LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO

P O T V A R K I S

 

DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO

 

2011 m. birželio 8 d. Nr. 2B-114

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2011 m. gegužės 19 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-32/2011) „ištirti:

1) ar Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis (2001 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija, 2007 m. birželio 30 d. straipsnio redakcija) ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima taikyti naikinamąjį skundo padavimo administraciniam teismui terminą, neprieštaravo/-auja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) ar Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnis (2001 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų apibrėžti skundo administraciniam teismui padavimo terminą, kuomet teisės aktuose nėra nustatytas kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminas, bei teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima taikyti naikinamąjį skundo padavimo administraciniam teismui terminą, neprieštaravo/-auja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.“

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradėta tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai).

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 32, 33 straipsniai tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima taikyti naikinamąjį skundo padavimo administraciniam teismui terminą, ir šio įstatymo 32 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima apibrėžti skundo administraciniam teismui padavimo terminą, kai teisės aktuose nėra nustatyta kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją termino.

Atlikus prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kodėl jo prašyme nurodytas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 32, 33 straipsniuose nenustatytas teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent šiuose Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniuose ir kodėl tuo, kad minėtas teisinis reguliavimas juose nėra nustatytas, gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos. Pareiškėjo pateikti samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kodėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 32, 33 straipsniai ginčijama apimtimi gali prieštarauti Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taip pat iš pareiškėjo prašymo neaišku, kuo remdamasis jis teigia, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje nėra nustatyta, kaip turi būti skaičiuojamas skundo padavimo administraciniam teismui terminas, kai nėra nustatytas konkretus kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminas. Pažymėtina, kad nei pareiškėjo ginčijamame Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje, nei kituose šio įstatymo straipsniuose nėra nuostatų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinti skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminai yra taikomi tik tais atvejais, kai yra nustatytas konkretus kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminas.

Pareiškėjas teigia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrina teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo, kurių turi būti siekiama teisinėje valstybėje, tačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai minėtu teisiniu reguliavimu, kuriuo administraciniam teismui suteikiama teisė, o ne pareiga pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo administraciniam teismui terminą, yra pažeidžiamas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas.

Taigi pareiškėjo prašymas ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 32, 33 straipsniai tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima taikyti naikinamąjį skundo padavimo administraciniam teismui terminą, šio įstatymo 32 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima apibrėžti skundo administraciniam teismui padavimo terminą, kai teisės aktuose nėra nustatyta kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją termino, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-32/2011) „ištirti:

1) ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis (2001 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija, 2007 m. birželio 30 d. straipsnio redakcija) ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima taikyti naikinamąjį skundo padavimo administraciniam teismui terminą, neprieštaravo/-auja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnis (2001 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį galima būtų apibrėžti skundo administraciniam teismui padavimo terminą, kuomet teisės aktuose nėra nustatytas kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminas, bei teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima taikyti naikinamąjį skundo padavimo administraciniam teismui terminą, neprieštaravo/-auja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.“

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

 

Konstitucinio Teismo pirmininkas         Romualdas Kęstutis Urbaitis

_________________