalbinių priemonių pagalba arba be jų.	Iš dalies gali pats įveikti trumpus atstumus pagalbinių priemonių pagalba arba be jų. Negali lipti laiptais. Yra pavojus pargriūti.	Gali pats sunkiai judėti vienas, nors ir pagalbinių priemonių pagalba. Ryški tendencija griūti.	Prikaustytas prie vežimėlio ar lovos. Visiškai negali judėti.

4. NAMŲ RUOŠA

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Gali pats atlikti visus veiksmus, susijusius su kasdienine namų ruoša (valyti, skalbti, pirkti, vesti pinigų apskaitą) arba gali pasirūpinti, kad visa tai būtų atlikta.	Sunku pačiam stengtis ką nors daryti, įvertinti, atlikti ar suplanuoti namų ruošos darbus.	Mažai ką gali pasidaryti pats.	Negali ir neturi paskatos atlikti namų ruošos darbų, atsisako pagalbos.

5. GEBĖJIMAS VEIKTI

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Gali pats susiplanuoti ir atlikti pasirinktus veiksmus.	Gali pats atlikti veiksmus, bet sunku pasirinkti ir apžvelgti visumą.	Gali dalyvauti parinktuose užsiėmimuose arba jų etapuose, tačiau dėl fizinių ar psichinių galių trūkumo negali suvokti visumos.	Gali būti tik pasyvus vykstančių užsiėmimų dalyvis, bet negali juose aktyviai dalyvauti.

6. SOCIALINIAI RYŠIAI (KOMUNIKABILUMAS)

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Pats gali bendrauti su kitais. Nesijaučia vienišas. Jaučiasi saugus.	Sunkiai pačiam sekasi užmegzti pageidaujamą kontaktą su kitais. Mažai bendrauja.	Savarankiškai negali bendrauti su kitais. Jaučiasi vienišas.	Vienišas. Uždaras. Nebendraujantis.

7. PSICHINĖ BŪKLĖ

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Psichinės funkcijos nesutrikusios. Priima ir įsisavina naują informaciją. Skiria paros laikus. Įsisąmonina savo poreikius ir (arba) .... ....................................	Emociškai nestabilus, šiek tiek nervingas. Pažeidžiamas. Šiek tiek užmaršus. Suvokia savo padėtį, užmaršumą. Priima patarimus ir vadovavimą. Visiškai sutrinka, jei kasdieniniame gyvenime įvyksta permainų ir (arba) ..... .....................................................	Užmaršus. Dingusi trumpalaikė atmintis (ryškiai atsimena vaikystę). Nerealiai suvokia savo padėtį. Prarastas gyvenimo džiaugsmas. Periodiškai apima baimė. Jaučiasi nesaugiai. Šiek tiek iškreiptai suvokia tikrovę. Sunkiai skiria paros laiką. Pats nesistengia ką nors veikti. Sutrikusi būsena ir (arba) ..................................	Nesuvokia nei laiko, nei vietos, nežino pagrindinių duomenų apie save. Neatpažįsta pačių artimiausių žmonių. Iškreiptai suvokia tikrovę. Visiškai nesuvokia savo padėties. Kankina baimė. Negali atlikti jokių veiksmų ir priimti vadovavimo. Nesuvokia savo poreikių. Neskiria paros laiko. Gali būti neramus, susijaudinęs arba suglumęs, neveiklus, apatiškas. Negali pasirūpinti savimi ir (arba) .....
	Komunikacija: sunkiai pats parenka kai kuriuos žodžius.
		Komunikacija: vartoja nedaug žodžių, kalba trumpais sakiniais. Kalba gali būti nerišli.
			Komunikacija: nekalba arba kalba nesuprantamai.
Komunikacija: gali susikalbėti.

8. JUTIMAI (REGA, KLAUSA, SKAUSMAS)

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Rega: gerai mato su akiniais arba be jų ir (arba) ..........................	Rega: neprimato, net pagalbinių priemonių pagalba – su akiniais esant geram apšvietimui arba pro lupą ir (arba) .........................................	Rega: blogai mato net su akiniais, sunkiai orientuojasi naujoje aplinkoje (gali susiorientuoti ir įžiūrėti kontūrus) ir (arba) ..................	Rega: aklas arba beveik aklas. Negali orientuotis aplinkoje ir (arba) ...................
			Klausa: kurčias arba beveik kurčias. Negali dalyvauti pokalbyje ir (arba) .................
Klausa: gerai girdi su klausos aparatu arba be jo ir (arba) .............
		Klausa: blogai girdi net su klausos aparatu. Sunkiai dalyvauja pokalbyje ir (arba) ..................................................
	Klausa: neprigirdi net su klausos aparatu. Kasdienis gyvenimas esminių sunkumų nesudaro. Geriausia, kai mato kalbantįjį ir (arba) ...................

