Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VIDUTINĖS TRUKMĖS SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 849
Vilnius
Atsižvelgdama į Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), III skyriaus 6 skirsnio „Finansų politika“ nuostatas ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 602 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 70-2533);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1203 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 602 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių aprašo patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 2005, Nr. 133-4794).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 849
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VIDUTINĖS TRUKMĖS SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijos (toliau vadinama – ši strategija) paskirtis – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų skolinimosi ir skolos valdymo srities politiką, taip užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Į šią strategiją Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgia rengdama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, skolindamasi ir valdydama skolinius įsipareigojimus, prisiimtus išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau vadinama – skoliniai įsipareigojimai). Ši strategija kasmet persvarstoma, o prireikus – teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymai dėl strategijos keitimo.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Valdžios sektoriaus skola 2007 metų pabaigoje buvo 16698 mln. litų, tai sudarė 17,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP per 2007 metus sumažėjo 0,9 procentinio punkto (2006 metais buvo 18,2 procento BVP) ir yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių.
4. Centrinės valdžios skola 2007 metų pabaigoje buvo 15801 mln. litų ir sudarė 94,6 procento valdžios sektoriaus skolos. Didžiąją centrinės valdžios skolos dalį 2007 metais sudarė išleisti Vyriausybės vertybiniai popieriai – 15458 mln. litų, arba 97,8 procento visos skolos, paskolos sudarė 342 mln. litų, arba 2,2 procento visos skolos. Centrinės valdžios vidaus skola 2007 metų pabaigoje buvo 4601 mln. litų, arba 29 procentai visos skolos, užsienio skola –11200 mln. litų, arba 71 procentas visos skolos.
5. Centrinės valdžios skola apsaugota nuo valiutų kursų kitimo rizikos: 2007 metų pabaigoje skola eurais sudarė apie 85 procentus, litais – apie 15 procentų, kitomis valiutomis – mažiau nei vieną dešimtąją procento.
6. Centrinės valdžios skolos perfinansavimo rizikos rodikliai nekelia grėsmės. Trumpalaikė skola pagal likutinę trukmę 2008 metų II ketvirčio pabaigoje sudarė 7 procentus visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė 2008 metų I ketvirčio pabaigoje buvo 5,6 metų, vidaus skolos – 2,5 metų, užsienio skolos – 6,2 metų.
7. Centrinės valdžios palūkanų normų kitimo rizikos rodikliai šiuo metu nekelia grėsmės. Centrinės valdžios skolos už kintamą palūkanų normą dalis sudarė 2,9 procento visos centrinės valdžios skolos 2008 metų II ketvirčio pabaigoje. Finansinė Macaulay trukmė, rodanti vidutinį laikotarpį, kuriuo mokėjimai už išleistus Vyriausybės vertybinius popierius nepriklauso nuo palūkanų normų lygio pokyčių, ir apskaičiuojama kaip piniginių srautų trukmių svertinis vidurkis, 2008 metų II ketvirčio pabaigoje buvo 4,9 metų.
8. 2007 metais sumokėta 696,2 mln. litų palūkanų už centrinės valdžios skolą, tai sudarė 4,45 procento į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinktų mokesčių metinės sumos. Už vidaus skolą sumokėta 136,4 mln. litų palūkanų, o už užsienio skolą – 559,8 mln. litų palūkanų.
9. Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard&Poor’s“ 2007 metais dėl galimo ekonominio nuosmukio rizikos pakeitė Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, o 2008 metais sumažino reitingą nuo „A“ iki „A-“. Reitingų agentūra „Fitch Ratings“ 2007 metų pabaigoje dėl tokių pat priežasčių pakeitė Lietuvos reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, tačiau reitingas nepakeistas. Nors Lietuva vis dar investicinio lygio valstybių grupėje, neigiami reitingų pokyčiai didina Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi sąnaudas (investuotojai tikisi didesnio rizikos priedo, mokamo už išleidžiamus Vyriausybės vertybinius popierius).
