LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL REIKALAVIMŲ LOŠIMŲ ĮRENGINIAMS BEI LOŠIMŲ STALAMS PATVIRTINIMO
2012 m. kovo 21 d. Nr. DI-31
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1495; 2011, Nr. 119-5611) 29 straipsnio 7 punktu, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1K-062 (Žin., 2012, Nr. 24-1106), 10.11 punktu:
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 88-3119);
2.2. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. N-10 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ keitimo ir papildymo“ (Žin., 2002, Nr. 32-1238);
2.3. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3739);
2.4. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. N-73 „Dėl reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtintų Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 125-5710);
2.5. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2003 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. N-112 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ papildymo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3635);
2.6. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2003 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. N-233 „Dėl valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl Reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 110-4928);
2.7. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. N-84 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 38-1269);
2.8. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. N-349 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 184-6835);
2.9. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. N-58 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 48-1621);
2.10. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. N-240 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 125-4788);
2.11. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. N-257 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 113-4335).
PATVIRTINTA
Lošimų priežiūros tarnybos prie
Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos direktoriaus
2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-31
REIKALAVIMAI LOŠIMŲ ĮRENGINIAMS BEI LOŠIMŲ STALAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimai lošimų įrenginiams bei lošimų stalams (toliau – reikalavimai) nustato bendruosius ir techninius reikalavimus lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, eksploatuojamiems Lietuvos Respublikoje. Šie reikalavimai netaikomi kortų bei kauliukų lošimo stalams, kurie naudojami mokymo tikslams. Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme.
2. Kitos šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:
2.1. Aparatinė įranga – automato fizinė įranga: vidiniai ir išoriniai įtaisai bei įrenginiai, jų ryšio priemonės, aparatūros mazgai.
2.2. Žetonų tiekiklis – įrenginys, skirtas žetonams (metaliniams pinigams), kuriais lošiama, kaupti, turintis automatinį žetonus (metalinius pinigus) išduodantį mechanizmą, suveikiantį paspaudus žetonų (metalinių pinigų) išdavimo mygtuką.
2.3. Žetonų perteklio surinktuvas – talpa užrakinamoje automato dalyje arba jo dėžėje, naudojama žetonų (metalinių pinigų) pertekliui surinkti, tačiau nenaudojama išmokėjimams.
2.4. Žetonų lovelis – latakas lošimo automato priekyje, į kurį automatas meta žetonus (metalinius pinigus), kad juos galėtų pasiimti lošėjas.
2.5. Žetonų tikrintuvas – įrenginys, kuris nustato į automatą įmestų žetonų (metalinių pinigų) tinkamumą.
2.6. Pastovioji atmintinė (ROM) – netrinioji puslaidininkinė, magnetinė, optinė ar kitokia atmintinė nemodifikuojamiems duomenims ir komandoms laikyti. Pastoviojoje atmintinėje turi būti panaikinta fizinė galimybė perrašyti, atnaujinti ir kitaip modifikuoti joje saugomą informaciją, kai ši atmintinė įrengta lošimo įrenginyje.
2.7. Įrašomoji netrinioji atmintinė – atmintinė, skirta ilgalaikiam duomenų saugojimui be papildomo maitinimo šaltinio.
2.8. Operatyvioji atmintinė (RAM) – automato centrinio procesoriaus ar kito įtaiso sparčiosios tiesioginės kreipties puslaidininkinė trinioji ir paprastai trinioji atmintinė duomenims operatyviai įrašyti ir skaityti.
2.9. Atsitiktinių skaičių generatorius (RNG) – programa, generuojanti tariamai atsitiktinių skaičių seką pagal tam tikrą pasiskirstymo dėsnį.
2.11. Klaidos būsena – automato būsena, atsirandanti dėl aparatinės ar programinės įrangos trikties arba bandymo sukčiauti; esant šiai būsenai, tolesnis lošimas negalimas, kol triktis nepašalinama.
2.12. Ciklinė perteklinė kontrolė (CRC) – duomenų bloko automatinė kontrolė naudojant ciklinį perteklinį kodą klaidoms išvengti. Šis metodas naudojamas atmintinėse įrašytiems duomenims tikrinti.
