PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL TARPTAUTINĖS PAGALBOS TEIKIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2007 m. balandžio 18 d. Nr. 1-145

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-114 „Dėl Tarptautinės pagalbos teikimo komandos sudarymo ir aprūpinimo“ (Žin., 2005, Nr. 55-1906) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 263 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo ir šio departamento steigėjo funkcijų perdavimo“ (Žin., 2005, Nr. 35-1139):

1. Tvirtinu Tarptautinės pagalbos teikimo nuostatus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. 1-146 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kandidatų į Tarptautinės pagalbos teikimo komandos narius atrankos komisijos sudarymo ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų atrankos į Tarptautinės pagalbos teikimo komandos narius tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Nurodau su įsakymu supažindinti su juo susijusius pareigūnus ir darbuotojus.

4. Įsakymo vykdymo kontrolę pasilieku sau.

5. Skelbiu šį įsakymą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos interneto svetainėje.

6. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2007 m. gegužės 2 dienos.

DIREKTORIUS

VIDAUS TARNYBOS GENEROLAS REMIGIJUS BANIULIS

______________

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus

2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-145

TARPTAUTINĖS PAGALBOS TEIKIMO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tarptautinės pagalbos teikimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Tarptautinės pagalbos teikimo komandos (toliau – komanda) uždavinius ir funkcijas, struktūrą, narių pareigas, atsakomybę ir socialines garantijas, atrankos vykdymo tvarką bei rezervo sudarymą, parengimo organizavimą, komandos narių ir ekspertų informavimo, surinkimo ir išsiuntimo principus ir tvarką, humanitarinės pagalbos teikimą, techninių priemonių (modulių) naudojimo tvarką, veiklą operacijos metu, ryšio organizavimo, komandos narių ir ekspertų sveikatos priežiūros organizavimą.

2. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-114 „Dėl Tarptautinės pagalbos teikimo komandos sudarymo ir aprūpinimo“ (Žin., 2005, Nr. 55-1906) (toliau – Komandos sudarymo ir aprūpinimo aprašas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1-348 patvirtintais Reikalavimais tarptautinės pagalbos teikimo komandos nariams ir kitais Lietuvos Respublikos bei tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais tarptautinės pagalbos teikimą.

3. Teikdami tarptautinę pagalbą komandos nariai ir ekspertai vadovaujasi tarptautiniais teisės aktais, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Žin., 1995, Nr. 40-987), Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir šiais Nuostatais bei moralės normomis.

4. Pagrindiniai Nuostatų tikslai – nustatyti komandos ir ekspertų veiklos organizavimą, humanitarinės pagalbos teikimo tvarką ir užtikrinti maksimalią ir tinkamą pagalbą pagalbos prašančiajai valstybei, aplinkos ir materialiojo turto apsaugą bei veiksmingą ekstremalios situacijos ar incidento padarinių likvidavimą.

5. Šie Nuostatai taikomi organizuojant komandos veiklą, komandai teikiant tarptautinę pagalbą, atliekant komandos funkcijas Lietuvos Respublikoje bei dalyvaujant pratybose.

6. Komandos oficialus pavadinimas yra Lietuvos Respublikos Tarptautinės pagalbos teikimo komanda, tarptautinis – LERT (angl. Lithuanian Emergency Response Team).

II. SĄVOKOS

7. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Aktyvusis rezervas – nuolatinės parengties komandos pakaitinis vienetas, sudarytas iš ne mažiau kaip 26 asmenų.

Atrankos į komandos narius komisija – komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip 5 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) skyrių viršininkų ar jų pavaduotojų, kuri, remdamasi reikalavimais komandos nariams, iš anketas pateikusių asmenų atrenka į komandos narius tinkamus asmenis.

Atsakingasis saugotojas – valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsakingasis saugotojas arba pareigūnas ar darbuotojas, kuris pagal pavaldumą PAGD direktoriaus ar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) viršininko įsakymu įgaliotas saugoti technines priemones (modulius).

Ekspertų grupė – technikos, vertinimo ar koordinavimo ekspertų grupė, galinti konsultuoti, pateikti išvadas konkrečiais, specializuotais klausimais, patarti dėl galimų pavojų bei rizikos ir, esant būtinybei, dalyvauti pagalbos teikimo operacijoje.

Informavimas -tarptautinės pagalbos teikimo komandos nario perspėjimas apie pagalbos poreikį, numatomą komandos surinkimą, nurodant pasiruošimo terminus.

INSARAG – Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro Tarptautinė paieškos ir gelbėjimo patariamoji grupė.

Išsiuntimas – surinkus komandos narius, išsprendus juridinius, techninius ir organizacinius klausimus, komandos išvykimas iš anksto numatytomis transporto priemonėmis vykdyti numatytos užduoties.

JTO – Jungtinių Tautų organizacija.

Operacijų grupė – komandos narių grupė, kuri vykdo žvalgybą, gelbėjimo ir paieškos, incidento padarinių likvidavimo darbus, atsako už medicininės pagalbos teikimą.

Operacijos vieta – pagalbos teikimo operacijos zona pagalbos prašančiojoje valstybėje.

OSOCC – Operatyvus operacijų koordinavimo centras, kurio užduotis yra stebėti ir koordinuoti komandų veiklą, palaikyti ryšį su pagalbą teikiančiąja valstybe, Europos Komisijos Monitoringo ir informacijos centras (MIC), JTO, pagalbos prašančiosios valstybės atsakingomis institucijomis, sisteminti gautus duomenis ir kiekvienai šalies komandai per komandos vadovą paskirti užduotis.

Pasyvusis rezervas – komandos rezervas, sudarytas iš asmenų, kurie savanoriškumo principu pateikė kandidatų į komandos narius anketas ir atitinka komandos nariui keliamus reikalavimus.

Pagalbą teikiančioji valstybė – valstybė, kuri teikia tarptautinę pagalbą pagalbos prašančiajai valstybei.

Techninė grupė – komandos narių grupė, kuri užtikrina darbo sąlygas, organizuoja komandos apgyvendinimą, maitinimą, ryšio organizavimą, įrangos ryšio, transporto priemonių, prietaisų ir kitų techninių priemonių bei mechanizmų techninę priežiūrą ir gebėjimą jais naudotis.

Tarptautiniai koordinavimo centrai – institucijos, koordinuojančios tarptautinės pagalbos teikimą, su kuriomis palaikomas ryšys tarp pagalbą teikiančiosios ir pagalbos prašančiosios valstybės įgaliotų institucijų: Europos Komisijos Monitoringo ir informacijos centras (MIC), NATO Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (EADRCC), Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (UN OCHA).

Tarptautinės pagalbos formos – humanitarinė, ekspertų pagalba, tarptautinės pagalbos teikimo komanda (komandos).

Tarptautinės pagalbos teikimas – pagalbos teikimas pagalbos prašančiajai valstybei gabenant humanitarinės pagalbos krovinį ir/ar siunčiant komandą už Lietuvos Respublikos ribų.

Tarptautinės pagalbos teikimo komanda – iš komandos narių ir ekspertų sudaryta grupė, aprūpinta techninėmis bei darbo priemonėmis, apmokyta ir pasirengusi atlikti pagalbos teikimo operaciją.

Saugos ir sveikatos priežiūros pareigūnas – sveikatos priežiūros specialistas, koordinuojantis komandos Medicinos skyriaus veiklą ir atliekantis šio skyriaus funkcijas.

Štabas – pagalbos teikimo operacijos metu komandos vadovo suformuotas laikinas komandos valdymo vienetas, įgyvendinantis jo nurodymus.

Šalies deleguojanti institucija – pagalbą teikiančiosios valstybės institucija, kuruojanti komandos veiklą.

Valdymo grupė – komandos grupė, kuri koordinuoja ir planuoja komandos veiksmus, užtikrina darbo sąlygas, teikia informaciją, palaiko ryšį su OSOCC ir šalies deleguojančia institucija.

8. Kitas sąvokas, susijusias su tarptautinės pagalbos teikimu ir vartojamas šiuose Nuostatuose, reglamentuoja Komandos sudarymo ir aprūpinimo aprašas.

III. KOMANDOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

9. Komandos uždaviniai:

9.1. teikti tarptautinę pagalbą nukentėjusioms šalims;

9.2. PAGD direktoriaus nurodymu operatyviai vykti į pagalbos prašančiąją valstybę ir atlikti komandos funkcijas;

9.3. užtikrinti nuolatinę parengtį dalyvauti tarptautinės pagalbos teikimo operacijose (toliau – operacija);

9.4. pagal konkrečią operaciją sugebėti keisti komandos tikslinę funkciją;

9.5. laikytis INSARAG parengtų paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose rekomendacijų ir nuolat palaikyti komandos tikslinės funkcijos nustatytą parengties lygį.

10. Komanda, vykdydama pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

10.1. vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas miestuose;

10.2. gabena humanitarinės pagalbos priemones;

10.3. atlieka gaisrų gesinimo bei vandens tiekimo darbus;

10.4. atlieka gelbėjimo darbus cheminėmis medžiagomis paveiktoje teritorijoje;

10.5. dalyvauja pratybose Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse;

10.6. dalyvauja renginiuose komandos parengčiai stiprinti;

10.7. vykdo kitas PAGD direktoriaus įsakymais ir teisės aktais nustatytas funkcijas.

IV. KOMANDOS STRUKTŪRA

11. Komandos narių ir ekspertų pavaldumas komandoje nepriklauso nuo pareigų, kurias asmuo ėjo prieš dalyvaudamas komandos veikloje.

12. Komandą sudaro Valdymo, Operacijų, Techninė ir Ekspertų grupės (1 priedas).

13. Valdymo grupę sudaro mažiausiai 4 asmenys: komandos vadovas, viešosios informacijos atstovas, planavimo, ryšių pareigūnai, o prireikus – saugos ir sveikatos priežiūros bei apsaugos pareigūnai.

