Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2388 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DIRBTINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2502
2011 m. kovo 16 d. Nr. 309
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-959 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti tikslui įstatymu sureguliuoti dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą ir siekiui padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų taikant pasaulinėje praktikoje naudojamus dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo metodus.
2. Atkreipti dėmesį į šias prieštaringas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2388 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-2388) nuostatas:
2.1. Įstatymo projektu Nr. XIP-2388 siūlomas teisinis reglamentavimas negarantuoja pakankamos žmogaus embrionų apsaugos. Jo nuostatos nesuderintos su Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 (Žin., 2008, Nr. 69-2624), 3.3.2. punkte nustatytu valstybinės šeimos politikos įgyvendinimo principu – gyvybės kultūros puoselėjimo principu, kuris pabrėžia pagarbą gyvybei ir siekį apsaugoti pradėtą gyvybę.
2.2. Įstatymo projekte Nr. XIP-2388 nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį draudžiama suteikti informaciją apie lytinių ląstelių donoro tapatybę, galbūt neužtikrina vaiko teisės žinoti, kas jo tėvai, o tai prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (Žin., 1995, Nr. 60-1501) 7 straipsniui ir pažeidžia vaiko interesų pirmumo principą, įtvirtintą tiek tarptautiniu lygmeniu – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, tiek nacionalinėje teisėje – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.3 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 4 straipsnio 1 punkte.
3. Atkreipti dėmesį į šias prieštaringas Lietuvos Respublikos dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-2502) nuostatas:
3.1. Įstatymo projekte Nr. XIP-2502 įtvirtinami teisiniai apribojimai neleistų pacientams pasinaudoti visomis dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo, kaip gydymo metodo, teikiamomis galimybėmis ir tai galėtų pabloginti sveikatos priežiūros paslaugos prieinamumą.
3.2. Įstatymo projekto Nr. XIP-2502 6 straipsnio 2 dalyje draudžiama asmenų, kurių nesieja santuokos ar teisės aktų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytinių ląstelių donorystė. Toks draudimas galbūt apribotų dalį Lietuvos nevaisingų porų susilaukti vaikų ir jie negalėtų pasinaudoti galimybe gauti mokslo įrodymais pagrįstą medicinos pagalbą. Taip pat paminėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog lytinių ląstelių donorystės įteisinimas Lietuvoje turėtų sunkiai prognozuojamų pasekmių vaiko psichosocialinės brandos raidai, tapatybės formavimuisi ir jo interesų bei teisių apsaugai, nėra pagrįstas moksliniais tyrimais ar kita objektyvia informacija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę nepilnametį asmenį įvaikinti, o faktinės įvaikinimo pasekmės vaiko ir jo biologinių tėvų santykiams bei vaiko raidai galėtų būti panašios kaip pagalbinio apvaisinimo atveju.
3.3. Įstatymo projekto Nr. XIP-2502 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse ribojamas sukuriamų embrionų skaičius ir draudžiama juos užšaldyti. Leidimas sukurti ne daugiau kaip 3 embrionus daugeliu atvejų galbūt pablogintų pagalbinio apvaisinimo rezultatus, todėl sumažėtų galimybė pastoti. Siekiant padidinti galimybę pastoti, daugelyje šalių taikomas embrionų užšaldymas ir atšildytų embrionų panaudojimas.
3.4. Įstatymo projekto Nr. XIP-2502 11 straipsnio 2 dalyje numatomas daugiau negu 3 embrionų perkėlimas į moters gimdą neatitinka šiuolaikinės medicinos praktikos tendencijų mažinti daugiavaisio nėštumo tikimybę perkeliant į moters gimdą mažesnį embrionų skaičių. Daugiavaisis nėštumas yra dažniausiai pasitaikanti pagalbinio apvaisinimo komplikacija, kelianti didelę riziką sėkmingai nėštumo baigčiai ir moters bei naujagimių sveikatai.
4. Siūlytina įvertinti šiuos argumentus, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.
5. Jei Lietuvos Respublikos Seime būtų apsispręsta toliau tobulinti įstatymo projektą Nr. xip-2388, siūlytina atsižvelgti į šias papildomas pastabas:
5.1. Iki Įstatymo įsigaliojimo turės būti parengti Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ir numatytos lėšos su pagalbiniu apvaisinimu susijusioms išlaidoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėti, todėl siūlytina įstatymo projekto Nr. xip-2388 24 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ ir nustatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą, t. y. 2012 m. sausio 1 dieną.
