MUITINĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BALANDŽIO 27 D. NUTARIMO NR. 477 ĮGYVENDINIMO
1999 m. gegužės 3 d. Nr. 107
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 477 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 751 „Dėl importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 38-1168),
1. Patvirtinti Importuojamų prekių, kurioms valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinio įvertinimo tvarką (pridedama).
2. Teritorinių muitinių viršininkams:
2.1. užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintos Importuojamų prekių, kurioms valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinio įvertinimo tvarkos taikymo kontrolę;
3. Muitinės departamento Kontrolės skyriaus Prekių muitinio įvertinimo poskyriui:
3.1. teikti teritorinių muitinių Mokesčių skyrių darbuotojams, atsakingiems už prekių muitinį įvertinimą, paaiškinimus ir metodinę pagalbą, reikalingus šiuo įsakymu patvirtintai Importuojamų prekių, kurioms valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinio įvertinimo tvarkai taikyti.
4. Pripažinti netekusiu galios Muitinės departamento 1997 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 192 patvirtintą Importuojamų prekių, kurioms valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinio įvertinimo tvarką (Žin., 1997, Nr. 50-1219).
5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavesti teritorinių muitinių viršininkams ir Kontrolės skyriui (J. Greičiui).
PATVIRTINTA
Muitinės departamento
prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos
1999 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 107
IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ, KURIOMS VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ NUSTATYTOS KAINOS MUITINEI VERTEI KONTROLIUOTI, MUITINIO ĮVERTINIMO TVARKA
I. Bendrosios nuostatos
1. Ši tvarka reglamentuoja importuojamų prekių, kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 751 „Dėl importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui“ (Žin., 1996, Nr. 61-1451; 1998, Nr. 40-1086) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 477 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 751 „Dėl importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 38-1168) valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinį įvertinimą ir kontrolę, informacijos ir dokumentų pateikimą muitinei importuojamų prekių muitinei vertei pagrįsti arba jai nustatyti.
2. Importuojamų prekių kainos muitinei vertei kontroliuoti, importo muitams bei mokesčiams apskaičiuoti sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 751 „Dėl importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui“ patvirtintos Importuojamų prekių kainų, jų muitiniam įvertinimui nustatymo, taikymo ir keitimo tvarkos 2, 4–7 punktų nuostatomis.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatytos importuojamų prekių kainos importo muitams ir mokesčiams apskaičiuoti taikomos vadovaujantis šiomis nuostatomis:
3.1. išleidžiamų laisvai cirkuliuoti prekių, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 477 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 751 „Dėl importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui“ dalinio pakeitimo“ 10 punkte, kainos, nuo kurių skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai, turi būti ne mažesnės už įgaliotų institucijų nustatytas šių produktų importo kainas.
Šio punkto nuostatos netaikomos prekėms, kurios importuojamos pagal sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį dėl laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis;
3.2. jeigu išleidžiamų laisvai cirkuliuoti prekių deklaruojama muitinė vertė yra didesnė negu nustatytoji kaina, importo muitai ir mokesčiai skaičiuojami nuo deklaruojamos prekių muitinės vertės, išskyrus atvejus, kai sandorio vertės metodas negali būti taikomas;
3.3. jeigu išleidžiamų laisvai cirkuliuoti prekių deklaruojama muitinė vertė, nustatyta sandorio vertės metodu, yra mažesnė negu nustatytoji importuojamos prekės kaina, deklaruota prekių muitinė vertė yra tikrinama papildomai ir gali būti perskaičiuojama pagal kitus muitinio įvertinimo metodus arba įgaliotos institucijos nustatytą prekių kainą. Šiuo atveju muitinės pareigūnas importo deklaracijoje deda spaudą su įrašu arba pasirašo, kad deklaruota prekių muitinė vertė tikrintina papildomai, o importuotojas privalo pateikti garantiją, ne mažesnę už importo muitų ir mokesčių sumą (neskaitant jau sumokėtų importo muitų ir mokesčių), kuria gali būti apmokestintos importuojamos prekės, apskaičiuotą pagal įgaliotos institucijos nustatytą kainą;
3.4. jeigu importuojamų prekių deklaruojama muitinė vertė yra mažesnė negu nustatytoji kaina, tačiau ne mažesnė už anksčiau to paties importuotojo importuotų tapačių arba panašių prekių muitinę vertę, kuri teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimu buvo pripažinta pagrįsta kitais muitinio įvertinimo metodais arba apskaičiuota naudojant šiuos metodus, importo muitai ir mokesčiai apskaičiuojami nuo deklaruojamos prekių sandorio vertės, laikantis sprendime nurodytų šios muitinės vertės taikymo kitiems tapačių ir panašių prekių importo atvejams sąlygų (pavyzdžiui, jeigu importuojamos to paties gamintojo pagamintos prekės, jeigu nepasikeitė įgaliotų institucijų nustatytos kainos, jų nustatymą bei taikymą reglamentuojantys teisės aktai ir pan.).
