LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 m. GRUODŽIO 3 d. ĮSAKYMO
Nr. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. balandžio 19 d. Nr. V-539
Vilnius
P a k e i č i u Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2010, Nr. 38-1798), ir išdėstau 45 priedą nauja redakcija (pridedama).
Mokyklų tobulinimo programos plius
45 priedas
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2010 m. balandžio 19 d.
įsakymo Nr. V-539 redakcija)
NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PASLAUGŲ PLĖTROS KOMPONENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neformaliojo švietimo paslaugų plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.
2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.
3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti 2003–2012 m. keliamo švietimo plėtotės tikslo: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos valstybei ir visuomenei pasiekti strateginių tikslų – plėtoti demokratinę krašto kultūrą, subrandinti solidarią pilietinę visuomenę ir išsaugoti tautinę tapatybę.
4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos stiprybės (privalumai):
5.1. socializacijos ir pilietinio ugdymo nuostatos įtrauktos į strateginius nacionalinio lygmens švietimo dokumentus: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853); Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700; Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391);
5.2. įgyvendinama Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), Vaikų ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995) ir Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 926 (Žin., 2006, Nr. 102-3950);
5.3. Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama ugdyti visuomenės pilietiškumą ir puoselėti tradicijas, nuo 2006 metų kasmet skelbia Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo konkursus. Minėtų konkursų metu finansuojamos tiek savivaldybių, tiek nacionalinio lygmens pilietinio ir tautinio ugdymo iniciatyvos, kurių veikloje 2008 metais dalyvavo 361 748 vaikai ir 76 052 suaugę Lietuvos Respublikos piliečiai;
5.4. į bendrąjį ugdymo turinį reglamentuojančią Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147 (Žin., 2003, Nr. 5-214), Bendrąją pilietinio ugdymo programą ir Pilietinio ugdymo išsilavinimo standartus VIII ir X klasei, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1086 (Žin., 2004, Nr. 108-4058), įtraukta daugelis pilietinio ugdymo temų bei brandžiai asmenybei būtinų socialinių kompetencijų ugdymas;
5.5. atnaujintose Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), buvo peržiūrėtas ugdymo turinys pilietinio ugdymo aspektu ir ir sukurta integruojamoji pilietinio ugdymo programa;
5.6. pradedamos diegti švietimo (bendrojo lavinimo, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo) inovacijos, kurios gerina pilietinio ugdymo ir vaikų bei jaunimo socializacijos kokybę;
5.7. įgyvendinant Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), bendrojo lavinimo mokyklos aprūpinamos pilietiniam ir tautiniam ugdymuisi reikalingais mokymosi šaltiniais, vykdomi tyrimai, inicijuojamos visuomenės informavimo kampanijos;
5.8. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), buvo siekiama stiprinti neformaliojo švietimo vaidmenį, tačiau jos įgyvendinimui nebuvo skirtas tinkamas dėmesys, todėl visos joje įvardintos neformaliojo švietimo sistemos problemos liko neišspręstos. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), įgalina sukurti efektyviai veikiančią neformaliojo švietimo sistemą iš esmės išsprendžiant šias problemas:
5.8.1. pateikti vieningą neformaliojo ugdymo sampratą: Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įteisinta neformaliojo vaikų švietimo sąvoka, kuri apima ir profesinės linkmės ugdymą, ir laisvalaikio užimtumą, ir neformalųjį ugdymą, o Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406) įteisinta jaunimo neformaliojo ugdymo sąvoka;
5.8.2. sukurti neformaliojo ugdymo finansavimo sistemą, kurios pagrindu vienodomis sąlygomis būtų finansuojami visi neformaliojo ugdymo teikėjai. Kadangi neformalusis švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, atskiros savivaldybės labai skirtingai finansuoja (nuo 1103 Lt iki 4027 Lt vienam neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui ir nuo 96 Lt iki 1698 Lt lėšų vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui per metus) (pagal 2006 m. VPU Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktą tyrimą „Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas“). Vidutiniškai savivaldybės neformaliajam švietimui skiria apie 7 proc. švietimo biudžeto. Nevienodas sąlygas gauti finansavimą turi valstybiniai, savivaldybių, nevyriausybiniai neformaliojo ugdymo teikėjai;