14. Viešosios informacijos atstovas, planavimo, ryšių, saugos ir sveikatos priežiūros, apsaugos pareigūnai yra tiesiogiai pavaldūs komandos vadovui.

15. Technikos, vertinimo, koordinavimo ekspertai operacijos metu yra tiesiogiai pavaldūs komandos vadovui.

16. Operacijų grupę sudaro mažiausiai 16 asmenų: Operacijų grupės vadas, ne mažiau kaip 3 Gelbėjimo ir paieškos skyriai, Kinologijos bei Medicinos skyriai.

17. Gelbėjimo ir paieškos skyrių sudaro 5 Operacijų grupės nariai: skyriaus vadas ir 4 gelbėtojai, vykdantys paieškos ir gelbėjimo darbus bei komandos vadovo ar Operacijų grupės vado užduotis.

18. Kinologijos skyrių sudaro mažiausiai 3 kinologai su šunimis, tiesiogiai pavaldūs Operacijų grupės vadui. Šis skyrius pasitelkiamas komandai vykdant žvalgybą, paieškos ir gelbėjimo operacijas miestuose.

19. Medicinos skyrių sudaro mažiausiai 3 komandos nariai, tiesiogiai pavaldūs saugos ir sveikatos priežiūros pareigūnui, o jam nedalyvaujant operacijoje – Operacijų grupės vadui. Medicinos skyriaus gydytojai ir slaugos specialistai operacijos metu teikia medicinos pagalbą nukentėjusiesiems ir komandos nariams, geba suteikti būtinąją medicinos pagalbą traumų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų atvejais, prieš operaciją atlieka komandos aktyviojo rezervo chemoprofilaktiką.

20. Operacijų ir Techninės grupių vadai yra tiesiogiai pavaldūs komandos vadovui.

21. Komandos vadovą ir kitus Valdymo grupės narius skiria PAGD direktorius.

22. Skyriaus vadas yra tiesiogiai pavaldus Operacijų grupės vadui.

23. Gelbėtojai yra tiesiogiai pavaldūs skyriaus vadui.

24. Techninę grupę sudaro ne mažiau kaip 6 asmenys: vadas, 3 technikai, operatorius ir virėjas.

25. Komandos narių skaičius negali būti mažesnis už nustatytą minimalų – 26 asmenys.

26. Į komandos sudėtį gali įeiti tik vienas komandos vadovas, operacijų vadas, Techninės grupės vadas.

27. Atsižvelgdamas į komandos vykdomą funkciją ir teikiamos pagalbos mastą, skyrių, kitų komandos narių ir ekspertų skaičių bei techninių priemonių sudėtį nustato PAGD direktorius.

V. KOMANDOS NARIŲ IR EKSPERTŲ PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

28. Komandos vadovas – valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) pareigūnas, kuris operacijos vietoje privalo:

28.1. vadovauti komandai;

28.2. organizuoti ir koordinuoti komandos veiklą;

28.3. bendradarbiauti su kitų šalių komandomis, vietinių bei tarptautinių institucijų atstovais;

28.4. pasirašyti valstybės sienos kirtimo ir pagalbos priemonių perdavimo/palikimo procedūrų dokumentus;

28.5. komandos nariui pažeidus tarptautinės pagalbos teikimo operacijos personalo discipliną, nedelsdamas informuoti šalies deleguojančios institucijos atsakingus asmenis -PAGD Situacijų koordinavimo skyriaus (toliau – SKS) pareigūnus, teikti jiems reikalingą informaciją;

28.6. saugos ir sveikatos priežiūros pareigūnui sutikus, nušalinti nuo operacijos darbų vykdymo komandos narį ar ekspertą, atsisakiusį operacijos vietoje būtinos chemoprofilaktikos.

29. Ryšių pareigūnas operacijos vietoje privalo:

29.1. atstovauti komandai OSOCC veikloje;

29.2. palaikyti ryšį su šalies deleguojančia institucija ir komandos vadovu ar planavimo pareigūnu.

30. Viešosios informacijos atstovas operacijos vietoje privalo:

30.1. teikti viešąją informaciją vietinės ir tarptautinės žiniasklaidos atstovams;

30.2. teikdamas viešąją informaciją laikytis OSOCC, komandos vadovo ar planavimo pareigūno rekomendacijų;

30.3. keistis informacija su savo šalies deleguojančios institucijos atsakingu asmeniu;

30.4. vesti komandos veikloje įvykusių faktų apskaitą, fiksuoti ir sisteminti naudingą informaciją, rengti kasdienes komandos veiklos ataskaitas;

30.5. teikti SKS kasdienes ataskaitas iš operacijos vietos ir baigiamąją ataskaitą komandai grįžus namo.

31. Planavimo pareigūnas operacijos vietoje privalo:

31.1. planuoti komandos veiklos organizavimą nelaimės vietoje;

31.2. planuoti ir kontroliuoti pamainų darbo ir poilsio režimą;

31.3. planuoti komandos veiklos pabaigą ir grįžimo namo tvarką;

31.4. organizuoti nukentėjusių komandos narių evakavimo į sveikatos priežiūros įstaigą (angl. MEDEVAC) planą;

31.5. nesant komandos vadovo, pavaduoti jį;

31.6. palaikyti ryšį su komandos grupių vadais, kitų komandų atsakingais asmenimis ir teikti informaciją apie veiksmų eigą OSOCC ryšių pareigūnui;

31.7. bendrauti su vietos specialiųjų tarnybų atstovais;

31.8. kartu su komandos vadovu atlikti reikiamas valstybių sienų kirtimo procedūras;

31.9. vesti derybas, spręsti konfliktines situacijas.

32. Saugos ir sveikatos priežiūros pareigūnas operacijos vietoje privalo:

32.1. užtikrinti Medicinos skyriaus funkcijų vykdymą, planuoti bei kontroliuoti šio skyriaus veiklą;

32.2. atsakyti už darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę komandoje;

32.3. esant būtinybei teikti medicinos pagalbą nukentėjusiems asmenims bei komandos nariams ir ekspertams;

32.4. numatyti sanitarinių mazgų įrengimo vietas stovykloje;

32.5. užtikrinti higienos reikalavimų laikymąsi komandoje.

33. Apsaugos pareigūnas operacijos vietoje privalo sudaryti sąlygas, kad komanda galėtų saugiai vykdyti savo funkcijas.

34. Operacijų grupės vadas operacijos vietoje privalo:

34.1. vadovauti Operacijų grupei;

34.2. kontroliuoti Operacijų grupės veiksmus ir užtikrinti funkcijų vykdymą;

34.3. jei būtina, koordinuoti komandos veiksmus kartu su planavimo pareigūnu;

34.4. kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

34.5. vykdant bendras užduotis, bendrauti su kitų šalių komandų ar vietinių institucijų gelbėjimo pajėgų atstovais;

34.6. esant būtinybei asmeniškai dalyvauti atliekant šios grupės funkcijas.

35. Skyriaus vadas operacijos vietoje privalo:

35.1. vykdyti Operacijų grupės funkcijas;

35.2. užtikrinti skyriuje esančių gelbėtojų veiklą ir užduočių vykdymą;

35.3. kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

36. Gelbėtojas operacijos vietoje privalo:

36.1. vykdyti žvalgybos, paieškos ir gelbėjimo, incidentų likvidavimo darbus;

36.2. dirbti su komandoje naudojama gesinimo, gelbėjimo ir paieškos įranga;

36.3. padėti Techninės grupės nariams statyti ir išardyti laikinąją stovyklą;

36.4. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

37. Kinologas operacijos vietoje privalo:

37.1. vykdyti žvalgybos ir paieškos darbus;

37.2. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

37.3. užtikrinti savo šuns saugumą ir veterinarinę sveikatos priežiūrą.

38. Gydytojai ir slaugos specialistai operacijos vietoje privalo užtikrinti komandos narių bei ekspertų sveikatos priežiūrą ir teikti medicinos pagalbą Medicinos skyriaus darbo vietoje nukentėjusiems ir ūmiai susirgusiems asmenims.

39. Techninės grupės vadas operacijos vietoje privalo:

39.1. vadovauti Techninei grupei;

39.2. kontroliuoti Techninės grupės veiksmus ir užtikrinti funkcijų vykdymą;

39.3. numatyti ir įvertinti komandos technines galimybes ir išteklius, planuoti komandos resursų (geriamasis vanduo, maistas, kuras ir kt.) papildymą;

39.4. organizuoti reikiamos technikos ir priemonių pasitelkimą transportavimo ar gelbėjimo, padarinių likvidavimo darbams atlikti;

39.5. kontroliuoti techninių priemonių naudojimą;

39.6. po operacijos esamas technines priemonės grąžinti atsakingajam saugotojui;

39.7. kartu su apsaugos pareigūnu organizuoti laikinosios stovyklos ir štabo įkūrimą, išardymą bei perkėlimą;

39.8. organizuoti komandos vidaus ryšio palaikymą, duomenų perdavimą;

39.9. vykdant Techninės grupės funkcijas, prireikus pasitelkti Operacijų grupės narius;

39.10. bendrauti su kitų šalių komandų ar vietinių institucijų logistikos atstovais sprendžiant bendruosius klausimus;

39.11. esant būtinybei asmeniškai dalyvauti atliekant šios grupės funkcijas ir padėti Operacijų grupės nariams vykdyti jų funkcijas.

40. Technikas operacijos vietoje privalo:

40.1. užtikrinti komandos įrangos, transporto priemonių, prietaisų ir kitų techninių priemonių bei mechanizmų techninę priežiūrą;

40.2. dalyvauti Techninės grupės veikloje;

40.3. padėti Operacijų grupės gelbėtojams vykdyti jų funkcijas.

41. Operatorius operacijos vietoje privalo:

41.1. dirbti su specialiąja komandos įranga, prietaisais ir kitomis techninėmis priemonėmis bei mechanizmais;

41.2. dalyvauti Techninės grupės veikloje;

41.3. padėti Operacijų grupės gelbėtojams vykdyti jų funkcijas.