9. MIEGAS IR POILSIS

A PAKOPA SAVARANKIŠKAS	B PAKOPA IŠ DALIES SAVARANKIŠKAS	C PAKOPA NESAVARANKIŠKAS	D PAKOPA VISIŠKAI NESAVARANKIŠKAS
Neturi jokių miego sutrikimų.	Sutrikęs miegas, tačiau tai netrukdo tenkinti kasdieninių poreikių.	Labai sutrikęs miegas. Dažnai gulasi pailsėti.	Rimtai sutrikęs miegas (miega per daug arba per mažai). Sėdėdamas snūduriuoja. Beveik visą laiką snaudžia ir blogai miega naktį: išnykęs skirtumas tarp dienos ir nakties.

10. GYVENAMASIS BŪSTAS

A PAKOPA TINKAMAS	B PAKOPA MAŽAI TINKAMAS	C PAKOPA NEPRITAIKYTAS	D PAKOPA NETINKAMAS
Gerai įrengtas, patogus būstas. Tinkamas asmens sugebėjimams patenkinti.	Atsižvelgiant į asmens negalią, dėl būsto kylantys sunkumai yra nedideli.	Atsižvelgiant į asmens negalią, dėl būsto kylantys sunkumai yra vidutiniai.	Dėl būsto įrengimo kyla didelių sunkumų kasdieniniame gyvenime arba asmuo negali savarankiškai judėti.

______________

2 PRIEDAS

POREIKIŲ GAUTI SOCIALINES PASLAUGAS NAMUOSE ĮVERTINIMO ANKETA

I. Duomenys apie paslaugų gavėją

1. Vardas, pavardė___________________________________________________________

2. Amžius _______________________________________________________________ m.

3. Paso duomenys:

asmens kodas _________________ serija ______________ Nr. _______________________

Išduotas___________________________________________________________________

4. Gyvenamoji vieta__________________________________________________________

__________________________________________________________________________

5. Telefonas ________________________________________________________________

6. Socialinis statusas (pažymėti):

6.1. vienišas

6.2. invalidas_______________________________________________________________

                                                                  (invalidumo grupė, priežastis)

6.3. pensininkas

6.4. socialiai remtinas asmuo (šeima)

6.5. dirbantis

6.6. kita ___________________________________________________________________

(pažymėti)

7. Išsimokslinimas___________________________________________________________

                                    (aukštasis, aukštesnysis, vidurinis, pagrindinis, be išsimokslinimo)

II. Pajamos, turtas

8. Pajamos (litais per mėn.):

8.1. pensija (+ priedai)________________________________________________________

8.2. atlyginimas_____________________________________________________________

8.3. stipendija_______________________________________________________________

8.4. pašalpos (išvardyti)_______________________________________________________

__________________________________________________________________________

8.5. kitos socialinės išmokos (išvardyti)___________________________________________

__________________________________________________________________________

8.6. pajamos iš žemės_________________________________________________________

8.7. dividendai______________________________________________________________

8.8. kitos pajamos (išvardyti)___________________________________________________

__________________________________________________________________________

9. Turtas:

9.1. nekilnojamasis: pastatai (išvardyti)___________________________________________

__________________________________________________________________________

žemė (ha)__________________________________________________________________

9.2. kilnojamasis: santaupos____________________________________________________

Akcijos____________________________________________________________________

kitas turtas (išvardyti)_________________________________________________________

__________________________________________________________________________

III. Gyvenimo sąlygų aprašymas

10. Gyvenamojo būsto rūšis:

10.1. individualus namas

10.2. dalis individualaus namo

10.3. butas

10.4. kita gyvenamoji patalpa.

11. Gyvenamojo būsto bendrasis naudingas plotas:_______________________________ m².

12. Aukštas.

13. Kambarių skaičius.

14. Komunikacijos ir kiti patogumai (pažymėti):

14.1. elektra

14.2. vandentiekis

14.3. kanalizacija

14.4. karštas vanduo

14.5. vonia/dušas

14.6. tualetas

14.7. telefonas.

15. Šildymo būdai:

15.1. centrinis šildymas, tiekiamas centralizuotai

15.2. elektra

15.3. dujomis

15.4. kietu kuru

15.5. skystu kuru

15.6. kitais būdais.

