LIETUVOS RESPUBLIKOS

BUTO (INDIVIDUALAUS GYVENAMOJO NAMO) ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ ŠALTAM IR KARŠTAM VANDENIUI KOMPENSAVIMO GYVENTOJAMS, TURINTIEMS MAŽAS PAJAMAS,

Į S T A T Y M A S

1999 m. balandžio 8 d. Nr. VIII-1131

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimą mažas pajamas turinčioms šeimoms bei mažas pajamas turintiems vieniems gyvenantiems sutuoktinio neturintiems asmenims (toliau – vieniems gyvenantiems asmenims).

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Šeima – sutuoktiniai arba kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, arba vienintelis iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni nedirbantys mokymo įstaigų dieninių skyrių viengungiai moksleiviai ir studentai, iki jiems sukaks 24 metai.

2. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos – šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) darbo užmokestis (tarnybinė alga, premijos, priedai, priemokos ir kitos pajamos, kurios įskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį), pensijos, stipendijos, pašalpos, alimentai, dividendai, pajamos iš asmeninio turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kt.) naudojimo (nuomos) ir kitos pajamos, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitomos vienkartinės socialinės išmokos, mokamos iš valstybės, savivaldybių, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš įmonių, įstaigų ar organizacijų lėšų.

3. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) minimalios pajamos – minimalus gyvenimo lygis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.

4. Buto (individualaus gyvenamojo namo) bendras naudingas plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų buto (individualaus gyvenamojo namo) patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų pagalbinių patalpų) grindų bendras plotas. Į bendrą naudingą plotą neįeina balkonų, terasų, palėpių, rūsių, garažų, nešildomų lodžų grindų plotas.

5. Dvinarė kaina – kaina, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.

3 straipsnis. Teisė į kompensacijas

Teisę į buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijas turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

4 straipsnis. Išlaidų kompensavimas

1. Mažas pajamas turinčioms šeimoms (vienam gyvenančiam asmeniui) kompensuojama:

1) šildymo sezono metu – išlaidų už buto (individualaus gyvenamojo namo) faktinio bendro naudingo ploto, bet ne didesnio už šiame įstatyme nustatytą normatyvinį, šildymą dalis, viršijanti 25 procentus visų šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir minimalių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų skirtumo;

2) išlaidų už faktinį šalto vandens kiekį, bet ne didesnį už savivaldybės nustatytą normatyvinį, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;

3) išlaidų už faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už savivaldybės nustatytą normatyvinį, paruošti sunaudotą šilumą, pridėjus mokestį už šaltą vandenį, sunaudotą karštam vandeniui ruošti, ar už faktinį gamtinių dujų kiekį, sunaudotą karštam vandeniui ruošti, bet ne didesnį už nustatytą normatyvinį, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų.

2. Daugiabučių namų patalpų savininkų bendrijų, kurios pritaikė šilumos taupymo priemones pasinaudojusios valstybės teikiamais tiksliniais lengvatiniais kreditais, turinčioms mažas pajamas šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) kompensuojama už normatyvinį šilumos kiekį, reikalingą faktiniam bendram naudingam plotui, bet ne didesniam už normatyvinį, šildyti.

3. Patvirtinus dvinares šalto, karšto vandens, dujų bei buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo kainas, savivaldybių nustatyti kompensavimo mažas pajamas turinčioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) dydžiai turi būti ne mažesni už nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, įskaičiuojant pastoviąją kainos už šildymą dalį, kuri nustatyta nešildymo sezonui.

5 straipsnis.         Buto (individualaus gyvenamojo namo) bendro naudingo ploto, šalto ir karšto vandens bei kuro kiekio normatyvai

1. Buto (individualaus gyvenamojo namo) bendro naudingo ploto normatyvai yra: vienam iš jame gyvenančių asmenų – 18 kv. m, kiekvienam kitam kartu gyvenančiam asmeniui – 12 kv. m ir kiekvienam butui (individualiam gyvenamajam namui) papildomai pridedama 20 kv. m.

2. Normatyvinį energijos kiekį bendro naudingo ploto vienam kvadratiniam metrui šildyti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o normatyvinį dujų kiekį – Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Normatyvinis dujų kiekis karštam vandeniui ruošti vienam asmeniui per mėnesį – 16 kubinių metrų.

4. Normatyvinį šalto ir karšto vandens kiekį vienam asmeniui tvirtina savivaldybė. Šie normatyvai negali būti mažesni už savivaldybės patvirtintas šalto ir karšto vandens suvartojimo normas asmenims, gyvenantiems butuose (individualiuose gyvenamuosiuose namuose), kuriuose nėra apskaitos prietaisų.

5. Kieto ir kitokio kuro normatyvus buto (individualaus gyvenamojo namo) bendram naudingam plotui šildyti nustato savivaldybė.