42. Virėjas operacijos vietoje privalo:

42.1. užtikrinti visų komandos narių ir ekspertų tinkamą maitinimą;

42.2. tikslingai naudotis maisto gaminimo įranga;

42.3. atsižvelgdamas į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, prognozuoti ir apskaičiuoti maisto bei geriamojo vandens kiekį dideliam asmenų skaičiui;

42.4. racionaliai naudoti maisto produktus;

42.5. planuoti ir organizuoti maisto atsargų papildymą.

43. Visi komandos nariai ir ekspertai privalo vykdyti komandos vadovo nurodymus.

44. Visi komandos nariai ir ekspertai privalo laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

45. Komandos narių ir ekspertų teises, pareigas ir atsakomybę nustato šie Nuostatai bei tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys konkrečios operacijos atlikimo tvarką.

46. Komandos nariai ir ekspertai, vykdantys operaciją, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą tiek, kiek to nereglamentuoja konkrečiai operacijai reglamentuoti skirti teisės aktai.

47. Komandos nariai ar ekspertai, nesilaikantys etikos elgesio normų, pažeidę šių Nuostatų 50 punktą ar vidaus tvarką, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Komandos narių ir ekspertų gyvybės ir sveikatos draudimu rūpinasi komandos narį ar ekspertą deleguojanti institucija.

49. Sveikatos sutrikimo ir artimo žmogaus mirties atveju komandos narys ar ekspertas, informuotas apie komandos surinkimą, gali atsisakyti dalyvauti operacijoje. Kitais atvejais dėl komandos nario ar eksperto motyvuoto atsisakymo dalyvauti operacijoje sprendžia deleguojančios institucijos vadovas.

50. Komandos narys ar ekspertas, įeinantis į aktyviojo rezervo sudėtį, privalo dalyvauti komandos veikloje ne mažiau kaip 2 metus.

VI. KOMANDOS NARIŲ ATRANKA DALYVAUTI OPERACIJOSE. REZERVO SUDARYMAS

51. VPGT pareigūnus, tinkamus dalyvauti operacijose, iš norą dalyvauti operacijose pareiškusių VPGT pareigūnų atrenka PAGD direktoriaus įsakymu sudaryta Atrankos į komandos narius komisija (toliau vadinama – Komisija).

52. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja daugiau negu pusė narių.

53. Komisijos sprendimai priimami Komisijos pasėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Draudžiama balsuojant susilaikyti. Komisijos posėdžiai protokoluojami.

54. Informaciją apie planuojamą rengti kandidatų atranką į komandos narius PAGD struktūriniams padaliniams, visoms PAGD pavaldžioms įstaigoms bei kitoms deleguojančioms institucijoms teikia PAGD Incidentų valdymo skyrius (toliau – IVS).

55. Deleguojančiomis institucijomis gali būti PAGD, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jų įgaliotos institucijos ar pavaldžios įstaigos, aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklui priklausančios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos.

56. Deleguojančios institucijos, PAGD struktūrinio padalinio ar PAGD pavaldžios įstaigos vadovas, atlikęs savo padalinyje ar įstaigoje pareigūnų ir darbuotojų, norinčių dalyvauti operacijose, apklausą ir gautų duomenų apie kandidatą analizę, išrenka tinkamiausius kandidatus, atitinkančius reikalavimus komandos nariams, patvirtintus PAGD direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1-348 „Dėl Reikalavimų nustatymo ir atrankos į Tarptautinės pagalbos teikimo komandos narius atlikimo“. Pareigūnai, pareiškę norą dalyvauti atrankoje, turi užpildyti kandidato į komandos narius anketą (3 priedas). PAGD pavaldžios įstaigos vadovas tvirtina bendrą kandidatų sąrašą ir kartu su anketomis iki nustatytos datos pateikia apskrities centre esančiai PGT, o PAGD struktūrinio padalinio, Gaisrinių tyrimų centro, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos (toliau – UGM), Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – SPGT) viršininkai ar jų paskirti atsakingi asmenys pateikia PAGD IVS.

57. PAGD nepavaldžių deleguojančių institucijų vadovai bendrą kandidatų sąrašą kartu su anketomis iki nustatytos datos pateikia PAGD IVS.

58. Apskrities centre esanti PGT, gavusi apskrityje esančių PGT kandidatų sąrašus ir anketas, įvertina kandidatų tinkamumą, atsižvelgdama į PAGD direktoriaus įsakymu patvirtintus reikalavimus, sudaro bendrą sąrašą ir pateikia PAGD IVS.

59. Deleguojančios institucijos, PAGD struktūrinio padalinio ar PAGD pavaldžios įstaigos vadovas, priėmęs sprendimą pateikti arba atmesti pareigūno ar darbuotojo kandidatūrą, privalo jį informuoti.

60. Tais atvejais, kai deleguojančios institucijos, PAGD struktūrinio padalinio ar PAGD pavaldžios įstaigos vadovas nesutinka teikti kandidatūros, VPGT pareigūnas ar deleguojančios institucijos darbuotojas turi teisę tiesiogiai kreiptis į PAGD vadovybę dėl leidimo dalyvauti atrankoje, pateikdamas Komisijos pirmininkui motyvuotą prašymą.

61. Kandidatų sąrašus ir anketas apibendrina PAGD IVS. Jis sudaro iš deleguojančių institucijų ir apskričių centruose esančių PGT kandidatų į komandos narius sąrašų vieną bendrą sąrašą.

62. Apskričių centruose esančios PGT organizuoja savo apskrities kandidatų į komandos narius sąrašų sudarymą bei administravimą ir atsakingo asmens skyrimą.

63. Kandidatų į komandos narius atrankai atlikti rengiamas Komisijos posėdis. Posėdžio metu Komisijos nariai įvardija ir apsvarsto tarptautinės pagalbos teikimo ypatumus, kurie gali priklausyti nuo operacijos paskirties, vietovės, kokiame regione bus atliekama ši operacija. Komisija, atsižvelgdama į komandos atliekamas funkcijas ir vadovaudamasi reikalavimais, atrenka ne mažiau kaip 26 kandidatus į komandos narius ir 26 į komandos narių aktyvųjį rezervą. Likusieji kandidatai lieka pasyviajame rezerve.

64. Komisija, balsų dauguma apsisprendusi dėl pareigūnų ar darbuotojų kandidatūrų įtraukimo į komandos narius, taip pat ir į aktyvųjį bei pasyvųjį rezervus, jų sąrašą teikia tvirtinti PAGD direktoriui.

65. PAGD vadovybės sprendimu Komisija kandidatus į komandos narius gali kviesti į posėdį, kurio metu vertina, ar kandidatas atitinka nustatytus reikalavimus. Kandidato įgūdžiai ir dalykinės savybės gali būti tikrinami žodžiu ir raštu (testais), remiantis kandidato pateiktais dokumentais apie tam tikrus įgytus įgūdžius.

66. Apie kandidatų atrankos į komandos aktyvųjį ir pasyvųjį rezervus rezultatus Komisija informuoja raštu deleguojančias institucijas, PAGD struktūrinių padalinių ir pavaldžių įstaigų vadovus.

67. Deleguojančios institucijos, PAGD struktūrinių padalinių ir PAGD pavaldžių įstaigų vadovai turi teisę teikti PAGD vadovybei argumentuotus pasiūlymus dėl atrinktų kandidatų į komandos narius pašalinimo arba siūlyti kitus pareigūnus ar darbuotojus, atitinkančius atrankos reikalavimus.

68. Pareigūnams, dalyvaujantiems operacijose, taikoma komandos narių rotacija. Siekdami užtikrinti Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, PAGD IVS ir Organizacinis skyrius sudaro ir kas 6 mėnesius atnaujina, pasikeitus duomenims – patikslina VPGT pareigūnų ir kitų deleguojančių institucijų pareigūnų ir darbuotojų, norinčių dalyvauti operacijose, rezervą. Komandos narių ir komandos ekspertų rezervą sudaro pasyvusis, aktyvusis ir ekspertų rezervai.

69. Į pasyvųjį rezervą įtraukiami norą dalyvauti operacijose pareiškę VPGT pareigūnai ir kitų deleguojančių institucijų pareigūnai ar darbuotojai.

70. Įtraukti į pasyvųjį rezervą pareigūnai ir darbuotojai, neturintys dalyvavimo operacijose patirties, eksperto statuso ir neapmokyti specialiuosiuose kursuose, kad taptų aktyviojo rezervo nariais, siunčiami į kursus. Tam tikrais atvejais (reikia skubiai siųsti komandą į operaciją) pareigūnai gali būti ir nesiunčiami į minėtus kursus. Tuomet skubų jų mokymą ir parengimą organizuoja UGM ar kitos komandos narių ar ekspertų parengimą vykdančios organizacijos, pasitelkdamos dalyvavusius operacijose ir/ar kitus šioje srityje patirties turinčius asmenis.

71. Sudarytus aktyviojo ir pasyviojo rezervų ir ekspertų sąrašus tvirtina PAGD direktorius.

VII. PARENGIMO DALYVAUTI OPERACIJOSE ORGANIZAVIMAS

72. Komandos parengimas yra pirminis ir nuolatinis.

73. Pirminis parengimas organizuojamas tiems asmenims, kurie neparengti dalyvauti operacijose, siekiant sudaryti naują komandos aktyvųjį rezervą. Šį parengimą sudaro:

73.1. pretendentų į komandos narius ir ekspertus sąrašo sudarymas;

73.2. komandos narių atranka;

73.3. komandos narių mokymas pagal specialiąją programą, nurodytą 75.3 punkte;

73.4. komandos narių ir ekspertų higienos ir pirmosios medicinos pagalbos mokymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl Asmenų, kurie privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, profesijų sąrašo, ir Asmenų, kurie dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašo bei mokymo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-795);

73.5. dalyvavimas PAGD kasmet organizuojamose pratybose;

73.6. dalyvavimas tarptautinėse pratybose.

