LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DARBO APMOKĖJIMO KOMISIJOMS IR DARBO GRUPĖMS BEI EKSPERTAMS UŽ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMĄ IR DARBĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYTOSE KOMISIJOSE
1998 m. vasario 26 d. Nr. 241
Vilnius
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1998, Nr. 6-114) 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 33-759; 1996, Nr. 55-1292; Nr. 82-1968) 16 straipsniu, patvirtinti Apmokėjimo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoms komisijoms ir darbo grupėms už teisės aktų projektų rengimą ir ekspertizę tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad nuolatinių ir laikinųjų komisijų, kurias Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro kitiems klausimams ir darbams, numatytiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 63-1238), 83 punkte, spręsti ir vykdyti, nariams (išskyrus etatinius komisijos narius ir darbuotojus) už darbą mokama vadovaujantis šiomis nuostatomis:
2.1. išmokos suma komisijos nariui neturi viršyti 30 procentų darbuotojo tarnybinio atlyginimo (kartu su priedais) per mėnesį. Konkrečios apmokėjimo komisijos nariams sąlygos ir dydžiai nurodomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo sudaroma komisija, nustatomos jos funkcijos ar tvirtinami nuostatai;
2.2. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 84 punktą komisijų nariams už darbą mokėti naudojamos lėšos, numatytos pagal tikslinę paskirtį atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų išlaikymo sąmatose). Kai šių komisijų darbo finansavimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nenumatytas, lėšos jų nariams už darbą mokėti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo.
3. Nustatyti, kad:
3.1. valdininkai tuo pačiu metu gali gauti atlyginimą už papildomą darbą tik vienoje Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje komisijoje arba darbo grupėje. Kaip laikomasi šio reikalavimo, kontroliuoja institucijų vadovai, suderinę su šių komisijų ar darbo grupių vadovais, šis reikalavimas taikomas apmokant už darbą komisijose ar darbo grupėse, sudarytose po šio nutarimo įsigaliojimo;
3.2. išmokos, nurodytos šiuo nutarimu patvirtintoje Apmokėjimo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoms komisijoms ir darbo grupėms už teisės aktų projektų rengimą ir ekspertizę tvarkoje ir šio nutarimo 2 punkte apmokestinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 8 straipsniu ir neįskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 100 „Dėl Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 7-181) patvirtintos Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 4.8 punktas);
3.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimais, užmokestis už darbą rengiant teisės aktų projektus bei ekspertizę, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytose nuolatinėse ir laikinosiose komisijose negali būti mokamas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, savivaldybių merams bei jų pavaduotojams, „A“ lygio valdininkams, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžių institucijų valdininkams ir specialistams, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta vyriausiojo specialisto-eksperto kvalifikacinė kategorija.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 241
APMOKĖJIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYTOMS KOMISIJOMS IR DARBO GRUPĖMS UŽ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMĄ IR EKSPERTIZĘ TVARKA
1. Lėšos, kurių reikia Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoms komisijoms ir darbo grupėms (toliau vadinama – darbo grupės) už teisės aktų projektų rengimą ir ekspertizę sumokėti, planuojamos vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1.1. nurodytosios lėšos turi būti numatomos atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, atsižvelgiant į valstybės valdžios ir valdymo įstaigų – teisės akto projekto rengimo iniciatorių pasiūlymus (pagal jų kompetenciją), kurie Finansų ministerijos nustatyta tvarka kartu su pažyma apie teisės akto tikslingumą pateikiami Finansų ministerijai kasmet kartu su būsimųjų metų biudžeto projekto skaičiavimais, ir šios išlaidos planuojamos įstaigos – teisės akto projekto rengimo iniciatorės biudžete (kitose išlaidose);
1.2. nustatant, kiek reikia lėšų už teisės akto projekto rengimą sumokėti bei ekspertizei atlikti, atsižvelgiama į teisės akto sudėtingumą, klausimų svarbą, aktualumą, naujoviškumą, darbų apimtį, jų atlikimo terminus, projektui rengti bei ekspertizei atlikti reikalingų specialistų profesionalumą ir skaičių, kitas aplinkybes. Numatant šias išlaidas, būtina vadovautis šiais reikalavimais:
1.2.1. darbo grupių narių ir ekspertų neturėtų būti daugiau kaip 10, o teisės akto projekto rengimo trukmė – iki 6 mėnesių;
1.2.2. maksimalus išmokos dydis vienam teisės akto projekto rengimo darbo grupės nariui bei ekspertui per mėnesį neturi viršyti dviejų minimalių mėnesinių algų;
1.3. pažymą apie teisės akto, už kurio projekto rengimą numatoma sumokėti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, tikslingumą parengia teisės akto projekto rengimo iniciatorius, suderinęs šį klausimą su Teisingumo ministerija bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, o Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidento sudaromoms darbo grupėms teisės aktų projektams rengti – Teisingumo ministerijos išvadą, ar analogiškas projektas nėra rengiamas.