10. 2007 metų rugpjūčio mėnesį prasidėjusi finansinė krizė JAV būsto paskolų rinkoje sukėlė sumaištį pasaulio finansų rinkose ir pablogino skolinimosi sąlygas. Didėjant infliacijai Europos Sąjungoje, Europos centrinis bankas praėjusiais ir šiais metais padidino bazinę palūkanų normą iki 4,25 procento. Dėl to rinkos palūkanų eurais ir litais normos 2007–2008 metais didėjo.
III. SKOLINIMOSI POREIKIO PERSPEKTYVOS
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pastaraisiais metais daugiausia skolinosi valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto deficitui finansuoti. Patvirtintas deficitinis 2008 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas. 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas planuojamas subalansuotas, o 2010 metų – perteklinis. Didelės apimties skolas grąžinti numatoma tik nuo 2012 metų (1 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisijos išpirkimas), taigi skolintis Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2009–2010 metais prireiks mažiau nei ankstesniais metais.
12. Dėl aukštesnių palūkanų normų ir didesnio rizikos priedo, esant sąlyginai nedideliam skolinimosi poreikiui 2009–2010 metais ir neaukštiems perfinansavimo rizikos rodikliams, 2008–2009 metais numatoma padidinti trumpalaikę centrinės valdžios skolą ir taip siekti mažinti palūkanų išlaidas. Po 2009 metų ilgalaikio skolinimosi apimtis, atsižvelgiant į perfinansavimo riziką, turi didėti.
13. Pasikeitus šios strategijos 11 punkto nuostatoms dėl 2009 ir (arba) 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų, taip pat priėmus naujus sprendimus, kurie labai veiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį, ar pasireiškus netikėtiems ekonominės rizikos veiksniams, atitinkamai turėtų būti persvarstyta ir ši strategija.
IV. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių ANALIZĖ
14. Atlikus skolinimosi ir skolos valdymo analizę, įvertinti išoriniai ir vidiniai veiksniai. Vidinių veiksnių įvertinimas leidžia nustatyti skolinimosi ir skolos valdymo stiprybes ir silpnybes, išorinių veiksnių įvertinimas – skolinimosi ir skolos valdymo galimybes ir grėsmes.
15. Nustatytos šios skolinimosi ir skolos valdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
15.1. Stiprybės:
15.1.1. Lietuvos valdžios sektoriaus skolos santykinis lygis (2007 metais – 17,3 procento BVP) pastaruosius šešerius metus mažėjo ir yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje;
15.2. Silpnybės:
15.3. Galimybės:
15.3.1. numačius subalansuotus ar perteklinius artimiausių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetus, tikėtina, kad sumažės skolos nominali išraiška;
15.4. Grėsmės:
15.4.1. sumaištis finansų rinkose, padidėjusios skolinimosi išlaidos ir pablogėjusios galimybės pasiskolinti;
V. Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų ir skolinių įsipareigojimų finansavimą skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutinės trukmės laikotarpiu, laikantis reikalavimų, keliamų Europos Sąjungos valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo uždaviniai:
17.1. siekti priimtinos palūkanų normų kitimo, perfinansavimo ir valiutų kursų pokyčių rizikos vidutinės trukmės laikotarpiu, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, numatomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį artimiausiu laikotarpiu ir faktines rizikos rodiklių reikšmes;
VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS, ATSAKOMYBĖ IR ATSKAITOMYBĖ
18. Šios strategijos įgyvendinimo priemonių planas pateiktas priede. Už šios strategijos įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija, kuri per tris mėnesius po to, kai pasibaigia kalendoriniai metai, informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie priemonių plano vykdymą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidos šiai strategijai įgyvendinti finansuojamos iš Skolos valstybės vardu valdymo programos (programos kodas – 01.04).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijos priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VIDUTINĖS TRUKMĖS SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO STRATEGIJOS PRIEMONIŲ PLANAS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdymo laikotarpis |