74. Nuolatinis komandos parengimas yra taikomas komandos nariams atlikus pirminį parengimą, ekspertams, asmenims, kuruojantiems komandos veiklą ar turintiems patirties teikiant tarptautinę pagalbą. Šį parengimą sudaro:

74.1. nuolatinis komandos narių ir ekspertų kvalifikacijos tobulinimas;

74.2. įvykusių operacijų analizė;

74.3. 73.5-73.6 punktuose nurodytos priemonės.

75. Komandos sudarymas:

75.1. deleguojančios institucijos pareigūnai ar darbuotojai, savanoriškumo principu pateikę pretendento į komandos narius anketą, tampa pretendentais į komandos narius;

75.2. pretendentai, atitinkantys reikalavimus, įrašomi į komandos pasyvųjį rezervą;

75.3. Komisijos atestuoti pretendentai į komandos narius, kurie yra baigę mokymo kursą pagal mokymo programą, patvirtintą PAGD direktoriaus 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1-354 „Dėl Tarptautinės pagalbos teikimo komandos nario mokymo programos patvirtinimo“, UGM, kitoje analogiškoje parengimo organizacijoje, tampa komandos nariais. Jiems išduodamas patvirtintos formos pažymėjimas.

76. Kasmetines komandos pratybas prioriteto tvarka organizuoja PAGD IVS pasitelkdamas Tarptautinių ryšių skyrių ir SKS taip pat Operatyvaus valdymo valdybos (toliau – OVV) Parengties skyrius ir Informacinių technologijų ir ryšių skyrius (toliau – ITRS) kartu su UGM.

77. Komandos nariai privalo dalyvauti tarptautinėse pratybose ir nuolat kelti kvalifikaciją.

78. Komandos nariai, prieš išvykdami į operaciją ar jai ruošdamiesi, PAGD direktoriaus nustatyta tvarka aprūpinami komandos nario ekipuotės komplekto priemonėmis. Kiekvienas pareigūnas ir darbuotojas atsako už savo aprangą, jos tvarkingumą ir švarą. Visi komandos nariai turi dėvėti nustatyto pavyzdžio tvarkingą uniformą.

VIII. KOMANDOS NARIŲ/EKSPERTŲ INFORMAVIMAS

79. Įvertinę tarptautinės pagalbos prašymą ir gavę PAGD vadovybės nurodymą, SKS pareigūnai mobiliojo, fiksuoto ryšio priemonėmis, faksu, elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis informuoja komandos narius/ekspertus, kuriems skirta konkreti užduotis.

80. Reikalingi formuojamos komandos nariai/ekspertai pasitelkiami iš aktyviojo rezervo.

81. Jeigu reikalingas išsiųsti komandos narių/ekspertų skaičius yra mažesnis už aktyviojo rezervo narių/ekspertų skaičių, arba dėl ligos bei kitų ypač svarbių priežasčių nepavyksta sudaryti reikiamo skaičiaus narių/ekspertų komandos, taip pat įvertinus komandos sutelkimo terminus, bet per nustatytą laiką nepavykus susisiekti ir gauti patvirtinimo apie pranešimo gavimą iš pasirinkto komandos nario/eksperto – jį (pagal PAGD direktoriaus patvirtintą pasyviojo rezervo sąrašą) keičia kitas šios komandos narys/ekspertas ir organizuojamas jau šio nario/eksperto informavimas.

82. Skubos tvarka komandos narių/ekspertų informavimas ir surinkimas gali būti vykdomas ir per apskričių centrų PGT valdymo punktus bei atskiras deleguojančias institucijas ir komandos narių asmenines ryšio priemones.

83. Prireikus skubiai informuoti komandos narius ar ekspertus, prašoma deleguojančių institucijų bei apskričių centrų PGT vadovų arba atsakingų asmenų informuoti savo deleguotus komandos narius/ekspertus ir juos sutelkti.

84. Informuoti komandos nariai/ekspertai privalo būti pasirengę vykti į numatytą sutelkimo vietą, su savimi turėti galiojantį pasą (pageidaujama ir jo kopiją) ir vakcinavimą patvirtinantį dokumentą.

IX. KOMANDOS NARIŲ/ EKSPERTŲ SUŠAUKIMAS

85. Komandos narių/ekspertų surinkimas, atsižvelgiant į pagalbos teikimo pobūdį, organizuojamas iš anksto numatytoje vietoje.

86. Kad komandos nariai/ekspertai į iš anksto numatytą vietą atvyktų koordinuotai grupėmis, jų atvykimą organizuoja apskričių centrų PGT viršininkai. Tam tikslui gali būti panaudojamos PGT, ministerijų arba kitų valstybės ir savivaldybių institucijų transporto priemonės.

87. Iškviesti komandos nariai/ekspertai susirenka iš anksto numatytoje vietoje ir PAGD atsakingiems struktūriniams padaliniams išsprendus juridinius, techninius bei organizacinius klausimus iš anksto numatytomis transporto priemonėmis išvyksta vykdyti užduoties.

88. Prieš išvykimą komandos nariai/ekspertai išklauso komandos vadovo bei suinteresuotų tarnybų, ministerijų, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovų būtinos informacijos (patikslinama užduotis, darbų saugos reikalavimai, esama situacija pagalbos prašančiojoje valstybėje bei kita būtina informacija).

89. Prieš išvykstant dar kartą patikrinami asmens dokumentai (pasai, vakcinavimą patvirtinantys dokumentai, draudimo polisai ir kt.).

90. Prieš komandos narių/ekspertų išvykimą PAGD Tarptautinių ryšių skyrius turi suderinti ir išspręsti sienų kirtimo klausimus, gauti leidimus ar vizas.

X. HUMANITARINĖS PAGALBOS TEIKIMAS

91. PAGD SKS vyresnieji operacijų vadovai (ar vyresnieji specialistai), gavę informaciją iš pagalbos prašančiosios valstybės įgaliotųjų institucijų per tarptautinius koordinavimo centrus: Europos Komisijos Monitoringo ir informacijos centrą (MIC), NATO Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (EADRCC), Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurą (UN OCHA) (toliau – tarptautiniai koordinavimo centrai) apie tarptautinį pagalbos prašymą informuoja PAGD direktorių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo skyriaus vedėją, atsakingus Vidaus reikalų ministerijos sekretorius, Užsienio reikalų ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Finansų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją.

92. Gavę PAGD vadovybės nurodymą, SKS vyresnieji operacijų vadovai (vyresnieji specialistai) tarptautinės pagalbos prašymą persiunčia elektroniniu paštu ir faksu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo skyriui.

93. PAGD direktorius apie gautą tarptautinės pagalbos prašymą informuoja vidaus reikalų ministrą.

94. Gavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimą teikti tarptautinę pagalbą pagalbos prašančiajai valstybei, PAGD vadovybė numato siunčiamos pagalbos teikimo būdą: ekspertus, komandą ir/ar humanitarinę pagalbą.

95. Gavęs PAGD vadovybės sprendimą apie humanitarinės pagalbos teikimo būdą, atsakingas už informacijos teikimą PAGD vadovybei ir veiksmų koordinavimą PAGD SKS:

95.1. informuoja už humanitarinės pagalbos teikimą atsakingus skyrius: PAGD IVS, Tarptautinių ryšių skyrių, Teisės skyrių, Visuomenės informavimo skyrių, Plėtros valdybos Turto valdymo skyrių, OVV Parengties skyriaus Technikos poskyrį bei SPGT;

95.2. palaiko ryšį tarp pagalbą teikiančiosios ir pagalbos prašančiosios valstybės įgaliotųjų institucijų per tarptautinius koordinavimo centrus;

95.3. derina organizacinius klausimus dėl humanitarinės pagalbos teikimo pagalbos prašančiajai valstybei su Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija;

95.4. derina organizacinius klausimus dėl humanitarinės pagalbos krovinio transportavimo per valstybes sieną su Valstybine sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ar Lietuvos kariuomenės Karinėmis oro pajėgomis;

95.5. renka informaciją iš šalies atsakingų institucijų apie jų galimybes dalyvauti formuojant humanitarinės pagalbos krovinio siuntą;

95.6. renka informaciją apie PAGD pavaldžių įstaigų ir struktūrinių padalinių pasirengimą teikti humanitarinę pagalbą:

95.7. esant būtinybei (humanitarinio krovinio pakrovimas ir palyda) sutelkia reikiamą komandos narių skaičių;

95.8. gavęs informaciją iš tarptautinių koordinavimo centrų apie pasikeitusius poreikius, informuoja atsakingus PAGD struktūrinius padalinius;

95.9. informuoja PAGD vadovybę apie skyrių atliktą darbą.

96. Gavęs informaciją apie humanitarinės pagalbos teikimą, PAGD Plėtros valdybos Turto valdymo skyrius:

96.1. teikia pasiūlymus PAGD vadovybei dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų panaudojimo;

96.2. informuoja atsakinguosius saugotojus apie valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimą;

96.3. parengia teikiamos pagalbos aprašą (koks krovinys, techninė dokumentacija, svoriai, matmenys, sudėtis ir t. t.);

96.4. rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės rezervo panaudojimo humanitarinei pagalbai teikti“ projektą;

96.5. rengia PAGD direktoriaus įsakymo „Dėl civilinės saugos priemonių atsargų, saugomų valstybės rezerve, panaudojimo tarptautinei pagalbai teikti“ projektą;

96.6. parengtų dokumentų kopijas pateikia PAGD SKS ir IVS.

