LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 1999 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 452 „DĖL GELEŽINKELIŲ EISMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. sausio 18 d. Nr. 3-14
Vilnius
Pakeičiu Geležinkelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 „Dėl geležinkelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 2-47):
1. Papildau šiais 2.1.16 ir 2.1.17 punktais:
„2.1.16. Mikroprocesorinė iešmų ir signalų centralizacija – traukinių eismo, iešmų ir signalų valdymo ir kontrolės kompiuterinė (mikroprocesorinė) įranga. Komanda traukinio maršrutui parengti (atšaukti), iešmui perjungti ar kitam būtinam veiksmui atlikti duodama kompiuterio klaviatūra arba pele ir kontroliuojama monitoriaus ekrane.
2. Papildau 2.2 punktą šia dešimta pastraipa:
3. Išdėstau 3.9 punktą taip:
„3.9. Visais atvejais, priimdamas traukinį į stotį ar išleisdamas iš jos, kai įleidžiamojo ar išleidžiamojo (maršruto) šviesoforo signalas yra draudžiamasis, stoties budėtojas, prieš nuspausdamas išimtinio signalo mygtuką (MPC geležinkelio stotyse – prieš duodamas išimtinio signalo įjungimo komandą) ar duodamas atitinkamą leidimą, privalo:
– Stoties knygos nustatyta tvarka patikrinti, ar traukinio atvykimo kelias laisvas, ar taisyklingai parengtas maršrutas;
– įsitikinti, kad pirmajame užstočio ruože (kai tarpstotyje įrengta automatinė blokuotė) nėra traukinių, o blokavimo sistema perjungta reikiama eismo kryptimi. Išimtinio signalo mygtukas turi būti nuspaustas tol, kol pirmutinis lokomotyvas pravažiuos pro įleidžiamąjį ar išleidžiamąjį (maršruto) šviesoforą (MPC geležinkelio stotyse – išimtinis signalas išsijungia automatiškai po 90 sekundžių).“
4. Įrašau 3.10 punkto pirmoje pastraipoje po žodžių „į nuolatinę padėtį“ naują sakinį „Tuo atveju, kai reikia, kad MPC geležinkelio stotyse užstočio ruože būtų užtverta esanti geležinkelio pervaža, stoties budėtojas turi duoti komandą uždaryti geležinkelio pervažą, o traukiniui pervažiavus geležinkelio pervažą – duoti komandą atidaryti geležinkelio pervažą.“
5. Papildau 3.13 punktą šia septintąja pastraipa:
„Jeigu, sugedus MPC geležinkelio stoties signalizacijos įrenginiams, būtina naudotis išimtiniu signalu, tai Apžiūros žurnalo įraše turi būti nurodoma, kad traukiniai priimami (išleidžiami) panaudojus išimtinio signalo įjungimo komandą, pvz.: „5-9 ruožo netikrasis užimtumas. Panaudota šviesoforo „N“ išimtinio signalo įjungimo komanda“.
6. Įrašau 4.3.2 punkto b papunkčio devintoje pastraipoje po žodžių „(tarpstočio kelio) raktinę krivūlę“ žodžius „arba MPC geležinkelio stotyse – užblokuoti užstočio ruožą duodant blokavimo įjungimo komandą“.
7. Išdėstau 4.3.10 punktą taip:
„4.3.10. Jeigu valdymo pulto kontrolės prietaisai rodo tarpstočio užimtumą, nors iš tikrųjų jis yra laisvas, ir tuo metu (vienkeliame ar dvikeliame tarpstotyje su abipuse automatine blokuote) reikia pakeisti autoblokuotės veikimo kryptį, tai ji gali būti pakeista pagalbinės veiksenos mygtukais (MPC geležinkelio stotyse – atitinkamomis komandomis), dalyvaujant abiejų stočių budėtojams. Tai padaryti galima tik gavus traukinių eismo tvarkdario registruojamąjį įsakymą, perduodamą tarpstotį ribojančių stočių budėtojams, ir patikrinus tarpstočio laisvumą:
„Leidžiu pagalbinės veiksenos mygtukais (nustatytomis komandomis) pakeisti tarpstočio _____ (tarpstočio _____ kelio) autoblokuotės veikimą iš lyginės nelygine kryptimi. Tarpstotyje ________ (tarpstočio _____ kelyje) traukinių nėra. ESD ______“.