5.8.3. spręsti neformaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo teikėjų (mokytojų, jaunimo darbuotojų, savanorių ir kitų, dirbančių su vaikais ir jaunimu) rengimo, kvalifikacijos tobulinimo sistemos klausimus;
6. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos silpnybės (trūkumai):
6.1. metodinės ir mokomosios medžiagos pilietinio ugdymo, neformalaus švietimo klausimais stoka įvairioms tikslinėms grupėms neužtikrina pilietinio ugdymo, neformalaus švietimo mokymo ir mokymosi kokybės. Nepakankama Lietuvos gerosios patirties pilietinio ugdymo, vaikų užimtumo srityje sklaida;
6.2. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų egzaminų programos ir ugdymo proceso vertinimo sistema yra silpnai orientuotos į kompetencijų matavimą;
6.3. savivaldybių švietimo padalinių vadovai, mokyklų vadovai, mokytojai neturi pakankamai informacijos neformaliojo švietimo klausimais bei praktinių pilietinio ugdymo įgūdžių;
6.4. nėra nuolatinio pilietinio ugdymo ir neformaliojo švietimo rezultatų stebėsenos mechanizmo, trūksta mechanizmų, užtikrinančių pilietinio ugdymo ir neformaliojo švietimo priemonių įgyvendinimo kokybę. Neatliekami pilietinio ugdymo proceso tyrimai;
6.5. egzistuoja itin dideli vaikų dalyvavimo neformalaus švietimo sistemoje skirtumai, skirtingose savivaldybėse neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokinių dalis svyruoja nuo 3 iki 68 proc. lyginant su visais mokyklinio amžiaus vaikais;
6.6. mokiniai nenusiteikę būti labai pilietiškai aktyvūs, užfiksuotas netgi žymus dešimtokų noro aktyviai įsitraukti į pilietinę veiklą sumažėjimas;
6.7. nemažą susirūpinimą kelia mokytojų pilietinis aktyvumas ir jų rodomas pavyzdys mokiniams. Nors jie save ir laiko patriotais, bet daugelio jų pilietinis aktyvumas ir nusiteikimas pilietiškai veikti nėra aukšti;
6.8. mokinių dalyvavimas neformaliajame švietime nėra pakankamas, o veiklų pasirinkimai – nesubalansuoti:
6.8.1. labai didelis skaičius mokinių nedalyvauja neformaliajame švietime, nelanko jokių užsiėmimų. Net 33 proc. gimnazijų mokinių (imties nesudarė dvyliktokai), net 40 proc. vidurinių mokyklų mokinių ir net 31 proc. pagrindinių mokyklų mokinių nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose. Trečdalis Lietuvos mokinių yra už neformaliojo švietimo ribų;
6.8.2. apie 50 proc. visų mokinių lanko vieną užsiėmimą, 15 proc. visų mokinių lanko du užsiėmimus, apie 5 proc. visų mokinių – tris užsiėmimus;
6.8.3. daugiausiai vaikų neformaliojo švietimo užsiėmimus lanko pradinėse klasėse, taip pat pagrindinės mokyklos žemesnėse klasėse. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau vaikų belanko užsiėmimus, nesvarbu, kiek užsiėmimų jie būtų lankę anksčiau. Daugėja tų, kurie visai nelanko, mažėja tų, kurie lanko vieną ar kelis užsiėmimus;
6.9. neformaliojo švietimo veikloje labai mažai dalyvauja vaikų, jaunesnių nei 7 metų, tik vienetai. Ikimokykliniame amžiuje vaikų neformaliojo švietimo įstaigose visiškai nėra, o jiems pradėjus eiti į mokyklą įvyksta tam tikras dalyvavimo neformaliojo švietimo įstaigose bumas;
6.10. neformaliojo švietimo veiklos pradinėse klasėse yra įvairios, didelė pasiūla ir paklausa. Tai, kad užsiėmimai nėra ryškiai diferencijuoti pagal veiklos formas, kad vienas užsiėmimas gali integruoti kelias veiklos formas, vertintinas kaip teigiamas dalykas, nors tai sukuria užsiėmimų apskaitos problemas. Neformaliojo švietimo veiklų pasiūla pradinių klasių mokiniams yra įvairi, vaikai migruoja iš vienos veiklos į kitą, atsirenka jiems labiausiai priimtinas neformaliojo švietimo formas, diferencijuojasi pagal interesus;
6.11. 2007 m. Pilietinės galios indekso tyrimų duomenimis, daugiau pilietinės galios turi labiau išsimokslinę, dirbantys ir besimokantys, jaunesni nei 59 metų, didesnes pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai, mažiau – menkiau išsimokslinę, pensininkai, bedarbiai, vyresni nei 59 metų, mažas pajamas gaunantys, kaimo gyventojai.
6.12. 40 procentų Lietuvos žmonių nedalyvauja jokioje pilietinėje veikloje. Daugiausia Lietuvos gyventojų yra dalyvavę labdaros akcijose: apie pusė žmonių per pastaruosius metus aukojo labdarai pinigų, daiktų arba kitaip parėmė asmenis ar visuomenines organizacijas. Trečdalis gyventojų yra dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, šiek tiek mažiau nei penktadalis – bendruomeninėje veikloje, dešimtadalis – kreipęsis į valstybės kontroliuojančias institucijas pranešdami apie įstatymų pažeidimus. Kitose veiklose dalyvauja mažiau nei 1 iš 10 piliečių.