97. Humanitarinės pagalbos krovinio transportavimą organizuoja SPGT ir PAGD OVV Parengties skyriaus Technikos poskyris:

97.1. organizuoja krovinio transportavimą į surinkimo punktą ir palydą iki tarptautinių koordinavimo centrų nurodytos pristatymo vietos;

97.2. organizuoja reikiamų sutarčių su kitomis institucijomis ar juridiniais asmenimis dėl transportavimo ir maisto, medikamentų ar kitų priemonių pirkimo urmu sudarymą;

97.3. organizuoja technikos ar įrangos modulių iškonservavimą, patikrinimą, aptarnavimą ir paruošimą darbui;

97.4. informaciją apie numatytą techniką pateikia PAGD SKS;

97.5. derina organizacinius klausimus dėl humanitarinės pagalbos krovinio transportavimo su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos.

98. Atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą PAGD Tarptautinių ryšių skyrius:

98.1. keičiasi informacija apie humanitarinės pagalbos teikimą su Užsienio reikalų ministerija;

98.2. kartu su PAGD SKS informuoja tarptautinius koordinavimo centrus ar jų atstovus apie teikiamą tarptautinę pagalbą pagalbos prašančiajai valstybei;

98.3. vyksiančius asmenis apdraudžia reikalingos rūšies draudimo polisais, rūpinasi sienos kirtimo klausimais.

99. Už humanitarinės pagalbos teikimą atsakingi skyriai informuoja PAGD SKS apie įvykdytas priemones.

100. Už humanitarinės pagalbos teikimo techninių priemonių naudojimo kontrolę atsakingas PAGD Plėtros valdybos Turto valdymo skyrius.

XI. KOMANDOS NARIŲ/EKSPERTŲ IŠSIUNTIMAS

101. Priėmus sprendimą teikti tarptautinę pagalbą, komandos narių/ekspertų išsiuntimas oro transportu turi būti įvykdytas per 10 valandų, o žemės ar vandens transportu per 8 valandas.

102. Gavęs sprendimą apie komandos narių/ekspertų siuntimą į pagalbos prašančiąją valstybę, atsakingas už informacijos teikimą PAGD vadovybei ir veiksmų koordinavimą PAGD SKS:

102.1. informuoja PAGD IVS, Tarptautinių ryšių skyrių, Organizacinį skyrių, Teisės skyrių, Finansų skyrių, OVV Parengties skyrių, ITRS, Plėtros valdybos Turto valdymo skyrių ir SPGT, kurie atsakingi už komandos narių/ekspertų siuntimo organizavimą;

102.2. palaiko ryšį tarp pagalbą teikiančiosios ir pagalbos prašančiosios šalies įgaliotųjų institucijų per tarptautinius koordinavimo centrus;

102.3. jei pagalbos prašančiojoje valstybėje yra Lietuvos Respublikos ambasada, privalo su ja užmegzti ryšį;

102.4. derina organizacinius klausimus dėl komandos narių/ekspertų siuntimo į pagalbos prašančiąją valstybę su Krašto apsaugos ministerija;

102.5. derina organizacinius klausimus dėl komandos narių/ekspertų vykimo per valstybes sieną su Valstybine sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;

102.6. renka informaciją apie skyrių pasirengimą teikti tarptautinę pagalbą;

102.7. gavęs informaciją iš tarptautinių koordinavimo centrų apie pasikeitusį poreikį, informuoja atsakingus skyrius;

102.8. informuoja komandos narius ir ekspertus apie esamą situaciją, organizuoja jų sutelkimą, esant būtinybei sutelkia reikiamą komandos narių skaičių įrangai paruošti ir sukomplektuoti;

102.9. informuoja PAGD vadovybę apie atsakingų skyrių įvykdytas priemones.

103. Atsakingas už komandos narių/ekspertų pasirengimą operacijoms PAGD IVS:

103.1. suformuoja komandos narių ir ekspertų sąrašus;

103.2. sudaro Valdymo, Operacijų ir Techninę grupes;

103.3. suskirsto komandos grupes į atskirus skyrius konkrečiai užduočiai vykdyti.

104. PAGD Organizacinis skyrius rengia reikiamus teisės aktus dėl komandos narių komandiravimo bei vykimo į pagalbos prašančiąją valstybę.

105. Atsakingas už komandos narių/ekspertų surinkimą PAGD OVV Parengties skyrius:

105.1. sprendžia organizacinius komandos surinkimo klausimus;

105.2. kaupia informaciją apie padėtį šalyje, į kurią bus siunčiami komandos nariai/ekspertai;

105.3. kartu su PAGD IVS sprendžia komandos narių/ekspertų išvykimo į pagalbos prašančiąją valstybę klausimus;

105.4. informuoja komandos narius/ekspertus apie konkrečią operaciją, supažindina su jos tikslais, uždaviniais, pateikia rekomendacijas;

105.5. prireikus apibrėžia patikėtų užduočių apribojimus.

106. PAGD Plėtros valdybos Turto valdymo skyrius rengia ir pateikia PAGD vadovybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl tarptautinės pagalbos teikimo projektą. Priimto nutarimo kopiją pateikia PAGD SKS pareigūnams.

107. Atsakingas už komandos narių/ekspertų transportavimą bei technikos (įrangos) parengimą išsiųsti į pagalbos prašančiąją valstybę SPGT ir OVV Parengties skyriaus Technikos poskyris:

107.1. sprendžia klausimus dėl komandos transportavimo į surinkimo punktą ir iki tarptautinių koordinavimo centrų nurodytos pristatymo vietos;

107.2. organizuoja komandos narių/ekspertų turimos, naudojamos technikos (įrangos) iškonservavimą, patikrinimą, aptarnavimą ir parengimą darbui;

107.3. derina organizacinius klausimus dėl komandos narių/ekspertų transportavimo su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos;

107.4. apdraudžia reikalingos rūšies draudimo polisais transporto priemones, kurios parengtos gabenti į operacijos vietą.

108. Atsakingas už tarptautinį bendradarbiavimą PAGD Tarptautinių ryšių skyrius:

108.1. derina organizacinius klausimus dėl komandos narių/ekspertų siuntimo į pagalbos prašančiąją valstybę su Užsienio reikalų ministerija;

108.2. vyksiančius komandos narius ir ekspertus apdraudžia reikalingos rūšies draudimo polisais;

108.3. kartu su PAGD SKS informuoja tarptautinius koordinavimo centrus ar jų atstovus apie teikiamą tarptautinę pagalbą pagalbos prašančiajai valstybei.

109. PAGD Finansų skyrius yra atsakingas už komandiruotės dienpinigių ir kitų išlaidų išmokėjimą komandos nariams/ekspertams.

110. Už komandos narių/ekspertų siuntimą atsakingi skyriai informuoja PAGD SKS apie įvykdytas priemones.

111. Visuomenės informavimo skyrius nuolat renka informaciją apie tarptautinės pagalbos teikimo eigą: pasirengimą jai ir dalyvavimą konkrečioje operacijoje.

XII. KOMANDOS MODULIŲ NAUDOJIMO TVARKA

112. Komandos tikslinių techninių priemonių komplektų (toliau – moduliai) naudojimo tvarką sudaro modulių sandėliavimas, priežiūros organizavimas, išdavimas, naudojimas ir grąžinimas į saugojimo vietas.

113. Modulių skaičių, komplektavimą, pavadinimus, trumpinius ir jų specifikacijas reglamentuoja Tarptautinės pagalbos teikimo komandos materialinio-techninio aprūpinimo tabelis, patvirtintas PAGD direktoriaus 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-198.

114. Modulių techninės priemonės PAGD direktoriaus įsakymu pagal specifikaciją yra išdėstytos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos PGT (4 priedas). Šios techninės priemonės gali būti naudojamos PGT darbo funkcijoms atlikti. Už techninių priemonių eksploatavimą ir saugojimą PGT atsakingas atitinkamos PGT viršininkas arba jo įgaliotas pareigūnas ar darbuotojas. Kita modulių dalis sandėliuojama valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų sandėliuose. Jų tinkamą saugojimą ir tinkamos kokybės išlaikymą užtikrina atsakingieji saugotojai.

115. Visos modulių techninės priemonės turi būti tvarkingos ir parengtos naudoti, už jų tinkamumą naudoti atsako techninių priemonių saugotojas. Modulių saugojimas yra nuolatinės parengties.

116. Modulių techninės priemonės, kurios yra saugomos valstybės rezerve, išduodamos ir naudojamos Valstybės rezervo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 78-2359) nustatytais atvejais ir Civilinės saugos priemonių valstybės rezervo sudėties, jo dydžio nustatymo, kaupimo, saugojimo, atnaujinimo bei pristatymo į panaudojimo vietą tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 440 (Žin., 2000, Nr. 33-935; 2002, Nr. 77-2701), nustatyta tvarka.

117. Modulių techninės priemonės iš PGT išduodamos PAGD direktoriaus nurodymu. Modulių techninių priemonių išdavimo iš valstybės rezervo tvarka organizuojama PAGD direktoriaus įsakymu, kuris nedelsiant pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

118. Atsakingasis saugotojas surašo išduodamų valstybės rezervo civilinės saugos priemonių perdavimo ir priėmimo aktus bei važtaraščius, kurių trečias egzempliorius pateikiamas PAGD. Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų gabenimą organizuoja įstaiga, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirta atsakinga už tarptautinės pagalbos teikimą.

119. Atsižvelgdamas į pagalbos prašančiosios valstybės reikalavimus ir planuojamos operacijos tikslus, PAGD direktorius priima sprendimą dėl išduodamo modulio specifikacijos.

120. Modulio transportavimą organizuoja PAGD OVV Parengties skyriaus Technikos poskyris, PAGD IVS ir SKS bei SPGT pareigūnai.

121. Moduliai transportuojami VPGT, Lietuvos kariuomenės, NATO, Europos Sąjungos ar kitų valstybinių ar privačių (sudarius sutartis) ūkio subjektų turimu transportu.