Jeigu MPC geležinkelio stotyse kontrolės prietaisai rodo, kad iš tikrųjų esantis laisvas blokuojamasis ruožas yra užblokuotas, tai prieš išleidžiant tos pačios krypties traukinį, tarpstotį ribojančių stočių budėtojai gali jį atblokuoti ruožo atblokavimo komanda, prieš tai gavę žodinį traukinių eismo tvarkdario leidimą.
Gavę tokį įsakymą, abiejų stočių budėtojai atplombuoja ir nuspaudžia pagalbinės veiksenos mygtukus (jeigu jie be skaitiklių), o MPC geležinkelio stotyse – duoda pagalbinę eismo krypties keitimo komandą. Iš valdymo pulto rodmenų įsitikinę, kad blokuotės kryptis pasikeitė, stoties budėtojai atleidžia nuspaustus pagalbinės veiksenos mygtukus. Apie mygtukų atplombavimą arba pasikeitusius skaitiklio rodmenis abiejų stočių budėtojai įrašo į Apžiūros žurnalą.
Pakeitus blokuotės kryptį, traukinys išleidžiamas pagal leidžiamąjį išleidžiamojo šviesoforo signalą, o jam neįsijungus, šių Taisyklių 4.3.1 ir 4.3.2 p. nustatyta tvarka.“
8. Įrašau 4.3.12 punkto c papunkčio pirmoje pastraipoje po žodžių „nei pagalbiniais mygtukais“ žodžius „nei nustatytomis komandomis MPC geležinkelio stotyse“.
9. Įrašau 4.4.5 punkto b papunktyje po žodžių „veiksenos mygtuku“ žodžius „o MPC geležinkelio stotyse – nei nustatyta komanda;“.
11. Išdėstau 10.2.3 punkto ketvirtąją pastraipą taip:
12. Įrašau 11.12 punkto trečioje pastraipoje vietoje žodžių „krovinių už nustatytų gabarito ribų“ žodžius „medžiagų, kurios liko po kelio ir (ar) statinių remonto, už nustatytų pakrovos, geležinkelio riedmenų bei statinių artumo gabaritų ribų“.
13. Išbraukiu 14.1.8 punkto žodžius „(Kelių, Automatikos, ryšių ir elektros tiekimo bei kitų skyrių)“.
14. Išdėstau 14.4.9 punktą taip:
15. Išdėstau 15.2 punktą taip:
„15.2. Reikalavimus išduoti įspėjamuosius lapelius dėl iš anksto numatytų darbų pateikia:
a) infrastruktūros priežiūros padalinių atsakingi darbuotojai (geležinkelio infrastruktūros valdytojo nustatytų pareigybių) – visam darbų atlikimo laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam kaip viena para;
b) infrastruktūros priežiūros padalinių vadovai (geležinkelio infrastruktūros valdytojo nustatytų pareigybių) – visam darbų atlikimo laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam kaip 5 paros;
c) geležinkelio infrastruktūros valdytojas ar jo įpareigotas atsakingas darbuotojas – ilgesniam laikotarpiui.
Tikrinant kelius kelmačiais, defektoskopiniais vagonais ir aptikus vietų, keliančių grėsmę saugiam traukinių eismui, reikalavimus išduoti įspėjamuosius lapelius gali pateikti šių vagonų viršininkai arba jų pavaduotojai.