6. Savivaldybė turi teisę taikyti didesnius, negu šiame straipsnyje nurodyti, normatyvus.

6 straipsnis. Kompensacijų skyrimo sąlygos

1. Kompensacijos skiriamos tik bute (individualiame gyvenamajame name) įregistruotiems (butą (individualų gyvenamąjį namą) kaip gyvenamąją vietą deklaravusiems) šeimos nariams (vienam gyvenančiam asmeniui), įvertinus visų šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) pajamas, jeigu šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo):

1) dirba pagal darbo sutartį ir per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos Žmonių saugos darbe įstatymo 40 ar 41 straipsniuose, ir jeigu jiems priskaičiuojama darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

2) yra pensininkai (pensininkas);

3) yra asmenys (asmuo), sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba invalidai (invalidas), negaunantys jokios pensijos;

4) atlieka profesinę karo tarnybą (išskyrus privalomąją) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyta tvarka;

5) mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose;

6) yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys (gaunantis) bedarbio pašalpą, mokymo laikotarpiu - mokymo pašalpą, arba dirbantys (dirbantis) viešuosius darbus bei pasibaigus nurodytiems laikotarpiams, jeigu nėra atsisakę (atsisakęs) siūlomo darbo (viešųjų darbų), mokymosi kursų, nėra nutraukę (nutraukęs) registracijos darbo biržoje ar nėra persiregistravę (persiregistravęs) iš naujo;

7) yra bedarbiai (bedarbis), negaunantys bedarbio (mokymo) pašalpos ir yra įsiregistravę (įsiregistravęs) darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius ir nėra atsisakę (atsisakęs) siūlomo darbo (viešųjų darbų), mokymosi kursų, nėra nutraukę (nutraukęs) registracijos darbo biržoje ar nėra persiregistravę (persiregistravęs) iš naujo;

8) slaugo šeimos narį arba artimą giminaitį (tėvus, brolius, seseris), kuriam reikalinga nuolatinė slauga;

9) moteris yra nėščia (kompensacija skiriama likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo);

10) motina arba tėvas (globėja arba globėjas) augina namuose ikimokyklinės vaikų įstaigos nelankantį iki 3 metų vaiką;

11) motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai ji dėl svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko) augina vaiką iki 14 metų ir per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip pusę maksimalios darbo laiko trukmės, nustatytos Žmonių saugos darbe įstatymo 40 ar 41 straipsniuose;

12) motina (tėvas, kai motinos nėra arba kai ji dėl svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko):

a) augina vaiką invalidą;

b) turinti (turintis) 3 ir daugiau vaikų augina namuose bent vieną nelankantį ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų;

c) augina namuose ikimokyklinio amžiaus vaiką, nelankantį ikimokyklinės vaikų auklėjimo įstaigos, pagal gydytojų rekomendaciją;

d) augina namuose vaiką iki 16 metų, kai šeima turi žemės ūkio naudmenų nuo 2 iki 3,5 hektaro.

2. Žemės turinčiai šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) kompensacijos skiriamos, jeigu jai tenka ne daugiau kaip 3,5 hektaro žemės ūkio naudmenų.

3. Savivaldybė turi teisę:

1) skirti kompensacijas ir kitais, šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nenurodytais atvejais;

2) neskirti kompensacijų, patikrinusi šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo sąlygas ir įvertinusi jos turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.), taip pat nustačiusi, kad yra įsiskolinimas už buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymą, šaltą ar karštą vandenį arba šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė klaidinančius duomenis apie gaunamas pajamas ir šeimos narius.

4. Nustatant šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisę į kompensacijas, į šeimos narių skaičių neįskaitomi šie asmenys: valstybės išlaikomi; gyvenantys kitose valstybėse ir besimokantys jų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose; suimti iki teismo bei atliekantys bausmę.

7 straipsnis. Kompensacijų apskaičiavimas

1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal vidutinių mėnesinių šeimos pajamų dalį, tenkančią tik bute (individualiame gyvenamajame name) įregistruotiems (butą (individualų gyvenamąjį namą) kaip gyvenamąją vietą deklaravusiems) šeimos nariams (vienam gyvenančiam asmeniui). Vidutinės mėnesinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) pajamas už tris praėjusius mėnesius iki laikotarpio, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į kompensaciją.

2. Jeigu kreipimosi dėl kompensacijos mėnesį šeimos (vieno gyvenančio asmens), turinčios teisę į kompensaciją, pajamų šaltinis, palyginus su trim praėjusiais mėnesiais, pasikeitė, nustatant vidutines šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas imamos visų šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) kreipimosi mėnesį gautos pajamos.

3. Kompensacijos apskaičiuojamos trims mėnesiams, pradedant nuo to mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į kompensacijas, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki kreipimosi mėnesius. Po trijų mėnesių dėl kompensacijų pratęsimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi kreiptis iš naujo ir pateikti naujus duomenis apie šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas.

4. Savivaldybė turi teisę nedirbančių pensininkų ir nedirbančių invalidų šeimoms kompensacijas šildymo sezono metu apskaičiuoti visam šildymo sezonui.

8 straipsnis. Kompensacijų skyrimas

Kompensacijos skiriamos savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo metodika.

9 straipsnis. Kompensavimo lėšos

Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidos, išlaidos šaltam ir karštam vandeniui kompensuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų.

10 straipsnis. Ginčų dėl kompensacijų skyrimo nagrinėjimas

Ginčai dėl kompensacijų skyrimo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Vyriausybė iki 1999 m. birželio 1 d. patvirtina Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo metodiką.

12 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos miestų (rajonų) savivaldybėms

Savivaldybių tarybos iki 1999 m. liepos 1 d. nustato buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skyrimo tvarką.

13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus jo 11 ir 12 straipsnius, įsigalioja nuo 1999 m. liepos 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________