LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRIEMOKŲ UŽ DARBĄ KENKSMINGOMIS, LABAI KENKSMINGOMIS IR PAVOJINGOMIS SĄLYGOMIS DYDŽIŲ NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1995 m. gruodžio 13 d. Nr. 1555
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ (Žin., 1993, Nr. 55-1065; 1994, Nr. 88-1671), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Priemokų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarką (pridedama).
Ši tvarka taikoma nuo 1996 m. sausio 1 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1555
PRIEMOKŲ UŽ DARBĄ KENKSMINGOMIS, LABAI KENKSMINGOMIS
IR PAVOJINGOMIS SĄLYGOMIS DYDŽIŲ NUSTATYMO TVARKA
1. Priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis (toliau vadinama – priemokos) nustatomos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 4-104) 6 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 1994, Nr. 88-1669) 69 straipsnio nuostatomis.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo sąvokas.
Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytos leistinos ribinės kenksmingos sąlygos yra prilyginamos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme nurodytoms labai kenksmingoms darbo sąlygoms.
Į sąvoką pavojingos darbo sąlygos įeina ir pavojingų darbų atlikimas.
3. Priemokos yra privalomos visų rūšių bei nuosavybės formų įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms:
3.1. už darbą kenksmingomis sąlygomis – ne mažiau kaip 50 procentų darbuotojui nustatyto valandinio (dieninio) tarifinio atlygio (mėnesinės algos);
3.2. už darbą labai kenksmingomis sąlygomis – ne mažiau kaip 100 procentų darbuotojui nustatyto valandinio (dieninio) tarifinio atlygio (mėnesinės algos);
3.3. už darbą pavojingomis sąlygomis – ne mažiau kaip 30 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (minimalaus valandinio atlygio).
Esant vienetinei, akordinei ar kitai su faktiniais darbo rezultatais susietai darbo apmokėjimo sistemai, priemokų už darbą kenksmingomis ir labai kenksmingomis sąlygomis dydžiai nustatomi nuo darbuotojo kvalifikaciją ar atliekamų darbų sudėtingumą atitinkančio valandinio (dieninio) tarifinio atlygio ar mėnesinės algos dydžių, nustatytų kolektyvinėje, o jos nesant – darbo sutartyje.
4. Priemokos nustatomos šia tvarka:
4.1. priemokos už darbą kenksmingomis arba labai kenksmingomis sąlygomis dydis nustatomas atlikus darbo vietos higieninį įvertinimą pagal Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo“ (Žin., 1994, Nr. 51-970) ir Higieninę darbo sąlygų klasifikaciją, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 255 (Žin., 1994, Nr. 57-1127) bei nustačius darbo sąlygų kenksmingumo rodiklį darbo vietoje;
4.2. priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis dydis nustatomas, kai atliekami darbai, nurodyti Pavojingų darbų (gamybos procesų) sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 „Dėl potencialiai pavojingų įrengimų ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 98-1943);
4.3. įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš Lietuvos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, priemokos nustatomos pagal įstatymais patvirtintus minimalius dydžius.
Išimtinais atvejais, esant objektyvioms priežastims, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrų veiklos sričių, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, darbuotojams, dirbantiems kenksmingomis, labai kenksmingomis arba pavojingomis sąlygomis, suinteresuotų ministerijų, kitų valstybinių tarnybų, atitinkamų profsąjungų teikimu gali nustatyti didesnes priemokas;
4.4. įmonės, įstaigos ir organizacijos, nefinansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, kolektyvinėse sutartyse, o jeigu jos nesudaromos, – darbo sutartyse, gali, atsižvelgdamos į kenksmingų ir pavojingų veiksnių dydį ir poveikį darbuotojų sveikatai, nustatyti ir didesnes priemokas;
4.5. įmonėse, kuriose dėl darbų (gamybos procesų) pavojingumo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 87-1644) nustatyta tvarka numatyta diegti specialiąsias darbų saugos valdymo ir kontrolės sistemas, tam tikrų profesijų darbuotojams už darbą pavojingomis sąlygomis rekomenduojama mokėti ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (minimalaus valandinio atlygio) priemoką. Šią nuostatą rekomenduojama taip pat taikyti, kai mokama už darbą esant keliems pavojingumo veiksniams.
5. Priemokos mokamos darbininkams, specialistams ir padalinių vadovams už faktiškai kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dirbtą laiką, vadovaujantis darbo laiko apskaitos duomenimis. Konkreti darbo kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis laiko apskaitos tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje, o jeigu kolektyvinės sutarties nėra, šią tvarką nustato darbdavys.