Infrastruktūros priežiūros padalinių atsakingi darbuotojai (geležinkelio infrastruktūros valdytojo nustatytų pareigybių) pateikia įspėjamųjų lapelių išdavimo reikalavimus, kai:
– esant blogam matomumui dirba kelio darbininkai, naudodami lengvuosius riedmenis;
– kelio vagonėliais vežami sunkūs kroviniai;
– dvikeliame ir daugiakeliame tarpstotyje medžiagos iškraunamos į tarpukelę arba kai per kelią, kuriuo važiuoja traukiniai, pakraunami ar iškraunami kroviniai iš traukinio, stovinčio gretimame kelyje ir kitais atvejais, kai iškyla grėsmė eismo saugumui ir darbui.
Be to, kelio meistras turi pateikti reikalavimą dėl iš anksto numatytų darbų, kuriems vadovauti turi teisę brigadininkas. Tokių darbų sąrašas pateikiamas Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijoje remontuojant kelią.“
16. Įrašau 15.3 punkte vietoje žodžių „kelio meistras (jeigu jo nėra – kelio brigadininkas), energijos tvarkdarys, elektros tiekimo ruožo elektromechanikas, signalizacijos įrenginių elektromechanikas, kurie vėliau praneša apie pateiktą reikalavimą kontaktinio tinklo rajono arba elektros tiekimo, kelių bei signalizacijos ir ryšių ruožų viršininkams“ žodžius „geležinkelių infrastruktūros priežiūros padalinių įgalioti darbuotojai (pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytas pareigybes), kurie vėliau praneša apie pateiktą reikalavimą šių padalinių vadovams“.
17. Įrašau 15.9 punkte vietoj žodžių „automatikos ir ryšių, kelių bei elektros tiekimo ruožų darbuotojai“ žodžius „geležinkelių infrastruktūros priežiūros padalinių įgalioti darbuotojai“.
18. Išdėstau 15.11 punkto antros pastraipos pirmąjį sakinį taip:
19. Išdėstau 16.5 punkto pirmą sakinį taip:
20. Papildau 16.6 punktą šia antrąja pastraipa:
„MPC geležinkelio stotyse atvykimo kelio ar kito izoliuotojo kelio ruožo netikrojo užimtumo atveju stoties budėtojas kiekvieną kartą, prieš pradėdamas rengti maršrutą, nustatyta tvarka turi patikrinti jo laisvumą ir duoti netikrojo užimtumo komandą. Traukinio ar manevrų maršrutai tais geležinkelio keliais ir ruožais rengiami neįjungiant leidžiamųjų signalų.“
21. Išdėstau 16.9 punktą taip:
„16.9. Jeigu neįmanoma iešmo perjungti iš valdymo pulto, tai, kol atvyks elektomechanikas, stoties budėtojas, apžiūrėjęs iešmą, traukinių eismo tvarkdario leidimu gali tą iešmą perjungti suktuku. Suktuku iešmą perjungia stoties budėtojas, centralizacijos posto operatorius, signalininkas ar kitas Stoties knygoje nurodomas eismo darbuotojas. Pagal šių darbuotojų pranešimus stoties budėtojas turi įsitikinti, kad reikalingo maršruto iešmas perjungtas į reikiamą padėtį. Norint suktuku perjungtą iešmą kontroliuoti iš valdymo pulto, stoties budėtojas turi pasukti iešmo valdymo rankenėlę (nuspausti atitinkamą mygtuką), o MPC geležinkelio stotyse – duoti iešmo perjungimo į reikiamą padėtį komandą; jeigu rodomas izoliuotojo ruožo, kuriame yra sugedęs iešmas, užimtumas, tai patikrinus, ar ant iešmo ir gretimuose keliuose už riboženklių nėra riedmenų, atplombuoti ir nuspausti pagalbinį iešmų valdymo mygtuką, o MPC geležinkelio stotyse – duoti užimto izoliuotojo ruožo iešmo perjungimo komandą (jeigu reikia – dirbtinio maršrutų išardymo mygtuką, o MPC geležinkelio stotyse – duoti izoliuotojo ruožo dirbtinio atrakinimo komandą). Jeigu suktuku perjungto iešmo padėtis kontroliuojama iš valdymo pulto, traukiniai priimami, išleidžiami ir manevruojama esant leidžiamajam atitinkamo šviesoforo signalui. Jeigu neįmanoma iešmo kontroliuoti, traukiniai priimami, išleidžiami ir manevruojama esant draudžiamajam šviesoforo signalui (žr. 16.8 p.).“
22. Papildau 16.12 punktą šiuo d papunkčiu ir jį išdėstau taip:
„d) MPC geležinkelio stotyse – duoti traukinio maršruto parengimo neįjungiant leidžiamųjų signalų komandą ir pagal monitoriaus ekrane šviečiančią žalią juostą įsitikinti, ar traukinio maršrutas parengtas teisingai. Nepavykus parengti traukinio maršruto pagal šią komandą – visus traukinio maršruto iešmus perjungti duodant atitinkamas iešmų perjungimo komandas ir kiekvieną iš jų užblokuoti duodant iešmų blokavimo komandą.“
23. Išdėstau 16.16 punktą taip:
„16.16. Kiekvienąkart, išjungęs iešmą arba izoliuotąjį ruožą, elektromechanikas kartu su budėtoju pagal kontrolės prietaisus turi patikrinti, ar išjungtas būtent Apžiūros žurnale aprašytasis įrenginys.