2.13. Automato lošimas – užbaigtas vienas automato veikimo ciklas, kurio pradžia yra automato įjungimas lošti (klavišo paspaudimas), o pabaiga – lošimo rezultato pateikimas.
2.15. Statoma suma – įmokos už dalyvavimą lošime dydis, kurią lošėjas sumoka prieš pradėdamas kiekvieną lošimą, įskaitant lošėjo laimėtų, bet iš automato neatsiimtų laimėjimų dydžius.
2.16. Atsitiktinė atranka – veiksmas, kuriuo lošimo rezultatas gaunamas nepriklausomai nuo ankstesnio lošimo rezultato.
2.18. Statistinis testas – testas, naudojamas tikrinti skaičių sekų atsitiktinumą, įskaitant atsitiktinių skaičių generatoriaus skaičių sekas.
2.19. Procentinė laimėjimų fondo dalis – procentais išreikšta laimėtų kreditų dalis, palyginti su dalimi kreditų, kuriais buvo lošta per lošimų skaičių, ne mažesnį kaip visų galimų lošime dalyvaujančių simbolių kombinacijų skaičius.
2.20. Informacijos perdavimo protokolas – taisyklių bei susitarimų rinkinys, apibrėžiantis informacijos mainų būdą tarp automato įrenginių.
2.22. Radialinis mušimas – disko išorinio paviršiaus didžiausio ir mažiausio atstumų nuo sukimosi ašies skirtumas.
3. Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus tiesiogiai iš gamintojo ar jo įgalioto atstovo įsigytus ir pagal tiesioginę paskirtį bei mokymo tikslais nenaudotus lošimų įrenginius, kurie yra pagaminti ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki juos įsigyjant bendrovei, eksploatuosiančiai šiuos įrenginius.
4. Lošimų įrenginiai turi būti pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo. Jų tipai turi būti patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Kiekvienas lošimo įrenginys privalo turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad atitinka Azartinių lošimų įstatymo ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai.
6. Lošimų įrenginiai turi būti paženklinti gamintojo etikete, kurioje nurodomas gamintojas, modelio pavadinimas, gamyklos serijos numeris, pagaminimo data bei kiti valstybės ir/ar įrenginio standartuose nustatyti duomenys.
7. Kiekvienas sertifikuotas lošimo įrenginys ir kortų ar kauliukų stalas turi būti paženklintas specialiais tapatumo bei mokesčių ženklais Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka. Ženklai turi būti aiškiai matomoje ir nuo galimo pažeidimo apsaugotoje vietoje.
8. Užrašai ant lošimų įrenginių bei lošimų stalų turi atitikti Valstybinės kalbos įstatymo nustatytus reikalavimus.
9. Visi lošimų įrenginiai bei lošimų stalai turi būti lošimus organizuojančios bendrovės nuosavybė arba įsigyti išperkamosios nuomos (lizingo) būdu.
II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI LOŠIMŲ AUTOMATAMS
11. Lošimai automatu:
11.1. lošimas A kategorijos automatu – kai lošiama žetonus įmetus į automatą ir laimėjimas per automatą išmokamas žetonais. Lošimo rezultatą ir laimėjimo dydį nustato automatas;
12. Automatas turi parodyti kiekvieno lošimo rezultatą ir negali parodyto rezultato keisti. Visos laimėjimų kombinacijos, atitinkami laimėjimų išmokėjimai, iš laimėjimų sukaupti apyvartiniai lošėjo kreditai ir įmestų žetonų (metalinių pinigų) vertė kreditais turi būti aiškiai parodyti automato ekrane, o po kiekvieno lošimo turi būti galimybė lošėjui atsiimti laimėjimą ir/arba kredito likutį.
121. Jei automato žetonų tiekiklyje netelpa pakankamas kiekis arba nėra reikiamo nominalo žetonų (metalinių pinigų), kad lošėjui būtų išmokėtas visas laimėjimas ir/arba kredito likutis, automate turi būti įdiegta monetų tiekiklio papildymo ir/arba laimėjimo, ir/arba kredito likučio išmokėjimo per automatą specialiu raktu funkcija.