6.13. Lietuvos kultūros produkcija neįsitvirtino spausdinto žodžio ir idėjų sklaidos, socialinių paslaugų rinkoje; nesusiformavo ilgalaikio ir plataus kultūros ir švietimo mecenavimo, rėmimo (sponsorystės) tradicijos; kultūrinio švietimo finansavimas priklausomas nuo bene vienintelio šaltinio – valstybės.
7. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos galimybės (rekomendacijos):
7.1. sudaryti sąlygas išlaisvinti mokinių interesus, didinti mokinių galimybes patiems inicijuoti neformaliojo švietimo veiklas. Neformalusis švietimas yra ta vieta, kur vaikai turėtų ne tik laisvai rinktis tarp įvairiausių neformaliojo švietimo galimybių, bet ir patys jas kurti pagal savo interesus. Tuomet tikėtina didesnė mokinių motyvacija ir įsitraukimas. Yra didžiulis ir neišnaudotas mokinių interesų ir iniciatyvumo potencialas muzikos ir šokių srityje. Tikėtina, kad iniciatyvų laisvė, ypač muzikos ir šokių veiklų srityse, gali subalansuoti dabar esamas ryškias lyčių disproporcijas neformaliojo švietimo veiklose. Interesus ir iniciatyvas galima išlaisvinti labiau orientuojantis į mokinių aktualius poreikius, į jaunimo subkultūrų muzikas, šokius. Jaunimas pats gali susiorganizuoti, švietimo įstaigoms tereikia tam sudaryti sąlygas. Jaunimas, gaudamas galias, prisiima ir atsakomybę už tvarkos palaikymą. Taisykles gali nusistatyti švietimo organizatoriai ir jaunimo lyderiai kartu susėdę už derybų stalo. Toks laisvos iniciatyvos ir poreikių atliepimo kelias ne tik didintų jaunimo užimtumą, tačiau ir stiprintų jo atsakomybę. Neformaliojo švietimo sistemai reikia labiau atsiverti mokinių interesams, reaguojant į jų interesus, motyvus, siekius, saviraišką;
7.2. įtraukti ikimokyklinio amžiaus vaikus į neformaliojo švietimo sistemą. Yra realus ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikis dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose. Būtina plėtoti diskusiją apie ikimokyklinio amžiaus vaikų galimybes neformaliajame švietime. Ikimokyklinio amžiaus dalyvavimo neformaliojo švietimo veiklose galimybės dar tikrai neišnaudotos. Būtina kurti įvairias bendradarbiavimo tarp darželių ir neformaliojo švietimo įstaigų formas. Toks bendradarbiavimas būtų labai naudingas visoms švietimo dalyvių grupėms – vaikams, tėvams, pedagogams;
7.3. didinti aktyvių pragmatinių metodų naudojimą. Kalbų mokymosi patrauklumą ženkliai padidintų aktyvių mokymosi metodų taikymas, nes pasyvūs mokymo metodai nėra patraukli mokymo forma vaikams, juolab, kad tada toks (pasyvus) mokymas labiau primena savotišką mokyklos pratęsimą, o ne neformaliojo švietimo veiklą. Akivaizdu, kad kalbų mokymas neformaliojo švietimo erdvėje turi turėti visiškai kitus mokymo metodus, nei mokyklose, jie turi būti labai praktiški, pragmatiški, aktyvūs. Labai tikėtina, kad naujų mokymo metodų taikymas ženkliai padidintų užsienio kalbų mokyme dalyvaujančių vaikų skaičių;
7.4. remti mokinių pilietines iniciatyvas ir skatinti jose dalyvauti. Pilietinės veiklos dar netapo mokinių ir jų tėvų savastimi. Tuo tarpu valstybės sėkmingas funkcionavimas neįsivaizduojamas be jaunosios kartos pilietinės ir tautinės veiklos, tam tikro rengimosi viena ar kita forma dalyvauti valstybės valdyme. Jaunimo organizacijų ir tautinės kultūros užsiėmimų veiklos turėtų užimti svarbesnę vietą švietimo plėtotės strategijoje. Akivaizdu, kad labai reikia remti kuo daugiau ir kuo įvairesnių jaunimo organizacijų, skatinti jų atsiradimą, dalyvavimą jose. Gali būti labai įvairios jaunimo organizacijų formos, nuo socialinių (jau dabar yra gatvės vaikų globos, Big Brothers, Big Sisters ir pan. iniciatyvų), skautų iki religinių ar tautinių. Būtina didinti pilietinių jaunimo organizacijų patrauklumą, tam reikia permąstyti jų koncepciją, rėmimo formas, kurių gali būti labai įvairių (žygiai, susitikimai su personalijomis, ryšiai su giminiškomis užsienio šalimis, socialinė pilietinė veikla visuomenėje ir t. t.). Labai tikslinga būtų pasitelkti nevyriausybines organizacijas vaikų pilietinėms iniciatyvoms ir jaunimo organizacijoms plėtoti. Bendradarbiavimas tarp mokyklų ir nevyriausybinių organizacijų gali būti labai efektyvus, naudingas ir mokyklai, ir vaikams, ir organizacijoms. Tokie precedentai jau dabar Lietuvoje yra stebimi ir yra ypač efektyvūs;