IV. Sveikatos būklės įvertinimas pagal savarankiškumo pakopas

16. (žr. Asmens savarankiškumo įvertinimo modelis)

V. Asmens ypatumai

17. Komunikabilus, užsidaręs, reiklus (sau, kitiems), empatiškas, grubus, nuoširdus, tvarkingas (pažymėti) kiti (įrašyti)__________________________________________________________________________

VI. Duomenys apie šeimą, gimines

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Gyvenamoji vieta

Giminystės ryšiai

Socialinė padėtis

VII. Paslaugų gavėjo pageidaujamos paslaugos

Paslaugų pavadinimas

Paslaugų teikimo dažnumas (kartų, valandų per savaitę)

VIII. Susitarimas tarp savivaldybės ir paslaugų gavėjo dėl teikiamų paslaugų namuose

Paslaugų pavadinimas

Paslaugų teikimo dažnumas (kartų, valandų per savaitę)

Pasižadu:

1. Už teikiamas paslaugas mokėti_______ procentų vidutinės paslaugos kainos kiekvieno mėnesio      d.

2. Sudaryti sąlygas lankomosios priežiūros darbuotojams teikti pagalbos namuose paslaugas.

Susipažinau:

Paslaugų gavėjas           ________________                                                                 

(vardas, pavardė)                                                               (parašas)

Anketa užpildyta 1999 m.____________________ mėn.________ d.

Socialinis darbuotojas     ________________                                                             

(vardas, pavardė)                                                          (parašas)

3 PRIEDAS

PAGALBOS NAMUOSE TARNYBOS VADOVO (SOCIALINIO DARBO ORGANIZATORIAUS) PAREIGINĖ INSTRUKCIJA

I. Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai

Pagalbos namuose tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius) privalo:

1. turėti socialinio darbuotojo aukštąjį ar aukštesnįjį išsimokslinimą (pageidautina),

2. turėti ne mažesnį kaip 2 m. darbo stažą socialinės apsaugos srityje,

3. būti susipažinęs su socialinės apsaugos ir darbo sritį reglamentuojančiais teisės aktais.

II. Veiklos tikslas

Tarnybos vadovo (socialinio darbo organizatoriaus) veiklos tikslas – organizuoti pagalbos namuose paslaugų teikimą pagyvenusiems, žmonėms su negalia, šeimoms bei padėti jiems spręsti iškilusias socialines problemas.

III. Veiklos kryptys

Tarnybos vadovo (socialinio darbo organizatoriaus) veiklos kryptys:

1. rinkti ir analizuoti informaciją apie bendruomenės gyventojų poreikius pagalbos namuose paslaugų teikimui,

2. rengti socialinių paslaugų namuose plėtojimo strategiją bei teikti pasiūlymus socialinės rūpybos skyrių vadovams,

3. lankytis bendruomenės gyventojų namuose, įvertinti individualius asmens poreikius pagalbai namuose pagal asmens savarankiškumo įvertinimo metodiką, rengti ir pildyti reikiamus dokumentus,

4. organizuoti lankomosios priežiūros darbuotojų darbą bei sudaryti asmeninius darbo grafikus,

5. kontroliuoti ir vertinti lankomosios priežiūros darbuotojų darbą,

6. analizuoti teikiamų pagalbos namuose paslaugų kokybę, prognozuoti jų poreikį,

7. nagrinėti paslaugų gavėjų pareiškimus ir nusiskundimus lankomosios priežiūros darbuotojų darbu,

8. teikti informaciją apie paslaugų namuose organizavimą suinteresuotiesiems asmenims,

9. bendradarbiauti su pirminės sveikatos priežiūros specialistais ir kitomis tarnybomis paslaugų teikimo namuose klausimais,

10. rengti pasitarimus ir konsultuoti lankomosios priežiūros darbuotojus,

11. organizuoti mokymo kursus lankomosios priežiūros darbuotojams,

12. koordinuoti savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių veiklą paslaugų namuose teikimo srityje,

13. vadovauti savanoriams.

IV. Teisės

Pagalbos namuose tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius) turi teisę:

1. gauti jam reikalingą informaciją iš įvairių valstybinių ir savivaldybių įstaigų, jeigu tai reikalinga dėl socialinių paslaugų teikimo,

2. tobulinti savo kvalifikaciją.