Šiuo atveju deklarantas privalo muitinės pareigūnui, atliekančiam muitinį forminimą, pateikti teritorinės muitinės ar Muitinės departamento sprendimo dėl anksčiau jo importuotų tapačių ar panašių prekių muitinės vertės ir sprendime nurodytoms prekėms įformintų bendrojo dokumento importo rinkinių bei sąskaitų – faktūrų muitinės patvirtintas kopijas. Sprendimą priėmusioji muitinės įstaiga, sprendimo numeris ir jo priėmimo data turi būti nurodyti pateiktos prekių muitinės vertės deklaracijos (VD1) 6 langelyje;
3.5. įgaliotos institucijos nustatyta prekių kaina taikoma importo muitams ir mokesčiams apskaičiuoti tais atvejais, kai importuotojas:
3.5.1. per mėnesį nuo importo deklaracijos priėmimo dienos nepateikia šia tvarka nustatytos informacijos, pagrindžiančios deklaruotos prekių muitinės vertės, perskaičiuotos pagal kitus muitinio įvertinimo metodus (išskyrus sandorio vertės metodą), realumą,
4. Šios tvarkos 3.3 punkte nurodytais atvejais, kai deklaruota prekių muitinė vertė yra tikrinama papildomai, teritorinė muitinė per 10 kalendorinių dienų įvertina nagrinėjamos prekių siuntos muitiniam įforminimui pateiktus muitinės, prekybos ir transporto dokumentus, raštu įpareigoja importuotoją per mėnesį nuo importo deklaracijos priėmimo dienos pateikti šia tvarka nustatytos informacijos, pagrindžiančios deklaruotos prekių muitinės vertės, perskaičiuotos pagal kitus muitinio įvertinimo metodus (išskyrus sandorio vertės metodą), realumą. Kilus įtarimui, ji taip pat patikrina importuotai prekei suteiktą KPN prekės kodą, kilmės dokumentus, peržiūri PREMI duomenų bazės duomenis apie kitų importuotojų deklaruotas tapačių ar panašių prekių sandorio vertes.
5. Teritorinė muitinė, išnagrinėjusi muitiniam įforminimui ir importuotojo papildomai pateiktus dokumentus bei informaciją, reikalingus deklaruotai prekių muitinei vertei pagrįsti kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) arba reikalingus kitiems prekių muitinio įvertinimo metodams taikyti, PREMI duomenų bazės duomenis apie kitų importuotojų deklaruotas tapačių ar panašių prekių sandorio vertes ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo importuotojo dokumentų bei informacijos pateikimo dienos priima vieną iš šių sprendimų:
5.1. pripažinti importuojamų prekių sandorio muitinę vertę, jeigu yra pateikti dokumentai, reikalingi sandorio kainai ir jos elementams apskaičiuoti, ji pagrįsta kitais muitinio įvertinimo metodais (tapačių prekių, panašių prekių sandorio vertės, dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodais) ir yra artima muitinei vertei nustatytai kitais muitinio įvertinimo metodais ir įgaliotų institucijų nustatytai kainai;
5.2. netaikyti importuotų prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės metodo, jeigu sandorio muitinė vertė nėra artima muitinei vertei, nustatytai kitais muitinio įvertinimo metodais (tapačių prekių, panašių prekių sandorio vertės, dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodais) ir įgaliotų institucijų nustatytai kainai arba jeigu yra pagrindo manyti, kad pateikti dokumentai suklastoti ar informacija neteisinga.