7.5. siekti visų vaikų dalyvavimo plėtojant tolerancijos ugdymo veikloje prioritetą. Specialiųjų poreikių grupės mokiniams būtinas atskiras, individualizuotas, aiškiau reglamentuotas požiūris neformaliojo švietimo prieinamumo skatinime. Būtų tikslinga įvairiapusiškai gerinti bendrojo lavinimo mokyklų materialinę bazę (mokymo priemones, inventorių), ypač kaimų ir rajonų mokyklose, turinčiose daug specialiųjų poreikių mokinių. Taip pat rekomenduotina tobulinti neformaliojo švietimo institucijų infrastruktūrą, gerinant jų prieinamumą visų grupių specialiųjų poreikių vaikams. Skatinti kvalifikuoto neformaliojo švietimo sklaidą pačiose specializuotose specialiųjų poreikių vaikams skirtose institucijose (pensionatuose, globos namuose ir kt.). Siekiant užtikrinti neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumą mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, būtina užtikrinti visų šios grupės mokinių neformaliojo švietimo finansavimą ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir neformaliojo švietimo institucijose, didinant šios grupės mokinių finansavimo kvotas. Ypač būtina įvairiomis formomis (kvalifikacijos kėlimo, patirties pasidalijimo seminarais ar pan.) remti pedagogus, sugebančius dirbti su emocijų ir elgesio sutrikimus turinčiais vaikais. Šių vaikų neformaliojo švietimo koncepcija turi būti atskirai reflektuota ir sukurta. Neformalusis švietimas yra atvirumo kitiems, pagarbos kiekvienam asmeniui, tolerancijos kitoniškumui, mokėjimo kurti naujus ryšius pamatas. Atvirumo kitiems ir tolerancijos ugdymas, kaip atsvara patyčioms, visose neformaliojo užimtumo formose turi būti prioritetas. Todėl būtina suteikti dar didesnę vertę popamokiniam mokykliniam ugdymui mokykloje. Būtina kalbėti ne tik apie labiausiai motyvuotų ir skatinamų, bet apie visų iki vieno vaikų įtraukimą į švietimo veiklas. Būtina neformaliojo švietimo politikoje numatyti įvairias bendro dalyvavimo, solidarumo, tolerancijos ugdymo formas;
7.6. į neformaliojo švietimo organizavimą ir veiklas įtraukti tėvus. Neformalusis švietimas yra ta erdvė, kur tėvų dalyvavimui ugdomojoje veikloje atsiveria labai įvairios galimybės. Tėvų įsitraukimas pažįstant savo vaikų patirtis neformaliojo švietimo veiklose turi būti plėtojamas. Galima kurti didesnes tėvų dalyvavimo neformaliajame švietime galimybes, ne tik pasyviai būnant klausytojo ir žiūrovo vaidmenyje, bet ir ieškant aktyvaus dalyvavimo, įsitraukimo formų;
7.7. ugdyti pedagogų bendrąsias kompetencijas. Neformaliojo švietimo pedagogams derėtų turėti didesnių konfliktų sprendimo kompetencijų, kad geriau gebėtų valdyti situacijas, tuo pačiu per veiklą ir konkrečius sprendimus ugdyti pačių vaikų konfliktų sprendimų gebėjimus. Konfliktų sprendimo gebėjimai ir jų ugdymo kompetencija turėtų įeiti į neformaliojo švietimo pedagogų kompetencijų portfolio turinį. Užsiėmimų vadovams taip pat reikia metodinės ir motyvuojančios paramos. Jei pedagogai būtų aprūpinami tinkamomis metodinėmis priemonėmis, t. y. jei jie turėtų galimybes mokytis įvairių metodikų, kaip dirbti su įvairiais vaikais, dalytis patirtimi ir idėjomis, dažnai dalyvauti įvairiuose renginiuose su vaikais, būtų aprūpinami techninėmis priemonėmis, tikėtina didesnė pedagogų motyvacija darbui su „sunkiais“ vaikais;