| 1. Siekti priimtinos palūkanų normų kitimo, perfinansavimo ir valiutų kursų pokyčių rizikos vidutinės trukmės laikotarpiu, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, numatomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį artimiausiu laikotarpiu ir faktines rizikos rodiklių reikšmes |
1.1. Nustatyti, kad trumpalaikės skolos valstybės vardu pagal likutinę trukmę ir visų skolinių įsipareigojimų santykinis rodiklis negali būti didesnis nei 20 procentų |
Nuolat |
| 1.2. Nustatyti, kad vidutinė svertinė likutinė skolos valstybės vardu trukmė negali būti trumpesnė nei 4 metai |
Nuolat |
|
| 1.3. Naudoti stochastinį imitavimo modelį, kurio pagrindu pagal matematinius metodus apskaičiuojamos skolos valdymo vidutinės sąnaudos ir galimas nuokrypis nuo jų esant tam tikrai tikimybei skirtingų skolinimosi strategijų atvejais. Taip pat turi būti įvertinami įvairūs galimi veiksniai, kurie paveiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi išlaidas (galimi reitingų pokyčiai ir panašiai) |
Nuolat |
|
| 1.4. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų palūkanoms ir mokestinių pajamų santykinis rodiklis negali viršyti 10 procentų |
Nuolat |
|
| 1.5. Nustatyti, kad finansinė Macaulay trukmė turi būti nuo 3 iki 5,5 metų |
Nuolat |
|
| 1.6. Nustatyti, kad skolos pagal kintamą palūkanų normą ir visų skolinių įsipareigojimų valstybės vardu santykis negali būti didesnis kaip 10 procentų |
Nuolat |
|
| 1.7. Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikis bus finansuojamas litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus taikant išvestines finansines priemones |
Nuolat |
|
| 2. Siekti Vyriausybės vertybinių popierių likvidumo |
Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikis daugiausia bus finansuojamas išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose; skolinantis užsienio rinkose, pirmenybę teikti ilgalaikių euroobligacijų emisijoms; skolinantis vidaus rinkoje, pildyti dvi ar tris sąlyginai likvidžias obligacijų emisijas, siekiant subalansuoti valstybės piniginių išteklių srautus, leisti valstybės iždo vekselius |
Nuolat |
| 3. Mažinti riziką, susijusią su neapibrėžtais valstybės skoliniais įsipareigojimais |
Neteikti valstybės garantijų, išskyrus valstybės garantijas, teikiamas dėl suteiktų valstybės garantuojamų paskolų, ir garantijas, teikiamas už garantijų institucijų įsipareigojimus, su sąlyga, kad valstybės garantuota skola nedidės sparčiau nei augs bendrasis vidaus produktas |
Nuolat |
| 4. Efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius |
4.1. Užtikrinti, kad prireikus būtų tobulinamos informacinių technologijų sistemos, kurios leistų efektyviau panaudoti turimus išteklius, mažinti finansinę ir veiklos riziką, gerintų skolinių įsipareigojimų valdymą |
Prireikus |
| 4.2. Griežtinti trumpalaikių paskolų, teikiamų savivaldybėms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apyvartinių lėšų, valdymą – paskolų suteikimo ir grąžinimo kontrolę, taip pat užtikrinti, kad laiku negrąžintos paskolos (arba jų dalys) būtų įskaitytos kaip savivaldybių gautos biudžeto pajamos |
Nuolat |
|
| 5. Parengti priemones, skirtas kaupti piniginius išteklius didelės apimties skoloms grąžinti |
5.1. Teisės aktuose numatyti, kad perteklinės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos, gautos pasiekus valdžios sektoriaus perteklių, skiriamos valstybės skolai mažinti ir kaupiamos didelės apimties skoloms grąžinti |
2008–2009 metais |
| 5.2. Prireikus skolintis pirma laiko siekiant sukaupti pakankamai lėšų didelės apimties skoloms grąžinti |
Nuo 2010 metų |