Šiuo atveju importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma remiantis Laikinosios prekių muitinio įvertinimo tvarkos 18–26 punktų nuostatomis;
5.3. apskaičiuoti importo muitus ir mokesčius už importuojamas prekes nuo įgaliotos institucijos nustatytos prekių kainos, kai importuotojas per mėnesį nuo importo deklaracijos priėmimo dienos nepateikia šia tvarka nustatytos informacijos, pagrindžiančios deklaruotos prekių muitinės vertės, perskaičiuotos pagal kitus muitinio įvertinimo metodus (išskyrus sandorio vertės metodą), realumą, arba kurios reikia kitiems prekių muitinio įvertinimo metodams taikyti, kai sandorio vertės metodas negali būti taikomas.
II. Importuojamų prekių sandorio vertės pagrindimas
7. Importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti importuotojas privalo pateikti dokumentus ir informaciją, kurie reikalingi atitinkamam prekių muitinio įvertinimo metodui taikyti (žr. šios tvarkos III, IV arba V skyrius).
Importuojamų prekių sandorio vertei nustatyti reikalingi šie dokumentai:
7.1. Prekių muitinės vertės deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijoje, patvirtintoje Muitinės departamento 1996 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 605 (Žin., 1996, Nr. 123-2883) nurodytais atvejais – nustatyta tvarka užpildyta prekių muitinės vertės deklaracija (VD1);
7.4. banko mokėjimo pavedimai (jeigu už sąskaitoje - faktūroje nurodytas prekes sumokėta) bei kiti mokėjimo dokumentai, pagrindžiantys prekių muitinę vertę arba jos elementus;
7.5. atsižvelgiant į pristatymo sąlygas ir transporto rūšį atitinkami transporto ir draudimo dokumentai: apmokėjimo už transporto paslaugas sąskaitos-faktūros, transporto važtaraščiai, transporto išlaidų kalkuliacija (patvirtinta įmonės direktoriaus ir vyriausiojo finansininko), jeigu prekės pristatytos importuotojo transportu;
7.6. jeigu šios tvarkos 7.1–7.5 punktuose išvardytų dokumentų nepakanka prekių sandorio vertei nustatyti, muitinė gali reikalauti papildomų dokumentų:
7.6.1. pirkėjo sutarčių su trečiaisiais asmenimis, turėjusių įtakos sandorio vertei (pavyzdžiui, tarpininkavimo, autorinio honoraro už licencijas ar patentus, paslaugų, žaliavų, medžiagų, detalių, komponentų arba kitų prekių tiekimo, projektavimo, importuotų prekių statybos, montažo, surinkimo, priežiūros darbų ir pan.),
7.6.3. pardavėjo prekių kainoraščių (price list), kuriuose nurodytos prekių pardavimo eksportui kainos ir pirkėjams taikomos prekių kiekio nuolaidos,
8. Sąskaitoje-faktūroje (invoice) ir (arba) sutartyje (kontrakte) paprastai turi būti nurodyti šie duomenys:
8.4. duomenys apie gavėją, jeigu jis ir pirkėjas yra skirtingi asmenys (pavadinimas arba vardas ir pavardė, adresas);
8.5. pristatymo sąlygos ir duomenys apie prekių gabenimą (transporto rūšis, maršrutas, gabenimo, draudimo, krovimo išlaidos);
8.6. prekių įpakavimo būdas ir jų kiekis, išreikštas absoliučiais matavimo vienetais ir pakuočių skaičiumi (jeigu prekės tiekiamos supakuotos);
8.7. prekių aprašymas (rūšis, komercinis pavadinimas, kitos charakteristikos), vieneto kaina ir bendra vertė;
9. Pagal sutartyje (kontrakte) pateiktą informaciją nustatoma:
9.1. ar prekių kainai turėjo įtakos kokios nors sąlygos ar aplinkybės (prekių muitinės vertės deklaracijos (VD1) 8 (b) langelis);
9.2. ar egzistuoja susitarimas tarp pardavėjo ir pirkėjo, kad dalis pajamų, gautų toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis disponuojant, tenka pardavėjui (prekių muitinės vertės deklaracijos (VD1) 9(b) ir 16 langeliai);
III. Prekių muitinės vertės nustatymas tapačių prekių arba panašių prekių metodais
10. Taikant tapačių prekių arba panašių prekių muitinio įvertinimo metodus, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma pagal tapačių prekių arba panašių prekių muitinę vertę. Tapačios arba panašios prekės turi būti parduotos eksportui į Lietuvos Respubliką tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.