7.8. tyrimų rezultatai rodo, kad mokykloje reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas mokiniams ugdytis praktinės veiklos gebėjimus, būtinus aktyviam pilietiniam gyvenimui demokratinėje visuomenėje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokinių pilietiniam aktyvumui reikštis reiktų: kelti mokytojų kvalifikaciją ir pilietinį aktyvumą; stiprinti mokyklos savivaldą, siekiant aktyvaus mokinių dalyvavimo mokyklos savivaldos veikloje; suteikti mokiniams galimybę dalyvauti sprendžiant vietos bendruomenės problemas; skatinti prasmingai ir tikslingai organizuoti mokyklose įvestą privalomą socialinę veiklą, kuri galėtų tapti mokyklų, vietos savivaldos institucijų bei įvairių visuomeninių organizacijų kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu, skatinant mokinių pilietinį aktyvumą; mokykloms ieškoti pozityvaus bendradarbiavimo galimybių su gyvenamoje vietovėje veikiančiomis jaunimo organizacijomis;
7.9. pilietiškumo pagrindų pamokose bei kitų dalykų pamokose integruojant pilietiškumo ugdymą naudojami mokymo metodai turėtų padėti įtraukti mokinius į aktyvų, gyvą visuomeninio gyvenimo problemų svarstymą, skatinti mokymosi motyvaciją, smalsumą, savarankišką mąstymą ir veiklą. Todėl integruotose pilietiškumo ugdymo ir pilietiškumo pagrindų pamokose tinkamiausi būtų aktyviu mokinių dalyvavimu grindžiami mokymo ir mokymosi metodai. Ligi šiol nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, dažniausiai pilietiškumo pagrindų pamokoje buvo naudojami pasyvūs mokymo metodai, dažniausiai – pamokos medžiagos pasakojimas ir aiškinimas; pilietiškumo skatinimas neformaliojo ugdymo veiklomis yra kelias formuoti kitokią, paveikesnę pilietinių nuostatų diegimo praktiką ir grįžtamuoju ryšiu ją perduoti kaip gerąjį patyrimą į formalųjį ugdymą;
7.10. neformaliojo ugdymo ir kultūros paslaugų teikėjų (pavyzdžiui, mokyklų bendruomenių, nepelno siekiančių organizacijų, atskirų asmenų) bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis, viešosiomis-biudžetinėmis institucijomis, verslo įmonėmis vis labiau projektizuotoje aplinkoje galima laikyti tam tikru ekonominiu-socialiniu indėliu natūra (in kind) iš pilietinių filantropinių paskatų. Savanorystės formų skatinimas (horizontalusis filantropijos matmuo) sudaro naujas sąlygas ir Lietuvoje puoselėti ne tik individualaus aukojimo, bet ir organizuotos filantropinės veiklos tradicijas, leidžia atsirasti naujoms įvairių socialinių grupių solidarumo galimybėms mūsų visuomenėje, netgi kultūroje ir neformaliajame mokinių ir suaugusiųjų (pedagogų, tėvų) švietime. Kultūrinis sąmoningumas ir raiška bei socialiniai ir pilietiniai gebėjimai yra vieni iš bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų, pripažinti ES lygmeniu pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją „Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“ (2006/962/EB);
7.11. tikslingas „srautinis“ kultūros periodinių leidinių ir brandžią kultūrinę informaciją perteikiančių audiovizualinių priemonių „atėjimas“ į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas, lydimas tarpasmeninio (abiejų pusių žmonių) tinklo kūrimosi ir plėtimosi per renginius mokyklose, bus abipusiškai prasmingas ir naudingas tiek mokyklai (mokytojai, vyresnieji mokiniai, tėvai), tiek kultūros kūrėjams. Kultūros leidinių ir audiovizualinių priemonių, su jų autorių intelektualiniu potencialu, erudicine ir kultūrine ugdomąja verte pasklidimas Lietuvos mokyklose teigiamai įtakotų būsimų abiturientų socialinius apsisprendimus ir motyvaciją, socialinės analizės ir kritikos gebėjimus, būtinus sąmoningam pilietiškumui. Bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių ir kultūros kūrėjų abipusis bendradarbiavimas leistų išplėsti žmogiškuosius ir idėjinius ryšius bei praturtinti kultūrinėje intelektualinėje erdvėje svarstomų idėjų ir problemų formą bei turinį, kultūros produktų vartojimą tarp pedagogų, mokinių tėvų ir mokinių, siekiant glaudesnių socialinių ryšių ir intensyvesnio sociokultūrinio dialogo, skatintų gabiems mokiniams per tiesioginius kontaktus patikrinti savo aspiracijas kultūrinei lyderystei savivaldybėse, atitolusiose nuo regioninio augimo centrų.