2. Teisės akto projekto rengimo iniciatorius pateikia atitinkamai institucijai – Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatytąja tvarka suderintą atitinkamo sprendimo (Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo, Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo) projektą, kuriame nurodoma:
2.1. teisės akto projekto pavadinimas, šio teisės akto paskirtis, šio projekto ir kitos reikiamos medžiagos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei terminas;
2.2. teisės akto projekto rengėjas – asmuo ar darbo grupė (nurodoma darbo grupės sudėtis ir vadovas, grupės sudėtyje ar atskirai gali būti nurodomi ekspertai);
3. Už teisės aktų projektų, pradedamų rengti 1998 metais, taip pat skubių, iš anksto nenumatytų teisės aktų projektų, rengiamų Lietuvos Respublikos Seimo (Lietuvos Respublikos Seimo valdybos), Lietuvos Respublikos Prezidento (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Ministro Pirmininko) iniciatyva (ar pritarimu), kai lėšos šiems tikslams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nenumatytos (ar jų nepakanka), rengimą gali būti sumokama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo. Lėšos iš šio fondo skiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Prie nutarimo projekto turi būti pridedama išlaidų, apskaičiuotų pagal 1.2 punktą, sąmata ir pažyma apie teisės akto tikslingumą, parengta pagal 1.3 punktą.
4. Priėmus 2 punkte nurodytą sprendimą, teisės akto projekto rengimo iniciatorius (toliau vadinama – darbo užsakovas) sudaro su teisės akto projekto rengėju – asmeniu ar darbo grupės vadovu teisės akto projekto rengimo ir jo ekspertizės atlikimo sutartį, kurioje turi būti numatyta:
4.1. parengiamųjų darbų bei teisės akto projekto, taip pat kitos su tuo susijusios reikiamos medžiagos rengimo atskirų etapų (dalių) įvykdymo bei perdavimo terminai (kalendorinis darbų atlikimo grafikas);
4.2. ekspertų mokslininkų, specialistų įtraukimo į šį darbą sąlygos. Darbo užsakovas gali sudaryti atskiras sutartis su ekspertais, kurie įvertintų parengto teisės akto projektą (tam numatomos lėšos);
5. Už darbą gali būti atlyginama trimis (arba dviem) etapais šia tvarka:
5.1. trečdalis bendros sumokėti už darbą skirtos sumos išmokama, kai teisės akto projektas pateikiamas darbo užsakovui ir pasirašomas darbo perdavimo bei priėmimo aktas;
5.2. jeigu teisės aktą privalo priimti Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė, visa likusi suma išmokama, kai teisės aktas priimamas;
5.3. jeigu teisės aktas turi būti teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui, trečdalis bendros sumokėti už darbą skirtos sumos išmokama, kai teisės akto projektą aprobuoja Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jis užregistruojamas Lietuvos Respublikos Seime.
Likusi suma išmokama, kai Lietuvos Respublikos Seimas priima teisės aktą.
6. Už atliktą darbą darbo užsakovas sumoka (sutartyje numatyta tvarka):
6.1. įtrauktiems į darbo grupę nariams bei ekspertams – pagal darbo grupės vadovo pateiktą darbo užmokesčio paskirstymą, atsižvelgiant į kiekvieno grupės nario atliktų darbų svarbą, sudėtingumą, kiekį, kokybę ir sugaištą laiką. Išmokos dydis (ar kelių už darbą pagal vieną sutartį išmokų suma), skaičiuojant vidutiniškai vienam mėnesiui per visą šio darbo laiką (iki priimamas teisės aktas), valdininkui neturi viršyti trečdalio jam nustatyto mėnesinio tarnybinio atlyginimo (kartu su priedais). Užmokesčio pasitelktiems mokslininkams ir specialistams dydis neribojamas;
7. Kai lėšos teisės akto projektui rengti numatytos įstaigos – teisės akto projekto iniciatorės biudžete, šios įstaigos vadovas savo įsakymu gali sudaryti darbo grupę teisės akto projektui rengti, pasitelkus mokslininkus ir specialistus, ir mokėti jiems vadovaujantis šia tvarka. Šiuo atveju grupės nariams valdininkams mokėti pagal šią tvarką negalima.
______________