11. Tapačiomis prekėmis laikomos prekės, pagamintos toje pačioje šalyje ir tapačios visais kitais atžvilgiais, įskaitant jų fizines charakteristikas, kokybę ir reputaciją rinkoje.
Minimalūs išvaizdos skirtumai neužkerta kelio laikyti tapačiomis prekes, kurios visais kitais atžvilgiais atitinka šį apibrėžimą.
12. Panašiomis prekėmis laikomos prekės, pagamintos toje pačioje šalyje, kurios nors ir nėra tapačios visais atžvilgiais, tačiau turi panašias charakteristikas, pagamintos iš panašių medžiagų, gali atlikti tas pačias funkcijas ir prekyboje gali vienos kitas pakeisti; prekių kokybė, jų reputacija rinkoje ir prekių arba paslaugų ženklai, kuriais jos pažymėtos, – tai dalis faktorių, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar prekės yra panašios.
13. Prekės nelaikomos tapačiomis arba panašiomis, jeigu jos pagamintos ne toje pačioje šalyje kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Kito gamintojo pagamintų prekių muitinė vertė gali būti naudojama muitiniam įvertinimui tik tuomet, jeigu per nustatytąjį laikotarpį neimportuota to paties gamintojo pagamintų tapačių arba panašių prekių.
14. Tapačių prekių arba panašių prekių pardavimo sandoris turi būti sudarytas tame pačiame apyvartos lygyje, o parduotų prekių kiekis turi būti artimas prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, kiekiui. Jeigu tokio sandorio rasti neįmanoma, remiamasi tapačių prekių pardavimo sandoriu, sudarytu skirtingame apyvartos lygyje arba skirtingam prekių kiekiui parduoti. Šiuo atveju prekių muitinė vertė turi būti patikslinta atsižvelgiant į apyvartos lygmens arba kiekio skirtumus, jeigu tokį patikslinimą galima padaryti remiantis objektyviais duomenimis, pakankamais tokio patikslinimo būtinumui ir muitinės vertės padidinimo arba sumažinimo mastui pagrįsti.
15. Tuomet, kai į sandorio vertę įtrauktos importuotų prekių gabenimo ir draudimo išlaidos (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuotų prekių krovimo ir tvarkymo išlaidas), atsiradusios iki jų atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, prekių muitinė vertė turi būti patikslinta įvertinant didelius šių išlaidų, tenkančių prekėms, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir tapačioms prekėms arba panašioms prekėms skirtumus, kuriuos sąlygoja skirtingi prekių gabenimo atstumai ir panaudotų transporto priemonių rūšis.
16. Tuomet, kai taikant tapačių prekių arba panašių prekių vertės metodą paaiškėja, kad yra kelios tapačių prekių arba panašių prekių pardavimo sandorio vertės, importuotų prekių muitinei vertei nustatyti naudojama didžiausioji iš šių verčių.
17. Taikant tapačių prekių arba panašių prekių vertės metodą, kito asmens pagamintų prekių pardavimo sandorio vertė naudojama tik tuomet, jeigu neįmanoma rasti tapačių prekių arba panašių prekių pardavimo sandorio, pagal kurį parduotos ir importuotos prekės pagamintos to paties asmens.
18. Taikant tapačių prekių arba panašių prekių vertės metodus, muitinei turi būti pateikti šie dokumentai:
18.1. tapačių arba panašių prekių, importo dokumentai arba muitinės patvirtintos jų kopijos (bendrojo dokumento importo rinkinys, muitinės vertės deklaracija (VD1), muitinės reikalavimu – kiti kartu su bendruoju dokumentu arba muitinės vertės deklaracija (VD1) pateikti dokumentai);
IV. Prekių muitinės vertės nustatymas dedukciniu metodu
19. Taikant dedukcinį metodą, prekių muitinė vertė nustatoma parduodant tapačias arba panašias importuotas prekes Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau. Iš tapačių arba panašių importuotų prekių, parduotų Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, vieneto kainos atimamos šios išlaidos (pateikus muitinei jas pagrindžiančius dokumentus):
19.1. komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį, arba vidutinis pelnas ir bendrosios pardavimo išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines marketingo išlaidas), susiję su tos pačios klasės arba rūšies prekių pardavimu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
20. Jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės nėra parduodamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tokio paties pavidalo, kokio jos buvo importuotos, importuotojo pageidavimu prekių muitinė vertė nustatoma remiantis prekės vieneto kaina, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, atėmus perdirbimo metu sukurtą vertę ir šios tvarkos 19 punkte nurodytas išlaidas.