8. Išskirtinos šios neformaliojo švietimo priemonėmis įgyvendinamos socializacijos ir pilietinio ugdymo sistemos grėsmės:
8.1. plėtoti pilietinį ugdymą, vaikų ir jaunimo užimtumą bei neformalųjį švietimą Lietuvoje trukdo tai, kad visuomenėje vyrauja trumpalaikiai ekonominiai interesai. Trumpalaikių ekonominių interesų iškėlimas virš pilietinio ugdymo gali grėsti socialiniais neramumais ir teisiniu nihilizmu;
8.2. visuomenė ir mokyklų bendruomenės dažnai nesuvokia neformaliojo švietimo svarbos; trūksta lėšų ir kitų išteklių švietimui ir mokslui;
8.3. esant nestabiliai ekonominei situacijai pilietinio ugdymo klausimai bus nustumti į dėmesio periferiją ir vertinami kaip antraeiliai. Gali įsitvirtinti dabar pilietinio ugdymo vystymosi plėtojimo mozaikiškas stilius, kai įvairios žinybos atsako už atskiras šios programos įgyvendinimo sritis ir nevertina programos vykdymo visumos. Nepakankamas pilietinio ugdymo programos uždavinių sprendimo finansavimas gali paversti šios programos plėtotę formaliu dalyku;
8.4. 2007 m. Pilietinės galios indekso tyrimų duomenimis, gyventojų dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialo rodikliai rodo, kad, nors ir esama nemažo gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietinės reikšmės problemas potencialo, apie pusė gyventojų nesiimtų jokios veiklos, laikytųsi nuošalėje, jeigu visai visuomenei iškiltų rimta ekonominė ar juolab politinė problema. Bendras dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialo indeksas rodo žemesnį nei vidutinis Lietuvos gyventojų dalyvavimo pilietinėse veiklose potencialo lygį;
8.5. daugiau nei pusės Lietuvos gyventojų nuomone, žmonės, kurie inicijuoja ar aktyviai dalyvauja pilietinėse akcijose, gali prarasti darbą, aplinkinių gali būti laikomi keistuoliais, viešai užsipuolami, šmeižiami, įtarinėjami. Pilietinės veiklos rizikos vertinimo indeksas rodo, kad visuomenėje vyrauja baimė nukentėti dėl dalyvavimo pilietinėse veiklose;
8.6. daug didesnė neformaliojo švietimo veiklų pasiūla miestuose, regionų centruose, daug mažesnė kaimuose, kur neretai tik mokykla siūlo vieninteles neformaliojo švietimo paslaugas;
8.7. visuomenėje ir kultūroje iš esmės dominuojant pasiūlos-paklausos modeliui, gilėja socialinė atskirtis tarp kultūros (paveldo, atminties ir kitų) idėjų, refleksijų, kritikos diskurso ir bendrosios žiniasklaidos erdvės, atotrūkis tarp kultūros „praktikų“ ir „teoretikų“, tarp jos tapimo asmenybių sąmonės dalimi ir masinio vartojimo judėjo panašia linkme kaip ir mokyklos bei visuomenės santykiai;
8.8. dėl ekonominio sunkmečio iš esmės sumažėjus valstybiniam biudžetiniam finansavimui 2009–2010 m. iškilo grėsmė Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), ir Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 926 (Žin., 2006, Nr. 102-3950) įgyvendinimui.
III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šio Komponento tikslas – plėtoti neformaliojo švietimo paslaugas, siekiant gerinti pilietinio ir tautinio ugdymo pasiūlą, didinti socializacijos ir užimtumo formų įvairovę.
10. Komponento tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:
10.1. mažinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų socialinę atskirtį, skatinant bendradarbiavimo (partnerystės) tinklus ir vykdant edukacines programas nacionaliniu lygmeniu;
10.2 skatinti visuomenės pilietinį aktyvumą ir veiksmingumą, didinti domėjimąsi viešaisiais reikalais;
10.6. užtikrinti mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtrą, įgyvendinant neformaliojo švietimo programas, stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose ir kitose institucijose;
10.7. ugdyti kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingus gebėjimus ir vykdyti pažangos stebėseną;
IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI
11. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis |
|
| metai |
reikšmė |
||
| Rezultato rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2010 |
- |
90 |
| Mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais |
2010 |
- |
90 |
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2010 |
- |
100 |
| Mokytojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
2010 |
- |
500 |
12. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:
| Rodiklis |
Esama padėtis |
Tikėtina padėtis 2015 m. |
|
| metai |
reikšmė |
||
| Produkto rodikliai: |
|
|
|
| Mokinių, dalyvavusių neformaliojo švietimo programose per mokslo metus, skaičius |
2006 |
- |
50 000 |
| Mokinių, dalyvavusių neformaliojo švietimo programose vasaros poilsio metu, skaičius |
2006 |
- |
10 000 |
13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:
13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;
V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA
14. Komponentas įgyvendinamas inicijuojant idėjų konkursą valstybės projektams atrinkti ir įgyvendinti pagal remiamų veiklų grupės „Pilietinio ir tautinio ugdymo plėtra įvairiuose švietimo lygmenyse, stiprinant mokinių ir suaugusiųjų gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių, skatinant jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime“ remiamas veiklas: „tėvų dalyvavimo švietime galimybių didinimas (tėvų švietimas, tėvystės įgūdžių stiprinimas, partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimas) ir mokinių savivaldos stiprinimas nacionaliniu lygmeniu“; „kultūros ir kūrybinio sektoriaus darbuotojų (meno kūrėjų ir kultūros lyderių) ir bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimo skatinimas nacionaliniu lygmeniu“; „visuomenės pilietinių kompetencijų stiprinimas nacionaliniu lygmeniu“, taip pat vykdant Švietimo mainų paramos fondo valstybės projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“ (remiamos veiklos: pilietinio ir tautinio ugdymo plėtra įvairiuose švietimo lygmenyse, stiprinant mokinių ir suaugusiųjų gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių, skatinant jų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime (pilietinio ir tautinio ugdymo savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas plėtojimas); mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtra, įgyvendinant neformaliojo švietimo programas (mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtros užtikrinimas, įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose ir kitose institucijose); kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingų gebėjimų ugdymas ir stebėsena (kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingų mokymosi visą gyvenimą sistemos administratorių gebėjimų ugdymas).