5.2. Įstatymo projekto Nr. xip-2388 12 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta didžiausia embrionų laikymo trukmė, tačiau nereglamentuota didžiausia lytinių ląstelių laikymo trukmė, todėl siūlytina Įstatyme nustatyti didžiausią lytinių ląstelių laikymo trukmę.
5.3. Atsižvelgiant į tai, kad lytinių ląstelių donorystės bendrosios sąlygos yra nustatytos įstatymo projekto Nr. xip-2388 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o partnerių ir ne partnerių lytinių ląstelių donorystė reglamentuojama 4 ir 5 straipsniuose, siūlytina išbraukti 3 straipsnio 3 dalį kaip perteklinę.
5.4. Atsižvelgiant į tai, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos 1992 m. priimtoje Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos 10 redakcijoje nevaisingumas įvardijamas kaip liga, o pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš nevaisingumo gydymo metodų, siūlytina, kad jo, kaip ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų reglamentuotų sveikatos apsaugos ministras, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė; atitinkamai reikėtų pakeisti įstatymo projekto Nr. xip-2388 23 straipsnį. Įvertinus kitų užsienio valstybių praktiką, diskutuotina, ar lytinių ląstelių laikymo išlaidos taip pat turėtų būti kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
5.5. Siūlytina papildyti įstatymo projekto Nr. XIP-2388 18 straipsnio 2 dalį nuostata, kad pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtas vaikas, gimęs panaudojus ne partnerio lytines ląsteles, sulaukęs 18 metų turi teisę gauti informaciją ne tik apie lytinių ląstelių donorą, bet ir apie pagalbinio apvaisinimo faktą apskritai. Taip pat po žodžių „gimimo datą ir vietą“ įrašytini žodžiai „ir kita“, kadangi gali būti ir kitų duomenų, kurie konkrečiu atveju leistų nustatyti donoro tapatybę. Be to, šioje dalyje vartojama formuluotė „adresą“ keistina į formuluotę „gyvenamosios vietos adresą“.
6. Jei būtų apsispręsta Lietuvos Respublikos Seime toliau tobulinti įstatymo projektą XIP-2502, siūlytina atsižvelgti į šias papildomas pastabas:
6.1. Įstatymo projekto Nr. XIP-2502 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „abu sutuoktiniai (sugyventiniai)“ įrašytini žodžiai „abu sutuoktiniai ar sugyventiniai“. Atitinkamai tikslintini ir įstatymo projekto Nr. XIP-2502 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 2 dalis.
6.2. Įstatymo projekto Nr. XIP-2502 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „santuokos (partnerystės)“ įrašytini žodžiai „santuokos ar partnerystės “.
6.3. Įstatymo projekto Nr. XIP-2502 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose po žodžio „sutuoktinio“ įrašytini žodžiai „ar sugyventinio“.
6.4. Siekiant esamo teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina apibrėžti įstatymo projekto Nr. XIP-2502 6 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „embriono donorystė“.
6.5. Siūlytina papildyti įstatymo projekto Nr. XIP-2502 8 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kokios teisinės pasekmės kyla tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat kai asmuo atsisako teisių į savo lytines ląsteles.
6.6. Siūlytina išbraukti įstatymo projekto Nr. XIP-2502 8 straipsnio 7 dalies nuostatą dėl Europos geros gamybos praktikos gairių 1 priede nustatytų reikalavimų sterilių vaistinių preparatų gamybai (paskelbtų Europos Komisijos 2003 m. gegužės 30 d. Taisyklių dėl vaistinių preparatų reglamentavimo Europos Sąjungoje 4 B tome) taikymo lytinių ląstelių paėmimui, paruošimui, laikymui, paskirstymui ir naudojimui. Šie reikalavimai nėra taikytini, nes donorystei skirtos žmogaus lytinės ląstelės nėra vaistinis preparatas, be to, jos nėra skirtos pažangios terapijos vaistinių preparatų gamybai. Dėl tos pačios priežasties siūlytina išbraukti iš įstatymo projekto Nr. XIP-2502 11 straipsnio 5 dalį, numatančią taikyti šiuos reikalavimus veiklai su embrionu.