21. Nustatant šios tvarkos 19 punkte nurodytą muitinę vertę dedukciniu metodu, vadovaujamasi šiomis nuostatomis (prekių muitinės vertės apskaičiavimo dedukciniu metodu pavyzdys pateiktas priede):
21.1. importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės turi būti parduotos vidaus vartojimui Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, bet ne eksportui;
21.2. importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės turi būti parduotos pirkėjui, nesusijusiam su pardavėju. Tokių prekių pardavimo atvejai, kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, nenagrinėjami ir neatsižvelgiama į tai, ar nurodytųjų asmenų tarpusavio ryšys turėjo įtakos prekių kainai;
21.3. nustatant didžiausią prekių kiekį, parduotą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, nagrinėjami tik didmeninės prekybos sandoriai pirmame apyvartos lygyje;
21.4. jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės parduotos komiso pagrindais, iš prekės vieneto kainos atimami tik šios tvarkos 19.1 punkte nurodyti komisiniai, tačiau neatimamas tame pačiame punkte nurodytas vidutinis pelnas ir bendrosios pardavimo išlaidos;
21.5. jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės parduodamos tiesiogiai, vidutinis pelnas, kurį reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojamas prekės vieneto kainą padauginus iš pelno normos (procentais) ir padalijus iš 100. Pelno norma (procentais) apskaičiuojama pagal F formos pelno (nuostolių) metinės ataskaitos, pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenis, ataskaitos eilutėje „veiklos pelnas“ (Nr. IV) nurodytus duomenis padalijus iš eilutėje „pardavimai“ (Nr. I.1) nurodytų duomenų ir padauginus iš 100.
Tais atvejais, kai pagal F formos pelno (nuostolių) metinės ataskaitos duomenis importuotojo apskaičiuoto veiklos pelno norma yra neigiama arba ji žymiai didesnė už tos pačios veiklos įmonių Statistikos departamento apskaičiuotą bendrojo pelningumo normą, tai vidutinis pelnas, kurį reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojamas pagal Statistikos departamento bendrojo pelningumo duomenis, kuriuos Muitinės departamentas periodiškai pateikia teritorinėms muitinėms;
21.6. bendrosios išlaidos, kurias reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojamos padauginus įmonės bendrųjų išlaidų lyginamąją apimtį bendrame pardavimų ir paslaugų lygyje iš prekės vieneto kainos ir padalijus iš 100. Įmonės bendrųjų išlaidų lyginamoji apimtis nustatoma įmonės administracines išlaidas padalijus iš eilutėje „pardavimai ir paslaugos“ (Nr. I) nurodytų duomenų ir padauginus iš 100. Bendrųjų išlaidų apimtis nustatoma įmonei detalizavus F formos Pelno (nuostolio) ataskaitos III eilutę Veiklos sąnaudos;
21.7. transporto, draudimo, krovimo išlaidos ir su jomis susijusios išlaidos, atsiradusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jos neįskaitytos į bendrąsias išlaidas;
21.8. muitai ir kiti mokesčiai, nustatyti Lietuvos Respublikoje už prekių importą arba pardavimą, gali būti atimami iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jie neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
Sumokėti už prekės vienetą importo muitai ir mokesčiai apskaičiuojami pagal šią formulę:
M=K x t /(100 + t), kai
M – sumokėto už prekės vienetą importo muito arba mokesčio suma,
t – importo muito arba mokesčio tarifas procentais,
K – prekės vieneto kaina, į kurią įskaitytas importo muitas arba mokestis.