Prieš įjungiant iešmą arba izoliuotąjį ruožą, stoties budėtojas arba pagal jo nurodymą – centralizacijos posto operatorius turi uždėti ant išjungiamo iešmo arba visų izoliuotojo ruožo iešmų valdymo rankenėlių (mygtukų) raudonus gaubtuvėlius, o MPC geležinkelio stotyse – kiekvieną iešmą užblokuoti blokavimo komanda.
Prieš išjungiant centralizuotąjį iešmą, jį būtina įtvirtinti ir užrakinti taip:
– neatjungiant signalų (be smailių atoskyros) – įtvirtinti (užkalti) ir per kengę užrakinti kabinamąja spyna;
– atjungiant leidžiamuosius signalus, kai smailės atskiriamos nuo elektros pavaros – įtvirtinti (užkalti) ir per kengę užrakinti kabinamąja spyna;
– atjungiant leidžiamuosius signalus, kai smailės neatskiriamos nuo elektros pavaros – per kengę užrakinti kabinamąja spyna.
Slankioji kryžmės šerdis įtvirtinama specialiuoju įrenginiu ir užrakinama kabinamąja spyna.
Kai remontuojamas sugedęs iešmas ir kai atsiskyrę smailės (pažeistas mechaninis smailių ryšys), iešmo smailės įtvirtinamos reikiamoje padėtyje pagal Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijos remontuojant kelią reikalavimus. Be to, prispausta smailė užrakinama per kengę kabinamąja spyna.
Išjungus iš centralizacijos sąvažą, atjungiant leidžiamuosius signalus, netaisomas iešmas užrakinamas per kengę kabinamąja spyna, o MPC geležinkelio stotyse – iešmą dar užblokuoti blokavimo komanda.
Kol iešmas išjungtas iš centralizacijos (sąryšio), užrakinto iešmo (sąvažų) raktas (raktai) turi būti pas stoties budėtoją arba iešmą prižiūrintį darbuotoją, arba atsakingą už saugų eismą darbų vadovą.
Iešmą tvirtina kelių ruožo darbuotojas, padaręs tam tikrą įrašą Apžiūros žurnale arba perdavęs atitinkamą telefonogramą. Šis darbuotojas yra atsakingas už patikimą iešmo smailių (slankiosios kryžmės šerdies) įtvirtinimą.
Iešmą kabinamąja spyna per kengę užrakina eismo darbuotojas, atsakingas už taisyklingą iešmo perjungimą pagal stoties budėtojo nurodytą maršrutą. Darbams pasibaigus, kol bus atkaltas iešmas, stoties budėtojas kartu su elektromechanikų turi patikrinti ir įsitikinti, kad iešmo (slankiosios šerdies) padėtis atitinka iešmo valdymo rankenėlės (nuspausto mygtuko) padėtį ir valdymo pulto rodmenis, o MPC geležinkelio stotyse – duotą iešmo perjungimo komandą ir indikaciją monitoriaus ekrane.“
25. Papildau šių Taisyklių 4 priedo 5 punktą šiais žodžiais:
26. Pakeičiu šių Taisyklių 9 priedo Traukinių eismo žurnalo 31, 33, 34, 35 skilčių antraštes ir jas išdėstau taip:
„31 – Išvykimo kelio Nr.