15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:
15.1. Švietimo mainų paramos fondo valstybės projektas ir atrinkti idėjų konkurso būdu kiti valstybės projektai pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 „Dėl Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 44-1665), aktualios redakcijos reikalavimus (tvirtinami Mokyklų tobulinimo programos plius valdymo komitete ir traukiami į valstybės projektų sąrašą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu);
16. Projektų paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir kiti idėjų konkurse atrinkti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie įgyvendina nacionalinio lygmens projektus.
VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI
18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).
19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:
| Eil. Nr. |
Kriterijų kategorijos |
Kriterijai |
| 1. |
Bendra informacija |
|
| 1.1. |
Veiksmų programa |
2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. |
Prioritetas |
2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ |
| 1.3. |
Priemonė |
Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra |
| 1.4. |
Nacionalinė programa |
Mokyklų tobulinimo programa plius |
| 2. |
Finansavimas |
|
| 2.1 |
Finansavimo būdas |
Valstybės projektas |
| 2.2 |
Kryžminis finansavimas |
10 proc. |
| 3. |
Tinkamumas |
|
| 3.1. |
Pareiškėjas(-ai) |
Švietimo mainų paramos fondas, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys. Remiamų veiklų projektų vykdytojai atrenkami vadovaujantis valstybės projektų planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2009, Nr. 46-1819). |
| 3.2. |
Partneris(-iai) |
- |
| 3.3. |
Remiamos veiklos |
1. Tėvų dalyvavimo švietime galimybių didinimas (tėvų švietimas, tėvystės įgūdžių stiprinimas, partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimas) ir mokinių savivaldos stiprinimas nacionaliniu lygmeniu (šiai remiamai veiklai organizuojamas išankstinis idėjų konkursas); |
| 2. Kultūros ir kūrybinio sektoriaus darbuotojų (meno kūrėjų ir kultūros lyderių) ir bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimo skatinimas nacionaliniu lygmeniu (šiai remiamai veiklai organizuojamas išankstinis idėjų konkursas); |
||
| 3. Visuomenės pilietinių kompetencijų stiprinimas nacionaliniu lygmeniu (šiai remiamai veiklai organizuojamas išankstinis idėjų konkursas); |
||
| 4. Pilietinio ir tautinio ugdymo savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas plėtojimas (pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo veiklų įgyvendinimas savivaldybėse); |
||
| 5. Mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtros užtikrinimas, įgyvendinant neformaliojo švietimo veiklas stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose ir kitose institucijose (stacionarių vaikų vasaros poilsio stovyklų organizavimas, neformaliojo vaikų švietimo veiklų įgyvendinimas savivaldybėse); |
||
| 6. Kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingų mokymosi visą gyvenimą sistemos administratorių gebėjimų ugdymas (mokymosi visą gyvenimą švietimo sistemos administratorių mokymai). |
||
| 3.4. |
Tikslinės grupės |
1. Mokiniai; 2. Mokytojai (pedagogai); 3. Švietimo sistemos administracijos darbuotojai; 4. Jaunimas; 5. Mokinių, studentų, pilietinių ar jaunimo ir kitų organizacijų (asociacijų, labdaros ir paramos fondų, viešųjų įstaigų) nariai arba darbuotojai; 6. Suaugusieji (tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų); 7. Aukštųjų mokyklų dėstytojai; 8. Žurnalistai (įskaitant periodinių kultūros leidinių redakcinių kolegijų narius); 9. Biudžetinių įstaigų (įskaitant mokslo ir studijų institucijas ir muziejus) darbuotojai. |
| 3.5. |
Komponento ir pavienio projekto vertė |
Komponento biudžetas 26 mln. Lt. Pavienio projekto vertė nuo 0,5 iki 11 mln. Lt |
| 3.6. |
Prašomos paramos dydis |
Nuo 0,5 iki 11 mln. Lt |
| 3.7. |
Paramos intensyvumas |
Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų |
| 3.8. |
Projekto vieta |
Lietuvos Respublika |
| 3.9. |
Projekto trukmė |
24–48 mėnesiai |
| 3.10. |
Projekto pradžia |
2010 m. |
| 4. |
Atitikties kriterijai |
- |
| 5. |
Administruojanti institucija |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 6. |
Projektų vertinimas |
Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas |
| 7. |
Horizontalieji prioritetai |
|
| 7.1. |
Lygių galimybių skatinimas |
Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. |
| 7.2 |
Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai |
Projektų įgyvendinimo metu skatinamos tik sisteminės inovacijos nacionaliniu lygmeniu, t. y. bendradarbiavimo (partnerystės) tinklai, vienijantys įvairius socialinius partnerius, taip pat skatinamos tikslinių grupių viešosios konsultacijos (svarstymai) su valdžios institucijomis. |
| 7.3. |
Informacinės visuomenės plėtra |
Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas ugdant šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijas, sudarant sąlygas šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pozityviai socializacijai ir pilietiniam, tautiniam ugdymui(si). Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės kuriama visuomenės pilietinės ir tautinės raidos stebėsenos bazė, kurioje bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijų ugdymo priemones. Projekto veiklos teigiamai veiks įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinį: sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.4. |
Regioninė plėtra |
Projekto veiklos, skirtos šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kompetencijų ugdymui, sudarant sąlygas šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pozityviai socializacijai ir pilietiniam, tautiniam ugdymui(si). Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
| 7.5. |
Darnus vystymasis |
Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89–4029), išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo. Projektų įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų (asociacijų, viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų) ir švietimo įstaigų; aukštųjų mokyklų; švietimo ekspertinių institucijų). Projektų metu gali būti skatinamos ekologines (aplinkosauginės), labdaringos akcijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. |
VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA
20. Komponento projektų tikslus ir rezultatus numatoma ne tik privalomai viešinti pagal struktūrinės paramos viešinimo reikalavimus, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę, bet pagal galimybes užtikrinti projektuose sukurtų rezultatų sklaidą (rinkodarą) tiesioginių ir netiesioginių projektų tikslinių grupių atžvilgiu pagal parengtus valorizacijos (rezultatų sklaidos) planus.
21. Projekto valorizacija – laukiamų projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas (pritaikymas), siekiant padidinti įvairių neformaliojo ugdymo inovatyvių metodų vertę, gerinti pilietinio ir tautinio ugdymo pasiūlą, didinti socializacijos ir užimtumo formų įvairovę ir sustiprinant poveikį bei integruoti juos į neformaliojo ugdymo programas nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Projektuose gali būti numatoma papildoma rezultatų sklaidos veikla turi būti aiškiai ir išsamiai išdėstoma parengtame konkretaus projekto rezultatų sklaidos plane, kuriame paprastai įvardijami projekto rezultatų galutiniai vartotojai (tarp jų ir netiesioginės tikslinės grupės), nustatyti suinteresuotų sektorių, sričių ir vartotojų poreikiai, užtikrinta, kad viso projekto vykdymo laikotarpiu jie bus konsultuojami; paaiškinta, kaip bus naudojami ir skleidžiami rezultatai vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiu būdu tai bus pasiekta, kas dalyvaus šiame projekte. Užbaigę projektus, jų rengėjai turėtų viešai paskelbti projektų rezultatus internete kaip demonstracinį jų darbo pavyzdį. Valorizacijos plano tikslas – paaiškinti, kaip projekto eigoje ir jam pasibaigus projekto rezultatai bus skleidžiami ir pritaikomi siekiant užtikrinti jų „tęstinumą“ (projektui pasibaigus, projekto rezultatai ir toliau turi būti naudojami). Todėl valorizacijos plane gali būti proporcingai ir tiksliai aprašyta veikla, susijusi projekto rezultatų sklaida, ir veikla, susijusi su rezultatų pritaikymu ir skatinanti galutinius ir/arba potencialius vartotojus naudoti tuos rezultatus projekto parengimo pradžioje aiškiai nustatytų tikslinių grupių naudai. Projekto valorizacijos plane turi būti detaliai apibūdintos rezultatų sklaidos ir rezultatų pritaikymo veiklos, tinkamiausios priemonės (pavyzdžiui, plakatai arba stendai patalpose; plakatai (rėminti, dalyviams); straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje; brošiūros; informaciniai leidiniai-žurnalai; konferencijos; pranešimai spaudai ir kt.) ir jų įgyvendinimo kalendorius, turimi žmogiškieji ištekliai. Projektų biudžetuose gali būti aiškiai nurodytos valorizacijos veiklai įgyvendinti skirtos lėšos.
22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant valstybės projektų veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.
23. Valstybės projektų rezultatų sklaidos (valorizacijos) planuose privaloma veikla yra bent vienas seminaras arba renginys, skirtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo ekspertinių ar kitų biudžetinių institucijų darbuotojams ir vadovams.