22. Taikant dedukcinį metodą, muitinei turi būti pateikti šie dokumentai:
22.1. ant įmonės firminio blanko surašyta prekių muitinės vertės apskaičiavimo dedukciniu metodu deklaracija, patvirtinta įmonės vadovo (savininko) ir vyriausiojo finansininko (buhalterio). Joje turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojama prekės vieneto kaina, ir vadovaujantis šios tvarkos 19 ir 21 punktais atlikti prekės vieneto muitinės vertės apskaičiavimai;
22.2. importuotų prekių, tapačių prekių arba panašių prekių, kurių muitinė vertė apskaičiuojama dedukciniu metodu, pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje dokumentai (pirkimo pardavimo sutartys (kontraktai), sąskaitos-faktūros ir kt.);
22.3. dokumentai, reikalingi šios tvarkos 19.1–19.2 punktuose nurodytoms išlaidoms pagrįsti:
22.3.1. F formos pelno (nuostolių) ataskaita, pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai už ataskaitinį laikotarpį,
22.3.2. transporto, sandėliavimo, tarpininkavimo ir kitų paslaugų sutartys (kontraktai), sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai (banko pavedimas, kasos pajamų orderiai ir kt.),
V. Prekių muitinės vertės nustatymas sumavimo metodu
23. Importuojamų prekių apskaičiuotoji vertė, nustatyta sumavimo metodu, – tai suma, kurios dėmenys yra šie dydžiai:
23.2. pelnas ir bendrosios išlaidos, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų nurodomoms parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Bendrosioms išlaidoms priskiriamos visos tiesioginės ir netiesioginės prekių gamybos ir pardavimo eksportui išlaidos, nenurodytos 23.1 punkte;
Priedas
Prekių muitinės vertės nustatymo dedukciniu metodu pavyzdžiai
1 pavyzdys:
_____ Z1 E ______ T1 ______ I _______ T2 ______ Z2
sausio 1 d .kovo 1 d. kovo 22 d. balandžio 1 d. balandžio 11 d. liepos 1 d.
E – prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respubliką data,
I – prekių importo į Lietuvos Respubliką data,
T1, T2 – prekių pardavimo tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu intervalo ribos (pavyzdžiui, 10 dienų iki prekių importo datos ir 10 dienų po jos),
Z – maksimalaus prekių pardavimo beveik tuo pačiu metu intervalo ribos (90 dienų iki prekių importo datos ir 90 dienų po jos).
Prekės vieneto kaina pirmiausiai nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą [T1, T2] laikotarpiu. Jeigu per šį laikotarpį tinkamas prekių muitiniam įvertinimui sandoris nesudarytas, prekės vieneto kaina nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą [Z1, Z2] laikotarpiu.
2 pavyzdys:
| Kiekio intervalas |
Vieneto kaina |
Sandorių mastas |
Iš viso parduota |
| (vnt.) |
(Lt) |
|
(sandorių sk. x vnt.) |
| 1–10 |
100 |
10 sandorių x 5 vnt. ir |
|
|
|
|
5 sandoriai x 3 |
65 vnt. |
| 11–25 |
95 |
5 sandoriai x 11 |
55 vnt. |
|
|
|
|
|
| daugiau kaip 25 |
90 |
1 sandoris x 30 ir |
80 vnt. |
|
|
|
1 sandoris x 50 |
|
Prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 Lt, kadangi už tokią kainą parduotas didžiausias prekių kiekis (80 vnt.).
3 pavyzdys:
| Sandorio |
Parduotų prekių |
Vieneto kaina |
| Eil. Nr. |
kiekis (vnt.) |
(Lt) |
| 1. |
40 |
100 |
| 2. |
30 |
90 |
| 3. |
15 |
100 |
| 4. |
50 |
95 |
| 5. |
25 |
105 |
| 6. |
35 |
90 |
| 7. |
5 |
100 |
Iš viso:
| Vieneto kaina |
Bendras kiekis |
| (Lt) |
(vnt.) |
|
|
|
| 90 |
65 (30+35) |
| 95 |
50 |
| 100 |
60 (40+15+5) |
| 105 |
25 |
Prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 Lt, kadangi už tokią kainą parduotas didžiausias prekių kiekis (65 vnt.).
4 pavyzdys:
Importuotojas „ABC“ importavo 1100 kg obuolių, kurių 1 kg kaina 0,40 Lt. Kadangi deklaruota sandorio vertė mažesnė už Žemės ūkio ministerijos nustatytąją (1,50 Lt), o tapačių arba panašių prekių sandorio vertė teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimu nepripažinta pagrįsta dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodu arba apskaičiuota naudojant šiuos metodus, sandorio vertės, tapačių prekių arba panašių prekių metodų taikyti negalima. Importuotojas „ABC“, norėdamas pagrįsti deklaruojamą sandorio vertę dedukciniu muitinio įvertinimo metodu, pateikė šiuos duomenis apie ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau parduotus su juo nesusijusiems pirkėjams tos pačios rūšies importuotus obuolius:
| Sandorio |
Parduotų |
Kaina |
| Eil. Nr. |
obuolių kiekis (kg) |
(Lt/kg) |
| 1. |
2500 |
1,00 |
| 2. |
1000 |
1,10 |
| 3. |
1000 |
1,10 |
| 4. |
1200 |
1,20 |
| 5. |
1500 |
1,10 |
Obuolių kilogramo kaina, sumokėta pardavus didžiausią jų kiekį, yra 1,10 Lt (už 1,00 Lt parduota 2500 kg, už 1,10 Lt – 3500 kg, už 1,20 Lt – 1200 kg).