122. Naudodamas modulių technines priemones operacijos metu, komandos narys privalo:

122.1. laikytis darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijų dirbdamas su atitinkamu įrenginiu;

122.2. būti pasirengęs dirbti su specialia įranga;

122.3. informuoti komandos vadovą, jeigu dėl sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių jis pats ar kitas komandos narys negali saugiai dirbti;

122.4. naudoti įrangą tik pagal paskirtį;

122.5. nepalikti įrenginio be priežiūros;

122.6. saugoti įrangą nuo mechaninių pažeidimų ir pašalinių asmenų pasisavinimo;

122.7. vadovautis gamintojo naudojimosi instrukcijomis ir rekomendacijomis;

122.8. eksploatuoti įrenginį pagal technikos eksploatavimo instrukciją;

122.9. naudotis visomis galimomis asmeninės apsaugos priemonėmis;

122.10. įvykus nelaimingam atsitikimui, kai vykdoma komandos veikla, nedelsdamas suteikti pirmąją medicinos pagalbą, pranešti komandos vadui;

122.11. esant įrenginių techniniams gedimams ar kt. pranešti Techninės grupės ar skyriaus vadui.

123. Pasibaigus operacijai, moduliai yra grąžinami į saugojimo vietą. Techninės grupės vadas įteikia atsakingajam saugotojui grąžinimo aktą, taip pat prarastų, perduotų ir remontuotinų techninių priemonių sąrašą.

124. Kai operacijos metu komandos vadovo motyvuotu sprendimu nutariama techninių priemonių dalį palikti pagalbos prašančiosios valstybės teritorijoje, su pagalbos prašančiosios valstybės įgaliotais asmenimis abiem pusėms suprantama kalba dviem egzemplioriais surašomas perdavimo aktas, kuris kartu su grąžinimo aktu yra perduodamas atsakingajam saugotojui modulio grąžinimo metu. Jeigu neįmanoma sudaryti perdavimo akto, būtina šią procedūrą fotografuoti ar filmuoti vaizdo kamera, rinkti kitus techninių priemonių perdavimo ar palikimo įrodymus.

125. Sandėliavimo ir saugojimo sąlygos turi atitikti sandėliuojamų techninių priemonių gamintojų rekomendacijas. Kitus modulių saugojimo ir priežiūros kriterijus bei panaudojimo galimybes reglamentuoja „Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų priskyrimo ar nepriskyrimo valstybės rezervui, atsižvelgiant į šių priemonių saugojimo vietą, kriterijai“ ir „Saugomų valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų kokybės, saugumo ir panaudojimo galimybių reikalavimai“, patvirtinti PAGD direktoriaus 2005 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-323.

XIII. VEIKLA OPERACIJOS METU

126. Komanda, atvykusi į pagalbos prašančiosios valstybės teritoriją, privalo:

126.1. registruotis atvykimo poste, vykti į operacijos ar komandos laikinosios stovyklos vietą;

126.2. jeigu komanda viena pirmųjų atvyksta į operacijos vietą, būtina įkurti atvykimo ir registracijos postą, laikinąjį OSOCC ir kartu su pagalbos prašančiosios valstybės pajėgomis koordinuoti aprūpinimą logistikos priemonėmis;

126.3. pranešti šalies deleguojančios institucijos atsakingiems pareigūnams (SKS pareigūnams) apie komandos atvykimą į operacijos vietą;

126.4. bendradarbiauti su pagalbos prašančiosios valstybės įgaliotų institucijų atstovais, rinkti naudingą informaciją;

126.5. atlikti žvalgybą, nustatyti laikinosios stovyklos ir OSOCC įkūrimo vietą;

126.6. nurodyti apsaugos pareigūnui pasirūpinti komandos saugumo užtikrinimu;

126.7. vykdyti gelbėjimo ir paieškos darbus, įkurti laikinąją stovyklą ir OSOCC (jeigu dar neįkurta);

126.8. jeigu OSOCC jau įkurtas, komandos vadovas turi paskirti ryšių pareigūną dalyvauti OSOCC veikloje ir komandai nuolat keistis informacija su OSOCC.

127. Laikinosios stovyklos zonoje įkuriamas štabas.

128. Planavimo pareigūnas ir Techninės grupės vadas privalo ieškoti būdų papildyti komandos resursus, kad komanda išliktų autonomiška kuo ilgesnį laiką, bendrauti su kitų komandų logistikos atstovais. Planavimo pareigūnas veda derybas ir komandos autonomiškumui, darbo sąlygoms bei saugumui išlaikyti naudoja komandos grynuosius pinigus. Jei įmanoma, renka ir kaupia kvitus, čekius ar kitus dokumentus, patvirtinančius materialiųjų priemonių pasikeitimą ar paslaugų teikimą.

129. Remdamasis Techninės grupės vado, pagalbos prašančiosios valstybės institucijų, JTO ar Europos Sąjungos civilinės saugos atstovų ar kitų komandų vadovų rekomendacijomis, laikinosios stovyklos įrengimo vietą nustato komandos vadovas.

130. Paieškos ir gelbėjimo darbai atliekami šiais etapais:

130.1. vizuali žvalgyba ir situacijos įvertinimas;

130.2. paieška pasitelkiant rankines mechanines priemones;

130.3. paieška pasitelkiant Kinologijos skyrių;

130.4. paieška naudojant optinę bei akustinę paieškos įrangą;

130.5. paieška pasitelkiant sunkiąją techniką.

131. Pastebėjusi bet kokį nukentėjusiojo buvimo vietos požymį, Operacijų grupė privalo tuo įsitikinti ir imtis gelbėjimo darbų.

132. Sprendimą apie Operacijų grupės narių pasikeitimą, gelbėjimo ir paieškos darbų pradžią ir pabaigą operacijos metu priima Operacijų grupės vadas.

133. Sprendimą apie Techninės grupės narių pasikeitimą, darbų eigą operacijos metu priima Techninės grupės vadas.

134. Operacijų grupės vadui nurodžius, paieškos ir gelbėjimo darbai gali būti atliekami pasitelkiant kitus komandos narius, taip pat naudojant koordinačių nustatymo įrangą. Kad kinologai ir paieškos įrangos operatoriai atliktų savo funkcijas veiksmingai, būtina kitiems komandos nariams ir riboto buvimo bei apribojimų zonoje esantiems asmenims sudaryti tinkamas darbo sąlygas.

135. Medicinos skyrius operatyviai pasitelkiamas kilus poreikiui ar komandos vadovo sprendimu.

136. Visi komandos nariai operacijos metu yra nuolatinės parengties.

137. Komandos nariai privalo stebėti vieni kitų būklę. Pastebėjęs sveikatos sutrikimų ar kitą galimą pavojų, komandos narys privalo informuoti savo skyriaus, grupės vadą ar komandos vadovą.

138. Komandos vadovo sprendimu nutraukti operaciją ir pradėti baigiamuosius darbus galima:

138.1. pagalbos prašančiosios valstybės prašymu;

138.2. kai neįmanoma užtikrinti komandos narių ir ekspertų saugumo;

138.3. išsekus komandos resursams (kuro, maisto, geriamojo vandens atsargos, narių darbingumas, medicinos priemonės);

138.4. remiantis saugos ir sveikatos priežiūros pareigūno rekomendacijomis.

139. Komandos vadovo sprendimu, jei į komandos sudėtį neįeina apsaugos pareigūnas, vertėjas ar kitas būtinas specialistas, asmuo, atsakingas už apsaugos užtikrinimą, vertimą ar kitas funkcijas, gali būti pasitelktas iš pagalbos prašančiosios valstybės resursų arba samdomas operacijos vietoje.

140. Pateikti informaciją vietinei ar tarptautinei žiniasklaidai gali viešosios informacijos pareigūnas arba komandos vadovas.

141. Pagalbos teikimo operacijose komanda yra visiškai autonomiška – užtikrina savo funkcijų vykdymą be pašalinės pagalbos ne mažiau kaip 10 parų.

XIV. RYŠIO ORGANIZAVIMAS KOMANDOJE

142. Ryšį komandoje organizuoja Techninė grupė.

143. Radijo ryšys incidento vietoje yra trijų tipų: valdymo, tarpusavio ir informacinis.

144. Valdymo ryšio paskirtis – vadovauti komandos pajėgoms. Valdymo ryšys palaikomas tarp komandos vadovo ir OSOCC (komandos ryšių pareigūno), planavimo pareigūno, Operacijų ir Techninės grupės vadų. Šis ryšys turi garantuoti vadovavimą pajėgų darbui ir informacijos apie padėtį operacijos vietoje gavimą. Kad valdymo ryšio metu informacija būtų teisingai suprasta, gautą įsakymą arba nurodymą būtina pakartoti.

145. Tarpusavio sąveikos ryšys yra skirtas keleto komandos narių tarpusavio pokalbiams, jis leidžia koordinuoti bendrus veiksmus.

146. Informacinio ryšio paskirtis – keistis bendro pobūdžio informacija. Informacinis ryšys palaikomas tarp ryšių pareigūno, kuris atstovauja komandai OSOCC veikloje, ir šalies deleguojančios institucijos atsakingų asmenų (PAGD SKS pareigūnų). Taip pat tarp OSOCC vadovo ir Europos Sąjungos, NATO ar JTO atsakingų skyrių. Šis ryšys turi garantuoti informacijos perdavimą apie:

146.1. komandos išvykimą bei atvykimą į operacijos vietą pagalbos prašančiosios valstybės teritorijoje;

146.2. išorinius incidento požymius, mastą ir pobūdį;

146.3. galimą pavojų žmonėms bei komandos nariams;

146.4. padėtį operacijos vietoje;

146.5. priimtus sprendimus;

146.6. operacijos likvidavimo eigą.

147. Informaciniam ryšiui su PAGD SKS atsakingais pareigūnais ar kitų organizacijų pareigūnais ir duomenims perduoti naudojami fiksuotas, viešasis judrusis arba palydovinis ryšiai.