33 – Lokomotyvo pravažiavimo pro kontrolinį postą
34 – Išvykimo iš geležinkelio stoties
35 – Atvykimo į gretimą geležinkelio stotį“.
Geležinkelių eismo taisyklių
2 priedas
PAGRINDINIAI RIEDMENŲ ĮTVIRTINIMO REIKALAVIMAI IR NORMOS
1. Geležinkelio keliuose pastatytų, geležinkelio riedmenų įtvirtinimo ratstabdžiais normos yra šios:
1.1. horizontaliuose ir tuose keliuose, kurių nuolydis iki 0,5 ‰ imtinai, turi būti dedama po vieną ratstabdį iš abiejų sąstato (vagonų grupės, pavienių vagonų) galų, nesvarbu, kiek yra vagonų;
1.2. geležinkelio keliuose, kurių nuolydis didesnis kaip 0,5 ‰, turi būti apskaičiuojamos įtvirtinimo normos:
1.2.1. pavienių vagonų, taip pat vienodo svorio (bruto) vagonų sąstatų arba grupių: pakrautų arba tuščių prekinių vagonų, nepaisant jų rūšies, keleivinio parko vagonų, taip pat ir elektrinių traukinių; refrižeratorinių vagonų tuo atveju, jeigu visi grupės (sekcijos) vagonai pakrauti arba visi tušti (iš jų ir tuščia mašinų skyriaus sekcija); neveikiančių lokomotyvų junginių;
1.2.2. mišrių (ne vienodo svorio) sąstatų arba pakrautų ir tuščių vagonų grupių ar pakrautų įvairaus svorio vagonų, tais atvejais, kai ratstabdžiai dedami po ratais vagonų, kurių vienos ašies apkrova (bruto) ne mažesnė kaip 15 t, o kai tokių vagonų nėra – po ratais vagonų su mažesne apkrova, bet didžiausia įtvirtinamoje grupėje.
Šio priedo 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiuose nurodytais atvejais ratstabdžių skaičius Rsk nustatomas pagal (1) formulę:
Rsk=
(1)
čia:
Rsk – būtinas ratstabdžių skaičius;
n – sąstato (vagonų grupės) ašių skaičius;
i – vidutinis kelio arba kelio atkarpos nuolydis, išreikštas promilėmis;
(1,5 x i + 1) – ratstabdžių skaičius kiekvienoms 200 ašių;
1.2.3. mišrių įvairaus svorio vagonų sąstatų arba grupių, jeigu ratstabdžiai dedami po tuščių vagonų, vagonų, turinčių mažesnę kaip 15 t bruto ašies apkrovą, kurie nėra patys sunkiausi šioje grupėje, arba su nežinoma ašies apkrova, vagonų ratais; šiuo atveju ratstabdžiai apskaičiuojami pagal (2) formulę:
Rsk =
; (2)
čia (4 x i +1) – ratstabdžių skaičius kiekvienoms 200 ašių;
2. Jeigu apskaičiuojant ratstabdžių normas gaunamas trupmeninis skaičius, tai šis apvalinamas iki didesnio sveiko skaičiaus.