Importuotojas „ABC“ obuolius pardavė tarpininkaujant distributoriui, kuriam už tarpininkavimo paslaugas sumokėjo 10% komisinių. Transporto, obuolių saugojimo ir rūšiavimo saugyklose išlaidos sudaro 0,20 Lt/kg. Sumokėtas importo muitas – 10%.
| Obuolių pardavimo kaina (be pardavimo PVM) |
1,10 Lt/kg, |
| Komisiniai (10%) |
0,11 Lt/kg, |
| Transporto, saugojimo ir rūšiavimo išlaidos |
0,20 Lt/kg, |
| Iš viso: |
0,79 Lt/kg |
Obuolių muitinė vertė atėmus importo muitą (10%) yra 0,72 Lt = 0,79 – (0,79 x 10 / (100 + 10)).
Importuotų obuolių muitine verte laikytina dedukciniu metodu apskaičiuotoji muitinė vertė, kadangi sandorio vertė (0,40 Lt) nėra artima dedukciniu metodu apskaičiuotai muitinei vertei (0,72Lt).
5 pavyzdys:
Importuotojas „XXX“ iš šalies „Z“ 1999 m. sausio 30 d. importavo 3000 m2 keraminių apdailos plytelių, kurių 1 m2 kaina (pristatymo sąlygos „CIF Klaipėda“) 22,0 Lt. Tas pats importuotojas iš tos pačios šalies 1996 m. rugsėjo 1 d. importavo 5000 m2 tos pačios rūšies keraminių apdailos plytelių, o po to per mėnesį daugiau kaip pusę viso importuotų plytelių kiekio pardavė Lietuvoje su juo nesusijusiam pirkėjui. Didžiausio bendro plytelių kiekio pardavimo kaina – 36,0 Lt/m2. Į ją įskaitytos: transporto, sandėliavimo, pakrovimo ir iškrovimo išlaidos – 0,40 Lt/m2 ir importo muitas – 10%.
Importuotų keraminių apdailos plytelių muitinės vertės apskaičiavimas dedukciniu metodu:
didžiausio bendro plytelių kiekio 1 m2 pardavimo kaina 36,0 Lt,
įmonės veiklos pelno norma (procentais) už 1998 m. yra 15%,
bendrosios įmonės išlaidos (administracijos, reklamos, ryšio paslaugų ir pan., procentais) 5,7 %.
Pelno dalis (Lt), kurią reikia atimti iš plytelių 1 m2 pardavimo kainos, apskaičiuojama taip: (36,0 Lt x 15)/100 = 5,4 Lt.
Bendrųjų išlaidų dalis (Lt), kurią reikia atimti iš plytelių 1 m2 pardavimo kainos, apskaičiuojama taip: (36,0 Lt x 5,7)/100 = 2,05 Lt.
Apdailos plytelių 1 m2 pardavimo kaina atėmus pelno dalį, bendrųjų išlaidų dalį ir transporto išlaidas yra 28,15 Lt = (36,0 Lt – (5,4 Lt + 2,05 Lt + 0,40 Lt)).
Iš šios kainos atėmus importo muitą, gaunama apdailos plytelių 1 m2 muitinė vertė, apskaičiuota dedukciniu metodu: 25,59 Lt =28,15 - (28,15 x 10/(100 + 10)).
Importuotų keraminių plytelių deklaruota sandorio vertė laikytina pagrįsta dedukciniu muitinio įvertinimo metodu, kadangi sandorio vertė (22,0 Lt/m2) artima dedukciniu metodu apskaičiuotai muitinei vertei (25,59 Lt/m2) ir įgaliotos institucijos nustatytajai kainai (26 Lt/m2).
______________