Laimėjimo ir/arba kredito likučio išmokėjimas per automatą specialiu raktu turi būti automato apskaitomas, o automate užfiksuoti kredito vienetai apmokami kasoje teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Mikroprocesorius, pastovioji, įrašomoji netrinioji bei operatyvioji atmintinės turi būti aiškiai paženklintos, nuosekliai sunumeruotos ir kartu su jungikliais, kuriais gali būti keičiama procentinė laimėjimų fondo dalis, turi būti įrengtos plombuojamoje dėžėje automato viduje.
14. Programos, darančios įtaką lošimo rezultatui, turi būti saugomos tik pastoviosiose atmintinėse. Visos automato pastoviosios atmintinės turi būti paženklintos taip, kad būtų galima nustatyti programinės įrangos versiją ir informacijos, saugomos įrenginiuose, patikros lygį.
15. Automato programinė įranga negali pati keisti lošimo laimėjimų lentelių ar bet kurių kitų įrenginio funkcijų, susijusių su procentinės laimėjimų fondo dalies apskaičiavimu.
16. Automatas turi būti tokios konstrukcijos, kad jį galima būtų įjungti į tiesioginio ryšio kontrolės sistemą.
17. Automatas turi būtinai atpažinti ir reaguoti į tokias klaidų būsenas:
18. Atsiradus bet kokioms veikimo triktims, automatas privalo stabdyti visus lošimus ir nevykdyti išmokėjimų. Tai turi būti aiškiai parodoma automato ekrane.
19. Į automato vidų turi būti galima patekti tik per tam skirtas dureles, o visi automato įtaisai ir jungtys turi būti tinkamai izoliuoti, kad prie jų nebūtų įmanoma neteisėtai prisijungti, siekiant paveikti elektroninius automato įtaisus arba mechanizmus.
20. Automate turi būti įrengta signalinė lemputė ir/arba garsinis signalas, kurie turi pranešti, kad:
21. A kategorijos automatas turi atkurti ne mažiau kaip dviejų paskutinių lošimų duomenis:
22. Jei automate yra žetonų pertekliaus surinktuvas, dalyje arba dėžėje, kurioje jis įrengtas, neturi būti jokių elektroninių ar mechaninių komponentų, susijusių su pačiu automatu, išskyrus įtaisą, skirtą žetonų (metalinių pinigų) kiekiui skaičiuoti.
23. Automate turi būti įrengtas žetonų tiekiklis, į kurio atitinkamą talpą turi tilpti ne mažiau kaip 300 vienetų žetonų arba metalinių pinigų.
24. Automato žetonų tikrintuvas turi būti apsaugotas nuo elektromagnetinio lauko ir kito išorinio poveikio.
25. Žetonų tikrintuvo atmestųjų žetonų (metalinių pinigų) latakas turi būti apsaugotas nuo galimų neleistinų mėginimų kokiais nors daiktais patekti į automato vidų ir taip paveikti automato įtaisų ir mechanizmų veikimą.
26. Žetonų (metalinių pinigų) latakai ir kreiptuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad žetonai (metaliniai pinigai) nepatektų į kitus automato įtaisus.
27. Po automato veikimo sutrikimo į jį įmesti žetonai (metaliniai pinigai) turi būti grąžinami į žetonų lovelį.
28. Automato lošimo algoritmo programa turi užtikrinti šiuos apribojimus:
28.1. Procentinė laimėjimų fondo dalis turi būti:
28.1.1. A kategorijos automato – ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 100 procentų visos įmokų sumos;
29. Pastoviųjų automato atmintinių (ROM) turinys turi būti tikrinamas ciklinės perteklinės kontrolės (CRC) būdu.
30. Automatas ROM programas turi tikrinti CRC kontroline suma, kai tik įjungiamas maitinimas. Aptikęs kontrolinės sumos klaidą, automatas turi sustabdyti visas funkcijas, įjungti įspėjamąjį signalą, kaip ir durelių atidarymo atveju, ir ekrane parodyti atitinkamą pranešimą apie klaidą.
31. Visų automato pastoviųjų atmintinių duomenų trynimo langai turi būti patikimai apsaugoti nuo neteisėto poveikio.
32. Automatas turi būti apsaugotas nuo galimybės neleistinai keisti programų veiką ar grąžinti pradinę RAM būseną, kai nustatoma nulinė pagrindinių elektroninių skaitiklių padėtis, sustabdomas skaitiklių rodmenų didėjimas ir pan.