148. Tarpusavio ir valdymo ryšiui palaikyti naudojamas radijo ar viešasis judrusis ryšys. Operacijos vietoje naudojamą radijo ryšio kanalą nustato komandos vadovas pagal techninės grupės vado rekomendacijas. Pasirinktas radijo ryšio dažnis operacijos vietoje neturi trukdyti pagalbos prašančiosios valstybės specialiosioms tarnyboms.

149. OSOCC ar pagalbos prašančiosios valstybės gelbėjimo pajėgų nurodymu gali būti naudojamas ryšys tarp komandų ir registravimo centro, skirtas bendrajam saugumui užtikrinti.

150. Komandos nariai, perduodami informaciją radijo eteryje, privalo:

150.1. bendraudami su kitų šalių komandų nariais laikytis tarptautinių šaukinių ir radijo ryšio bendravimo taisyklių;

150.2. laikytis tarnybinės etikos ir mandagumo normų;

150.3. siekti, kad perduodama informacija būtų trumpa, veiksminga ir laiku pasiektų adresatą. Įsakymai ar nurodymai turi būti tikslūs ir nedviprasmiški;

150.4. žinoti komandos radijo ryšio darbo kanalus, mokėti sutartinius šaukinius;

150.5. mokėti naudotis stacionariomis, automobilinėmis, nešiojamosiomis radijo stotimis bei kitomis ryšio priemonėmis.

151. Perduodant radijo eteryje informaciją komandos nariams draudžiama:

151.1. nepaisyti subordinacijos, perduoti informaciją komandos nariams nesuprantama kalba, įterpti asmeninio pobūdžio, nemandagius ar necenzūrinius žodžius, transliuoti muziką ar skleisti kitus pašalinius garsus, įsiterpti į pokalbį, išskyrus ekstremalias sąlygas bei kitus sudėtingus įvykius;

151.2. teikti informaciją bei duomenis ir reikalauti informacijos bei duomenų, kurie yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar tarnybinė paslaptis, taip pat duomenų, kurie gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, gali sutrukdyti išaiškinti nusikaltimus arba sudaryti sąlygas juos padaryti.

152. Komandos nariams eteryje leidžiama keistis visa informacija, susijusia su pareigų vykdymu.

153. Jeigu radijo ryšio dažnis yra nustatytas ir suderintas su vietos atsakingomis institucijomis, komandos nariai prieš išvykdami privalo patikrinti radijo ryšį tarp komandos vadovo, planavimo pareigūno, Operacijų grupės skyrių ir Techninės grupės.

154. Operacijų grupės vadas turi informuoti komandos vadovą apie Operacijų grupės skyrių užduoties įvykdymą. Neįvykdžius užduoties būtina informuoti apie tai komandos vadovą ir nurodyti priežastis.

155. Incidento likvidavimo metu kiekvienas komandos narys, matydamas gresiantį pavojų savo saugumui ar kitiems žmonėms, nedelsdamas apie tai praneša komandos vadovui.

156. Komandos narių ir kitų šalių komandų bendravimui naudojamas tarpusavio ryšys arba kreipiamasi per OSOCC.

157. Keičiant vieną kanalą į kitą informuojamas komandos vadovas.

XV. KOMANDOS NARIŲ IR EKSPERTŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

158. Operacijos metu komandos Medicinos skyrius užtikrina komandos narių sveikatos priežiūrą.

159. Po operacijos komandos nario prašymu ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos gydytojo teikimu komandos nariui gali būti skiriama medicininė reabilitacija ir/ar sanatorinis gydymas.

160. Komandos narių ir ekspertų sveikatos priežiūra ne operacijos metu rūpinasi komandos narį ar ekspertą deleguojanti institucija.

161. Komandos narių imunoprofilaktika ir chemoprofilaktikai organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069) 11 bei 12 straipsniu, Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 (Žin., 2002, Nr. 96-4229), Ypač pavojingų (karantininių) ir kitų užkrečiamųjų ligų gydymo ir skubios (ekstra) profilaktikos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 32-796), Komandos sudarymo ir aprūpinimo aprašu, Pasaulinės sveikatos organizacijos vakcinų sąrašu, kitų organizacijų rekomendacijomis ir šiais Nuostatais.

162. Komandos narių imunoprofilaktika yra privaloma. Komandos nariai, kuriems imunoprofilaktika neatlikta, negali dalyvauti operacijose.

163. Imunoprofilaktika ir chemoprofilaktika komandos nariams taikoma jų raštiškai įformintu sutikimu.

164. Imunoprofilaktikai ir chemoprofilaktika naudojami Europos Sąjungos, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro rekomenduojami imunobiologiniai preparatai bei vaistai.

165. Gavus pagalbos prašymą, būsimos operacijos vietos preliminarūs epidemiologinės būklės duomenys turi būti žinotini Medicinos skyriui ir PAGD SKS. Atsižvelgiant į šiuos duomenis atliekamas operatyvus Medicinos skyriaus aprūpinimas chemoprofilaktikai vykdyti būtinais medikamentais.

XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

166. Komandos nariai ir ekspertai jų sutikimu gali būti siunčiami dalyvauti operacijoje ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Šis laikotarpis, jiems sutikus, operacijos vadovybei prašant, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir PAGD direktoriaus įsakymu gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

167. Komandos narys ar ekspertas, dalyvavęs operacijoje, pakartotinai dalyvauti operacijose gali būti siunčiamas ne anksčiau kaip praėjus metams nuo grįžimo dienos. Prireikus deleguojančios institucijos sprendimu ir komandos nariui ar ekspertui sutikus šis laikotarpis gali būti trumpinamas.

168. Pakartotinai operacijoje negali dalyvauti komandos nariai ir ekspertai, kuriems buvo taikyta tarnybinė atsakomybė, susijusi su komandos personalo disciplinos pažeidimu, taip pat esant nepalankiai medicinos specialistų išvadai.

169. Stažo skaičiavimo tvarką ir socialines garantijas tarnybos operacijoje metu nustato Vidaus tarnybos statutas (Žin., 2003, Nr. 42-1927) ir kiti teisės aktai.

170. Atlikęs operaciją, komandos narys ar ekspertas toliau eina iki operacijos eitas tarnybines pareigas arba skiriamas į kitas lygiavertes pareigas.

______________

Tarptautinės pagalbos teikimo nuostatą

1 priedas

TARPTAUTINĖS PAGALBOS TEIKIMO KOMANDOS ORGANIZACINĖ SCHEMA

______________

Tarptautinės pagalbos teikimo nuostatų

2 priedas

REAGAVIMO Į PRANEŠIMĄ DĖL TARPTAUTINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA

______________

Tarptautinės pagalbos teikimo nuostatų

3 priedas

(kandidato į tarptautinės pagalbos teikimo komandos narius anketos formos pavyzdys)

KANDIDATO Į TARPTAUTINĖS PAGALBOS TEIKIMO KOMANDOS NARIUS ANKETA

Nuotrauka

(3x4)

Duomenys apie kandidatą
Asmens kodas
Vardas		Pavardė
Miestas		Pašto kodas
Namų adresas		Darbo telefono numeris
		Mobiliojo telefono numeris
		Elektroninio pašto adresas
Einamosios pareigos
Laipsnis
Bendras stažas vidaus tarnyboje		Stažas einant pareigas (metai)
Du artimiausi žmonės ir jų telefonai

Paso serija ir numeris

Paso galiojimo data

Kalbos įvertinimas*

Kalba

Supratimas

Skaitymas

Rašymas

Kalbėjimas

* Jei kandidatas turi užsienio kalbų mokslo ar kursų baigimo pažymėjimą, jo kopija pridedama prie anketos.

Transporto priemonių vairuotojų kategorijos

C1E

D1E

Kandidato transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo kopija pridedama prie anketos

Duomenys apie kandidato sveikatą
Kraujo grupė
Skiepai per paskutinius 3 metus
Buvusios alerginės reakcijos medikamentams
Paskutiniojo privalomojo sveikatos tikrinimo data, išvada ir rekomendacija
Higienos ir pirmosios medicinos pagalbos apmokymo pažymėjimas, data, vieta, trukmė (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-51)
Svarbi informacija apie kandidato sveikatą, poreikį vartoti vaistus

Pageidaujamos pareigos Tarptautinės pagalbos teikimo komandoje (galima žymėti keletą pareigų)
Komandos vadovas
Komandos ekspertas	techninis
	vertinimo
	koordinavimo
Planavimo pareigūnas
Ryšių pareigūnas
Saugos ir sveikatos pareigūnas
Apsaugos pareigūnas
Operacijų grupės vadas
Techninės grupės vadas
Skyriaus vadas
Gelbėtojas
Kinologas
Gydytojas
Technikas
Operatorius
Virėjas
Vairuotojas

Antropometriniai duomenys, aprangos ir avalynės dydžiai
Ūgis	Švarko dydis	Galvos apdangalo dydis
Svoris	Kelnių dydis	Pirštinių dydis
Batų dydis	Marškinių dydis	Striukės dydis

Šeiminė padėtis
Vedęs	Ištekėjusi	Išsituokęs (-usi)
Nevedęs	Netekėjusi
Išlaikytiniai (kiek)	Išlaikytinių nėra

Ar šeimos nariai informuoti ir sutinka su Jūsų ketinimais dalyvauti TPTK veikloje**
Taip	Ne

___________________

** TPTK – Tarptautinės pagalbos teikimo komanda

Išsilavinimas, specialybė
Išsilavinimas	Įgyta specialybė	Turimos specialybės kvalifikacija

Profesinis parengimas, kvalifikacinis tobulinimas

Kvalifikacijos kėlimo kursai, seminarai, pratybos

Tema, vieta, data, trukmė

Kandidato gebėjimų dirbti pagalbos teikimo operacijose charakteristika

Aš patvirtinu, kad šie duomenys yra teisingi ir sutinku, kad jie bus registruoti TPTK kandidatų ir narių duomenų sąraše

Data

Vardas, pavardė

Parašas

KALBOS MOKĖJIMAS

Supratimas

A1: Gebu suprasti žodžius ir pačias bendriausias frazes apie save, šeimą ir artimiausią aplinką jeigu žmonės kalba lėtai ir aiškiai.