V. Atsakomybė

Pagalbos namuose tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius) atsako už:

1. pagalbos namuose tarnybos darbą savivaldybėje (už socialinių paslaugų namuose teikimą seniūnijoje),

2. teikiamų pagalbos namuose paslaugų kokybę,

3. lankomosios priežiūros darbuotojų darbą,

4. pagalbos namuose teikimo dokumentacijos vedimą.

Pastaba. Konkrečią pareiginę instrukciją kiekviena savivaldybė pasitvirtina, vadovaudamasi šiomis rekomendacijomis.

______________

4 PRIEDAS

LANKOMOSIOS PRIEŽIŪROS DARBUOTOJO PAREIGINĖ INSTRUKCIJA

I. Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai

Lankomosios priežiūros darbuotojas turi būti:

1. išklausęs mokymo kursą,

2. susipažinęs su socialinių paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais,

3. turėti bendravimo su žmonėmis įgūdžių.

II. Veiklos tikslas

Lankomosios priežiūros darbuotojo veiklos tikslas – teikti kokybiškas įvairaus pobūdžio socialines paslaugas namuose pagyvenusiems, žmonėms su negalia, šeimoms.

III. Veiklos kryptys

Lankomosios priežiūros darbuotojo veiklos kryptys:

1. teikti paskirtas pagalbos namuose paslaugas pagal pagalbos namuose tarnybos vadovo (socialinio darbo organizatoriaus) sudarytą darbo grafiką,

2. informuoti pagalbos namuose tarnybos vadovą (socialinio darbo organizatorių) apie pasikeitusią paslaugų gavėjo socialinę situaciją, poreikius,

3. teikiant paslaugas, bendradarbiauti su pirminės sveikatos priežiūros specialistais, nevyriausybinių organizacijų ar religinių bendruomenių ir kitų institucijų atstovais bei savanoriais.

IV. Teisės

Lankomosios priežiūros darbuotojas turi teisę:

1. reikalauti, kad teikiant pagalbos namuose paslaugas, būtų užtikrintas jo saugumas,

2. tobulinti savo kvalifikaciją,

3. būti aprūpintam darbui reikalingomis priemonėmis.

V. Atsakomybė

Lankomosios priežiūros darbuotojas atsako už:

1. kokybišką ir savalaikį pagalbos namuose paslaugų teikimą,

2. teikiamų pagalbos namuose paslaugų apskaitos vedimą,

3. pagalbos namuose tarnybos vadovo (socialinio darbo organizatoriaus) savalaikį nurodymų vykdymą.

Pastaba. Konkrečią pareiginę instrukciją pasitvirtina kiekviena savivaldybė, vadovaudamasi šiomis rekomendacijomis.

______________

5 PRIEDAS

TARNYBOS VADOVO (SOCIALINIO DARBO ORGANIZATORIAUS) BEI LANKOMOSIOS PRIEŽIŪROS DARBUOTOJO DARBO KRŪVIO NORMATYVAI

Socialinių paslaugų namuose teikimui nustatomi socialinio darbo organizatorių bei lankomosios priežiūros darbuotojų darbo krūvio ir laiko, skirto paslaugos teikimui, normatyvai.

Socialinio darbo organizatorius yra atsakingas ne daugiau kaip už 5 tūkstančius miesto bendruomenės gyventojų ir ne daugiau kaip už 1-3 tūkstančius kaimo bendruomenės gyventojų. Kai kuriais atvejais normatyvai gali būti nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės specifiką ir teritorijos dydį.

Lankomosios priežiūros darbuotojai gali dirbti pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį. Aptarnaujamų namuose asmenų skaičius nustatomas pagal paslaugų gavėjams pripažintas asmens savarankiškumo įvertinimo pakopas:

Asmens savarankiškumo įvertinimo pakopos	Vienam etatiniam darbuotojui tenkantis paslaugų gavėjų skaičius	Valandų skaičius, tenkantis vienam paslaugų gavėjui per savaitę*
A. Savarankiškas	8-10	1-2
B. Iš dalies savarankiškas	5-7	4-5
C. Nesavarankiškas	3-4	6-7
D. Visiškai nesavarankiškas	1-2	18-20

*Šiuose normatyvuose nurodomas tik laikas, skirtas paslaugų teikimui gavėjo namuose, be kelionėje sugaišto laiko.

Pagalbos namuose tarnybos vadovas (socialinio darbo organizatorius) įvertina bendras kiekvieno lankomosios priežiūros darbuotojo darbo laiko sąnaudas ir sudaro darbo grafiką.

Lankomosios priežiūros darbuotojai pagal nustatytą tvarką pildo reikalingą pagalbos namuose paslaugų dokumentaciją.

______________