33. Automate turi būti įdiegtas atsitiktinių skaičių generatorius, kurio tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 95 procentai, tikrinant statistiniu testu.
34. Atsitiktinės atrankos procesas turi būti atsparus išoriniams poveikiams, įskaitant elektromagnetinius, elektrostatinius ir radijo dažnių trikdžius. Kad atsitiktinės atrankos proceso nepaveiktų su juo susijusi įranga, kuria siunčiami duomenys, turi būti naudojami atitinkami informacijos perdavimo protokolai. Tokie informacijos perdavimo protokolai taip pat turi užtikrinti, kad klaidingi duomenys arba signalai kitokiais būdais nepaveiktų automato veikimo.
35. Automatas turi atitikti Lietuvos Respublikos elektromagnetinio suderinamumo ir elektrosaugos reikalavimus.
36. Automatas turi būti suderinamas su Lietuvos Respublikos elektros tinklo standartais ir būti tokios konstrukcijos, kad jo negalima būtų eksploatuoti be veikiančio maitinimo tinklo ar atsarginio maitinimo šaltinio.
37. Mikroprocesoriaus valdomi automato mechaniniai būgnai, uždarius automato dureles, automatiškai turi būti grąžinami į paskutiniu lošimu gauto rezultato padėtį.
38. Judamosios dalys ir jų korpusai turi būti tokie, kad:
39. Mechaninių būgnų padėtys turi būti aiškiai atskirtos mokėjimo linijomis (jei reikia), kad nekiltų abejonių dėl parodytos kombinacijos. Turi būti nustatyti tikslūs būgno sustojimo taškai, kad būgnas negalėtų praslysti ar prašokti.
40. Automate turi būti įrengtos dvi negrąžinamos skaitiklių sistemos – elektromechaninė ir elektroninė. Kiekvienoje sistemoje turi būti įrengti ne mažiau kaip šešių skilčių skaitikliai, kurie lygiagrečiai ir didėjančia tvarka turi fiksuoti duomenis, iš kurių turi būti nustatoma ši informacija:
41. Elektroninėje skaitiklių sistemoje turi būti įdiegtas loštų lošimų skaičių fiksuojantis skaitiklis.
42. Skaitiklių sistemos turi būti sumontuotos taip, kad būtų galima aiškiai perskaityti jų rodmenis.
43. Automato elektroninės skaitiklių sistemos duomenys turi būti saugomi įrašomojoje netriniojoje atmintinėje arba perteklinės atminties ląstelėje, naudojant netriniąsias operatyviąsias atmintines. Turi būti reguliariai programiškai tikrinamas šių atmintinių duomenų vientisumas.
44. Jei automatas atjungiamas nuo maitinimo šaltinio, elektroninės skaitiklių sistemos duomenys turi būti išsaugomi.
III. REIKALAVIMAI RULETEI
46. Ruletę turi sudaryti ruletės stalas ir ruletės ratas. Ruletė gali būti su horizontaliu ar vertikaliu ratu.
47. Reikalavimai ruletei su horizontaliu ratu:
47.1. Ruletės ratą turi sudaryti surenkamas cilindras, kurio viduje yra pasukamas diskas ant vertikalios ašies.
47.2. Diskas turi būti padalytas į skyrius, atskirtus vienodų matmenų skirtukais. Tarpai tarp gretimų skirtukų turi būti lygūs. Kiekvienas skyrius turi būti pažymėtas atskiru nesikartojančiu skaičiumi. Diskas, skyrių skirtukai bei ruletės rutuliukas turi būti pagaminti iš medžiagos, atsparios magnetinio lauko poveikiui.
48. Reikalavimai ruletei su vertikaliu ratu (Laimės ratui):
48.2. Diskas turi būti padalytas į skyrius, atskirtus vienodų matmenų skirtukais. Tarpai tarp gretimų skirtukų turi būti lygūs. Kiekvienas skyrius turi būti pažymėtas skaičiumi ir/arba simboliu. Ruletės diskas, skyrių skirtukai bei ruletės rutuliukai ir/arba žymekliai turi būti pagaminti iš medžiagos, atsparios magnetinio lauko poveikiui.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Lošimus organizuojančiai bendrovei draudžiama gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimų įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas.
50. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus atitinkamais specialiais ženklais lošimų įrenginius.