A2: Gebu suprasti frazes ir dažniausiai vartojamus žodžius, susijusius su būtiniausiomis reikmėmis, pvz., bendro pobūdžio informaciją apie asmenį ir šeimą apsipirkimą vietovę, įsidarbinimą. Suprantu trumpų, aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų prasmę.

B1: Gebu suprasti esmę, kai aiškiai kalbama bendrine kalba gerai žinomomis temomis, kuriomis tenka bendrauti darbe, mokykloje, poilsiaujant ir pan. Gebu suprasti daugelio radijo ir televizijos laidų esmę, kai kalbama apie kasdienius dalykus, asmeninėmis ar profesinėmis temomis, kai kalbėjimo tempas santykinai lėtas, o tarimas aiškus.

B2: Gebu suprasti išplėtotą kalbą ir paskaitas, sekti net sudėtingą samprotavimą jeigu tema neblogai žinoma. Gebu suprasti daugumą TV žinių ir laidų apie kasdienius dalykus. Gebu suprasti daugumą filmų bendrine kalba.

C1: Gebu suprasti išplėtotą kalbą net jei jos struktūra nėra visiškai aiški, o ryšiai tik numanomi, bet nepateikiami akivaizdžiai. Gebu be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus.

C2: Nesunkiai suprantu bet kokią sakytinės kalbos atmainą tiek girdimą tiesiogiai, tiek transliuojamą net kai kalbama natūraliai greitu tempu, jeigu turiu šiek tiek laiko priprasti prie akcento.

Skaitymas

A1: Gebu suprasti įprastinius pavadinimus, žodžius ir labai paprastus sakinius, pvz., iš skelbimų, plakatų ar katalogų.

A2: Gebu skaityti labai trumpus, paprastus tekstus. Gebu rasti specifinę, numatomą informaciją paprastuose kasdieniuose tekstuose: skelbimuose, reklaminiuose lapeliuose, meniu, tvarkaraščiuose; gebu suprasti trumpus, paprastus asmeninius laiškus.

B1: Gebu suprasti tekstus, kuriuose daug dažnai vartojamų žodžių ir gramatikos formų bei konstrukcijų, susijusių su kasdieniu gyvenimu ar darbu. Gebu suprasti įvykių, jausmų ir norų aprašymus asmeniniuose laiškuose.

B2: Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus, kuriuose keliamos šiuolaikinės problemos, reiškiamas tam tikras rašytojo požiūris ir nuomonė. Gebu suprasti šiuolaikinę prozą.

C1: Gebu suprasti ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus, suvokti stilių skirtumus. Gebu suprasti specializuotus straipsnius ir ilgesnes technines instrukcijas, net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi.

C2: Gebu lengvai skaityti beveik visų rašytinės kalbos atmainų tekstus: santraukas, struktūriškai ar kalbos atžvilgiu sudėtingus tekstus, pvz., vadovėlius, specialybės straipsnius ar grožinės literatūros tekstus.

Kalbėjimas

A1: Gebu vartoti paprastas frazes ir sakinius gyvenamajai vietovei ir pažįstamiems žmonėms apibūdinti.

A2: Gebu vartoti daugelį paprastų frazių ir sakinių apibūdindamas (-a) savo šeimą ir kitus žmones, gyvenimo sąlygas, savo išsilavinimą ir dabartinį arba buvusį darbą.

B1: Gebu paprastai sieti frazes, kad apibūdinčiau patirtį, įvykius, svajones, viltis ir siekius. Gebu trumpai pateikti nuomonių ir planų priežastis ir paaiškinimus. Gebu pasakoti arba atpasakoti knygos ar filmo siužetą išreikšti savo požiūrį.

B2: Gebu aiškiai, detaliai apibūdinti daug dalykų, susijusių su mano interesų sritimi. Gebu paaiškinti požiūrį į tam tikrą sritį, pateikti įvairių nuomonių privalumus ir trūkumus.

C1: Gebu aiškiai, detaliai apibudinti sudėtingus reiškinius, sujungdamas smulkesnes temas, išskirdamas specifinius aspektus bei apibendrindamas, pateikti atitinkamas išvadas.

C2: Gebu aiškiai ir sklandžiai apibūdinti ar argumentuoti, pasirinkdamas stilių, kuris atitinka situaciją bei veiksmingą logišką struktūrą, todėl pašnekovas gali pastebėti ir įsiminti svarbiausius dalykus.

Rašymas

A1: Gebu užrašyti paprastą trumpą tekstą ant atviruko, pvz., šventinį sveikinimą. Gebu į nustatytos formos dokumentus įrašyti asmens duomenis, pvz., viešbučio registracijos lapelyje įrašyti savo pavardę, tautybę, adresą.

A2: Gebu rašyti trumpas, paprastas pastabas ar žinutes. Gebu parašyti labai paprastą asmeninį laišką pvz., kam nors už ką nors padėkoti.

B1: Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą gerai žinomomis ar dominančiomis temomis. Gebu rašyti asmeninius laiškus, apibūdinti patirtį ir įspūdžius.

B2: Gebu parašyti aiškų detalų tekstą temomis, susijusiomis su mano interesais. Gebu parašyti rašinį ar ataskaitą ir pateikti duomenis ar priežastis, kurios paremia ar paneigia tam tikrą požiūrį. Gebu rašyti laiškus ir pabrėžti įvykių ir patirties svarbą man.

C1: Gebu išreikšti save aiškiais ir gerai struktūrizuotais tekstais ir gana išsamiai apibūdinti savo požiūrį. Gebu rašyti apie sudėtingus dalykus laiškuose, rašiniuose ir ataskaitose, pabrėžti, mano nuomone, svarbiausius dalykus. Gebu rašyti įvairius tekstus, atsižvelgdamas (-a) į skaitytoją.

C2: Gebu parašyti aiškų, sklandų tinkamo stiliaus tekstą. Gebu rašyti sudėtingus laiškus, ataskaitas ar straipsnius, kuriuose aiškiai išdėstyta tema, jie yra veiksmingos, logiškos struktūros, todėl skaitytojas gali pastebėti ir įsiminti svarbiausius dalykus. Gebu rašyti specialybės ar grožinės literatūros tekstų santraukas ir apžvalgas.

TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS

A1 kategorija (nuo 16 metų) – lengvieji motociklai, kurių variklio darbinis tūris yra didesnis kaip 50 cm³, bet ne didesnis kaip 125 cm³ ir jo galia neviršija 11 kW (15 AG);

A kategorija (nuo 18 metų) – motociklai su šonine priekaba arba be jos. Vairuoti motociklus, kurių galia didesnė kaip 25 kW (34 AG) arba galios ir masės santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg (0,22 AG/kg), suteikiama teisė tik turintiems ne trumpesnį kaip dvejų metų motociklų su prastesniais techniniais parametrais vairavimo patirtį, turint nustatytos kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą;

B1 kategorija (nuo 16 metų) – B kategorijos automobiliai trimis ar keturiais ratais, kurių maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm. Nepakrautos transporto priemonės masė turi būti ne didesnė kaip 550 kg. Į nepakrautų elektrinių transporto priemonių masę neįskaičiuojama akumuliatorių baterijų masė;

B kategorija (nuo 18 metų) – automobiliai, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3500 kg ir turintys ne daugiau kaip aštuonias sėdimąsias vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

BE kategorija (nuo 19 metų) – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

C1 kategorija (nuo 18 metų) – automobiliai, kurie nepriskiriami D kategorijai ir jų leidžiama maksimali masė yra didesnė kaip 3500 kg, bet ne didesnė kaip 7500 kg. Sios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

C kategorija (nuo 21 metų) – automobiliai, kurie nepriskiriami D kategorijai ir jų leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

C1E kategorija (nuo 19 metų) – C1 kategorijos automobilio ir priekabos, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 750 kg, junginiai. Šių junginių leidžiama maksimali masė negali būti didesnė kaip 12000 kg ir priekabos leidžiama maksimali masė ne didesnė už nepakrauto vilkiko masę;

CE kategorija (nuo 22 metų) – C kategorijos automobilio ir priekabos, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

D kategorija (nuo 22 metų) – automobiliai, skirti keleiviams vežti ir turintys daugiau kaip aštuonias sėdimąsias vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

D1 kategorija (nuo 21 metų) – automobiliai, skirti keleiviams vežti ir turintys daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau kaip šešiolika sėdimųjų vietų be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg;

DE kategorija (nuo 23 metų) – D kategorijos automobilio ir priekabos, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

D1E kategorija (nuo 22 metų) – D1 kategorijos automobilio ir priekabos, kurios leidžiama maksimali masė didesnė kaip 750 kg, junginiai. Šių junginių leidžiama maksimali masė negali būti didesnė kaip 12000 kg, priekabos leidžiama maksimali masė ne didesnė už nepakrauto vilkiko masę ir ji nenaudojama žmonėms vežti;

T kategorija (nuo 21 metų) – troleibusai.

______________

Tarptautinės pagalbos teikimo nuostatų

4 priedas

TARPTAUTINĖS PAGALBOS TEIKIMO MODULIŲ IŠDĖSTYMO SCHEMA

Tarptautinės pagalbos teikimo techninės priemonės
Modulis	Dislokacijos vieta
Paieškos ir gelbėjimo darbų	Vilniaus m. PGT
Gaisrų gesinimo bei vandens tiekimo	Klaipėdos m. PGT
Cheminių avarijų	Kauno m. PGT
Logistikos	SPGT

Pastaba. Tarptautinės pagalbos teikimo modulių techniniai parametrai turi atitikti Europos Komisijos nustatytus reikalavimus.

______________