1 PAVYZDYS
80 ašių mišriai vagonų grupei įtvirtinti geležinkelio kelyje, kurio nuolydis 2,5 %o, kai ratstabdžiai dedami po tuščių vagonų arba vagonų, kurių vienos ašies apkrova nežinoma, ratais, reikia:
ratstabdžių;
tokiai pat vagonų grupei įtvirtinti, kai ratstabdžiai dedami po vagonų, kurių vienos ašies apkrova didesnė kaip 15 t arba, jeigu tokių vagonų grupėje nėra, po vagonų, kurių vienos ašies apkrova didžiausia, ratais, reikia:
ratstabdžių;
2 PAVYZDYS
240 ašių anglimis pakrautų arba tuščių vagonų sąstatui įtvirtinti geležinkelio kelyje, kurio nuolydis 1,5 ‰, reikia:
ratstabdžių;
3 PAVYZDYS
72 ašių (18 vagonų) keleiviniam sąstatui įtvirtinti geležinkelio kelyje, kurio nuolydis 3 ‰, reikia:
ratstabdžių.
3. Geležinkelio riedmenų, stovinčių geležinkelio keliuose, kurių bėgių paviršius tepaluotas (skystųjų krovinių pripylimo, cisterninių vagonų valymo bei plovimo keliai ir kt.), įtvirtinimo normos padidinamos 1,5 karto.
4. Įtvirtinant sąstatą, užimantį visą laužtinio profilio kelią, ratstabdžiai apskaičiuojami pagal viso kelio vidutinį nuolydį. Jei vagonai yra atskirose laužtinio profilio kelio atkarpose, tai ratstabdžiai apskaičiuojami pagal kiekvienos atkarpos nuolydį.
5. Iškrauti pastatytų vagonų grupėje ratstabdžius reikia dėti po ratais tų vagonų, kurie bus iškraunami paskutiniai, kitais atvejais – ratstabdžių skaičius nustatomas pagal šio priedo 1.2.3 papunkčio reikalavimus.
6. Geležinkelio riedmenys turi būti įtvirtinami tik tinkamais ratstabdžiais. Juos būtina dėti po skirtingais vagonų aširačiais taip, kad ratstabdžio pavažos smaigalys siektų ratlankį. Nuolatinėse ratstabdžių naudojimo (dėjimo ant bėgių) vietose žiemos metu turi būti dėžių su smėliu apledėjusiems ar apšerkšnijusiems bėgiams pabarstyti. Kai vagonų grupė įtvirtinama dviem ir daugiau ratstabdžių, jų negalima dėti po tuo pačiu aširačiu.
Draudžiama naudoti ratstabdžius, kurių pavažos apledėjusios ar tepaluotos.
7. Geležinkelio riedmenis įtvirtinant geležinkelio keliuose, kurių nuolydis didesnis kaip 0,5 ‰, ratstabdžiai turi būti dedami iš nuokalnės pusės. Riedmenis įtvirtinant keliuose, kurių nuolydis nuo 0,5 ‰ iki 1 ‰ imtinai, būtina padėti vieną papildomą ratstabdį iš priešingos nuokalnei pusės.
8. Jei ratstabdis dedamas iš galimos išriedėjimo pusės ne po pirmuoju vagonu, būtina patikrinti, ar visi galimo išriedėjimo pusėje esantys vagonai sukabinti.
9. Pučiant stipriam vėjui (didesnis kaip 15 m/s greitis) galimo vagonų išriedėjimo kryptimi prie apskaičiuoto pagal šio priedo 1 punktą ratstabdžių skaičiaus kiekvienoms 200 ašių pridedami trys, o labai stipriam vėjui (škvalui) – septyni ratstabdžiai.
10. Įtvirtinant elektrinius traukinius bei neveikiančius lokomotyvus, išskirtiniais atvejais ir kitus geležinkelio riedmenis, jei trūksta ratstabdžių, galima panaudoti šių geležinkelio riedmenų stovėjimo stabdžius, atsižvelgiant į tai, kad penkios stabdžių ašys prilyginamos vienam ratstabdžiui.
Horizontaliuose arba tuose geležinkelio keliuose, kurių nuolydis 0,5 ‰ ir mažesnis, leidžiama naudoti bet kurio vieno vagono (lokomotyvo) stovėjimo stabdį vietoj ratstabdžių, kuriuos reikėtų dėti iš sukabintų riedmenų abiejų galų.